Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 42)

Autorius: Verslas ir Politika

Medininkų tragedijos 28-ųjų metinių minėjimas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas V. Pranskietis, premjeras S. Skvernelis dalyvavo Medininkų tragedijos 28-ųjų metinių minėjime Medininkų pasienio poste ir žuvusiųjų Lietuvos valstybės pareigūnų atminimui skirtame minėjime Antakalnio kapinėse. Mirtinos kulkos į Medininkų poste dirbusius Vilniaus muitinės pareigūnus buvo paleistos 1991 m. liepos 31 dieną. Iš 8 pareigūnų pavyko išgyventi tik vienam – medikai išgelbėjo sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę. Pagerbdamas Medininkų žudynių aukas, šalies vadovas pabrėžė, kad šie vyrai žinojo, kuo rizikuoja: pirmuosius žingsnius žengiančios Lietuvos valstybės sienų apsauga, viešosios tvarkos palaikymas ir krašto apsauga

Valdas Vasiliauskas. Ar verta diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja politine policija?

Valdas Vasiliauskas. Valdas VASILIAUSKAS Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „ Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su R. Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka , kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja politine policija – galbūt taip buvo gestapo ir enkavėdistų užkluptas ir išsivežtas Generolas Vėtra( J.Noreika)? Nūnai paryčiais .visiems ramiai miegant ir ničniekam nesitikint, buvo nulupta ir išsivežta jo atminimo lenta. Bet neverta diskutuoti ir

R. Šimašius : išėmiau parako statinę tautai iš po užpakalio

LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Nuo to meto, kai šeštadienio paryčiais nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniaus mero nurodymu buvo nuimta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, trečia diena diskusijos netyla. Vilniaus merui tenka aiškinti ir ginti savo sprendimą. „Dienos temoje“ – Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir M. Mažvydo bibliotekos A. Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. – Pone mere, ar jūs numatėte, kad reakcija bus būtent tokia, kokia ji yra dabar? Vilniaus savivaldybės nuotrauka. R. Šimašius: Be abejo, numačiau, kai kurie žmonės galbūt mane

Sostinės meras naktį nuėmė J. Noreikos-Vėtros atminimo lentą

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius irgi ragino institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre. LGGRTC nuotr. Liepos 27 d., šeštadienį, paryčiais apie 4 val. Vilniuje, Vilniaus miesto mero nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos slapčia buvo nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS agentūrai paaiškino, jog lentą nuimti nusprendė, esą, siekdamas laikytis „vienodo principo“ visiems su totalitariniais režimais susijusiems – atminimo ženklams – tiek Žaliojo tilto skulptūroms, nukeltoms prieš ketverius metus, tiek J. Noreikos atminimo lentai… Šių metų balandžio

Prezidentas su žmona lankėsi Jūros šventėje, dalyvavo socialinėje akcijoje

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona lankėsi Jūros šventėje R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija) Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia atvyko į uostamiestį, į jubiliejinę 60-ąją Jūros šventę. Kasmet į šį Klaipėdai reikšmingą renginį suplūsta tūkstančiai jūrą mylinčių žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vidurdienį Prezidentas dalyvavo vainikų nuleidimo Baltijos jūroje ceremonijoje. Išplaukęs kariniu laivu „Aukštaitis“, šalies vadovas išreiškė pagarbą žuvusiems jūroje. Tai – seniausia ir prasmingiausia Jūros šventės tradicija. Išlipęs iš laivo, Prezidentas su pirmąja ponia bendravo su miestiečiais: „Visi mes – jūros vaikai. Nutolę tik keliolika ar kelis

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Kaimynai

Ar norime jausti vienas kito petį ir mus siejančią su Latvija ir Estija stiprybę bei bendrystę, jeigu po naujojo prezidento inauguracijos paaiškėjo, kad paskutinį sykį Lietuvos valstybės vadovas valstybinio vizito į Latviją vyko 2012 m.? O ką reiškia istoriko Alvydo Nikžentaičio mintys, kad Lietuvą nuo autoritarinės diktatūros įvedimo šiuo metu tvirtai saugo tik narystė ES? Kaip švęsime Baltijos kelio 30-mečio jubiliejų? Ar nors iš dalies pakartosime jį susikabinę rankomis ir vyksime tuo keliu iki Latvijos sienos ar net iki Talino? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN

