Jūs esate
Pagrindinis > Švietimas (Puslapis 2)

Švietimas

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir dr. Algimanto Matulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidento, buvusio LR Vyriausybės ir Seimo nario straipsnis „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“. „Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas

www.siandien.info „Praeitą vakarą ir šią naktį jie toliau daužė mūsų miestus. Bombos. Raketos. Artilerija. Kulkosvaidžiai. Į taikius gyventojus. Vėl. Per gyvenamuosius kvartalus. Vėl. Mariupolis, Charkovas, Kijevas, Žitomiras ir kiti Ukrainos  mestai ir gyvenvietės. To negalima paaiškinti jokiomis žmogiškomis priežastimis. Jokia dieviška priežastimi. Kas gi dabar toliau, jei dabar – Babij Jaras? Kokie gi dar kariniai objektai grasina Rusijai? Kokios dar „NATO bazės“? Sofijos soboras? Lavra? Šv. Andriejaus cerkvė? Apie ką jie ten besvajotų – teinie po velnių! Nes su mumis – DIEVAS!“ .Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje jau rytoj. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto

Įkurta „Sengirės televizija”: turinys, kurio žmonės seniai pasiilgo

Karolis ŽEMAITIS www.siandien.info Simboliška, kad po Vasario 16 -osios renginių startuoja "Sengirės televizija". Kas yra sengirė? Jeigu pažvelgtume giliau, lietuvių kultūra ir jos ištakos yra persmelktos miškais. Ir ne šiaip miškais, o senais miškais – sengirėmis. Gintauto Kniukštos ir Andrejaus Gaidamavičiaus  kuriama „Sengirės televizija“ bus drąsus eksperimentas, patikrinantis ar Lietuvoje dar yra vietos po saule idealistams.  Sengirėmis, kurias mūsų protėviai saugojo kaip šventas giraites. Ir ta pagarba gamtai bei gamtajausmiam tikėjimui suformavo ir pagarbą motinai, lygiai kaip Motinai Žemei (Žemynai), pagarbą Tėvynei, pagarbą Išminčiai, Kalbai. Būtent pagarbos visiems šiems dalykams trūksta nūdienos Lietuvoje, tad žodis

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas”

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Pasveikino ir padėkojo Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams

Prezidentas nacionalinių premijų laureatams: „Kurkite, kad gyventumėte, gyvenkite, kad kurtumėte“ www.siandien.info lrp.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino ir padėkojo Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams. Šalies vadovas pabrėžė, kad laureatų darbai kūrybos baruose jau yra tapę mūsų kultūros atramos taškais bei visuomeninio veikimo kelrodžiais. „Esame ir būsime nepaprastai dėkingi Jums, gerbiami laureatai, kad atskiriems mūsų istorijos ir dabarties tėkmės epizodams suteikiate – o kartais ir grąžinate – prasmę. Juk būtent meno kūrėjų, kultūros darbuotojų atsidavęs, kantrus, profesionalus, atidus ir jautrus veikimas sukuria tą terpę, kurioje galime jaustis lyg namie

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuva – nykstančių ąžuolų žemė

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, Iniciatyvos „Nacionalinis medis“ ambasadorius Jau seniai esu nutaręs, kad mane iš Lietuvos išvyti galėtų tik totalus gamtos sunaikinimas, taip pat ir Labanoro girios, kuri yra mano egzistavimo priežastis ir prasmė. Būčiau pirmasis ekologinis pabėgėlis iš Lietuvos. Tada, kai dar tik kilo tokia mintis, aš buvau paauglys. Laikraščiuose (interneto dar nebuvo) skaitydavau graudžius gamtininko Jono Taugino straipsnius apie nykstančius ąžuolus. Jau tada, prieš ketvirtį amžiaus, buvo pirmieji pavojaus ženklai, kad Lietuvos ąžuolams, o ir visai gamtai iškilo rimtas pavojus. Dabar ąžuolų išsaugojimo tema kaip niekad aštri. Socialiniuose tinkluose kone kasdien aptinkame

