Maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos tema, kuriai skirtas aukšto lygio politinis forumas vyko parodoje „AgroBalt 2018“, yra aktuali ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet ir visame pasaulyje. Kasmet vien ES šalyse išmetama 88 mln. tonų maisto, o su tuo susiję nuostoliai siekia net 143 mlrd. eurų.

Apie tai, jog tiesiog neetiška švaistyti maistą, kai šalia yra daug skurstančių ar net badaujančių žmonių, savo kalboje pabrėžė  Europos Komisaras V. Andriukaitis. Pasak jo, turime atsipeikėti ir atsikratyti siloso bokšto mentaliteto, kuris, deja, vis dar būdingas didžiajai daliai žmonių.„Eurostat duomenimis, apie 73 proc. žmonių supranta, kad švaisto maistą, tačiau, pasirodo, Lietuvoje tai suvokia tik 44 procentai. Galime įveikti siloso bokšto mentalitetą ir pasakyti – atsipeikėkime. Dalis produktų išmetami dėl mūsų perfekcionizmo – prekybos centrai nepriima gumbuotų obuolių, tad jie dažniausiai išmetami, bet juk juos galėtų panaudoti darželiai, mokyklos, ligoninės… Maisto švaistymas vyksta visose tiekimo grandyse. Visi mes prisidedame prie maisto švaistymo. Reikia visa tai keisti, juk švaistome ne tik maistą – mes iššvaistome milžiniškas sumas pinigų, tuo pačiu kenkdami aplinkai ir netausodami gamtos resursų“, – kalbėjo Europos Komisaras.

Pasak jo, maistas, kuris jau netinkamas valgyti, gali būti skiriamas gyvulių pašarui. O besibaigiančio galiojimo produktai – saugūs ir geri – galėtų patekti ant skurstančiųjų stalų. Tokia patirtimi forume pasidalijo Bulgarijos atstovė.
Ir ministras G. Surplys, ir Europos Komisaras V. Andriukaitis bei kiti pranešėjai pabrėžė visuomenės švietimo būtinybę mažinant maisto švaistymą – juk didžioji dalis žmonių nemato jokio skirtumo tarp užrašų ant pakuočių „Geriausias naudoti iki…“ ir „Tinkamas naudoti iki…“.

„Mes nežinome skirtumo tarp maisto galiojimo užrašų, nežinome, kaip utilizuoti maisto atliekas, kad jos kuo mažiau kenktų aplinkai, tai yra problema, ir tai signalas, kad turime apie tai kalbėtis, dalytis gerąja patirtimi ir labai aktyviai siekti to globalaus plėtros tikslo – sumažinti išmetamo maisto kiekį per pusę iki 2030–ųjų. Lietuva pradėjo to siekti, mes imame kurti modelį, kaip tą maistą, kuris lieka viešo maitinimo įmonėse ir prekybos tinkluose, galėtume surinkti ir nuvežti tiems, kurie jo stokoja, kuriame valstybės, savivaldos, verslo ir labdaros organizacijų tinklą, galvojame, kaip rūšiuoti maisto atliekas ir jas panaudoti, tačiau esame atviri naujiems politikų, verslo, mokslo pasiūlymams“, – su forumo dalyviais ir svečiais mintimis dalijosi ministras.

Forumo pranešėjus bei dalyvius vienijo panašus požiūris į tvarią maisto gamybą ir žemės ūkį, tinkamą mitybą, klimato veiksmus, maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos svarbą ne tik kiekvienos šalies, bet ir pasauliniu mastu. Pasak Lietuvos žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, šis vieningas požiūris yra reikšmingas žingsnis sprendžiant globalius apsirūpinimo maistu, tausaus išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimus.

„Pirmiausia turime pripažinti, kad maisto švaistymas yra problema, nes mes panaudojame labai daug išteklių gamindami maistą ir daug prarandame jo, kol jis atkeliauja ant mūsų stalo, taip pat patiriame didelių ekonominių nuostolių ir darome didžiulę žalą gamtiniams ištekliams. Išmetame maistą, perkame per daug, kai tuo tarpu nemažai daliai žmonių jo trūksta“, – kalbėjo žemės ūkio ministras G. Surplys.

V. Andriukaitis, kalbėdamas apie pernelyg didelį vartojimą, akcentavo komercinius spąstus – kai įvairiomis akcijomis (perki tris – moki už vieną) įsigyjame produktų ar gaminių, kurių tiesiog nespėjame suvartoti ir išmetame. Jis taip pat iškėlė ir per didelių porcijų maitinimo įstaigose problemą.

