Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 2)

Kultūra

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Tradicinės vertybės yra tvirtas ir esminis tautos pagrindas”

www.siandien.info Rytoj, šeštadienį, išeina naujas ŠIANDIEN numeris. „Tradicinės vertybės yra tvirtas ir esminis tautos pagrindas, dėl ko mes gyvename, dėl ko dirbame, dėl ko ėjome į Baltijos kelią, dėl ko prieglobsčio ieškoti teko miškuose, dėl ko kovoja milijonai ukrainiečių, dėl ko sugrįžome iš Sibiro, galu gale - dėl ko esame čia. Kai sakoma, kad Lietuvoje jaučiamas stiprus vertybinis susipriešinimas ir kas galėtų padėti mūsų visuomenei labiau tarpusavyje susikalbėt, pirmiausia reikia susitarti dėl vertybinės sampratos. Per trisdešimt pastarųjų metų, pasaulis didžiuliu tempu keitėsi. Ar įmanoma rasti ryšį tarp dabarties situacijos ir idėjų, kurios skatino veikti

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Baudžiauninko pančius pirmiausia turime nusimesti savo viduje”

www.siandien.info „Labai dažnai tenka girdėti išsireiškimą „paprasti žmonės“, tariamą su kažkokia užuojauta, motinišku rūpesčiu, bet tai sovietinė sąvoka. Sovietinė iki pat kaulų smegenų, nes tada mums nereikėjo niekuo rūpintis, valdžia viskuo pasirūpindavo pati, o mūsų užduotis buvo tik sąžiningai atlikti primestas funkcijas. Darbo liaudis. Tokiais Homo vulgaris ir likome, tik dabar mus valdo ne tik valdžia, kuriai esame tik paprasti mokesčių mokėtojai, bet ir stambus verslas, kuriam esame tik paprasti vartotojai. O sudėjus viską kartu – žmogiškieji ištekliai. Jau net ne žmonės, o žmogiena. Tad iš kur bus tas „paprastų žmonių“ gebėjimas kritiškai

Sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija

Konstitucijos 30-mečiui paminėti – kasmetinė tarptautinė konferencija Seime www.siandien.info Redakcijos archyvo nuotrauka. 2022 m. spalio mėn. sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šia proga spalio 21 d., penktadienį, 9 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) rengiama tarptautinė, jau dešimtoji, mokslinė-praktinė konferencija „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“. Renginyje sveikinimo žodį tars Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Konferencijos pirmąjį pranešimą, skirtą jubiliejiniams Konstitucijos metams, skaitys Latvijos Respublikos Prezidentas, Mykolo Romerio universiteto garbės daktaras Egilas Levitas (Egils Levits). Konferencijos dalyviai iš Estijos ir

Naujas ŠIANDIEN numeris: baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Pirmą kartą Lietuvos istorijoje advokatui keliama drausmės byla už valdžios kritiką. Šią savaitę laikraščiui ŠIANDIEN parengiau interviu su buvusiu Ministru Pirmininku, Seimo nariu Sauliumi Skverneliu. Jis taip pat sako, kad baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo. Niekada taip nebuvo. Ne tik politikai, bet ir žmonės dabar bijo garsiai kalbėti. Šalyje šiandien įtempta situacija, ypač dėl išaugusių energetikos kaštų. Nacionalinis susivienijimas kvietė žmones protestuoti, tačiau į jų renginį susirinko tik keli šimtai žmonių. Kodėl tyli Seimo opozicija, kodėl ji nerengia mitingų? Na, tiesa yra tokia, kad tos pačios opozicinės partijos taiko

Kviečia teikti siūlymus dėl 2025 atmintinų metų

www.siandien.info Šiluva. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2022 m. spalio 24 d. teikti siūlymus dėl 2025 atmintinų metų paskelbimo, atsižvelgiant į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus, išskirtines istorinių įvykių, kultūros reiškinių, žymių asmenybių sukaktis. Lietuvos Respublikos Seimas atmintinus metus nustato ir skelbia vadovaudamasis šiais principais: jubiliejinės sukakties nustatymo – Lietuvos valstybingumui svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25

