www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN 

Pareigūnai ieško septynių iš Rūdninkų poligone įrengtos migrantų stovyklos šį sekmadienį pabėgusių migrantų. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad buvo pabėgę net 12 migrantų, tačiau penki iš jų grįžo. Neramumai šioje migrantų stovykloje vyksta nuolat.

Visą liepos mėnesį nebuvo imtasi realių veiksmų neteisėtos migracijos stabdymui. Valdžia užuot tinkamai informavusi  įsibaiminusius žmones, pylė dar daugiau alyvos į ugnį. Pirma – buldozeriu bandant apgyvendinti neteisėtus migrantus būtent tuose rajonuose, kurie yra ir taip pažeidžiami dėl savo tautinės sudėties.

Žurnalisto Gintauto KNIUKŠTOS pasikalbėjimas su Seimo nare Beata PETKEVIČ. Ji taip pat nukentėjo nuo valdžios smurto prieš protestuotojus. 

Gerbiama Beata, kaip Jūs pakomentuotumėte migrantų kelią į Dieveniškes. Nuo ko jis prasidėjo?

Neteisėtų migrantų keliai į Dieveniškes ir į kitas vietas palei mūsų sieną prasidėjo nuo visiškai trumparegės mūsų užsienio politikos. Mes šiandien kaltiname Lukašenką neteisėtos migracijos organizavimu. Manau, jis tai daro su didžiuliu pasitenkinimu. Vadiname užklupusią mus krizę „hibridiniu karu“, nors aš stebiu kol kas tik kapituliaciją, nes nėra jokio konkretaus atsako.

Kartu mums yra puikiai parodyta, kad mes ne tik esame pėstininkai kitų geopolitiniuose žaidimuose, bet ir nesugebame apsaugoti net savo šalies sienų, nes paprasčiausiai tų sienų fizine prasme nėra.

Kas tą vilką iššaukė? Visi žinome. Taip, turime – kaip tauta išgyvenusi begalę kančių ir neteisybių- padėti kaimynams siekti laisvės, bet visų pirmą daryti tai reikia, įvertinant savo šalies ir savo piliečių interesus ir saugumą.

 Kalbant apie Dieveniškes ir žmonių savigynos aspektus, buvo pasigęsta paprasčiausio dialogo su gyventojais ir savivalda. Sprendimas apgyvendinti nuo 500 iki 1500 neteisėtų migrantų gyvenvietės centre šalia mokyklų papiktino žmones. Ypač turint omeny faktą, kad pačių gyventojų vos apie 500.

Kol kas jie apgynė savo miestelį, bet žiūrint į neteisėtos migracijos didėjančius mastus ir valdžios pasimetimą, didelio tikrumo, kad planas A vėl nebus panaudotas, nėra. Yra tik Prezidento žodis.

Pirma – buldozeriu bandant apgyvendinti neteisėtus migrantus būtent tuose rajonuose, kurie yra ir taip pažeidžiami dėl savo tautinės sudėties.  Antra – žmonių natūralią savigynos reakciją pristatant kaip veikimą prieš valstybę, o ne prieš silpnos, nieko nuveikti nesugebančios valdžios sprendimus. Ar niekas nesusimąstė, ko siekiama tokiais pareiškimais? Visą liepos mėnesį nebuvo imtasi realių veiksmų neteisėtos migracijos stabdymui. Valdžia užuot tinkamai informavusi  įsibaiminusius žmones, pylė dar daugiau alyvos į ugnį.

Kokios šiandien pasienio žmonių nuotaikos: jie klausia Jūsų kaip gyvens rytoj? Jie nebijo rudenį leisti vaikų į mokyklas?

Šiandien gyventojai jaučia nuolatinę grėsmę iš visų pusių. Nuolat sulaukiu tokių klausimų. Juos užduoda ir tėvai gyvenantys toliau nuo neteisėtų migrantų apgyvendinimo koncentrų, ir tėvai gyvenantys Rūdninkuose, kur Vidaus saugumo tarnybos prie VRM poligone apgyvendinta per 600 neteisėtų migrantų. Žmonės bijo, žmonės įbauginti ten vykstančių riaušių, pabėgimų, saugumo neužtikrinimu.

 Žmonės mato, kad sąlygos gyventi poligone migrantams išties nėra tinkamos ir mano, kad tai labai greitai gali atsigręžti visų pirmą prieš pareigūnus, o po to ir prieš juos. Prisiminkime, kad Rūdninkuose gyvena apie 450 gyventojų, o migrantų pagal pirminius planus planuota apgyvendinti apie 1500. 