Laikraštis ŠIANDIEN. Mūsų gyvenimo škvalai ir demonai

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius. Butauto Barausko nuotrauka. Niekada nepamiršiu praėjusių metų liepos 17 dieną praūžusio škvalo. Per kelias akimirkas neliko maždaug šimto hektarų Labanoro girios. Nuo paskutinio škvalo buvo tepraėjusios trys savaitės, be to, dar nebuvo sutvarkytos nuo žiemos likusios sniegolaužos, kokių giria dar nebuvo mačiusi. Net Girutiškio rezervatas, Ščiūrio ragas ir kiti vientisi miško masyvai, dar neišdarkyti plynų kirtimų, neatsilaikė prieš gamtos stichijas. Vaikščiojau po tuos išlaužytus miškus ir nesupratau, ant ko pykti, ką kaltinti. Negi Gamta gali būti tokia žiauri pati prieš save? Juk čia žuvo ne

Naujas ŠIANDIEN numeris: užsienio politikos nesėkmės ir mūsų miškai

www.siandien.info Prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. "Ši pandeminė krizė yra jau antras įrodymas, kad visokios krizės gamtai neša tik blogus dalykus. Pamenat 2008-2009 metų ekonominę krizę? Pamenat nurėžtas pensijas, prarastus darbus? Tik miško kirtėjai krizės nepajautė, nes kaip tik krizė – taip mediena ir brangsta. O kai brangsta mediena – ir pajamų daugiau. Pamenu, kaip tos krizės metais urėdijos masiškai pirko naujus automobilius, kompiuterius, renovavo girininkijas (kurias, po „valstiečių“ įvykdytos reformos, ruošiamasi uždaryti ir išparduoti)... Girdėjau, kad Vilniaus miškų urėdijoje, Smolensko gatvėje, net tualetai buvo marmurinėmis trinkelėmis iškloti. Įdomu, kur urėdija panaudos pernai gautą rekordinį 200

„Vardan Lietuvos”: tokie ryšiai kompromituoja bet kokį politiką

www.siandien.info Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos vadovus kandidatuoja su praeityje teistais verslininkais Žydrūnu Buzu ir Arūnu Pukeliu-Šviniumi ryšių turinti Marijampolės moksleivių kūrybos centro vadovė, buvusi valstietė Beata Valungevičienė. Apie jos ryšius su praeityje teistais verslininkais trečiadienį feisbuke pranešė tinklaraštininkas, buvęs S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas:„Vakar buvo tikrai daug darbo, laimėtas teismas, du suplanuoti pokalbiai mano sekmadieniniam epizodui, tik vakare pastebėjau šią naujieną. Šeštadienį Palangoje vyksta partijos "Vardan Lietuvos" steigiamasis suvažiavimas. Tuo metu būsiu Sakartvele, nelabai seku, bet šį kartą likau gerokai nustebintas. Visur pranešta, kad dėl naujosios partijos pirmininko posto varžysis keturi

„Romualdo Ozolo skaitymai“

2022 m. sausio 31 d., pirmadienį, 16 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, parlamentaro (1990–2000), Pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Seimo, Seimo tarybos nario, filosofo Romualdo Ozolo (1939 m. sausio 31 d. – 2015 m. balandžio 4 d.) atminimui. Skaitymuose dalyvaus politologas, socialinių mokslų daktaras Algimantas Jankauskas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas, poetas, literatūrologas, filosofijos daktaras Vytautas Rubavičius, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, R. Ozolo bendražygiai, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių

Kaunas tapo Europos kultūros sostine

www.siandien.info Kaune prasidėjo Europos kultūros sostinės metai – svarbiausias šių metų kultūros renginys Lietuvoje. Organizatorių nuotr. Šeštadienį Kaune – nemažai iškilmingų renginių. Į vieną jų – oficialų Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio priėmimą – buvo pakviesta apie 700 kviestinių svečių iš Lietuvos ir užsienio. Priėmimas rengiamas likus dviem valandoms iki oficialaus Europos kultūros sostinės atidarymo renginio Kaune. Europos kultūros sostinių iniciatyva gyvuoja nuo 1985 m. Per šį laiką įvairiose šalyse Europos kultūros sostinės vardas buvo suteiktas beveik 60 miestų. Šis titulas miestams padėjo į save atkreipti dėmesį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ir per kultūrą

Laikraštis ŠIANDIEN. Kaip sustabdyti tolesnį bedvasio pragmatizmo slinkimą?

