Vytauto Gedgaudo kūrybinis palikimas: atsigręžę į praeities darbus, galime kalbėtis apie dabartį ir ateities perspektyvas. Tai, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos sprendimu šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas  surengtas V. Gedgaudo gimtuosiuose Mažeikiuose, svarbu visai žurnalistų profesinei bendruomenei ir Mažeikių kraštui –  tai tarsi Vytauto Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę, kurią jisai paliko daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius, 1939-ųjų vasarą, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

www.siandien.info; Angelina LIAUDANSKIENĖ, laikraštis ŠIANDIEN, Arūno SARTANAVIČIAUS nuotraukos

Pagerbdami žurnalisto ir ilgamečio JAV tautinės minties laikraščio „Dirva“ vyriausiojo redaktoriaus Vytauto  Gedgaudo 110-ąsias gimimo metines Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacija 2022-uosius paskelbė atminimo metais. Apie renginius ir kūrybinius projektus, skirtus šiai iškiliai asmenybei, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docente, Vytauto Gedgaudo kūrybinio palikimo tyrinėtoja dr. Jolanta MAŽYLE.

Knygnešio dieną Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete pradėtas Vytauto Gedgaudo skaitymų ciklas „Pokalbiai apie žurnalistiką: misija, vertybės, kūryba“.

Manau, jog simboliška, kad pirmasis skaitymų renginys  kovo mėnesį įvyko studentų susitikimas su 2018 metų V. Gedgaudo premijos laureatu, žurnalistu Dovydu Pancerovu, premijuotu už knygą „Kiborgų žemė“, kurioje pasakojama apie Maidano revoliuciją ir karą Ukrainoje prieš aštuonerius metus.

Simboliška ir tai, kad V. Gedgaudo skaitymai pradėti Vilniaus universitete, kur buvo aptartos kokybiškos žurnalistikos aktualijos, žurnalisto profesijos ypatumai su žurnalistikos specialybės studentais.

Simboliška turbūt ir dėl to, kad Vytauto Gedgaudo stipendija daugiau nei du dešimtmečius buvo teikiama Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro programos studentams…

Labai taikliai pastebėjote. Šviesios atminties, neseniai mus palikusi aktyvi JAV lietuvių spaudos bendradarbė ir visuomenės veikėja Stefanija Gedgaudienė (1927-2020) savo ir šeimos bičiulių pastangomis 2000 metais įsteigė Vytauto Gedgaudo vardo stipendiją Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentams.

Beveik per du dešimtmečius stipendija buvo skirta arti pusšimčio būsimųjų žurnalistų. Šiandien dauguma Vytauto Gedgaudo stipendininkų yra žinomi žurnalistai, literatai, jaunieji mokslininkai.

Grįžkime prie Vytauto Gedgaudo skaitymų. Kokia šio ciklo pagrindinė mintis?

Šiuo metu itin svarbus ir reikalingas yra atviras, nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes, kokybišką žiniasklaidą ne tik akademinėje erdvėje. Apie tai būtina kalbėti ir kalbėtis įvairiose auditorijose, su plačiąja visuomene.  Tad šio sumanymo esmė –  susitikimai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose su V. Gedgaudo premijos laureatais, žinomais Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariais, kūrėjais –  žurnalistais ir publicistais.

Dabar ne tik jaunuomenė, bet ir vyresnioji skaitytojų auditorija vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, iš ten dažnai ir semiasi naujienų, kurios, deja, dažnai atmiežtos nemaža doze netikros informacijos, kurios tikslas manipuliuoti savo vartotojais. Taigi šie skaitymai suteikia galimybę susitikti ir gyvai kalbėtis apie žurnalistiką, jos misiją ir vertybes.

Manyčiau, kad šių dienų realijose ypač svarbu aktualizuoti Vytauto Gedgaudo idėjas, kurios visada buvo siejamos su žurnalistikos kokybe, atskaitingumu visuomenei, bendruomenei ir saviraiškos laisve.

Balandžio 6 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Išeivijos žiniasklaida ir žurnalistai“.

Vytauto Gedgaudo atminimas buvo pagerbtas   šiuo vienu iš svarbiausių buvusio „Dirvos“ redaktoriaus atminimo metams skirtų renginių. Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis. Kreipdamasi į konferencijos dalyvius Seimo Pirmininkė akcentavo laisvo žodžio svarbą, taip pat pabrėžė Gedgaudų šeimos indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir indėlį į kokybiškos žurnalistikos palaikymą mūsų krašte.

