Jūs esate
Pagrindinis > Politika (Puslapis 2)

Politika

Prezidentas pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas

Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo priėmė J. Šiugždinienės atsistatydinimą ir pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį priėmė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimą. Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo priėmė J. Šiugždinienės atsistatydinimą ir pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. E. Dobrowolska švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas eis nuo 2023 m. gegužės 24 d., iki kol bus

G. Landsbergis nenori linčo teismo, prakalbo dėl Vyriausybės pasitraukimo

www.siandien.info Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į lėšų pasisavinimo skandalą Lietuvos savivaldybėse, prakalbo ir dėl Vyriausybės pasitraukimo, ir dėl išankstinių Seimo rinkimų. ,,Lietuvoje yra galima vakarietiška, skaidri, atsakinga politika“, – teigia konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. "Pradžiai pora žodžių apie susiklosčiusią situaciją, kuri yra rimta. Ir tikrai nesusijusi tik su vienu asmeniu, kuris, taip atsitiko, yra linksniuojamas labiausiai visuomenės ir žiniasklaidos. Turiu pasakyti iš karto, kad esu stipriai nusiteikęs prieš linčo teismą. Ir stengiuosi į problemas, kurios iškyla valstybėje žiūrėti sistemiškai“, – pabrėžė G. Landsbergis. Jis sakė netikintis, kad tokį aukštą standartą

Naujas ŠIANDIEN numeris: Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų?

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį? „Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą. Atvirkščiai - patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja. Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40

D. Grybauskaitė mojuoja vėzdu:„Prie manęs tokių situacijų nebūtų buvę“

www.siandien.info Kadenciją baigusios valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės teiginius, esą jos vadovavimo laikotarpiu tokių situacijų kaip kilęs skandalas dėl ministrės Jurgitos Šiugždinienės būtų išvengta, prezidentas Gitanas Nausėda sako priėmęs kaip juoką. Per dvi D. Grybauskaitės kadencijas VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, iš dalies ir prokųratūra virto itin aktyvūs politinių procesų dalyviai ir net formuotojai. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). „Tai, ką pasakė buvusi prezidentė, aš priimu kaip juoką. Bet nelabai vykusį, nes kaip tik prie jos visa tai ir vyko. 10 metų“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Ingrida Šimonytė: „Aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene”

Ingrida ŠIMONYTĖ, Ministrė Pirmininkė; www.siandien.info, Ingrida Šimonytė. Nuotr. iš asmeninio archyvo. Pirmiausia noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis. Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą. Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia. Natūralu, kad po ataskaitų, parengtų ir pateiktų pagal Kauno miesto tarybos reglamentą paviešinimo, kurio paprašė pati Jurgita, kilo įvairių diskusijų, kurių pagrindinis klausimas - čia daug ar mažai,

Naujas ŠIANDIEN numeris: atsisveikinimas su linais

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris ir Bronislavo Liubomiro Vošterio, Širvintų r. ūkininko mintys apie linus, kurie jį lydi visą gyvenimą. „2020 metais Širvintų r. Bagaslaviškio kaime pastatytas linui skirtas koplytstulpis buvo pašventintas lino šventės metu, dalyvaujant ne tik Širvintų krašto žmonėms, bet ir lino mylėtojams iš visos Lietuvos. Su linais buvo atsisveikinta, kaip ir dera, žmoniškai, giedant Lietuvos himnui, skambant varpams. Linų plotus šiandien deklaruoja tik kelios dešimtys ūkininkų, kurie augina tik sėmeninius linus. Tuo tarpu net ir pirmos Nepriklausomybės metais - 1927 m. vien tik iš linų buvo gauta trečdalis valstybės pajamų.