200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi”

www.siandien.info Šiandien išėjo 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris, o vakar Vilniuje, Adomo Mickevičiaus bibliotekoje ta proga buvo surengta konferencija – diskusija. Nuoširdžiai ačiū Jums – už supratimą ir buvimą kartu, už bendrystę ir nusiteikimą eiti į laimingesnę Lietuvą. Ačiū visiems, kurie mums rašo, dalinasi nuomonėmis, įžvalgomis, patarimais ir parama. Mūsų leidinys – talkos ir savanorystės rezultatas. Mus vienija idėja ir kilnių tikslų įgyvendinimas.. Kviečiame visus kurti ateitį šiandien. Ir su ŠIANDIEN. ŠIANDIEN konferencija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Virgilijaus Avižonio nuotrauka 200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi –

200 – asis ŠIANDIEN numeris: konferencija – diskusija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje

wwww.siandien.info 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris                                                                  „Mažos tautos išlikimui moraliniai kriterijai yra kertiniai“ -                                                                                                                                                                                                                                              Vydūnas   2022 m. rugsėjo 24 d. išeis 200 – asis savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Šia proga nuoširdžiai kviečiame į konferenciją – diskusiją, kuri įvyks š. m. rugsėjo 23 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g.10, Vilnius). Programoje - dailininko Sauliaus Kruopio paroda, ekologiškų Valpainių sūrių ragavimas, apie kurių nepakartojamą skonį papasakos ūkininkė Dalia Zakarienė su dukra Aušrine, pasivaišinsime uteniškių verslininkų Vaido ir Vilmos Morkūnų rūkytomis žuvimis, kurios užbūrė pirkėjų širdis, pasiklausysime kantri muzikos

Ignas Vėgėlė. Kodėl aš žaviuosi energetikos ministru Kreiviu?

Ignas VĖGĖLĖ, www.siandien.info Pastaruoju metu nuolat pašaipiai linksniuojamas Energetikos ministras Kreivys, o aš juo žaviuosi: vienintelis ministras pasakė tiesą. Nežinau, ar sąmoningai, ar suveikė Froido dėsnis. Gyvename nuolatiniuose paradoksuose. Sakydamas net užsikirto: gal ir pačiam norėjosi riebiai nusikeikti. I. Vėgėlė. Redakcijos archyvo nuotr. Prieš porą metų dauguma rinkėjų atidavė balsą už dešinio sparno politines jėgas, o gyvename valdomi naujos kairės politikų. Tiesa, nei politologai, nei tradicinės medijos nedrįsta esamų politinių partijų priskirti ten, kur joms vieta. Pavyzdžiui, JAV, jei pritari demokratams, esi labiau už kairę, jei respublikonams – už dešinę. Dabartinė Lietuvos dauguma

Žinia, kurios niekas nepaneigė: Drobiazko ir Vanagas ketina pasirodyti Rusijos mieste Sočyje

www.siandien.info Legendinė Lietuvos šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas ketina pasirodyti Rusijos mieste Sočyje, nepaisant šalies pradėto kruvino karo Ukrainoje. Žinią apie planuojamą šou socialiniuose tinkluose paskelbė Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka.„Sočio „Iasberg Soči“ arenoje bus rodomas po premjeros Maskvoje didžiulio susižavėjimo sulaukęs Tatjanos Navkos projektas „Gulbių ežeras“, žiūrovams dovanosiantis specialiųjų efektų ir ledo žvaigždžių šou. Skelbiama, kad projekte dalyvauja olimpiniai ir pasaulio čempionai, tarp kurių ir lietuviškos pavardės: Viktorija Sinicyna ir Nikita Kacalapovas, Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, Ivanas Riginnas ir Morisas Kvitelašvilis. Povilas Vanagas

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Druskininkuose – XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

www.siandien.info Druskininkų savivaldybės nuotrauka. Druskininkuose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse  galima išvysti net 27 sporto šakų varžybas. Žaidynėse  atstovaujamos ne tik gerai žinomos ir Lietuvoje populiarios sporto šakos, tokios kaip krepšinis, tinklinis ar plaukimas, bet ir ne tokie įprasti, tačiau ne ką mažiau intriguojantys ir įtraukiantys sportai.                       Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas kartu su XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizatoriais ir dalyviais išlydėjo Jungtinė Karalystės dviratininkų komandą į kelionę aplink Lietuvą. Žaidynėse - daugiau kaip 3000 dalyvių iš 24 šalių, jie rungsis net 27 sporto šakų rungtyse. Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas šeštadienį garbingus