Konferencijos pirmojoje sesijoje „Istorijos punktyrai“ Vilniaus universiteto prof. dr. Remigijus Misiūnas pranešime „Išeiviškos Lietuvos periodika: kontekstai ir tekstai“ labai plačiai apžvelgė išeivijos spaudos ištakas ir raidą, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė pranešime „XX a. JAV lietuvių informacinės sklaidos trajektorijos“ savitai pristatė JAV lietuvių leidybą anglų kalba 1950-1990-aisais metais. V. Gedgaudo gyvenimo ir kūrybos apybraižos metmenis pristačiau aš.

Mano nuomone, antroji  ir trečioji šios konferencijos sesijos tiesiog akivaizdžiai parodė, kaip galima atsigręžus į praeities darbus ir patirtis kalbėtis apie dabartį ir ateities perspektyvas.

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius, apibendrindamas konferencijos darbą, sakė, kad tai ypatingas Lietuvos bendrystės tiltas su išeivijos žiniasklaida ir žurnalistais.

Be jokios abejonės. Puiku, kad naudojantis informacinėmis technologijomis konferencija buvo transliuojama per Youtube kanalą, taip pat konferencijos pranešėjai iš įvairių žemynų vienu metu dalyvavo Lietuvos Seimo Konstitucijos salėje vykusiame forume. Unikaliu bendrystės tiltu pavadintoje antrojoje sesijoje labai plačiai buvo pristatytos išeivijos lietuvių dabartinės žiniasklaidos ir žurnalistikos aktualijos.

 Jas auditorijai nuotoliniu būdu išsamiai pateikė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, Ramunė Lapas –  JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ vyriausioji redaktorė, Neringa Budrytė –  Italijos lietuvių interneto portalo Itlietuviai.it vyriausioji redaktorė, Sigitas Birgelis –  Lenkijos lietuvių „Aušros” leidyklos vyr. redaktorius ir direktorius, Airijoje gyvenantis žurnalistas, V. Gedgaudo premijos laureatas Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis.

Trečiojoje konferencijos sesijoje apie žinias bei jų sklaidos kanalus kalbėjo Gintaras Songaila – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius, Ruslanas Iržikevičius –  naujienų portalo „The Lithuania Tribune“ vyr. redaktorius ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis. Į šią diskusiją aktyviai įsijungė ne tik konferencijos dalyviai, bet ir Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė bei Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

Manyčiau, labai svarbu, kad mūsų organizacijos šiemet minėdamos V. Gedgaudo atminimo metus, atsigręžė į savo tautiečių žurnalistų, gyvenančių svetur, šiandieninius profesijos iššūkius.

   Nemažiau įspūdinga buvo Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos šventė Mažeikiuose, kur buvo įteikta šiemetinė V. Gedgaudo premija.

Šventėje buvo perskaitytas Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas žurnalistams, kultūros darbuotojams, kalbos ir knygos mylėtojams. Leiskite pacituoti šalies vadovo sveikinimo fragmentą: „Labai simboliška ir prasminga, kad šiemet šią dieną švenčiama legendinio žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo tėviškėje Mažeikiuose. Gimtinėje žmogaus, kurio vardu Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų asociacija paskelbė 2022-uosius metus. (…) Tikiu, kad Vytauto Gedgaudo – erudito, aukštos kultūros ir tolerancijos žmogus, asmenybė – iki pat šių dienų įkvepia žurnalistus. Ne veltui kasmet už turiniu ir forma išsiskiriančius darbus skiriama jo vardo premija yra vienas svarbiausių ir garbingiausių žiniasklaidos apdovanojimų Lietuvoje“.

Nuo 1997 metų V. Gedgaudo premija yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kasmetinė premija. Ji skiriama žurnalistams už išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus.

 Šiemet ši garbinga premija šiemet skirta vaizdo dokumentikos kūrėjams – žurnalistei Audronei Kosciuškienei ir režisieriui  Justinui Lingiui už TV laidų ciklą „Viltis abipus Atlanto“. Viena iš kelių ciklo laidų yra dvidešimt penkių minučių filmas apie žurnalistą V. Gedgaudą. Džiugu, kad šis darbas buvo parodytas Mažeikių muziejuje gausiai susirinkusiai publikai, tarp kurios buvo smagu matyti daug jaunimo, Merkelio Račkausko gimnazijos gimnazistų.

