„Labanoro girios gyventojus prakalbinti apie tuos pokario laikus buvo sunku. Jei asmeniškai kažką ir papasakoja, tai viešai (į videokamerą) bijo. Net ir praėjus 30 metų nuo Nepriklausomybės atgavimo žmonės bijo kalbėti, bijo keršto.

Galima tik įsivaizduoti, kokį siaubą patyrė šie žmonės, kad visam gyvenimui užrakino lūpas.

Visgi radome 5 gyventojus, kurie išdrįso mums papasakoti neįtikėtinas istorijas. Nors kiekvienas iš jų priduria: „Mes išlikome gyvi, nes labai gerai mokėjome tylėti“.

Prie pat Anglijos salos, Juodųjų Lakajų krante, buvo įsikūrusi sovietinio veikėjo Antano Sniečkaus vila. Iš pradžių ji buvo pastatyta Gamtos apsaugos komiteto reikmėms, nes čia pat buvo įkurtas rezervatas. Saugoti Gamtos apsaugos komiteto vilą buvo pasamdyta vietos žmonių porelė. Tai mūsų kalbinta Irena Virvičiuvienė ir jos jau miręs vyras Ignas.

Jie šioje viloje gyveno didžiąją dalį savo amžiaus, matė daug jos šeimininkų – nuo Antano Sniečkaus iki Algirdo Brazausko. Prezidentu tapęs Valdas Adamkus atvažiavo, apžiūrėjo vilą ir nusprendė, kad nenori tokioje, sovietmečio istorijomis persmelktoje vietoje būti. Vilą perdavė Turto bankui ir čia gyvenę Virvičiai ją išsipirko.

Nuo tada, kai viloje apsistojo Antanas Sniečkus, ramios dienos Virvičiams baigėsi. Pasirodo, Irena Virvičiuvienė buvo Labanoro girios partizanų būrio vado dukra. Jos vyro brolis taip pat buvo partizanu. Bet nei saugumiečiai, nei pats Antanas Sniečkus to net neįtarė. Sunku įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei ši tiesa būtų išaiškėjusi.

A.Sniečkus nemėgo vaikščioti lydimas apsaugos ir tuo jis buvo sau sukėlęs nemenką grėsmę. Kitas Kertuojos kaimo gyventojas Stasys Maslauskas prisimena vietos gyventojų pasakojimus, kad Sniečkaus vilos pasižiūrėti buvo atėjęs ir paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis, pramintas Siaubūnu.

Tais laikais galėjai būti nušautas už menkniekį. Štai Palakajo kaimo gyventoja Janina Kanapeckienė prisimena, kad kolūkio pirmininkas nušovė jos tėvą, nes per daug prisišienavo žolės. Jų šeima laikė dvi karves, o leidžiama buvo turėti tik vieną.

Nors pats Antanas Sniečkus gerai sutardavo su vietos gyventojais, bet jo pavaldiniai buvo žiaurūs. Neleisdavo ne tik žvejoti, bet net ir ledo žiemą išsikirsti. O vieną kartą, kai vaikai nugvelbė prie ežero paliktą A.Sniečkaus meškerę, buvo susiruošta iškraustyti visą kaimą ir tik po ilgų maldavimų to atsisakyta“…

Apie gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus ir jauno kino režisieriaus Arno Pigulevičiaus kuriamą filmą Anglijos saloje, Juodųjų Lakajų ežere, Labanoro girioje skaitykite jau rytoj laikraštyje ŠIANDIEN.

ŠIANDIEN prenumerata antrajam šių metų pusmečiui priimama visuose Lietuvos pašto skyriuose, www. prenumeruok. lt.