Mes „Eurovizijoje“ atrodome gana kukliai, palyginus su kitomis šalimis, kurios kartais delegacijai paprašo ir dviejų autobusų, LRT RADIJUI sako vyriausiasis LRT prodiuseris ir Lietuvos delegacijos „Eurovizijos“ dainų konkurse vadovas Audrius Giržadas. Jis atskleidžia, kiek kainuoja Lietuvos dalyvavimas didžiausiame Europos muzikiniame konkurse ir tikina, kad geras rezultatas gali priklausyti ir nuo to, kiek į jį investuojama.

• 

LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt

Mažiau nei prieš savaitę Lietuva išsirinko atstovą 2019-ųjų „Eurovizijai“ – į Izraelį, Tel Avivą su daina „Run With The Lions“ keliaus atlikėjas Jurijus. Nors televizijos žiūrovai pasirodymą stebės tik 3 minutes, į jį įdedama daug sunkaus darbo, laiko ir pinigų. Tačiau kiek kainuoja Lietuvos dalyvavimas „Eurovizijoje“?

Lietuvos delegacijai „Eurovizijoje“ kasmet nuo 2010-ųjų vadovaujantis A. Giržadas sako, kad kiekvienai konkurse dalyvaujančiai šaliai tenka sumokėti skirtingo dydžio mokesčius, kuriuos nustato Europos transliuotojų sąjunga (EBU).

„Jeigu sudėtume viską ir padalintume iš trijų – tris vakarus, kai stebime konkursą – tai nebūtų stipriai didesnė suma už mūsų pačių „Eurovizijos“ finalą. EBU skaičiuoja vienetais – turi savo skaičiavimo sistemą ir kiekvienai šaliai individualiai suskaičiuoja mokesčius. Vienais metais šis mokestis Lietuvai buvo užkilęs iki tokių aukštumų, kad galvojome, ar galėsime sau leisti dalyvauti. Suma siekė virš 100 tūkst eurų, rašėme laiškus EBU ir skundėmės“, – sako A. Giržadas.

Pasak jo, dabar kasmet dalyvio mokestis, kurį EBU turi sumokėti Lietuva, svyruoja 70–80 tūkst. eurų. Tačiau tai tik dalyvio mokestis, o paties pasirodymo kaštai skaičiuojami atskirai.

„Prie dalyvio mokesčio LRT taip pat dengia dalyvio scenos komandos išlaidas. Šiais metais tai bus 6 žmonės – Jurijus ir 5 pritariančiosios vokalistės. Jiems ir su delegacija vykstantiems LRT darbuotojams apmokame dienpinigius, kelionės išlaidas ir 2 savaites viešbučio“, – teigia prodiuseris.

Šiemet, sako jis, be atlikėjo komandos LRT delegaciją sudarys dar 8–9 žmonės – televizijos, radijo ir portalo atstovai. Toks delegacijos dydis, palyginus su kitomis šalimis, sako A. Giržadas, kuklus.

„Mes „Eurovizijoje“ atrodome gana kukliai, palyginus su kitomis šalimis, kurios kartais delegacijai paprašo ir dviejų autobusų“, – tikina jis.
Prodiuseris prisiminė ir pirmąją savo kelionę į „Euroviziją“, kai visus darbus teko nudirbti vienam: „Buvo krizės metai, o man viskas buvo nauja.

Nenoriu prisiminti šios kelionės darbine prasme – dirbau vienas su nelengva atlikėjo komanda ir visais darbais. Delegacijos vadovas tikrai turi, ką veikti. Suprantama, visiems būdami ten rodome šventę, o ne pavargusius veidus ir pykčius – to žiūrovas nemato.“

Paklaustas, ar visuomet sėkmę konkurse lemia pinigai, A. Giržadas atsako, kad jie tikrai turi daug reikšmės – „Eurovizijoje“ kainuoja dauguma šou elementų.

„Kainuoja ir vizualai, šalis juos turi pasidaryti pati pagal reikalavimus ir atsivežti. Jei reikia kažkokios savos įrangos – ją reikia nugabenti dar balandžio viduryje ir tai kainuoja nemažus pinigus“, – sako A. Giržadas.

„Galima sakyti, kad pinigai „Eurovizijoje“ eina pavėjui, nes net jei nori vėjo efekto – turi susimokėti. Anksčiau tas vėjas buvo nemokamas. Liepsnelės, efektai – vėjas, lietus, dūmai, kibirkštys – už viską reikia mokėti. Net už repeticijas – moki ne už vieną vakarą, o už 4, o jei patenkti į finalą – už 8“, – priduria jis.

• 

Pasak A. Giržado, „Eurovizija“ – vienas techniškai sunkiausių renginių pasaulyje, kuris žiūrimumu varžosi net su olimpiada.
Šiemet daugelį nustebino aukštos „Eurovizijos“ bilietų kainos, tačiau A. Giržadas sako, kad ištikimiausių konkurso fanų tai neatbaidys.

„Fanai pamiega ir palapinėje, jie ieško visų būdų, užsisako gyvenamą vietą, randa draugų. Ištikimiausi fanai geriau sumokės daugiau už bilietą, bet mažiau pavalgys“, – sako jis.

Tačiau, tikina delegacijos vadovas, garsieji „Eurovizijos“ vakarėliai, į kuriuos taip norėdavo pakliūti visi fanai, jau neberengiami.

• 

„Vakarėliai seniai praeityje. Yra „Eurovizijos“ klubas, kuris veikia renginio savaitę, į kurį patenka tik akredituoti žmonės. Tai didelis naktinis klubas su keliomis scenomis, bet kelis kartus pašoki toje diskotekoje ir viskas. Garsieji „Eurovizijos“ vakarėliai su nesibaigiančiais gėrimais, kuriuos rengdavo šalys, seniai praeityje, dabar niekas nebešvaisto pinigų“, – apie konkurso užkulisius pasakoja A. Giržadas.

Skeptikams, kurie kritikuoja „Euroviziją“ ir Lietuvos išrinktus dalyvius, A. Giržadas pataria kitą kartą nepraleisti balsavimo.

„Jei jums nepatinka „Eurovizija“, susiraskite kitų pramogų – yra sportas, klasikinė muzika. Gal pradėkime sirgti už save, o ne plakti liežuviu, kad vėl ne tuos išrinkome. „Eurovizija“ – taip pat rinkimai, kur rezultatas priklauso nuo to, kas atėjo balsuoti. Taip ir čia – jei nepaskambinote, tai nepykite, kad laimėjo ne tas“, – sako jis.