Seimo komitetas: 2022 m. Lietuva suteikė Ukrainai beprecedentę paramą, Irake pastatė pradinę mokyklą Kurdistane

www.siandien.info Seimo Užsienio reikalų komitetas teigiamai įvertino 2022 m. įvykusį Lietuvos oficialios paramos vystymuisi, kuri sudarė 187,46 mln. eurų, proveržį. „Lietuvos skirta oficiali parama vystymuisi 2022 metais pasiekė 0,29 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), ir tai leido reikšmingai priartėti prie tarptautinio įsipareigojimo iki 2030 m. oficialiai paramai kasmet skirti 0,33 proc. BNP. Todėl labai svarbu Vyriausybei, jos atsakingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms toliau tęsti paramą Ukrainai ir kitoms šalims partnerėms, nemažinant savo įsipareigojimų, bei atrasti papildomų galimybių finansuoti paramą vystymuisi ir teikti humanitarinę pagalbą“, – sveikindamas su Lietuvos oficialios paramos vystymuisi rezultatais,

Nuo šių metų liepos 1-osios didėja merų ir teisėjų atlyginimai

www.siandien.info Apsvarstęs valstybės tarnybos reformą apimančių 38 įstatymų pataisas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė pagrindiniams ir suderintiems sisteminiams pokyčiams. Pagal projektą, auga visų tarnautojų ir pareigūnų atlyginimai, tačiau skirtingu laiku. „Liepos 1-ąją didėja merų ir teisėjų atlyginimai. Pagal naują bazinį dydį bus perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos darbuotojų koeficientai. Visi kiti tarnautojų ir pareigūnų algų pakeitimai – nuo 2024 m. sausio 1-osios. Seimo narių atlyginimai padidės tik po naujos kadencijos, o premjero ir ministrų – po Seimo rinkimų sudarius Vyriausybę“, – posėdyje sakė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto

„Vilmorus” apklausa: Kauniečių per rinkimus nepaveikė ant Visvaldo Matijošaičio piltas purvas iš aukštų Vilniaus tribūnų

www.siandien.info Lietuvos gyventojai mažiausiai pasitiki partijomis, rodo „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ balandį atlikta apklausa. Šįkart mažiau žmonių pasakė, kad būtent prezidentas G. Nausėda geriausiai atstovauja jų interesams, – tik 12,7 proc. Prieš mėnesį tokių atsakymų buvo 15,9 procento. Dar sunku pasakyti, kaip praeities istorija atsilieps prezidentui, jeigu jis bandys siekti antrosios kadencijos, bet dabar kritę reitingai, ko gero, padrąsins galimų G. Nausėdos konkurentų rėmėjus, laukiančius būsimų rinkimų. "Neabejotina, kad šalies vadovo nutylėjimas apie buvimą komunistų partijoje, taip pat gana nevykę jo pasiteisinimai sumenkino ir gyventojų pasitikėjimą Prezidentūra kaip institucija", -

Švęsk savo gerumą – skirk 1,2 proc. laikraščio ŠIANDIEN leidybai

www.siandien.info Kauniečių Editos ir Mindaugo Rumševičių šeima įvairiuose renginiuose kviečia Lietuvos žmones skaityti ir prenumeruoti ŠIANDIEN,  prisipažino, kad net tik nekantriai  laukia kiekvieno naujo savaitraščio numerio, bet ir pasidžiaugė  ŠIANDIEN skleidžiamomis tauriomis idėjomis, įdomia ir vertinga informacija įvairaus amžiaus skaitytojams.  Mieli nacionalinio savaitraščio ŠIANDIEN  skaitytojai,               skirkite 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio, paremkite ŠIANDIEN leidybą Laikraštis ŠIANDIEN išsikovojo skaitytojų pasitikėjimą ir jau gyvuoja septintus metus. Tik nuo mūsų priklauso, kokioje Lietuvoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik kartu veikdami galime išsaugoti tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.                   Pandemija, karas Ukrainoje ir kitos krizės apsunkino laikraščio

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

„Nepakeičiamas” žemės ūkio ministras vėl išsaugojo savo kėdę

www.siandien.info; lrs.lt nuotrauka Seimas, apsvarstęs žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją, nusprendė jiems pritarti. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2657) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė 1 parlamentaras. Teikdami interpeliaciją žemės ūkio ministrui parlamentarai pareikalavo atsakyti į vieną klausimą, kuris, pasak jų, pateiktas atsižvelgiant į pieno gamintojų protestus dėl labai mažų pieno supirkimo kainų, Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyraujantį chaosą: „Koks yra protesto akcijos terminas, kuriam suėjus jūs paliktumėte žemės ūkio ministro pareigas?“ Tuo tarpu žemės ūkio ministras atsakyme Seimo nariams teigia

Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlymui leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę

www.siandien.info Rugiai – svarbiausias duoninis augalas Lietuvoje. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė  Seimo narių inicijuotam Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui.  Siūloma nuo 2024 m. gegužės 1 d. ūkininkams leisti gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 proc. Projekte numatomi apribojimai – šia veikla užsiimti galės tik tie ūkininkai, kurių ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Svarstant projektą, Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo: „Šiuo projektu taip pat siekiama nekontroliuojamą

Išeivijos atstovai ketina pateikti siūlymus valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektui

www.siandien.info Nors pasaulis ir sparčiai keičiasi, galima neabejojant tvirtinti, kad ir 2050-aisiais apie trečdalis lietuvių gyvens už Lietuvos ribų. Diaspora visada buvo tvirta Lietuvos nepriklausomybės atrama, visus lietuvius vienijančios lietuviškosios tapatybės kūrėja, Lietuvos ekonominio klestėjimo ramstis. Todėl būtina ir toliau vystyti Lietuvos, kaip diasporinės valstybės sampratą, ir tokią nuostatą įtraukti į valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, – teigė pasaulio lietuvius vienijančių organizacijų atstovai, susirinkę į Seimo Ateities komiteto surengtą nuotolinę diskusiją „Diaspora 2050“. Lietuvių diaspora pasižymi išskirtiniu lojalumu savo tėvynei, todėl ji suvaidino esminį vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę tiek praėjusio amžiaus pradžioje,

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Bučos viršūnių susitikime dalyvavo daugiau nei 50 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo nuotoliniame Bučos viršūnių susitikime. Bučos išvadavimo iš rusų okupantų metinių proga Ukraina surengė Europos ir pasaulio valstybių, tarptautinių organizacijų vadovų forumą, kurio tema – atsakomybės už Ukrainoje padarytus ir tebedaromus sunkius nusikaltimus tarptautinei teisei užtikrinimas. „Prieš metus žinia apie tragiškus įvykius Bučoje, Irpinėje ir kituose Kyjivo apylinkių miestuose smarkiai sukrėtė. Manau, nė vienas iš mūsų negalėjo nė pamanyti, kad tokių žvėriškų nusikaltimų dar gali išvysti Europos žemė. Ir vis dėlto teko tapti tų keturių savaičių teroro, kraujo praliejimo ir destrukcijos liudininkais“, – sakė Prezidentas. Šalies

Valstybė be valstybinės kalbos?

Eugenijus JOVAIŠA, Seimo narys, www.siandien.info 2022 metų gegužės 1 dieną įsigaliojo naujos vardų ir pavardžių užrašymo asmens dokumentuose taisyklės. Lietuvos visuomenė puikiai žino, apie ką kalbama. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rūpesčiu Seime įteisintą lotyniškų raidžių – „W“, „X“ ir „Q“ – vartojimą užrašant vardus ir pavardes. Deja, tačiau nemenka dalis Lietuvos visuomenės nemato tų trijų raidžių galimo poveikio valstybinei – lietuvių – kalbai. Bet viena bėda – ne bėda. Dabar veikiančio įstatymo priėmimo metu tos pačios jėgos padarė viską, kad nustotų galioti ir valstybinei kalbai būdingos

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Minime 33-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines

www.siandien.info Lietuva mini 33-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Šventinę – kovo 11-osios dieną – pradės gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ (9 val. Nepriklausomybės aikštė, Vilnius). Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 33-ųjų metinių minėjimas ir Valstybės nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija. Renginio pradžia – 10 val. Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradės Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Renginyje taip pat kalbės Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai Gediminas Vagnorius ir Algirdas Kumža, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos 2022 m.  laureatė Giedrė Žickytė,

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Kun. Robertas Grigas: „Nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu”

www.siandien.info Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės - Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime. Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą "Žinia" - už talką Lietuvos laisvės siekiams. Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas,parašiau LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui tokį laišką: lrs.lt nuotr. "Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių dėl man skirto apdovanojimo "Žinia" priėmimo Seime. Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška,, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti. Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas, kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie miško kirtimą ir darbo vietas