Naujas ŠIANDIEN numeris: tikrasis tikslas – dar labiau susilpninti gamtos apsaugą

www.siandien.info „Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Nuo šių metų liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Pažiūrėkite, kas atsitiko su miškais po urėdijų reformos. Dabar vyrauja grynas pelno siekimas, paminant tiek gamtosauginius interesus, tiek prievolę visuomenei išlaikyti palankią miškų būklę. Baisu net pagalvoti, kas atsitiks su miškais po dar vienos reformos – nuo lapkričio urėdija turėtų virsti akcine bendrove. Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Respublikos prezidentas: šiandien Ukrainoje sprendžiamas visos Europos likimas

www.siandien.info lrp.lt nuotrauka Į Seimo narius šiandien  kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Savo trečiajame metiniame pranešime jis didžiausią dėmesį skyrė karo Ukrainoje ir saugumo temoms. Prezidento kalba: "Mieli Lietuvos žmonės, Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime, jau trečią kartą stoju prieš Jus, kad apžvelgčiau padėtį Lietuvoje, kaip ir mūsų šalies padėtį pasaulyje. Trečius metus iš eilės kalbėsiu apie iššūkius, kuriuos turime įveikti, kad sustiprintume Lietuvą ir užtikrintume jos saugumą bei klestėjimą. Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais. Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai

Su pirmaisiais vasaros žiedais į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“!

www.siandien.info; www.ktkc.lt Nuoširdžiai džiaugiamės ir visiems skelbiame, jog su pirmaisiais vasaros žiedais ir nauju įkvėpimu į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“! Jis skirtas Sūduvos metams, taigi šis regionas plačiai atsispindės įvairiaspalvėje festivalio programoje. Šiemet į Europos kultūros sostinę birželio 3-5 d. sugužės daugiau nei aštuoniasdešimt ansamblių ir atlikėjų ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Italijos. Gražiausiomis savo regiono tradicijomis, papročiais ir istorija su kauniečiais dalinsis apie 1300 dalyvių. Tris dienas jie pristatys savo krašto dainas, muziką, šokius, apeigas. Veiks įvairūs mokymai ir kūrybinės dirbtuvės:

Naujas ŠIANDIEN numeris: Ukrainietė menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“

www.siandien.info Prekyboje - naujas ŠIANDIEN numeris. Interviu su ukrainiete menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“. „Lino namų“ šeimininkas Liubomiras Vošteris – nepailstantis linų ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojas primena linų auginimo Lietuvoje istoriją. „Pluoštiniai linai auginti net prieš 4000 metų, o didžiausias augintas plotas, siekęs beveik 100 tūkstančių hektarų, buvo 1940 metais. Iki antrojo pasaulinio karo už linų žaliavas, eksportuotas į užsienį, mūsų šalis kasmet gaudavo vidutiniškai po 38 mln. litų. Pagal linų eksportą Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, pluoštiniai

Naujas ŠIANDIEN numeris: lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

www.siandien.info Naujausiame „ŠIANDIEN“ numeryje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento Rimo Varkulevičiaus interviu. "Santykiai su valdžia dalykiški ir konstruktyvūs. Niekada nebuvau iš tų, kurie ją kritikuoja. Tik kartais norisi pasakyti, kad valdžia nuo Dievo. Tad skausmingi visuomenei sprendimai, matyt, gimsta už nuodėmes. Yra sričių, kuriose norisi dar didesnio efektyvumo: mokesčių politika, migracijos klausimai, regioninė politika… Norisi ir didesnio pasitikėjimo verslu. Dažnai net ir užsienio valstybių pozityvios praktikos pavyzdžiai nepadeda. Ir nieko nuostabaus, juk valdžioje nedirba patys gabiausi, kompetentingiausi specialistai. Geriausi patenka į aukščiausius postus, o sprendimų vykdymas dažnai priklauso