Mintys balsu. Akad. Romualdas GRIGAS, laikraštis ŠIANDIEN Romualdas Grigas. Pasaulis bėga greitėjančio traukinio sparta, nebepaisydamas tarpustočių ir ten jo laukiančių keleivių. Tačiau bene svarbiausia, kad traukinys ir jį valdantys mašinistai nežino galinės stoties… Keleviai sėdi komfortabiliame vagone ir kartas nuo karto jų sąmonę pakirbina mintis vardan ko ir kodėl nesirūpinama galine stotimi… Bet taip buvo nuo pradžių pradžios. Susikurdavo civilizacijos ir jos išnykdavo palikusios pėdsakus. Kurdavosi naujos, jas keisdavo kitos… Kosminės rėdos ratas sukosi ir sukasi, o žmogus, žmonija gyvena ir veikia įkalinti tame rate. Aš, kaip vienas iš to rato adeptų, šiame prieškalėdiniame

Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“ -Seimas nustatė vardų ir pavardžių rašymo lotyniškos abėcėlės rašmenimis tvarką asmens dokumentuose

www.siandien.info Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles. Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: - jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal

Laisvės premijos laureatė B. Mališkaitė: „Sausio 13-oji kiekvienam ir kiekvienai yra geras laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve”…

Laisvės premijos laureatė B. Mališkaitė: „Sausio 13-oji kiekvienam ir kiekvienai yra geras laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve: laisvas nuo ko? laisvas kam? Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna“ Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Dž. G. Barysaitė) Laisvės premijos laureatės, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės Bernadetos Mališkaitės kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Prezidente, Ekscelencijos užsienio šalių ambasadoriai, vyskupai, gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Vyriausybės vyrai ir moterys, garbūs Sausio 13-osios minėjimo dalyviai! Kai sužinojau, kad esame nominuoti premijai, prieš akis iškilo Juozo Zikaro Laisvės statula. Ne

Druskininkuose daugėja santuokų  – jaunavedžiai iš visos Lietuvos ir toliau rinkosi savo santykius įteisinti šiame kurorte

www.siandien.info Druskininkų Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus pateikta praėjusių metų statistika rodo, kad 2021-asiais kurorte daugėjo santuokų  - jaunavedžiai iš visos Lietuvos ir toliau rinkosi savo santykius įteisinti Druskininkuose. Iš 190-ies  sudarytų santuokų 72 poros atvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių. Pernai Druskininkuose susituokė ir 12 mišrių porų t.y. vienas iš jaunavedžių buvo užsienio pilietis. Santuokos sudarytos su Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos piliečiais. Net 121 pora registravo santuoką savo pasirinktoje vietoje. 109 jaunavedžių poros pasirinko santuoką registruoti atnaujintame ir išpuoselėta aplinka garsėjančiame Druskininkų miesto muziejuje, kitos poros rinkosi santuoką įregistruoti gamtos

Laikraštis ŠIANDIEN.„Visuomet po audros ateina giedra“

 Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno VĖGĖLĖS išskirtinis interviu ŠIANDIEN  Gerbiamas profesoriau, esate sakęs, kad „skiepų nauda didelei daliai asmenų yra akivaizdi. Tiesa, kad šimteriopai daugiau žmonių miršta nuo COVID, nei po skiepų“. Ar galėtumėte plačiau pakomentuoti šį teiginį? Visuomet pabrėžiau būtinybę kiekvienam asmeniui laisvai apsispręsti - skiepytis ar ne, atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas bei paties asmens įvertintą rizikos ir naudos santykį. Skiepytis verta rizikos grupės asmenims – vyresnio amžiaus žmonėms, senjorams, ar suaugusiems, kurie turi gretutinių ligų – tai yra medikų rekomendacijos, aš neskatinu jų nesilaikyti. Žinoma, prieš priimant sprendimą, būtina pasitarti su