Gyventojai yra įkūrę savigynos komitetą, imasi visų įmanomų veiksmų, bet supranta, kad ramų ir nerūpestingą gyvenimą tikriausiai teks pamiršti.

Kodėl mūsų Vyriausybė taip abejingai sprendžia šią migrantų problemą? Kokia situacija šiandien Rūdninkuose, kodėl  pasiuntė riaušių malšinimo specialiąsias pajėgas prieš taikius Lietuvos žmones.

Manevrai ieškoti kaltų ne tarp savų, o tarp tų, kurie buvo valdžioje, jau tapo klasika. Buvusi valdžia mokėjo žiūrėti į priekį, kaip ir priklauso tokiose situacijose, ir kūrė galimus ateities scenarijus. Tuomet neteisėtų migrantų buvo tik 80 ir buvo priimti visi reikalingi įstatymai. Šita valdžia, dirbanti jau 9 mėnesius, nesugebėjo numatyti savo užsienio politikos pasekmių. 

Matome, kad valdžia neturi jokios strategijos. Pavieniai sprendimai yra priimami po kiek laiko, reaguojant tik į neteisėtai kirtusių sieną didėjantį skaičių ir į tai, kad jų nėra kur apgyvendinti. Atrodo, kad vienintelis planas yra priimti visus tuos žmones kur tik įmanoma, o tik po galvoti, ką daryti toliau. Bet ši sistema neišlaiko, nes srautai nemažėja, vietų apgyvendinimui nedaugėja, o stovyklose neramumai.

Norima įvesti pasienio rajonuose nepaprastąja padėtį. Esamai krizei spręsti vargu ar tai padės, o Lietuvos piliečiai bus įbauginti dar labiau. Nėra, mano manymu, jokių objektyvių priežasčių nepaprastosios padėties įvedimui. Užtektų, kad siena būtų kontroliuojama ir saugoma geriau.  

Rūdninkai? Rūdninkai jaučiasi palikti likimo valiai. Riaušės, kurios vyko stovykloje pirmadienį, parodė, kad tai tik sunkumų pradžia. Tikėtis realios pagalbos iš ko nors sunku. Lieka tik susitelkimas ir savigyna. 

 Kodėl buvo nuspręsta steigti migrantų centrą Dieveniškėse, kas buvo iniciatorius? Valdžia ieško kaltų tarp visuomeninių organizacijų, bendruomenių atstovų, politikų? Jūs irgi esate kaltinama antivalstybine veikla, buvote užpulta valstybės pareigūnų? Kaip tai įvyko?  

Apie norą apgyvendinti migrantų centrą Dieveniškėse išgirdau per neeilinį posėdį, vykusį liepos 13 d. Be jokių konkretų. Tik kaip vieną iš planų. Savivaldos atstovai sužinojo iš žiniasklaidos. Meras pakvietė ministerijos atstovus ir pareikalavo paaiškinti, kas ir kodėl, griežtai sakydamas, kad tokių stovyklų gyvenvietės centre negali būti.  Buvo sušauktas Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos posėdis, kuri visi Tarybos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą atmesti ministerijos idėją. Deja, tą pačią dieną sprendimas apgyvendinti „užsieniečius“ buvo pasirašytas.

Liepos 18 d. Dieveniškių gyventojai net nežinojo, kad jis pasirašytas. Susirinkę miestelio centre, jie nusprendė burtis į savigynos komitetą, nes matė, kad ir Taryba, ir meras, ir aš nepalaikome to absurdiško sprendimo.

Ministerija galėjo elementariai pakalbėti su bendruomene. Paprastų žmonių nuomonės paisymas – tai yra demokratijos požymis. Liepos 23 d., penktadienį apie 20 ekipažų policijos atvyko kartu su viceministru Dmitrijevu ir Premjerės patarėju Lančinsku. Tokioje atmosferoje turėjo vykti dialogas su Dieveniškių gyventojais.

 Visą liepos mėnesį nebuvo imtasi realių veiksmų neteisėtos migracijos stabdymui. Valdžia užuot tinkamai informavusi  įsibaiminusius žmones, pylė dar daugiau alyvos į ugnį. Pirma – buldozeriu bandant apgyvendinti neteisėtus migrantus būtent tuose rajonuose, kurie yra ir taip pažeidžiami dėl savo tautinės sudėties. 