Vilniaus Katedros aikštėje pristatytos Baltijos kelio 30-mečio iniciatyvos

Baltijos kelias.R.Misiukonis. Likus lygiai 30-čiai dienų iki Baltijos kelio 30-mečio jubiliejaus, Vilniaus Katedros aikštėje 2019 m. liepos 25 d. 12 val. buvio pristatytos šiam jubiliejui skirtos iniciatyvos ir bendra valstybinė programa. Šiemet ypač aktyviai į jubiliejaus šventimą įsitraukė nevyriausybinės organizacijos, pasiūliusios savo idėjas ir paramą Seimui, Vyriausybei bei savivaldybėms, pakvietusios tūkstančius žmonių nors iš dalies pakartoti Baltijos kelią susikabinant rankomis, vykti tuo keliu iki Latvijos sienos ar net iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo daugybė įvairių žmonių, kurie nepaisė tuomet gresiančių akivaizdžių pavojų ir savo vienybe siekė įrodyti visam pasauliui, kad trys

Briuselyje diskusija dėl tolimesnės „Mobilumo paketo“ derybų eigos

Šiandien Briuselyje pirmą kartą po naujojo Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos ministrai, atsakingi už susisiekimo sritį, dėl tolimesnės „Mobilumo paketo“ derybų eigos susitinka su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Suomijos transporto ministre Sanna Marin, naujai išrinkto Europos Parlamento politinių frakcijų vadovais bei su Transporto ir turizmo (TRAN) komiteto pirmininke Karima Delli. Rokas Masiulis. www.enmin.lt nuotr. „Mes visi už konstruktyvų dialogą, tačiau būtina, kad Europos Parlamentas skirtų daugiau laiko „Mobilumo paketo“ pasekmių Europos ekonomikai analizei. ES „Mobilumo paketas“ – esminis dokumentas mūsų vežėjams, turintis lemiamos reikšmės

Paskutinį sykį Lietuvos valstybės vadovas valstybinio vizito į Latviją vyko 2012 metais

Pirmojo darbinio vizito Rygoje metu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu. Prezidentas paragino atnaujinti trišalius prezidentų susitikimus, skirtus aptarti svarbiausius einamuosius politinius, ekonominius, regioninės gynybos ir saugumo klausimus. Susitikime dėmesio skirta ir šalių energetinės nepriklausomybės, strateginiams transporto projektams. Pirmojo darbinio vizito Rygoje metu Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu. Roberto Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Paskutinį sykį Lietuvos valstybės vadovas valstybinio vizito į Latviją vyko 2012 m. birželio 12-13 dienomis. „Istorinės sąsajos, abipusis palaikymas ir bendradarbiavimas paklojo tvirtą Baltijos šalių brolybės

Seimo laikinoji grupė „Už Lietuvos futbolo ateitį“ įžvelgia dideles problemas

Seime veikiančios laikinosios grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ nariai, reaguodami į pastarųjų dienų įvykius, kviečia atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo problemas. Nuo liepos mėnesio Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomojo komiteto sprendimu, Lietuvos futbolo federacijos Vykdomajame komitete, o faktiškai ir visoje organizacijoje, nebebus atstovaujama Vilniaus regiono futbolo sąjunga – didžiausia ir gausiausia regioninė asociacija. „Oficialiai nurodomos pašalinimo priežastys kelia didelį susirūpinimą, nes konstatuoja skaidrumo ir demokratijos trūkumą vienoje didžiausių sporto organizacijų Lietuvoje – LFF – veikloje“, – teigia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Laikinosios grupės nariai kreipėsi į Lietuvos futbolo federacijos prezidentą, Lietuvos

Ukrainos parlamento rinkimai: 5 proc. barjerą perkopė penkios partijos

Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo prezidento Volodymyro Zelenskio suburta „Tautos tarno“ partija. Volodymyras Zelenskis / AP nuotr. Pusė atstotvų iš 450, tai yra, 225 deputatai, renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Dar 199 vietos bus išdalytos pagal daugumos atstovavimo rinkimų sistemą. Likusios 26 vietos Aukščiausiojoje Radoje liks tuščios, nes jos yra skirtos Kijevo nekontroliuojamų teritorijų atstovams iš Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų valdomos Rytų Ukrainos. Išeinančių rinkėjų apklausų duomenimis, 43,9 proc. balsavo už „Tautos tarno“ partiją. Antroje vietoje liko prorusiška „Opozinė platforma – Už gyvenimą“ su 11.5 proc. Buvusio prezidento Petro Porošenkos partija