Tai, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos sprendimu šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas  surengtas V. Gedgaudo gimtuosiuose Mažeikiuose, svarbu visai žurnalistų profesinei bendruomenei ir Mažeikių kraštui –  tai tarsi V. Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę, kurią jisai paliko daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius, 1939-ųjų vasarą, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

Muziejuje buvo atidaryta ir parodos „Laiko sūpuoklėse“  nauja versija…  

Teisingai pasakyta – nauja versija. Praėjusių metų rudenį paroda „Laiko sūpuoklėse“ buvo rodoma Zarasų muziejuje, Salako kultūros namuose, vėliau Vilniuje, Žurnalistų namuose. Vytauto Gedgaudo 110-osios metinės norėjosi parodyti kitus aspektus tos plačiašakės ir įvairialypės asmenybės.

Juo labiau, jo gimtinėje, kur irgi tik skinamės kelią į kraštiečių atmintį. Juk Vytautas Gedgaudas 1930-aisiais baigęs Mažeikių gimnaziją iškeliavo į Lietuvą, o jau 1939-aisais – iš Lietuvos.  Tad yra nemažai baltų dėmių, kaip tartų istorikai, tuščios erdvės, kurią reikia užpildyti atminties liudijimais.

Man tiesiog buvo didžiulis atradimo ir kūrybos  džiaugsmas bendradarbiauti su Mažeikių muziejumi ir muziejininkėmis Raimonda Ramanauskiene ir  Jūrate Miliauskyte. O kad jos itin subtiliai jaučia medžiagą, dabar jau saugomą  muziejaus fonduose, pademonstravo sukurdamos labai gyvą ir autentišką parodos ekspoziciją.

Be knygų, dokumentinės medžiagos, specialiai šioje parodoje eksponuojami ir Vytauto Gedgaudo kariniai apdovanojimai, kuriuos jis pelnė Antrojo pasaulinio karo metais tarnaudamas Prancūzijos svetimšalių legione.

Šiuos apdovanojimus Stefa Gedgaudienė 2000-aisais metais padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui, kur iki šiol jie yra saugomi, tačiau niekada nebuvo niekur rodomi. Ir štai ypatingo jubiliejaus proga Vytautas Gedgaudas sugrįžta į gimtinę su Prancūzijos vyriausybės apdovanojimais, kuriuos tuo metu pelnė tik vienas lietuvis.

Seime vykusioje konferencijoje labai vaizdžiai kalbėjote apie Vytauto Gedgaudo knygą. Kada tikėtis ją paskaityti?

Vytauto Gedgaudo knyga „Pirmyn arba mirk!“ jau parengta spaudai ir įteikta leidyklai. Knygą sudaro trys dalys. Pirmojoje ir antrojoje dalyje Vytauto tekstai apie Svetimšalių legioną Antrojo pasaulinio karo metu. Labai įdomus Vytauto kūrybinis palikimas atsiskleidė surinkus ir išstudijavus jo publicistinius tekstus JAV lietuvių spaudoje Antrojo pasaulinio karo metais. Kai ko teko ieškoti ir archyvuose, nes tarkim, paprasčiausiai bibliotekose kai kurios to laikotarpio JAV lietuvių spaudos nėra. Turiu nuojautą, kad tos publikacijos bus savotiškas atradimas ne tik šių dienų skaitytojams, bet ir daug ką žinantiems publicistikos ir kultūros istorijos  tyrėjams. Tai trečioji knygos dalis.

Vis dėlto  puoselėju viltį, kad būtent šiais metais turėtume perskaityti Vytauto Gedgaudo tekstus ir pamatyti jo darytas nuotraukas.

O šiuo metu dar žvalgomės rėmėjų. Labai norėtųsi sulaukti geros valios gestų, nes iki šiol visus renginius, skirtus V. Gedgaudo metams, organizavome neturėdami jokios materialinės paramos, viskas daryta savo išgalėmis ir entuziazmu, noru bent prisiminimu atsilyginti tiems, kas savo gyvenimą pašventė Lietuvai.

Nuo ŠIANDIEN redakcijos.

Norintiems prisidėti prie žurnalisto ir ilgamečio „Dirvos“ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo knygos „Pirmyn arba mirk!“ išleidimo prašome aukoti į žemiau nurodytą sąskaitą. Aukotojų pavardės bus skelbiamos knygoje.  Aukotojai, skyrę auką nuo 26 eurus, gaus dovanų Vytauto Gedgaudo knygą.

Gavėjas: VšĮ ATMINTIES BRASTA

Įmonės kodas 305816708

Adresas: Gedimino g.5, Kernavė

Atsiskaitomoji sąskaita LT297230000000700513

UAB Medicinos bankas

Banko kodas: 72300

Mokėjimo paskirtis: auka Vytauto Gedgaudo knygos išleidimui