Kalbėdamas apie socialinį problemos aspektą ministras trumpai pristatė Lietuvos pradėtus žengti žingsnius bei pasidžiaugė galimybe pasisemti tarptautinės patirties, iš pirmų lūpų išgirsti, kokiu keliu eina kitos ES šalys, spręsdamos šią problemą.

„Aplinkos ministerija jau sukūrė koordinacinę darbo grupę, joje dalyvauja ir Žemės ūkio ministerijos specialistai, kuri analizuoja, kaip perduoti nepanaudotą maistą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Pasiūlymai turėtų būti pateikti kitais metais. Planuojama, kad bus sukurtas kuo paprastesnis maisto atliekų rūšiavimo mechanizmas, kad jos neterštų aplinkos. Tikiu, kad šis forumas padės įgauti pagreitį kovojant su maisto švaistymu ir visų mūsų įsipareigojimas sumažinti maisto švaistymą dvigubai iki 2030–ųjų bus pasiektas“, – teigia žemės ūkio ministras.

FAO generalinis direktorius Jose Graziano da Silva, pirmą kartą besilankantis Lietuvoje, pabrėžė, kad ES visų pirma yra pagrindinė organizacijos sąjungininkė šiuo klausimu.

„Turime viskuo dalytis ir dirbti kartu, ieškoti partnerystės su privačiu sektoriumi, pilietine visuomene. Maisto atliekos yra visų mūsų problema, visuomenė turi pasikeisti, tai visų pirma yra kultūrinis klausimas. Šis tikslas vienas iš daugelio darnaus vystymosi darbotvarkės tikslų – būtent tas, kad reikia mažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo srityse. Maisto nuostoliai paliečia ir visus kitus tvaraus vystymosi tikslus. Ši problema paliečia patį tvarumą ir jo esmę. Galime pastebimai sumažinti gamtinių išteklių naudojimą vien tik sumažinus maisto švaistymo apimtis. Vieną trečdalį to, ką pagaminame, iššvaistome, prarandame.

Daug maisto netenkama tiekimo grandyje ir tai susiję su infrastruktūra bei technologijomis. Netinkamas saugojimas, technologijos ar šaldymo sistemos prisideda prie to didžiulio prarandamo maisto kiekio, ypač tai aktualu besivystančioms šalims. Kai kuriose šalyse prarandama beveik pusė maisto, nes jo tiesiog nėra kur saugoti. Reikia galvoti apie visas grandis, bendromis pastangomis skatinti politikas, skirtas spręsti maisto švaistymo problemas. Gerų rezultatų pasiekti nelengva, nes daug kas priklauso nuo inovacijų ir investicijų. Tačiau galime padaryti nemažai pradėdami nuo savęs“, – neabejoja FAO generalinis direktorius.

Forumo metu akcentuotas visuomenės švietimas, pradedant nuo mažiausiųjų jos piliečių. Štai kai kurios Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos mokyklos mokė vaikus nešvaistyti maisto – tyrimai parodė, kad tose šeimose, iš kurių kilę mokiniai, maisto atliekų sumažėjo per pusę. Forumo dalyviai buvo vieningi – būtina keisti vartotojų elgseną juos šviečiant apie švaistymo žalą, tuomet bus žengtas didelis žingsnis mažinant maisto švaistymo mastą.

2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, vienas kurių – perpus sumažinti vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį. ES valstybės narės yra įsipareigojusios šį tikslą pasiekti užsibrėžtu laiku.

Kovai su maisto švaistymu Europos Komisija 2016 m. įkūrė ES Platformą dėl maisto švaistymo ir maisto atliekų mažinimo. Ši platforma vienija ES valstybių narių atsakingas institucijas ir nevyriausybines organizacijas, siekiant spręsti maisto atliekų keliams ekonomines, aplinkos ir socialines problemas. Platformą sudaro 70 narių: 33–viešojo sektoriaus subjektai (visų valstybių narių, ES institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovai) bei 37–nariai, atstovaujantys maisto grandinę, vartotojus ir kitas nevyriausybines organizacijas.

Ši platforma leidžia visiems dalyviams rasti ir įgyvendinti su maisto švaistymo prevencija susijusius sprendimus, padėsiančius pasiekti atitinkamus darnaus vystymosi tikslus. Ji taip pat skatina tarpsektorinį bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi ir pasiektais rezultatais.

Įkūrusi Maisto švaistymo platformą EK jau pateikė ES teisės aktus, kurie laukia pasirašymo. Pavyzdžiui, šalys pagal parengtas gaires turės peržiūrėti ir adaptuoti savo teisės aktus, kad būtų palengvintas maisto dovanojimas. Taip pat EK ruošia gaires dėl netinkamų maisto produktų panaudojimo gyvūnų šėrime.

siandien.info;zum.lt