Lietuva pradeda taikyti Europos Sąjungos išmokų lubas

Nuo 2019 m. Lietuva pradeda taikyti Europos Sąjungos (ES) išmokų lubas. Šiuo metu 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 100 procentų. Rietavo žirgynas. Po ilgų diskusijų su ūkininkų bendruomene, politikais ir mokslininkais buvo nutarta apriboti ES skiriamą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumą, skiriamą vienam subjektui per metus, iki 150 tūkst.,

Dalyvauti lietuvių visuomeninėje veikloje motyvuoja ir dvasinis alkis, ir didelis noras padėti Lietuvai

JAV lietuvių bendruomenės lyderystė nepaprastai svarbi vienijant viso pasaulio lietuvius. Jolita Šedauskienė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininku Arvydu Urbanavičiumi, į susitikimą atvykusiu su žmona Raminta, Lietuvių bendruomenės atstove Lietuvoje Vida Bandis ir užsienio reikalų ministro patarėju Domu Petruliu. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova). Prieš tapdamas JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininku A. Urbonavičius dirbo šios organizacijos taryboje nuo 2002-ųjų metų. Pasak jo, dalyvauti lietuvių visuomeninėje veikloje jį motyvuoja dvasinis alkis ir didelis noras padėti Lietuvai, nes lietuvybė

Savaitraštis ŠIANDIEN. Naujojo Prezidento Gerovės valstybės idėja

Savaitraštis ŠIANDIEN Kalbėdamas iš Seimo tribūnos Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė būtinumą įgyvendinti Gerovės valstybės idėją ir išskyrė penkis pagrindinius šalies rodiklius: Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus. Biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai,

Pritarė Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos sudarymui

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) 2019 m. liepos 17 d pritarė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimams, kuriais sudaromos sąlygos užsienyje balsuojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams turėti savo atskirą vienmandatę rinkimų apygardą. Šiuo metu visi užsienyje balsuojantys Lietuvos Respublikos piliečiai yra įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Seimas. Tai yra Naujamiesčio rinkimų apygarda, kurioje balsuoja ir šios apygardos gyventojai. Naujamiesčio apygardos rinkėjai kartu su užsienyje balsuojančiais rinkėjais renka vieną Seimo narį. Siūlomuose pakeitimuose nustatyta, kad, jeigu užsienyje balsuojančių rinkėjų aktyvumas ankstesniuose rinkimuose yra pakankamai didelis, yra

Pirmojo užsienio vizito vyko į kaimyninę Lenkiją

Liepos 12 d. prisiekęs naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmojo užsienio vizito vyko į kaimyninę Lenkiją. Susitikimo su Prezidentu Andrzejumi Duda metu aptarti regioninio saugumo ir gynybos prioritetai bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimai. Susitikimo su Prezidentu Andrzejumi Duda metu aptarti regioninio saugumo ir gynybos prioritetai bei šalių energetinės nepriklausomybės klausimai. R. Dačkaus nuotr. „Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos

Gintautas Kniukšta. Stabdykime nevaldomą Lietuvos miškų išpardavimą užsienio kompanijoms

Gintautas Kniukšta. BNS, LRT nuotr Gintautas KNIUKŠTA Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Rytoj Seimas svarstys miškų įsigijimo ribojimo įstatymo pataisas, kad ūkio subjektai negalėtų įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Seimo narius ir prašo pritarti šio įstatymo projektui. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių hektarų. Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, pažeidžiant kitų

Lietuvos Respublikos Prezidentas ir pirmoji ponia su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkijos Respubliką