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Naujienų tarnybos nuolat praneša, kad didžiausias nedarbas Lietuvoje yra Rytų Lietuvoje, ypač Ignalinos ir Zarasų rajonuose. O juk tai patys miškingiausi rajonai su pačiomis vaizdingiausiomis vietomis! Lygiai prieš ketverius metus, 2018 metų gruodžio 13 dieną, Vyriausybė priėmė nutarimą, kad čia, Labanoro girioje, vietoje regioninio parko būtų nacionalinis parkas, kad bent plynieji miško kirtimai būtų uždrausti. Bet iki šiol jokio nacionalinio parko nėra, tik kas keli šimtai metrų šviežiai iškirsto miško rietuvės. Ir kaip neprisiminsi stambių medienos pramonės atstovų ir politikų kalbas, kad miškų kirtimas sukuria dešimtis tūkstančių darbo

Laikrastis ŠIANDIEN. Užsimota stabdyti ūkininkų sodybų statybas

Užsimota stabdyti ūkininkų sodybų statybas Gintauto Kniukštos nuotr. Romaldas ABUGELIS ŠIANDIEN apžvalgininkas Seimo bandymas pakeisti prieš 15 metų Ūkininko ūkio įstatyme įtvirtintas ūkininko sodybos statybos sąlygas pelnytai susilaukė ūkininkų kritikos ir Prezidento veto. Peršasi išvada, kad Seimas šį sprendimą priėmė skubotai, be gilesnių diskusijų su ūkininkų bendruomene. Minimalų statybai reikalingą plotą ketinama padidinti 4 kartus               2008 metais buvo priimtas labai racionalus Ūkininko ūkio įstatymo papildymas dėl ūkininko sodybos statybos sąlygų. Ūkininkai įgijo teisę savo sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties  pastatus statyti nuosavybės teise priklausančiame ne mažesniame kaip pusės hektaro žemės ūkio paskirties žemės

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Savaitės citata: „Mūsų partijos – kaip Lietuvos futbolo federacija: gali pakeisti vieną ar kitą veidą, bet esmė išliks”

"Mūsų partijos – kaip Lietuvos futbolo federacija: gali pakeisti vieną ar kitą veidą, bet esmė išliks. Ją tiesiog reikia likviduoti, išdezinfekuoti patalpas ir su visiškai naujais žmonėmis viską pradėti nuo nulio. Esamų partijų neuždrausi, jas tiesiog reikia ignoruoti. Kokia išeitis? Stipri alternatyva. Turi atsirasti protingas ir stiprus lyderis, kuris bendram darbui sugebėtų suvienyti dabar į užribį išstumtą šalies intelektinį potencialą ir šviesuomenę. Prie šio darinio durų turi būti pastatytos politinių perbėgėlių ir prisiplakėlių gaudyklės, nes jie iškart pajus, iš kur vėjas pučia. Teoriškai tai įmanoma, bet savo šaliai neabejingi

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Seimo rudens sesijos metu surengtas 41 posėdis: kuo dar giriasi valdantieji?

www.siandien.info XIII Seimas baigė penktąją eilinę (rudens) sesiją. Joje daug dėmesio skirta krašto apsaugai, atsinaujinančios energetikos plėtrai, priimti sprendimai dėl 2023 m. valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su jais susijusių socialinės atskirties mažinimo klausimų. Seimas patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms į Lietuvos ateitį. 2023 m. biudžete nuosekliai skiriamas dėmesys žmonių pajamoms didinti, numatant beveik 1,6 mlrd. eurų. Iš šios sumos 359 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamoms didinti 15 proc. pakeliant minimaliąją mėnesinę algą

“ŠIANDIEN” laikraščio  2022-ųjų – Metų žmogaus rinkimus laimėjo teisininkas Ignas Vėgėlė