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių”

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono Milčiaus eilėraščių ciklas: „Stovi medžiai kaip broliai”

www.siandien.info Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono  Milčiaus  eilėraščių ciklas: "Stovi medžiai kaip broliai".  „Myliu gamtą, miškus, tad jiems daug ir rašau dabar, kaip ir visai mūsų tėvų žemei Lietuvai“, - sako Nepriklausomybės  Akto signataras Leonas Milčius.   Paskaitykime. Vienu eilėraščiu pasakoma daugiau negu keliais straipsniais naujienų portale. LEONAS MILČIUS Stovi medžiai kaip broliai Stovi medžiai kaip broliai, o broliai kaip medžiai, Vieni į kitus tvirtai atsirėmę. Broliai į Rytus su nerimu žvelgia, Medžiai į dangų, kur vakarėja. Klausosi broliai, vis garsiau žvanga Keršto planai kaimyno. Matyt, migrantų jam nepakanka, Gąsdint rimčiau ketina. Medžiai gi pjūklų švediškų bijo, Bijo pavirsti rąstais. Augo, žaliavo nuo seno girios Žmogui savojo krašto. Dabar gi parduotos, kur ginti mėgino Referendumą apnešė dūmai. Vargana ir skurdi paliktų Tėvynė, Jeigu augtų joje vien tik

Žada leisti premijuoti mokinius ir mokytojus valstybės biudžeto lėšomis

Seimas svarstys siūlymą www.siandien.info Seimas svarstys Švietimo įstatymo papildymą, kuriuo siūloma sudaryti teisines prielaidas premijuoti mokinius ir mokytojus. Teikiamu projektu numatoma, kad savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, skiriamos iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų būtų skiriamos ūkio lėšos. „Dabartinėje situacijoje, savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, kurios yra skirtos šalies arba regiono mokiniams, pavyzdžiui, Kauno generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, turi užtikrinti mokinių,

Vilniaus knygų mugė: „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“

Atšventusi savo dvidešimtmetį, 2020-uosius metus Vilniaus knygų mugė pasitiko su Jono Meko mintimi „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Mugė verčia naują puslapį ir kviečia ieškoti naujų atvirų saviraiškos formų, eksperimentuoti, kurti tai, kas aktualu, įdomu ir svarbu kiekvienam iš mūsų. Vasario 20 – 23 d. mugė tapo nekasdienių susitikimų, pokalbių, nuomonių, nesibaigiančių atradimų vieta, kur laukiami visi – nes „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ (J.Mekas). Mugės dienos ir darbo laikas: Vasario 20 d., ketvirtadienis, 10.00–19.00 val. BIČIULIŲ DIENA Vasario 21 d., penktadienis, 10.00–21.00 val.

Naujas ŠIANDIEN numeris.Vydūniškos sielos gydytojas

Į laikraščio ŠIANDIEN klausimus atsako , gydytojas, politikas, profesorius Algimantas KIRKUTIS Gerbiamas profesoriau, jus dažnai galima sutikti renginiuose, susijusiuose su V. Storostos – Vydūno vardu. Kaip atradote Vydūną? Trumpai į šį klausimą galima būtų atsakyti taip, kad dar mokykloje įskiepytos „saulės šviesos“, gyvenimo būties esmės ir žinių paieškos nuvedė į Vydūno palikimo studijas. Jau tapus Kauno medicinos universiteto profesoriumi ir su šeima 1993 m. persikėlus gyventi į Klaipėdą bei pradėjus dirbti Jūrininkų ligoninėje, kilo idėja Klaipėdos universitete sukurti medicinos fakultetą. Deja, universitetinėms medicinos studijoms reikalingos