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė liepos 16 d. su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkijos Respubliką. R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija. Varšuvoje šalies vadovas susitiks su aukščiausiais Lenkijos pareigūnais: Prezidentu Andrzejumi Duda, Seimo Pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato Pirmininku Stanislawu Karczewskiu, Ministru Pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir buvusiu premjeru Jaroslawu Kaczynskiu. Vizito metu Prezidentas susitiks ir su gausia lietuvių bendruomene Varšuvoje. Prezidentų susitikime bus aptartas dvišalis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas, daug dėmesio bus skirta saugumo situacijai regione aptarti, pasirengimui NATO lyderių susitikimui gruodžio mėnesį, šalių energetinės nepriklausomybės

Pasmerkė Seimo sprendimą nepripažinti „Romuvos“: žmonės, kurie nėra krikščionys, Lietuvoje praranda teises

Mindaugas Jackevičius, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Jorės šventė. nuotr. V. Daraškevičiaus, romuva.lt Sprendimas nepripažinti senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ buvo politizuotas ir pažeidė Konstituciją. Taip sako LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti pašnekovai. „Žmonės, kurie nėra krikščionys, šioje valstybėje praranda savo, kaip piliečių, teises“, – priduria profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė. Nors Lietuvos Konstitucija garantuoja religijos laisvę, o Teisingumo ministerija pripažino, kad „Romuva“ yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis, Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą šiai senovės baltų religinei bendrijai. Už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta valstybės, pasisakė

Atsakomybė 24 valandas ir 7 dienas per savaitę

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikos priėmimo ceremonijai. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė) Gerbiamieji, gerbiamas išrinktasis Prezidente, už minutės, labai tikiuosi, viskas bus jau kitaip. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų valstybė sugeba demokratiškai, oriai rinkti savo vadovus, kad juos gerbia. Žmones į juos sudeda lūkesčius, pasitikėjimą. Ir tai vyksta taikingai ir džiaugsmingai. Bet tai reiškia, kad naująjį Prezidentą užgula didžiulė atsakomybės našta ir Konstitucija, ir, aišku, žmonių valia bus vienintelis kelrodis, kuris turės rodyti kelią bet kokioje situacijoje. Ir ta našta yra ne

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda: Ar jau atėjome į savo Pažadėtąją Žemę?

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Prezidento rūmų perdavimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje Brangūs Lietuvos žmonės, Mano brangioji Lietuva, sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies ir iš visų jėgų… Šiandien Jūs susirinkote čia – lietuvybės šauklio Simono Daukanto aikštėje, o ir visoje Lietuvoje, – ne šiaip reginį stebėti ir ne įprastų „politinių“ pažadų pasiklausyti. Ne. Šiandien Jus ir Mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis – kada? Kada žmoniškumas ir meilė šventa Neapykantos narsą pakeis

D. Grybauskaitė atsisveikina, prisiekęs G. Nausėda įgis visus Respublikos Prezidento įgaliojimus

Šiandien , liepos 12 d., penktadienį, Seime įvyks iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Šventinė inauguracijos ceremonija prasidės 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje. Respublikos Prezidento priesaiką priims Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgis visus Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai. Iškilmingame posėdyje invokaciją sakys Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Žodį tars Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Posėdžio pabaigoje inauguracinę kalbą pasakys G. Nausėda. Dalyvauti inauguracijos ceremonijoje taip pat pakviesti buvę šalies vadovai ir

Alvydas Jokubaitis: lietuviai neturi valios ir tikslo – esame tik stebėtojai

Domantė Platūkytė, LRT.lt Tapome svetimi savo valstybei ir mums vis sunkiau ištverti pačius save – praėjo beveik 30 metų, kai esame nepriklausomi, todėl nors iš pradžių galėjome džiaugtis, kai mūsų šalies vadovams ištiesdavo raudonąjį kilimą, ši vaikiška liga ušsitęsė, LRT.lt sako filosofas Alvydas Jokubaitis. Alvydas Jokubaitis / Laidos „Brandūs pokalbiai“ stop kadras/LRT nuotr. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros vedėjas, profesorius A. Jokubaitis pabrėžia, kad universitetai ir mokyklos pavirto fabrikais, Lietuva kartais atrodo kaip mažiausia Lenkijos vaivadija, o lietuvis įpratęs skųstis