Antra – žmonių natūralią savigynos reakciją pristatant kaip veikimą prieš valstybę, o ne prieš silpnos, nieko nuveikti nesugebančios valdžios sprendimus. Ar niekas nesusimąstė, ko siekiama tokiais pareiškimais?

Visų pirmą, vėl numesti kaltę tiems, kuriuos nuolat ignoruoja ir apšmeižia, ir atitraukti dėmesį nuo realios grėsmės, su kuria nesugebama susitvarkyti. Kiekvienas lietuvis, lenkas ar baltarusis, gyvenantis čia, po visų šitų įvykių puikiai supranta, kad jo patriotizmas ir žemės gynimas yra panaudotas valdžios kaip ginklas prieš jį patį, bandant pristatyti įvykius tokiu būdu, kaip juos pristato dabar valdžios atstovai.

Būtent pasyvią esamos valdžios poziciją didžiausios krizės akivaizdoje galima laikyti veikimu prieš tautą ir valstybę. Pasyvumo pasekmės bus skaudžios visai Lietuvai.

Kodėl tyli Seimas? Kodėl tyli Regionų frakcija, kodėl nešaukiama neeilinė parlamento sesija? Juk padėtis šalyje greitai gali tapti nevaldoma?

Tikriausiai Seimo nariai yra įsitikinę, kad grėsmė dar toli ir kad su krizę turi susitvarkyti Vyriausybė. Kai kurie gal džiaugiasi, matydami kaip dėl neveikimo skęsta „durnių laivas“, kiti galbūt nemato problemos, kol ji neateina tiesiai į jų kiemą.

Rugpjūčio 5 d. premjerė kvietė Seimo frakcijų vadovus pristatyti  neteisėtų migrantų krizės sprendimo planą, bet ar ne Seimo nariai turėtų to reikalauti ir kviesti valdančiuosius pristatyti strategiją? Kitą savaitę vyks neeilinė parlamento sesiją ir aš turiu teisę abejoti, kad bus priimti sprendimai, kurie tarnaus tautai ir piliečiams, o ne sprendimai kurie tik pridengs valdančiuosius ir jų padarytas klaidas.

Kol kas nė vienam užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvoje, tačiau kodėl didžioji dalis migrantų prašymų dar neapdoroti? Kodėl delsiama?

Nemanau, kad prieglobstis bus suteiktas, nes tai nėra karo pabėgėliai. Migracijos Departamentas dirba įstatymu nustatyta tvarka ir gali nesusitvarkyti su esama darbo apimtimi. Ši tarnyba turėtų sulaukti daugiau dėmesio ir pagalbos.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko rekordiškai daug, apie 4 tūkst., neteisėtų migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Jūs sutinkate su tuo?

Tikriausiai tai nepaskutinis skaičius. Pati ministrė sako apie dešimtys tūkstančių iki metų pabaigos. Teisinė kalba nevartoja sąvokos „hibridinė“ ataka, agresija ar karas. Ši sąvoka nevartotina yra ir tarptautinėje teisėje, bet, be abejo, tai yra gerai suplanuota ir apgalvota akcija prieš Lietuvą, nekarinės priemonės, kuriomis siekiama pažeminti mūsų šalį.

Tai koordinuoti ir organizuoti veiksmai, pasinaudojant žmonių noru vykti į Europą. Turime įvertinti ir tai, kad kartu su ieškančiais gerovės galimai atvyko ir karinis elementas.

Kodėl, Jūsų nuomone, valdžia nusprendė apgyvendinti migrantus Šalčininkų rajone?

Esu tikra, kad valdantieji  norėjo apgyvendinti neteisėtus migrantus toliau nuo savo rinkėjų, kurių beje reakcija būtų tokia pati. Yra juk daugiau pasienio rajonų.

 Tikslas buvo dar kartą pažeminti LLRA-KŠS valdomą rajoną, o galimą nesutikimą, parodyti kaip nesantaikos kurstymą ir lojalumo stoką.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė  tvirtina, kad Lietuvai atremiant šią hibridinę ataką yra būtina statyti fizinį barjerą arba sieną. Kiek ilgai ji padės, jeigu nesikalbėsime su kaimynais, jeigu nesulauksime ES šalių pagalbos?