Posėdžiaus Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Sausio 31 d., penktadienį, Seime posėdžiaus Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šiais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkaujanti Estija pasiūlė aptarti šias temas: Baltijos valstybių bendradarbiavimas kultūros srityje siekiant kurti regioną, išsiskiriantį minimaliu poveikiu aplinkai; Baltijos valstybių aukštojo mokslo institucijų strateginė partnerystė; Baltijos valstybių bendradarbiavimas su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija); Baltijos kultūros fondas ir kt. Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja Signe Kivi (Estija) sako, kad visos šalys susiduria su drastišku klimato kaitos poveikiu, todėl būtini skubūs, plataus užmojo kolektyviniai

Šalies vadovai pareiškė užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl profesoriaus Edvardo Gudavičiaus mirties. lrt.lt stop kadras Pasak Prezidento, netekome išskirtinio erudito, autoriteto ne vienai mokslininkų kartai, kuris įtaigiai ir įdomiai, dažnai iš netikėtų perspektyvų atverdavo mūsų istorijos slėpinius, brandino žmonių širdyse savivoką ir pilietiškumą. Profesorius E. Gudavičius, be abejonės, buvo epochinio masto reiškinys Lietuvos humanitarinių mokslų istorijoje. Pradėjęs karjerą kaip inžinierius, jis netikėtai ir ryškiai įsiveržė į istorijos mokslą, greitai tapo naujos Lietuvos istorijos mokyklos pradininku ir išugdė naują

„Norime būti partneriais kuriant Lietuvos valstybę”

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su šią savaitę išrinktu Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku. Susitikimo metu. lrp.lt nuotr. „Norime būti partneriais kuriant Lietuvos valstybę ir keičiant mūsų visuomenę“, – susitikime sakė prof. R. Petrauskas. Prezidentas pasveikino išrinktąjį rektorių ir palinkėjo sėkmingo vadovavimo seniausiam Lietuvos universitetui siekiant tolesnio jo tarptautiškumo, mokslinių laimėjimų ir pasiekimų. Dėl VU rektoriaus pareigų, be prof. dr. Rimvydo Petrausko, varžėsi dar 5 kandidatai: Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Jūras Banys, VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Nacionalinio fizinių ir

Tikslas – finansuoti vandentvarkos projektus

Valstybė tęsia finansinių priemonių taikymą viešosios infrastruktūros projektų finansavimui: UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) valdomo Vandentvarkos fondo (VF) bei grąžinamosios subsidijos priemonės (GS) UAB Vilniaus vandenys suteikta 3,5 mln. Eur paskola bei 2,4 Eur subsidija. Finansavimas skirtas 4 infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui Vilniaus regione: Vilniaus, Šalčininkų, Eišiškių ir Švenčionėlių miestų aglomeracijose. Vandentvarkos sektorius ilgus metus buvo finansuojamas teikiant negrąžinamąsias subsidijas, tačiau toks finansavimo modelis nebuvo tvarus ir ilgalaikis. Nauja finansavimo priemonė suteikia galimybę efektyviau valdyti ribotus ES finansinius išteklius, užtikrinti papildomų lėšų pritraukimą ir ES fondų lėšų pakartotinį panaudojimą. Giedrius

Punsko Kovo 11-osios licėjui – Kalbos premija

Punsko Kovo 11-osios licėjui bus iškilmingai įteikta 2019 m. Kalbos premija Šiais metais Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija Kalbos premiją nusprendė skirti Punkso Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjui. Premija skirta už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida, taip pat aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje. Gruodžio 9 d., pirmadienį, 18 val. Valdovų rūmuose įvyks iškilmingas Kalbos vakaras, kuriame bus įteikta 2019 metų Kalbos premiją. Licėjaus mokiniai ir mokytojai aktyviai dalyvauja lietuvių kultūros namų veikloje, rašo straipsnius leidiniui „Aušra. Žodžio laisvės gynėjos,

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautotyrininkas akademikas Romualdas Grigas

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr. Ona Voverienė Jeigu Tu nebeišgyveni Tautos ir Tėvynės likimo, tai ką Tu turi ? Kuo užpildai savo dvasinį pasaulį? Žiniomis? Profesine veikla ir karjeros siekiu? O gal Pasaulio pažinimu? Turto ir prestižo kaupimu? Šie visi labai reikalingi dalykai įgaus kitą, labiau virš buitinės rutinos pakylėtą prasmę, jeigu bus nesuvedami vien į individualių reikmių tenkinimą, jeigu tavo saviraiška bus sukama dar ir Tautos bei Tėvynės link. Romualdas Grigas. Kaip ir jis pats prisipažįsta, šiuo metu tautotyrininko akad. Romualdo Grigo tautinė konstanta yra dramatiška. Visą

Laikraštis ŠIANDIEN. Kur tie šiuolaikiniai Oginskiai, nacionaliniai lyderiai, kurie ne uždarinėtų, o atidarinėtų mokyklas, universitetus?