Naujas ŠIANDIEN numeris. Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius: „Grąžinkime jaunimą į kaimą”…

www.siandien.info Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureato, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus mintys naujausiame ŠIANDIEN numeryje: „Visados svajonės būna gražesnės ir tikslai didesni. Galvojau, kad šimtai tūkstančių po pasaulį pasklidusių tautiečių grįš į gimtinę ir jai kartu dirbsime, statysime, puošime, o atkurta privati nuosavybė neliks tik atskirų asmenų prabangai, bet tarnaus visos valstybės gerovei. Deja, viskas nukrypo truputį kitaip... Gaila, kad politinės partijos užsidarė konkurenciniuose kovos laukeliuose, retai prisimena žmones, visos tautos, netgi valstybės poreikius...Manau, kad vėlesnė valstybinė ekonominė politika kaimo atžvilgiu pasuko ne tuo keliu. Laukinė laisvoji rinka dalinai uždusino kaimą, jų

1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai galima skirti iki gegužės 4 dienos (imtinai)

www.siandien.info Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai ( įm. k. 304457800) iki gegužės 4 dienos (imtinai). Laikraščiui ŠIANDIEN , kuris saugo Lietuvos miškus, mūsų kultūrą, mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Gyventojai deklaruodami pajamas kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto pajamų mokesčio nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto. . 2022 m. skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Prašymas skirti paramą bus įvykdytas tik teisingai ir laiku pateikus pajamų mokesčio deklaraciją 1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) 2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite

Naujas ŠIANDIEN numeris. Kun. A. Toliatas: ramybės siekis – tai  lyg ėjimas lynu

www. siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje kunigo Algirdo Toliato mintys. „Suprantama, šiandienos situacijoje daug kas gali klausti: Kur yra Dievas, kai vyksta tokie baisūs dalykai?... Klaidingas įvaizdis, kad krikščionis yra pasyvus ar abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Iš tikro yra greičiau atvirkščiai, nes krikščionybė nukreipta į visuotinio gėrio skleidimą, o ne pasyvumą... Kiekvienas krikščionis turi būti veikime, kad „žodis taptų kūnu“. Kaip tas gerasis Samarietis, negalime abejingai praeiti pro kenčiantįjį, net jei jis ir nėra mūsų brolis, o kartais – netgi mums atgrasus“, – įsitikinęs dvasininkas. Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje - jau rytoj. Prenumerata -

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė. www.siandien.info Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama tarptautinė žemės ūkio paroda "Ką pasėsi...2022", surengta šių metų kovo 31 - balandžio 2 dienomis, yra didžiausia Baltijos šalyse. Tai jau gilias tradicijas turintis ir ūkininkų bei kitų agroverslo atstovų pamėgtas renginys, tikra mokslo ir verslo bendrystės kalvė. „Paroda demonstruoja, kaip keičiasi ir modernėja žemės ūkio sektorius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Didžiausias dėmesys skiriamas tiksliajai žemdirbystei, tad galima rasti visą išmanių sprendimų „paletę“: nuo patobulinimų skirtingų modelių technikoje ir įrangoje, iki dronų, skirtų taupiai ir greitai

Laikraštis ŠIANDIEN. Mažeikiuose meniškus žmones suburia menų studija „Erdvė“

Mažeikių menų studija „Erdvė“ buria įvairių patirčių turinčius kūrėjus Martina RUGINYTĖ, laikraštis ŠIANDIEN                       Kuriančiam žmogui svarbu nesijausti vienišam, turėti bendraminčių, su kuriais galėtų pasidalyti savo mintimis, darbais. Mažeikiuose meniškus žmones suburia menų studija „Erdvė“. Pakalbinta jos prezidentė Eglė Mažonienė pastebėjo, kad menų studija suburia įvairaus amžiaus ir profesijų žmones, turinčius įvairiausių minčių, patirties, idėjų. Daugiausia narių kuria poeziją, prozą, bet yra ir fotografuojančių, užsiimančių rankdarbiais, karpiniais, dainuojančių, kuriančių dainas... Kokia šios studijos veikla, tikslai?                       Manyčiau, kad menų studijos „Erdvė“ (2001 m. - 2014 m. vadinosi Literatų klubu) tikslai yra burti Mažeikių rajono

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir dr. Algimanto Matulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidento, buvusio LR Vyriausybės ir Seimo nario straipsnis „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“. „Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas

www.siandien.info „Praeitą vakarą ir šią naktį jie toliau daužė mūsų miestus. Bombos. Raketos. Artilerija. Kulkosvaidžiai. Į taikius gyventojus. Vėl. Per gyvenamuosius kvartalus. Vėl. Mariupolis, Charkovas, Kijevas, Žitomiras ir kiti Ukrainos  mestai ir gyvenvietės. To negalima paaiškinti jokiomis žmogiškomis priežastimis. Jokia dieviška priežastimi. Kas gi dabar toliau, jei dabar – Babij Jaras? Kokie gi dar kariniai objektai grasina Rusijai? Kokios dar „NATO bazės“? Sofijos soboras? Lavra? Šv. Andriejaus cerkvė? Apie ką jie ten besvajotų – teinie po velnių! Nes su mumis – DIEVAS!“ .Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje jau rytoj. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas”

