Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Savaitraštis ŠIANDIEN.Mosėdis – Lietuvos akmenų karalius

Savaitraštis ŠIANDIEN.Mosėdis – Lietuvos akmenų karalius

Romualdas ABUGELIS

2019 metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbta: Alytaus apskrityje – Veisiejai; Kauno apskrityje – Žiežmariai; Klaipėdos apskrityje – Mosėdis; Marijampolės apskrityje – Liudvinavas; Panevėžio apskrityje – Adomynė; Šiaulių apskrityje – Baisogala; Tauragės apskrityje – Vadžgirys; Telšių apskrityje – Kuliai; Vilniaus apskrityje – Nemėžis; Utenos apskrityje – Dusetos.

ŠIANDIEN tęsia mažųjų kultūros sostinių pristatymą skaitytojams. Šį kartą kviečiame susipažinti su Mosėdžiu.

Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, Salantų regioniniame parke. Pavadinimas siejamas su žodžiu mokas. Taip buvo vadinami dideli akmenys. Buvo manoma, kad tai suakmenėję žmonės.

Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Manoma, kad čia pirmieji gyventojai atsirado jau akmens amžiuje, o pirmosios rašytinės žinios apie šį miestelį pasiekia iš 1253 metų. Vietovė minima Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Kadaise stovėjo Mosėdžio pilis, V – XVI a. apylinkėse gyveno kuršiai.

Po Žemaitijos krikšto, 1417 m. įkūrus Medininkų vyskupiją, Mosėdis 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. 1554 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1783 m. pastatyta mūrinė.

Per 1655–1660 m. Šiaurės karą miestas ir apylinkės labai nukentėjo nuo Švedijos kariuomenės. 1907 m. ir 1962 m. Mosėdis smarkiai nukentėjo nuo gaisrų. Dabar miestelyje gyvena maždaug tūkstantis gyventojų. 2002 m. patvirtintas Mosėdžio herbas.

Gydytojo V. Into akmenynas

Mosėdis žymus savo akmenų muziejumi, kuris garsus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 1957 m. jį kaip akmenų kolekciją pradėjo kurti gydytojas Vaclovas Intas. Po ketverių metų 1979 m. oficialiai atidarytame Unikalių akmenų muziejuje buvo apie 5000 riedulių, suvežtų iš įvairių Lietuvos vietovių.

„Akmenlige“ užsikrėtė ir daugelis mosėdiečių savo sodybas pradėję puošti akmenimis. Mosėdis buvo viena pirmųjų gyvenviečių, pradėjusių rengti ir Tvarkdaraičio šventes.

Buvo renkami ir apdovanojami gražiausiai tvarkomų sodybų savininkai. Kai kam Tvarkdaraitis ir šluotas įteikdavo, kad namus apsišluotų ir gražiai besitvarkantiems mosėdiečiams gėdos nedarytų.

Šiandien sename vandens malūne prie Bartuvos užtvankos veikia ekspozicija, pasakojanti apie ledynmečius, riedulių kelionę į Lietuvą.

Lauke galima pamatyti visas Lietuvoje aptinkamas uolienų atmainas, rieduliai išdėstyti pagal kilmę, grupelėmis sudaro natūralaus riedulyno vaizdą.
Yra ką aplankyti Mosėdyje ir be žymiojo gydytojo V. Into akmenyno.

Tai piliakalnis, pilkapiai, originalūs akmenys su dubeniu, vėlyvojo baroko stiliaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, plytų mūro 19 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių, vandens malūnas. Miestelyje taip pat yra keletas paminklų, monumentų.

Kultūros ir meno kalvė

Gydytojas V. Intas pakeitė ne tik Mosėdžio kraštovaizdį, bet ir įnešė naujų spalvų miestelio gyvenimo kultūrai. Jis priartino žmones prie gamtos, natūralaus grožio, prie dvasingumo.

Juozas Tumas-Vaižgantas, rašytojas ir kunigas, taip pat glaudžiai susijęs su Mosėdžiu. 1895–1897 m. Mosėdyje jis buvo vikaru, kiek galėjo stiprino lietuvišką veiklą. Čia gyvendamas jis įsteigė ir slapta redagavo ,,Tėvynės Sargą”, 1896 m. įsteigė Blaivybės draugijos skyrių.

Mosėdžio kraštas išugdė visą būrį literatų. Tai rašytojai Romualdas Granauskas, Liudvikas Gadeikis, Vytautas Brencius, Ambraziejus Jankus, poetės Dalia Teišerskytė, Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, Lidija Šimkutė, literatūros kritikas Ričardas Pakalniškis, kalbininkė Birutė Rokaitė – Vanagienė.

Paminėtini jų kraštiečiai dailininkai Adomas Galdikas, Alma Skruibytė-Granauskienė. Mosėdis – Doloresos Kazragytės, aktorės ir rašytojos mamos gimtinė.

Mosėdį garsina ir Vaškų giminė. Petras Vaškys (tėvas) buvo knygnešys, milo spaudėjas. Gabeno lietuviškas knygas iš Tilžės (maršrutu Mosėdis – Plungė – Babrungo upelis – Tilžė).

Atsivežtas lietuviškas knygas slėpdavo mosėdiškių daržinėse. Vėliau jas veždavo į Liepoją, Vilnių, Kauną ir kitur. Jo sūnus Petras Vaškys išgarsėjo kūriniais iš vaško. 1976 m. Filadelfijos (JAV) vaškinių figūrų muziejuje eksponuotos jo padarytos 75 Amerikoje nusipelniusių žmonių vaškinės skulptūros.

Iš viso nulipdė 108 JAV prezidentų ir jų žmonų, mokslininkų, rašytojų, dailininkų skulptūrų. Jis buvo minimas tarp 10 geriausių JAV keramikų. Anūkas Rimantas Eidiejus – skulptorius.

Parengta pagal savaitraštį ŠIANDIEN

Parašykite komentarą

Top