Valdas VASILIAUSKAS Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „ Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa( 1879 – 1955), dukart ( 1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Lietuvoje Jonas Aleksa prisimenamas ir gerbiamas žemės ūkio mokslininkų, žemdirbių auditorijose. Tačiau ši iškili asmenybė netelpa viename bare, jos indėlis į nepriklausomos valstybės kūrybą

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Diena po dienos. Mano „Raudonukė“ Marijampolėje

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Nuo adatos iki palto Baigiau vidurinę daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius, tačiau rugsėjis, net ir nešdamas darganas, rūkus ir kitus niūrius rudens ženklus, kasmet atgaivina šviesius mokyklinius prisiminimus. „Raudonukė“ - taip vadinome savo mokyklą, Kapsuko (dabar – Marijampolė) Vinco Mykolaičio – Putino vidurinę mokyklą - internatą, nes pastatyta iš ryškiai raudonų plytų. Nuo 1923 iki 1940 metų čia veikė Marijonų gimnazija. Beje, ir miesto pavadinimas kildinamas iš jame XVIII a. įsikūrusių Marijonų vienuolyno vardo. Internatas buvo įsteigtas 1956 metais, jame mokėsi vaikai iš keliolikos rajonų. Į šią mokyklą buvo priimami

Ministerija keičia pavadinimą, bet niekas nežino kam to reikia?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt Seimas svarstys ministerijų pavadinimų keitimą, nors ne visiems aišku, kam to reikia. Parlamente kelią skinasi siūlymas keisti dviejų ministerijų pavadinimus. Po pateikimo Seimo nariai pritarė, kad Švietimo ir mokslo ministerija taptų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Ūkio ministerija būtų pervadinta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. „Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į vyriausybės programoje įtvirtintą siekį kūno kultūros ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį“, – siūlymą keisti jos vadovaujamos ministerijos pavadinimą komentavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Priėmus siūlomus pakeitimus Kūno kultūros ir sporto departamentas būtų integruotas į Švietimo,

Dar viena ministrų profesionalų išmintis

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl nedeklaruotų švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vyro įmonės laimėtų viešųjų pirkimų. J. Petrauskienės viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jos sutuoktinis Evaldas Petrauskas vadovauja įmonei „Ecotour“. Nuo 2015 m. ši sporto ir turizmo reikmenimis prekiaujanti įmonė laimėjo 12 viešųjų pirkimų konkursų, o dalis juos organizavusių institucijų yra pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai. E. Petrauskas sakė nepagalvojęs, kad apie tai reikėtų įspėti žmoną, o premjeras pataria ministrei dažniau kalbėtis su vyru. Štai taip dirba ministrai profesionalai. siandien.info  

„”Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti”

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė  pabrėžia, kad šiemet nauji mokslo metai prasideda Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, „kai visi kartu sutinkame antrąjį mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės amžių“. Šeštadienį minint Mokslo ir žinių dieną, dalis šalies mokyklų pradeda mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo mokslo metų pradžią nukelti į rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. „Dabar Jūsų laikas augti, ieškoti, atrasti, mokytis ir išmokti, nes žinios taps tvirtu Lietuvos ateities pamatu. Visi, šiandien žengiantys į klases, turėsite ateityje priimti svarbius mūsų valstybei sprendimus. Tikiu, kad šią pareigą atliksite ne tik atsakingai, bet ir džiugiai“, – sakoma

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Tikros tautos ir tikri žmonės negali gyventi be veido ir be tėvynės