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti kandidatus

www,siandien.infoSeimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti kandidatus Seimo apdovanojimui gauti. Primename, kad Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia visuomenę iki 2022 m. vasario 20 d. siūlyti kandidatus Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei gauti. Apdovanojimas skiriamas Lietuvos ir užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą. „Kiekvienos valstybės pamatas yra jos istorija, žmonės, iškilios asmenybės, didvyriai ir patriotai. Mes visi kartu kuriame Lietuvos istoriją ir puoselėjame demokratiją. Savo aplinkoje pažįstame ir gerbiame dorus, sąžiningus ir Lietuvai atsidavusius žmones, kurie savo darbais stiprina valstybingumą, demokratiją ir

Naujas ŠIANDIEN numeris: užsienio politikos nesėkmės ir mūsų miškai

www.siandien.info Prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. "Ši pandeminė krizė yra jau antras įrodymas, kad visokios krizės gamtai neša tik blogus dalykus. Pamenat 2008-2009 metų ekonominę krizę? Pamenat nurėžtas pensijas, prarastus darbus? Tik miško kirtėjai krizės nepajautė, nes kaip tik krizė – taip mediena ir brangsta. O kai brangsta mediena – ir pajamų daugiau. Pamenu, kaip tos krizės metais urėdijos masiškai pirko naujus automobilius, kompiuterius, renovavo girininkijas (kurias, po „valstiečių“ įvykdytos reformos, ruošiamasi uždaryti ir išparduoti)... Girdėjau, kad Vilniaus miškų urėdijoje, Smolensko gatvėje, net tualetai buvo marmurinėmis trinkelėmis iškloti. Įdomu, kur urėdija panaudos pernai gautą rekordinį 200

Kaunas tapo Europos kultūros sostine

www.siandien.info Kaune prasidėjo Europos kultūros sostinės metai – svarbiausias šių metų kultūros renginys Lietuvoje. Organizatorių nuotr. Šeštadienį Kaune – nemažai iškilmingų renginių. Į vieną jų – oficialų Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio priėmimą – buvo pakviesta apie 700 kviestinių svečių iš Lietuvos ir užsienio. Priėmimas rengiamas likus dviem valandoms iki oficialaus Europos kultūros sostinės atidarymo renginio Kaune. Europos kultūros sostinių iniciatyva gyvuoja nuo 1985 m. Per šį laiką įvairiose šalyse Europos kultūros sostinės vardas buvo suteiktas beveik 60 miestų. Šis titulas miestams padėjo į save atkreipti dėmesį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ir per kultūrą

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Ar vėl turime išeiti į Baltijos kelią”

www.siandien.info  „Šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikoje yra tokie žodžiai: (..) prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą (…). Kur mus veda Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šios priesaikos akivaizdoje? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus? Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę

Antrai kadencijai patvirtino Dalią Urbanavičienę Etninės kultūros globos tarybos pirmininke

www.siandien.info Seimas antrai kadencijai patvirtino Dalią Urbanavičienę Etninės kultūros globos tarybos pirmininke. Redakcijos archyvo nuotr. Antradienį prisistatydama Seimo nariams D. Urbanavičienė aptarė keturias svarbiausias tarybos veiklos kryptis: etnokultūrinio ugdymo integravimą į švietimo sistemą, etninės kultūros specialistų rengimą ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimą; etninės kultūros integravimą į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje; etninės kultūros sklaidos plėtojimą. „Svarbiausias mano tikslas naujoje kadencijoje ypač daug dėmesio skirti atnaujintai etninės kultūros programai, kuriai projektą jau esame parengę, ir skatinti mokyklas rinktis etninės kultūros pasirenkamą dalyką, remiantis šia programa kelti mokytojų kvalifikaciją ir rengti pedagogus. Kitas svarbiausias mano tikslas – parengti

Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“ -Seimas nustatė vardų ir pavardžių rašymo lotyniškos abėcėlės rašmenimis tvarką asmens dokumentuose

www.siandien.info Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles. Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: - jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal

„Jo neįmanoma buvo pastebėti tarp žmonių, kurie rengė Sąjūdžiui prielaidas. V.Landsbergio ten nebuvo“

Vytautas RADŽVILAS, www.siandien.info, www.pozicija. org Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį. Kai išgirstame dažnai kartojamą ir jau nuvalkiotą frazę „nesigręžiokime į praeitį, geriau žvelkime į ateitį” atsiminkime, kad tai netiesa. Šitaip galima pasakyti tik nuoširdžiai nesuprantant arba turint piktų kėslų. Praeitis niekada nepraeina. Ji yra jėga, stumianti mus į ateitį. Landsbergio vaidmuo sąjūdžio pradžioje ir jo žlugimo pabaigoje. Kodėl Lietuvos likimas pakrypo tokiu keliu, nors buvo kitų alternatyvų… Susitelkti grynai į Landsbergio asmenybę būtų milžiniška klaida. Tokio pobūdžio, rango ir veiklumo žmonės atsiranda tada, kai ateina jų laikas ir kai jų

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Priima paraiškas gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją

WWW.SIANDIEN.INFO Iki spalio 1 dienos Kultūros ministerija  priima paraiškas gauti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją. Premijos paskirtis – įvertinti pavienių asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Kandidatais gauti premiją gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys ir jų grupės, vykdžiusios bendrą veiklą lietuvių etninės kultūros srityje. Kandidatus premijai gauti turi teisę siūlyti Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose valstybėse registruoti juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose yra nurodyta su lietuvių etnine kultūra susijusi veikla,

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių”

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris:mes iki šiol neturime lietuvių tautos ateities programos

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „2006 metais estai priėmė savo Konstituciją (kaip aukštesnį už Briuselio teisę dokumentą). Jos preambulėje įrašyta: „Valstybė turi užtikrinti ne tik visuotinę gerovę, bet ir estų tautos išlikimą amžiams“ (!). Manau, kad toks teiginys daugeliui mūsų politikų (tarp jų ir aukščiausio rango) skamba vos ne kaip šventvagystė, kaip atviras spjūvis Briuselio link… Bet va, estai nežino emigracijos ir jų jaunimas pirmiausia laiko save savo šalies piliečiais. Tuo tarpu mūsų valstybinės elgsenos ir jaunosios kartos ugdymas sukamas bene viena aiškesne kryptimi – Briuselio, Europos Sąjungos

Paremkime lietuviško laikraščio ŠIANDIEN leidybą

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Kreipiamės į Jus ir nuoširdžiai prašome paremti lietuviško laikraščio ŠIANDIEN leidybą ir naujienų svetainę www.siandien.info. Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščiui ŠIANDIEN ir žiniasklaidos bei naujienų svetainei www.siandien.info. (Gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 304457800). Jau penktus metus leidžiamas laikraštis negauna jokių valstybės dotacijų, jo neremia nė viena politinė partija ar verslo organizacija. Laikraštis ŠIANDIEN yra visų Lietuvos žmonių laikraštis, mes rašome apie tai, ko dažnai nepastebi ar sąmoningai nutyli didžioji žiniasklaida. Visuomenės solidarumo suirimas, valdžios atitrūkimas nuo paprastų žmonių, teisingumo principų pažeidimai

Užsiprenumeruokite laikraštį ŠIANDIEN 2021 metams

Šiandien paskambino Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Sako, norėjau Vilkaviškyje nusipirkti naujausią ŠIANDIEN numerį, o radau tik tą, kuriame rašo apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Suprantu gerbiamą Juozą. Tikiesi perskaityti savo interviu, o nusiperki laikraštį, kuriame politinio oponento mintys ir pasiūlymai. Ką daryti, kad nesugadintum nuotaikos iš pačio ryto ir nereikėtų pirkti laikraščio? Išeitis - labai paprasta, tiesiog reikia jį užsiprenumeruoti. Kaip trumpai pristatyti laikraštį ŠIANDIEN? Akademikas Romualdas Grigas sako, kad laikraštis ŠIANDIEN buria savo skaitytojus į dvasinę bendriją, kuri vadinama Tauta. Tokiam teiginiui

Top