www.siandien.info

Pandemija ir toliau išlieka Europos vartotojų finansinei situacijai ir lūkesčiams esminę įtaką darančiu veiksniu. Lietuviai šiuo požiūriu nėra išimtis, o beveik pusė (47 proc.) mūsų šalies gyventojų mano, kad neigiamų padarinių jų finansams pandemija turės dar mažiausiai metus.

Be to, papildomų sunkumų gyventojams ima kelti didėjanti infliacija. Tai rodo šiandien tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos 2021 metų Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys.

Kasmet skelbiamoje ataskaitoje apžvelgiami svarbiausi Europos gyventojų finansinės elgsenos aspektai ir jiems įtakos turinčios nuostatos.

Naujas iššūkis – infliacija

Naujausia Europos vartotojų mokėjimų ataskaita rodo, kad daugiau nei trečdalis (35 proc.) lietuvių savo finansinę situaciją šiandien vertina prasčiau nei prieš pandemiją. Tarp blogiausiai vertinančiųjų savo finansinę padėtį – gaunantys žemiausias pajamas. Net pusė pastarųjų mano, kad pandemija dar labiau pablogino jų finansinę padėtį.

Be to, dauguma (79 proc.) Lietuvos gyventojų yra susirūpinę dėl augančios infliacijos, kuri, Statistikos departamento duomenimis, šiemet spalį, lyginant su tuo pat laikotarpiu pernai, šalyje siekė 8 proc. Augančios kainos lietuvius neramina labiau nei vidutiniškai kitus europiečius (69 proc.).

„Europos ekonomikos atsigavimui įgaunant pagreitį, dalies gyventojų finansinei gerovei ima grasinti didėjanti infliacija. Dažnu atveju kainos auga sparčiau nei gyventojų atlyginimai. Dėl to gyventojai, ypač turintys paskolų ir kitų finansinių įsipareigojimų, gali susidurti su papildomais finansiniais sunkumais. Tokioje situacijoje atsakingas finansų planavimas ir valdymas tampa dar aktualesni“, – sako bendrovės „Intrum“ vykdančioji direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

2021 metų Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, vienas iš penkių (19 proc.) lietuvių per paskutinius 12 mėnesių yra bent kartą laiku neapmokėjęs vienos ar daugiau sąskaitų. Ši dalis siekia 23 proc. per pandemiją dirbti negalėjusių ir pravaikštose buvusių darbuotojų bei 30 proc. bedarbių.

Tiesa, bendrai apmokėti sąskaitas lietuviai vėluoja rečiau nei kiti europiečiai, kurių beveik trečdalis (30 proc.) per paskutinius metus yra pradelsę bent vieną mokėjimą.

Didėja skolinimosi apimtys

Visgi didesnis neapibrėžtumas ir nežinomybė dėl pandemijos paskatino gyventojus daugiau dėmesio skirti savo finansiniam saugumui. Vienas iš keturių (23 proc.) lietuvių teigė, kad pandemija suteikė galimybę geriau pasirūpinti savo finansais.

Didesnis dėmesys savo finansams greičiausiai prisidėjo prie to, kad beveik dviem penktadaliams (37 proc.) lietuvių apmokėjus visas sąskaitas lieka daugiau nei pusė gaunamų pajamų. Palyginimui, vidutiniškai Europoje tai pavyksta tik 16 proc. gyventojų. Iš viso 77 proc. Lietuvos gyventojų sugeba atsidėti dalį lėšų santaupoms. Tai yra didžiausia dalis visose Baltijos šalyse.

Verta paminėti ir tai, kad daugiau nei pusė (54 proc.) lietuvių yra nepatenkinti suma, kurią sutaupo. Be to, nemaža dalis lietuvių pripažino, kad kiekvieną mėnesį jiems tenka pasiskolinti daugiau nei pusę savo gaunamų pajamų sumos. Tik tokiu būdu jie gali padengti visas savo išlaidas.

Iš viso per paskutinius pusę metų skolinosi ar kredito kortelės limitą išnaudojo 21 proc. Lietuvos gyventojų – ženkliai daugiau nei prieš metus, kada taip elgėsi tik 13 proc. lietuvių.

Apie Europos vartotojų mokėjimų ataskaitą ir bendrovę „Intrum“.Bendrovė „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų ataskaitą skelbia nuo 2013 metų. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 24 tūkst., o Lietuvoje – daugiau kaip 1000 pilnamečių gyventojų. Kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ veikia 25 šalyse. Joje dirba daugiau nei 10 tūkst. specialistų, kurie paslaugas teikia 80 tūkst. užsakovų visoje Europoje.