Arvydas JUOZAITIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Lietuviška savimonė, sveikas protas ir suvereniteto drąsa – trys jėgos, dėl jų nereikėjo nei tartis, nei ginčytis, keistas dalykas, – tai buvo sąžinės jėgos. Kai istorija sutampa su tomis jėgomis, kai žmonės nori šitų jėgų, istorija ir padaro savo. Kaip tos jėgos veikia dabar po 30 metų? Laisvės siekis – viena, vaisiai – antra, o laisvės turinys – trečia. Šiandien mes turime reikalo su laisvės turiniu, nes pirmi du tarsi jau aiškūs. Net šią valandą, kai mes čia šnekam, Lietuvą lietuviai palieka būriais. Skrenda iš Rygos oro uosto dabar,

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Žemas matematinis raštingumas stabdo visuomenės gerovės kūrimą

Daugiau nei 18 tūkst. jaunuolių laikė valstybinį matematikos egzaminą. Nuo šių metų abiturientai, ketinantys studijuoti biomedicinos, fizikos ar technologijų mokslus, matematikos egzamine turi surinkti ne mažiau kaip 25 balus iš 100. Pretenduojantiems į humanitarines studijas kartelė išliko 16 balų. Ekonomiškai stipriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, matematika yra privalomas mokomasis dalykas iki pat abitūros, be šio brandos egzamino asmuo negali įgyti teisės studijuoti universitete. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad didelė žala buvo padaryta ir valstybei, ir jauniems žmonėms, kai Lietuvoje kurį laiką

Mykolas Drunga. 1918 m. proveržiai

Mykolas Drunga Artėjant Vasario 16-ajai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, galima dirstelėti į užsienio spaudą ir pastebėti, kad ši data svarbi ne vien lietuviams. Vis dėlto šia tema stipriau susidomėjusių laikraščių nedaug. Bet tarp jų – vienas Europoje prestižiškiausių. Ties juo ir susitelksime. „Ne visoms Rytų Europos valstybėms, kurios 1918 m. siekė nepriklausomybės, pavyko ją įgyvendinti. Štai Ukraina ir Baltarusija atkrito į sovietinės Rusijos glėbį.“ Taip vokietis žurnalistas Felixas Ackermannas rašė Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ straipsnyje, pavadintame „Dideli ir nevienareikšmiški jausmai – kadaise Rusijai priklausę kraštai šimtas metų po savų valstybių susikūrimo.“ Toliau jis

Būtina nedelsiant spręsti kultūrinės spaudos finansavimo problemą

Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį dėl esamos kultūrinės spaudos finansavimo padėties. Seimo narys inicijuoja, kad į šių metų kovo 14 d. Kultūros komiteto dienotvarkę būtų įtrauktas klausimo „Dėl kultūros leidinių finansavimo padėties“ aptarimas ir svarstymas. Tai daroma atsižvelgiant į Lietuvos kultūrinės spaudos atstovų pastarosiomis dienomis išsakytas nerimo ir susirūpinimo kupinas nuomones dėl metų metais besitęsiančių kultūrinės spaudos finansavimo problemų. Seimo narys mano, jog periodinių kultūros ir meno leidinių redaktorių išsakyti priekaištai, kad kultūros leidinių pastarųjų trejų metų finansavimas tik mažėjo, turi pagrindo. Spaudos,

Įvertintas Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

Kultūros ministerijoje buvo pristatytas Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.Tyrimas atliktas Kultūros ministerijos užsakymu, atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias pateikė Europos Komisija 2011 m. galutinėje ataskaitoje dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio Europoje matavimo kriterijų nustatymo. Tyrime išskiriamos dvi tikslinės grupės: reprezentatyvi nuolatinių Lietuvos gyventojų grupė bei pagrindinių Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų – rusų ir lenkų grupė. Tikslinių Lietuvos tautinių mažumų grupių – rusų ir lenkų – pasirinkimą lėmė šalies tautinė sudėtis. Paskutinio Lietuvos Respublikos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, lenkai (6,6 proc. visų gyventojų) ir rusai (5,8 proc.) yra dvi

Top