www.siandien.info

Eidamas 95-uosius metus mirė rezidentas, Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra.

Albinas Kentra gimė 1929 metų kovo 29 dieną Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje.

1945-ais metais, prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais.

16-metis A. Kentra, slapyvardžiu Aušra, buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.

1946-ųjų vasarą A,Kentra buvo suimtas, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu nuteistas dešimčiai metų lagerio kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį. Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, jie kalinti lageriuose arba žuvo.

Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-aisiais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas A. Kentra dirbo pedagoginį darbą, mokė anglų ir vokiečių kalbos.

Nuo 1965-ųjų jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku.

Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui A. Kentra įamžino šalyje vykstančius svarbiausius visuomeninius procesus, jis filmuodavo Sąjūdžio ir kitų rengtus mitingus, akcijas, susitikimus, renginius. Jo dokumentiniai reportažai rodyti užsienio šalių televizijose.

1989 metais A. Kentra su Vytautu Milvydu įkūrė Lietuvos laisvės kovų Miško brolių draugiją, rūpinosi Vilniuje įkurti Laisvės kovų pažinimo centrą.

1992 metais jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 2019 metais A. Kentrai skirta Laisvės premija.