Laikraštis Šiandien

Taupykime
Kad mūsų tauta nepasižymi ypatingu taupumu, regis, ginčytis netenka. Tai liudija tie milijonai kasmet išmetamų litų į užsienių rinkas visokiems prabangos dalykams, t.y. tokioms prekėms, be kuriu mes anksčiau apsieidavome, o ir dabar lengvai galėtume pragyventi.

Juk brangiausias gelumbes, šilkinius apdarus, įvairius kvepalus, brangius blizgučius – Šiandien nesunku pastebėti visur: ir miestuose ir tolimuose sodžių užkampiuose.

Perka juos pasiturįs žmogus, perka pastarąjį pamėgdžiodamas ir eilinis pilietis ir gerai dar būtų, kad pirktų už savus, tačiau atsitinka ir taip, kad perka bereikalingą daiktą pinigų prisiskolinęs iš kaimyno ar banko.
Sutaupo tas, kuris nedaro bereikalingų išlaidų ir kuris pragyvena tiek, kiek jis gali prigyventi. O ar pas mus taip yra? Anaiptol.
Mūsų laikinosios sostinės, bei kitų miestų gyventojai, ypač pokariniais laikais, ant kiekvieno žingsnio stengiasi pamėgdžioti turtingų šalių gyventojus ir užtat negali apsieiti be automobilių, brangių papuošalų, didelių puotų, fokstrotų ir t.t.

Ūkininkas savo dukrai ruošia vestuves tokias, kad apie jas kalbėtų visa parapija ar visas valsčius, arba tai pačiai dukrai perka kraičius ne mūsų krašte gamintus, o reikalauja brangių- užsieninių; o ar maža tokių atsitikimų, kad pasiskolinęs pinigų banke, dukrai ar sūnui skiria tiek tūkstančių pasogos, už kuriuos galima būtų lengvai nupirkti visą jo ūkį.

Ir pagaliau, prisižiūrėjęs į miesto gyventojus ir ūkininkas ir eilinis samdininkas nepasitenkina namie austa eilute, o per Kalėdas puošiasi užsieninės medžiagos drabužiais iš sunkiai uždirbtų skatikų per metus.

Trumpai kalbant, mes gyvename per daug plačiai ir tas mūsų platus užsimojimas matosi visose gyvenimo srityse. O gyventi turėtume taupiau, jei norime, kad mūsų krašto ir mūsų pačių ekonominė būklė pagerėtų, nes kitų žymiai turtingesnių šalių gyventojų pavyzdžiai – mus to moko.

Sakysime, žymiai turtingesnis už mus ūkininkas danas, ne tiktai patsai vartoja, bet ir atkeliavusį pas jį svečią vaišina prastesnės rūšies sviestu, arba net ir margarinu, o visą pirmos rūšies sviestą brangiai parduoda anglams. O mes?

SVIESTO EKSPORTAS

Rugsėjo mėnesyje Pieno Perdirbimo Bendrovių Sąjungos išvežė 191.145 kilogramus sviesto. Palyginus su tuo pačiu mėnesiu praeitų metų (127.524,5) gausime 51% padidėjimo.

Kainos sviestui užsienyje rugsėjo mėn buvo aukštos. Praėjusiais metais irgi kainos buvo aukštos, bet visgi šiais metais geresnės.

Sulyginę išmokėtas pieno perdirbimo bendrovėms kainas už pristatytą sviestą rugsėjo mėn. šių ir praeitų metų, gausime vienam kilogramui vidutines kainas:
1927 m. 1 rūš. Lt. 8 – 7,85;
II rūš. – 7,45
1928 ,, 1 ,, ,, 8,10 – 8;
II ,, – 7,80 – 7,70.

Šio mėnesio pradžioje kainos dar pakilo aukščiau, bet išsilaikymas nėra užtikrintas. Tokiomis aukštoms kainoms esant mažėja įpirkimas ir tuo pačiu daromas spausimas į kainas.

Be to lapkričio mėn. turės pasirodyti didesnės partijos Naujosios Zelandijos ir Australijos sviesto. Praeitais metais didesnės partijos šių kraštų pasirodė tik gruodžio mėn. 10 d. laikėsi aukštos sviestui kainos.

