Seimo Kaimo reikalų komitetas 2015 m. birželio 5 d. surengė konferenciją, kurioje buvo nagrinėjama gyvulininkystės ir gyvulių veislininkystės padėtis ir perspektyvos.

Konferencijoje dalyvavo valstybinių institucijų ir mokslo institucijų vadovai, gyvulininkystės asociacijų atstovai ir ūkininkai,  savivaldybių bei žiniasklaidos  atstovai.

Atidarydamas konferenciją Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pažymėjo, kad šios konferencijos tikslas yra apžvelgti atsakingų institucijų nuveiktą darbą per pastaruosius metus, pasitikrinti, ar teisingu keliu einama plėtojant gyvulininkystę, kokios svarbiausios problemos ir kaip reikėtų jas spręsti.

Naujoje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje prioritetas teikiamas gyvulininkystei ir jau aiškėja, kad ūkininkai ir žemės ūkio įmonės pasirengusios aktyviai joje dalyvauti. Netgi nuogąstaujama, kad visiems norintiems neužteks lėšų. Tai rodo, pabrėžė pirmininkas, kad mūsų žemės ūkis gyvybingas, žemdirbiai investuoja į gamybos plėtrą,  nepaisant sunkumų ir krizių.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė apžvelgė Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos įgyvendinimą. Ji pažymėjo, jog šios programos pagrindinis tikslas – didinti gyvulių augintojų pajamas, kurti konkurencingus gyvulininkystės ūkius ir tiekti vartotojams geros kokybės produktus. Jau pradėjo didėti galvijų ir melžiamų karvių skaičius, daugiau auginama mėsinių galvijų, auga avių ir paukščių skaičius. 2014 metais gyvulininkystės sektoriui skirta 77 mln. Eur, o 2014–2016 metams numatomas poreikis 312 mln. Eur.

Konferencijoje aptartos ir gyvūnų veislininkystės problemos. Atkreiptas dėmesys į tai, kad tarp Žemės ūkio rūmų, gyvūnų veislininkystės asociacijų ir Žemės ūkio ministerijos turi būti glaudesnis ryšys ir sutarimas.

Viena iš gyvulininkystės vystymo krypčių yra siekis kuo daugiau gyvulininkystės produkcijos perdirbti tiesiogiai ūkiuose, steigiant nedideles skerdyklas ir pieno perdirbimo cechus.

Aptarti aktualūs pieno gamintojų kooperacijos klausimai ir prieita nuomonės, jog reikia kuo greičiau tobulinti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, kalbėdamas apie inovacijų svarbą gyvulininkystėje, pasiūlė sukurti nedidelių gyvulininkystės fermų tipinius projektus, kurių statybai jau būtų nustatyti visi reikalingi aplinkosauginiai reikalavimai, o tokių modulių derinimas ir statyba truktų kuo trumpiau.

Šilalės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra papasakojo, kad nuoširdus rajono savivaldybės ir specialistų darbas padeda išsilaikyti smulkiems ūkiams, jaunimas kuriasi kaime, didėja melžiamų karvių ir gyvulių skaičius, rajono ūkininkai aktyviai jungiasi į melioracijos asociacijas, valomi melioracijos grioviai, tvarkomos pievos ir ganyklos.

Parengė Leonardas Michelbertas,

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas

        Kaimo reikalų komiteto biuro nuotrauka

 BNS