Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Laikraštis ŠIANDIEN. Žemaitija – mano namai

Laikraštis ŠIANDIEN. Žemaitija – mano namai


Į laikraščio ŠIANDIEN klausimus atsako feisbuko projekto „Žemaitijos keliais“ sumanytojas Kazimieras – Žemaitis Kerpauskas

Kazimierai, kaip trumpai jus pristatyti?

Plungės rajono miškų gyventojas, menininkas, atsidavęs Žemaitijos patriotas.


Kaip kilo idėja organizuoti projektą „Žemaitijos keliais“, kas padeda jį įgyvendinti, kokie sunkumai iškyla, o gal viskas sekasi, kaip sakoma, lyg iš pypkės?


Nuo savo gyvenimo kelio nuklydau, kaip sakoma, pasirinkdamas verslininko rolę. Užsiėmiau pramoniniu valymu, su bendraminčiais įsteigiau Plungės smulkiojo verslo asociaciją. Bėgant laikui pajaučiau, kad sukurta realybė neteikia džiaugsmo, neišpildau savo potencialo.

Kiekvieną dieną versdavau save daryti tai, kas privaloma. Pradėjau galvoti: nejaugi visą likusį gyvenimą turėsiu versti save „gyventi“. Buvau pastatęs gana tvirtą karjeros pamatą, todėl reikėjo gerai pagalvoti, ar galiu keisti visą gyvenimą iš pagrindų, ar turėčiau toliau versti save daryti tai, kas man nebepatinka.


Gerai apgalvojęs esamą situaciją, nusprendžiau atsistatydinti iš Plungės smulkiojo verslo pirmininko pareigų, nežinojau ką darysiu ateityje, bet žinojau, kad noriu kuo daugiau laiko praleisti gamtoje.

Šis sprendimas buvo šuolis į nežinomybę, nežinojau, kaip viskas susiklostys, bet tvirtai tikėjau savo širdies balsu.

Netikėtai atsirado galimybė dalyvauti gamtos gidų ruošimo mokymuose. Užpildžiau anketą, sėkmingai laimėjau konkursą ir būsiu sertifikuotas gamtos gidas.


Nuo vaikystės važinėju po miškus su dviračiais, motociklais ir džipais, todėl žinau daugybę gražių vietų, kurios žinomos tik vietiniams. Taip ir gimė idėja sukurti mobilią programėlę, kurioje būtų sužymėtos net ir slapčiausios Žemaitijos kertelės. Projektas „Žemaitėjės kelelēs“ neapsiriboja vien programėlės kūrimu.

Matydamas žiniasklaidos purvo pilstymą, sugalvojau, kad važinėjant po Žemaitiją, galėčiau sukurti internetinę televiziją, kuri keltų tautos savimonę ir parodytų, kad gyvename nuostabiame krašte, tik patys turime imtis iniciatyvos ir puoselėti jį.

Žinau, kas yra Žemaitija, žinau, kokia didinga Saulės dinastijos tauta esame, taip pat žinau, kas mus šimtus metų žudė, naikino, trina iš istorijos, kiršina ir smukdo. Tai žinodamas į „Žemaitėjės kelelēs” projektą įdedu visą širdį ir pastangas, kad mūsų didinga tauta nors truputį pabustų iš masinės hipnozės.

Projektą darau vienas pats. Mano idėjas palaiko dešimtys, galima sakyti, šimtai tūkstančių žmonių, tarp kurių atsirado ir savanorių, kurie padėjo kurti dizainą, vaizdo klipus. Suradome ir rėmėjų, kurie parėmė mūsų projektą, nors daugiausiai investavau aš pats.

Pagrindinė problema, kad Žemaitijos savivaldybės labai nenoriai prisijungia prie projekto. Aplankėme 21 savivaldybę, rašėme raštus, dalyvavome tarybų posėdžiuose, bet prie projekto kol kas prisijungė tik Rietavo savivaldybė.

Suprantu, kad neužteko 1600 projektą palaikiusių žmonių parašų ir mano pažadų, kad padarysim tą ir aną, bet jau padarėme daugybę dalykų. Ir visa tai – iš asmeninių lėšų, nors užsiimame visuomenine, ne pelno teikiančia veikla.