Sviesto gamyba ir eksportas jau žymiai mažėja. Toks apsireiškimas mums paprastas. Šįmet jis tik greičiau pasireiškia, nes lietus trukdo išnaudoti ganyklas, pasunkina pieno pristatymą.

Sviesto gamybos reikalu teks pakalbėti atskirai, čia gi norima paliesti eksportą.
Pirmųjų devynių mėnesių bendras Lietuvos pieno produktų eksportas sudarė tonomis (tona = 100 klg.):
1926 m. 1927 m. 1928 m.
pienas . 1961,8 3095,6 4490,8
sviestas . 1416,1 1631,0 2214,8
sūris . . 427,9 466,8 509,6

Patiektos skaitlinės rodo, kad pieno išvežimas didėja 50 %, sviesto iki 30 , o sūrio – 7-9 . Pienas ir sūriai išvežami į Vokietiją. Pienas į ten įleidžiamas be muito, o sviestas ir sūriai apdėti muitu.

Yra išrokavimo, ypač artimiesiems nuo sienos rajonams, išvežti pieną, o ne pagamintą sūrį ar sviestą.
Nors kasmet pieno produktų eksportas ne taip greit didėja, bet visgi auga ir turi davinių toliau greičiau augti.
Bendrame krašto eksporte šie produktai pradeda užimti vis didesnę vietą ir apie šią ūkio šaką pradedama tankiau kalbėti.

Darbo pradžia, daug netobulumų ir trūkumų. Tuos trūkumus pradedama kelti viešumon ir ieškoma būdų jiems taisyti. Duodama įvairių patarimų eksportui tvarkyti.
„Ūkininko patarėjas“ 1928 m. lapkričio mėn. Nr. 11 Kalba netaisyta

Rusai – bolševikai

Sausio 5 dieną 1919 m. užėmė Vilnių ir pusę Lietuvos ir savaip viešpatavo, darė rekvizicijas, areštavo, sodino į kalėjimus ir šaudė visai nekaltus žmones.

Pav. Linkavoj buvo sušaudytas Joniškelio aps. Taikos Teisėjas Step. Bagdonas, Jokubštate kun. Jon. Budrys ir daug kitų. Vilniuje buvo areštuoti visuomenės veikėjai : Poeta Liudas Gira, kun. Vailokaitis, kun. Dogelis , prof. dr. M. Reinis, F. Bortkevičius, M.Biržiška, Janulaitis ir kiti.

Rusams – bolševikams padėjo naikint Lietuvos žemelę ir persekiot jos žmonės lietuviai išgamos: Kapsukas-Mickevičius, Aleksa- Angarietis, Požėla, Bielskis ir k-o. Lietuvos žmones ilgai atmins bolševikų žiaurumus.

Ačiu Dievui, narsi Lietuvos kariuomenė, sumušus – rusus bolševikus ties Panevėžiu, Utena, Salakais ir Ežerėnais, galutinai išvijo juos iš Lietuvos.

Tik jų vietoj stojos ir išplėtė savo rankas ne menkiau žiaurųs lietuvių priešai, tykintieji užgrebti Lietuvos žemelę ir pavergt lietuvius.

Vokiečiai. Jie trejus metus smaugte smaugė Lietuvą, vargino žmones priverstiniais darbais, naikino girias, vežė iš Lietuvos paskutinį maistą.

Susidarius Lietuvių Valdžiai, jie visokiais keliais trukdė jos darbams. Vokiečiai darė net atvirų užpuolimų ant musų kariuomenės. Pav. Veliuonoj, Šakiuose ir Šiauliuose prasiliejo nekaltas kraujas.

Kovo mėn. vokiečiai užpuolė Francuzų Misiją Kaune ir nušovė lietuvį sargybinį Praną Eimutį, neleidusį jų įsiveržt. (Pran. Eimutis buvo iškilmingai palaidotas kovo 21 d.).
Rugsėjo 30 d. vokiečiai užpuolė Šiaulių gimnaziją ir sužeidė 30 mokinių, nenorėjusių atiduot jiems gimnazijos rumus.
Sunku išskaityt kiek vokiečiai nukankino ir iššaudė nekaltų žmonių Lietuvoje.
Tą padarys istorija.
„Darbo žmonių kalendorius“. 1920 m. Miunchen‘as R.Oldenbourg‘o spaustuvė

Laikraštis ŠIANDIEN: Ieškokite visuose prekybos centruose