“ŠIANDIEN” laikraštis skelbia  2022-ųjų – Metų žmogaus rinkimų rezultatus. Rinkimus laimėjo teisininkas Ignas Vėgėlė.  Už kurį kandidatą atiduotumėte savo balsą? Ignas Vėgėlė (26%) Dainius Kepenis (23%) Žydrūnas Savickas (16%) Rimas Jankūnas (12%) Mykolas Alekna (9%) Mantas Kvedaravičius (5%) Zita Kelmickaitė (5%) Algimantas Rusteika (2%) Alvydas Jokubaitis (2%) Ignas Vėgėlė_Nuotr. aut. Vytautas Pilkauskas. Ignas Vėgėlė (g. 1975 m. liepos 22 d. Vilniuje) – teisininkas, tarptautinės ir Europos teisės teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, advokatas. 1988 m. baigė Vilniaus 4-ąją vaikų muzikos mokyklą, 1993 m. – sidabro medaliu S. Nėries vidurinę mokyklą. Daugiau kaip 11 metų dainavo vaikų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, vaidino Algirdo Aramino režisuotuose Lietuvos kino studijos filmuose „Geležinė princesė“ (1988) bei „Traukinys į Bulzibarą“ (1986), įgarsino kelias dešimtis meninių ir multiplikacinių filmų. Vilniaus

Išgirdo ūkininkų šauksmą: Seimas mus veja nuo žemės

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1712. Seimo priimtu įstatymu siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų skirta žemės ūkio veiklai vystyti, kad galimybę statyti gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais turėtų asmenys, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla. Prezidentas pritaria siekiui spręsti asmenų, kurie pasinaudoja galimybe tapti ūkininkais tik siekdami statyti pastatus ten, kur šiaip neturėtų teisės, problemą, tačiau pažymi, kad Seimo pasirinkti konkretūs reikalavimai neatitinka proporcingumo principo. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Šalies vadovo nuomone, Seimo priimto įstatymo

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Bideno ir Zelenskio susitikimas: Ukrainos žmonės „įkvėpė pasaulį“ savo drąsa ir atsparumu

www.siandien.info, lrt.lt, elta Pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios į užsienį išvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Baltuosius rūmus derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu. Po susitikimo Ukrainos ir JAV prezidentai surengė spaudos konferenciją, kurioje J. Bidenas pabrėžė, kad Ukraina atrėmė Rusijos lūkesčius kiekviename žingsnyje ir laimėjo daugelį mūšių. Ukrainiečių lyderį prie Baltųjų rūmų pasitiko J. Bidenas su žmona Jill. Pasisveikinę, dviejų valstybių vadovai pasuko į Baltuosius rūmus, praėję pro sargybinius, kurie laikė JAV ir Ukrainos vėliavas. Paklaustas, kokią žinią nusiųstų V. Putinui, V. Zelenskis pareiškė: „Stoviu šalia JAV prezidento Joe Bideno.

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Sureagavo ir Seimo vadovė: buvęs Vyriausybės kancleris turi atsakyti į klausimus apie sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais

www.siandien.info Portalo 15 min paskelbtą medžiagą apie A.Stončaitį sureagavo ir Seimo vadovė: įspėja ir jį, ir opozicines partijas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvęs Vyriausybės kancleris turi atsakyti į klausimus, kylančius po 15min tyrimo, o opozicija – priimti „atitinkamus“ sprendimus. „15min“ tyrimų iliustracija / Arūnas Pukelis, Algirdas Stončaitis, Jonas Pirožnikas, Darius Žukauskas 15min Tyrimų skyrius šią savaitę skelbė, kad dar būdamas Vyriausybės kancleriu, A.Stončaitis atsisakė tikrintis vadinamuoju „melo detektoriumi“ – poligrafu. Vis dėlto, įstatymai numatantys, kad tokiu atveju leidimas dirbti su slapta informacija neturi būti išduodamas, liko bereikšmiais – artimas tuometinio premjero

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie bedantę Seimo opoziciją ir išgąsdintus Lietuvos žmones

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Buvęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis jau ne kartą teigė, kad vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei šios pareigos yra per sunkios. Opozicija inicijuoja parlamentinį tyrimą, nes aiškėja, kad valstybės prievarta prieš riaušių dalyvius buvo naudojama ne visai teisėtai. Kol kas Seimo opoziciją galima vadinti bedante - jai nepavyko atstatydinti nė vieno Ingridos Šimonytės Vyriausybės nario. Antai valdantieji gana lengvai apsaugojo energetikos ministrą – interpeliacija Dainiui Kreiviui žlugo. 71 Seimo narys ministro atsakymais liko patenkintas, 54 parlamentarų jis neįtikino, o penki

Top