Pagrindinė problema – lėšų trūkumas. Visas būtiniausias reikmes perku iš asmeninių lėšų. Projektas pasiekė „lubas“, be finansavimo, negalime pakilti į kitą lygį, profesionaliam turiniui kurti reikia garso, vaizdo įrašymo įrenginių, galingo kompiuterio medžiagai apdoroti, pajamų reklamai ir t.t.

Kaip šiandien pristatytumėte Žemaitiją, jos žmones, jų darbus? Kokius išskirtumėte esminius Žemaitijos bruožus per paskutinius 30 metų, ar ji šiandien labiau panaši į tarpukario Lietuvą, ar primena Vakarų valstybes?

Mano nuomone, šiuo metu Žemaitijos žmonės miega, sakyčiau, giliai, labai giliai miega. Mūsų priešai to siekė ne vieną šimtą metų, jie užgesino mūsų liepsnojančias širdis ir meilę Žemaitijai.

Neprieteliai išskaldė mūsų tautą, mes susvetimėjome, nebeturime šakninių vertybių, kurios vienija visą tautą. O parsidavėliau, iškrypėliai, bedvasiai niekšai tuo naudojasi ir sau turtus kraunasi.


Nežinau, kokia Žemaitija buvo prieš 30 metų, nes man dar tik 28, bet dabar aiškiai matau, kaip mus nori padaryti ne Lietuva ir ne Žemaitija, o tik dar viena Europos valstybe, kuri neturi savo šaknų, savo kultūros ir suvereniteto.


Europa nori padaryti mus mankurtais, nori atkirsti mus nuo šaknų, kad gyventume tik šia diena ir galvotume tik apie pinigus. Tai supuvusi iškrypėlių sistema, kuri visiškai svetima tikriems žemaičiams ir lietuviams.
Deja, masinių informavimo kanalų hipnozė veikia puikiai.

Didžioji dalis mūsų prietelių miega ir vaikosi daugumos nuomonės, naujausių tendencijų, madų ir kitų beprasmiškų dalykų, kad tik sulauktų sugedusios visuomenės pripažinimo.


Skaudžiausia šalies problema – emigracija. Žemaičiai irgi bėga iš Lietuvos. Ką daryti, kad žmonės liktų ir kurtų savo tėvų žemėje?

Suaugusių žmonių jau nebepakeisi, todėl turime atsigręžti į jaunimą. Nuo mažų dienų vaikus mokyti tikrosios istorijos, mūsų kultūros, prigimtinių papročių, patriotizmo.

Jau maži vaikai turėtų žinoti, kokie didingi buvo mūsų protėviai, suprasti kokia galybė slypi mūsų vienybėje.

Nuo mažu dienų turėtume auginti PILIEČIUS ( PILIES – IETIS), kurie pažintų save, mylėtų savo gimtinę ir nesivaikytų į beprasmybę besiritančio pasaulio bei materialiųjų turtų. Nuo vaikystės tinkamai auklėjant vaikus, mūsų tauta pasipildytu garbingomis kartomis, kurios savo vaikus auklėtų taip pat garbingai.

Turime investuoti viską į ateities kartas, kito kelio išlikti, mano nuomone, nėra.

Kokie artimiausi darbai, kur juos galima pamatyti?

Šiuo metu jau kuriame mobiliąją programėlę, važinėdami kuriame vaizdo „klipus“ apie mūsų nuostabų kraštą. Taip pat organizuojame šventes, žygius, pažintines keliones.

Viską galite rasti mūsų „Facebook“ puslapyje:
https://www.facebook.com/zemaitijoskeliais
Pagrindinius vaizdo klipus galite rasti mūsų „YouTube“ kanale:
https://www.youtube.com/channel/UChuOAqtVYUtSSEx6CVYaw

IŠNAŠA


Laikraštį ŠIANDIEN įsigysite visose „Norfos“ parduotuvėse, bet patogiau prenumeruoti.

Parašykite komentarą

Top