www.siandien.info

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Patirtis ir žinios – prieš chaosą žemės ūkyje”.

Šių metų gruodžio 7- 8 d. Vilniuje, kaip ir kasmet, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija rengia konferenciją ūkių vadovams, vyr. finansininkams ir specialistams. Kaip šiandien sekasi ūkininkauti žemės ūkio bendrovėms? ŠIANDIEN kalbina Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinį direktorių Joną SVIDERSKĮ.

Gerbiamas direktoriau, ūkininkai vis dažniau kalba, kad chaosas Lietuvos žemės ūkyje įgauna pagreitį. Kaip Jūs vertinate situaciją, gal kituose kraštuose žemdirbiai nejaučia tokio valdžios abejingumo? Kita vertus, juk bartis šiais laikais lyg ir nederėtų – šalia Lietuvos vyksta karas, o valgyti nori visi…

Deja, ir kituose kraštuose visuotinio nesaugumo jausmas plečiasi, niūrios karo nuotaikos stiprėja. Tai pasiekė ir Lietuvą. Neseniai Valstybės gynimo taryba patvirtino valstybės gynybos planą.

Tokioje situacijoje ypatingai išauga regionų, žemės ūkio reikšmė.

Noriu priminti, kad daugiau kaip prieš 10 metų tuometinei LR Prezidentei nusiuntėme Asociacijos pasiūlymą dėl Nacionalinio saugumo įstatymo pagrindų papildymo, įtraukiant į jį žemės ūkį: “Valstybė turi užtikrinti palankias sąlygas apsirūpinimui savo gamybos maisto ištekliais, naudojant vietines žaliavas. Valstybė sudaro ekonomines ir teisines sąlygas pilnavertei ir tolygiai teritorinei žemės ūkio ir maisto ūkio plėtrai, prieigai prie reikiamų išteklių, siekiant užtikrinti nenutrūkstamus gamybinį ir tiekimo procesus ekstremalių situacijų, krizių ar karo atvejais bei aprūpinant gyventojus būtiniausiais maisto produktais.“.

Deja, šis pasiūlymas iki šiol dulka Seimo stalčiuose.

Tačiau juk žemės ūkis įrodė, kad yra vertas pasitikėjimo. Egzaminą per pandemiją žemdirbiai ir maisto pramonė išlaikė su pagyrimu, gamyba nesustojo nė vienai dienai…

Taip, bet tuo pačiu metu už pandemijos suvaldymą atsakingos institucijos akivaizdžiai panikavo, blaškėsi teikdamos ir kaitaliodamos įvairiausias rekomendacijas. O ūkininkai dirbo ramiai – gyvuliai buvo šeriami, karvės melžiamos, ruošiamasi būsimai sėjai, o miestams nepertraukiamai tiekiami maisto produktai.

Nors aukščiausi ES vadovai ne kartą pripažino žemės ūkio indėlį pandemijos metu užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą Bendrijos piliečiams, Lietuvoje jis taip ir nesulaukė nacionalinės valdžios institucijų įvertinimo. Dar daugiau.

2023 m. krizės žlugdomiems žemdirbiams tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Vyriausybė atgręžė nugarą. Ypač tiems, ant kurių pečių gula didžioji produkcijos tiekimų užtikrinimo našta.

Klausimas tik, ar susidarius kritinei situacijai, neteks prisiminti šio nacionalinės valdžios trumparegiškumo, kai gražiai popieriuje surašyti veiksmų ir priemonių planai susidurs su kitokia realybe.

Prieš žemės ūkį taip pat vyksta nepaskelbtas karas, vykdomas administraciniais arba subtiliais visuomenės nuomonės formavimo metodais.

Nuo visuomenės – ypač gyvenimo patirties ir kritinio mąstymo stokojančios jos dalies slepiamas žemės ūkio, kaip kasdieninio maisto tiekėjo, vaidmuo, o visokio plauko veikėjai siekia paversti jį kažkokių viešųjų gėrybių teikėju.

Užuot skiepiję pagarbą žemdirbio darbui už sukurtas sąlygas mokslo, kultūros, politikos, sporto, pramogų ir t.t. vystymui, net aukšto lygio politikai bruka visuomenei žemės ūkį žeminantį, aplinkos teršėjo įvaizdį.

Ir drįsta tai daryti vadovaudamiesi ne faktais, bet bendrais sumetimais ar kažkokiomis nuogirdomis, o kontrolierių, sugrupuotų į junginius viename respublikos krašte, siunčiama į kitame krašte esantį ūkį vis daugiau.

Mat taip kovojama su jų (tikrintojų) korupcija. Tai nematyta, negirdėta ir apgailėtina. Dalis žemdirbių gali susigundyti siūloma iliuzine galimybe – tapti mistinių viešųjų gėrybių tiekėjais. Mistinių, nes kriterijai, kuriais tos gėrybės apibrėžiamos, neaiškūs, dažnai jie yra subjektyvūs, o jų kūrėjų fantazija neišsemiama.

Bendrovės – stambūs daugiašakiai prekiniai ūkiai. Kaip trumpai pristatytumėte jų veiklą?

Asociacijos nariai lieka ištikimi tradicijoms ir senosioms vertybėms – pagrindinė žemės ūkio misija yra užtikrinti visuomenės stabilumą: gyventojams – pakankamą aprūpinimą maistu, o pramonei – žaliavomis.

Žemės ūkio bendrovės ir įmonės išlieka stabilus ir efektyvus žemės ūkio produkcijos tiekėjas šalies perdirbimo pramonei ir eksportui.

Visą straipsnį „Patirtis ir žinios – prieš chaosą žemės ūkyje” skaitykite naujausiame ŠIANDIEN numeryje. Laikraštį įsigyti galima visuose prekybos centruose, visur, kur prekiaujama spauda.