Siena yra labai reikalinga. Tik niekas neturi atsakymo, kada jis bus. Darbų tempai lėti ir neteikiama viltis, kad siena bus greitai pastatyta.  Priimtas vakar sprendimas apgręžti neteisėtus migrantus  yra pavėluotas ir tikimybė, kad šiuo sprendimu mes viską ištaisysime, yra maža.

Reikia ne tik ieškoti patarimų ES institucijose, bet ir siūlyti jiems konkrečius sprendimus, kuriuos tik jie gali įvykdyti. Galų gale, kyla grėsme mūsų nacionaliniam saugumui, mūsų gyventojų ateičiai. Šiuo metu reiktų veiksmų ir sprendimų visose lygmenyse: tartis su ES institucijomis, diplomatinėmis atstovybėmis, įveiklinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp ministerijų, tartis su Lietuvos partijomis, kalbėtis su neteisėtais migrantais ir bendruomenėmis apie jų saugumą ir teisėtus lūkesčius.

Kokią viltį galite suteikti savo kraštiečiams, kad jie būtų ramūs dėl  ateities, dėl savo ir savo vaikų saugumo? Ar tikrai šiandien pribrendo situacija, kad būtina paleisti Seimą ir skelbti priešlaikinius rinkimus?

Tos vilties negali suteikti šiandien niekas. Tikėtis, kad Vyriausybės strategijomis ir planais grįšime į ramią praeitį naivu. Viskas tik prasideda. Gal šiek tiek pavyks stabilizuoti situaciją, bet tai tėra optimisto svaičiojimai.

Ar paleisti Seimą? Taip, tai būtų geras žingsnis iš Prezidento pusės. Ir tam tik pritarčiau. Tačiau nematau ir jėgos, kuri patemptų krizės naštą, lyderių, kurie nukreiptų politikos vagą tautos ir Lietuvos interesų linkme.

P.S.

 Rūdninkų bendruomenės atstovas Robertas Kovgeris pareiškė, kad jam gaila, jog gyvename tokioje valstybėje, kur žmonės yra niekas. Jo teigimu, ketinama kažką daryti jų kieme, bet niekas nieko apie tai nepraneša patiems to kiemo šeimininkams.

Jis teigė, kad prašoma tik vieno – apsaugoti žmones: „Mes galime apsisaugoti patys, bet padėkite mums. Jūs su mumis kalbėjotės, bet apsisukote ir vėl mus apgavote. Paaiškinkite mūsų bendruomenei, ką mums daryti, nes mes nežinome.“

 „Toks jausmas, kad darote viską, kad mes išvažiuotume. Nelegalūs migrantai turi daugiau teisių, nei mes. Jūs sakote, kad negalite vadinti jų kaliniais, bet galite mus vadinti visokiais žodžiais“, – kreipdamasis į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę emocingai kalbėjo R.Kovgeris, apgailestaudamas, kad ji nei atvažiavo, nei priėmė bendruomenės atstovus pokalbiui.

Rūdninkų bendruomenės atstovas teigė, kad prašoma tik elementarių dalykų – įrengti apšvietimą, senjorams įrengti pagalbos mygtukus. Kas padės gyventojams, kai migrantai bėgs iš poligono, o taip esą tikrai bus?

„Jie eis ir eis. Jūs apgyvendinate tokį skaičių žmonių, kad mums galvose netelpa, kaip jūs juos suvaldysite. Mes suprantame, kad jūs pasirašėte teisės aktus, bet nesuprantate realios grėsmės, kuri yra šiandien. Mes atvažiavome prašyti ir premjerės – kalbamės, mes padėsime jums, bet padėkite mus.

Dar noriu paprašyti gerbiamo prezidento – priimkite mus, išgirskite“, – kalbėjo jis.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas:

„O neteisėtų migrantų iš viso neturime įsileisti. Aš nesuprantu, kam tada ta siena iš viso reikalinga. Supraskime, kad tų žmonių, kurie potencialiai galėtų imigruoti, yra be galo daug. Afganistane, Irake per metus gimsta 1,2 mln. vaikų. Tai dvigubai daugiau negu didžiausioje ES šalyje. Vokietijoje per metus gimsta tik 700 tūkst., Prancūzijoje – 600 tūkst., Lietuvoje – 25 tūkst. vaikų. Trečiųjų šalių didžiausias galvos skausmas tas, kad jie neturi, kur žmonių dėti, nes ekonomika stagnuoja, darbo vietų trūksta, ir jie su malonumu dalies žmonių atsikratytų“,