Pradėjo svarstyti Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimus

Seimas spręs, ar keisti odontologų licencijavimo tvarką. Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 18 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje. Seimas pradėjo svarstyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pristatytus Odontologijos praktikos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus , kuriais siekiama skaidrinti odontologų licencijavimą. Pagal teikiamas naujas nuostatas siūloma, kad odontologams ir burnos higienistams reikiamus dokumentus verstis jų veikla išduotų valstybės įgaliota institucija (Valstybinė akreditavimo sveikatos

Pareiginės algos bazinis dydis kitais metais bus padidintas nuo 173 iki 176 eurų

"Pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis: darbo užmokestis kitąmet augs apie 286 tūkst. darbuotojų", - pranešė Vyriausybės kanceliarija. Vyriausybė ir penkiolika profesinių sąjungų pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria sutariama 2020 metais didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams. Šis sprendimas palies apie 286 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus bei kitus valstybės ir savivaldybių tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Remiantis sutartimi, pareiginės algos bazinis dydis kitais metais bus padidintas nuo 173 iki 176 eurų. Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant

„Gelbėja” valstybę, o kolegos šaiposi

Seimo narys Vytautas Bakas socialiniame tinkle parašė: „Tai panašu į politinį sąvadavimą“. Praėjusią savaitę „Tvarka ir teisingumas“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pasirašė susitarimą dėl valdančiosios koalicijos, o Seimo narė Agnė Širinskienė pranešė prisijungianti prie persivadinusios Seimo „tvarkiečių“ frakcijos. Dėl parlamentarės prisijungimo ši partija vėl turės frakciją Seime. Seimo narys Vytautas Bakas socialiniame tinkle parašė: „Tai panašu į politinį sąvadavimą“. Seimo narė A.Širinskienė neslėpė, kad jos perėjimas pas „tvarkiečius“ tik formalumas dėl akių. alkas.lt

Liepos 12 d. – Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracija

Liepos 12 d., penktadienį, Seime įvyks iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikai priimti. Šventinė inauguracijos ceremonija prasidės 11 val. Kovo 11-osios Akto salėje. Respublikos Prezidento priesaiką priims Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Prisiekęs G. Nausėda įgis visus Respublikos Prezidento įgaliojimus penkerių metų kadencijai. Iškilmingame posėdyje invokaciją sakys Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Žodį tars Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Posėdžio pabaigoje inauguracinę kalbą pasakys G. Nausėda. Dalyvauti inauguracijos ceremonijoje taip pat pakviesti buvę šalies vadovai ir parlamento pirmininkai,

Liepos 6-ąją rodyti „Niekas nenorėjo mirti“ buvo netinkamas pasirinkimas, pripažįsta LRT

„Atsiprašome visų, kuriuos įžeidė šio filmo rodymas liepos 6-ąją. Manome, kad TV departamento sprendimas buvo netinkamas, ir dėl jo atsakingi asmenys turės prisiimti atsakomybę. Tai taip pat paskatins mus peržiūrėti tinklelių sudarymo procedūras“, – sakė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas. Liepos 6-ąją rodyti „Niekas nenorėjo mirti“ buvo netinkamas pasirinkimas, pripažįsta LRT Filmas „Niekas nenorėjo mirti“ neturėjo būti rodomas liepos 6-ąją, – pripažįsta LRT. Ši juosta - tai vienas iš klasikinių Kino centro restauruotų filmų, kuriuos galima pamatyti LRT eteryje, tačiau LRT pripažįsta, kad Valstybės dieną transliuoti šį filmą buvo

Jau daug šimtmečių Lietuva žino, kas yra valstybė

""Jau daug šimtmečių Lietuva žino, kas yra valstybė, ką mums reiškia Mindaugo karūnavimas. Suprasdami ir gerbdami savo tautos istoriją, šiandien matome savo šalį tarp pirmaujančių valstybių, kurios rūpinasi savo žmonėmis, užtikrina žmogaus teises ir laisves bei gerbia kitų tautų apsisprendimą. Visada esame pasirengę gintis ir apsiginti. Taip pat esame pasirengę padėti savo draugams ir aplinkinėms šalims. Taip suprantame savo pareigą, taip suprantame savo laisvę, kurią išsikovojome, kurią saugome dabar ir saugosime ateityje", -kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalia Grybauskaitė Valstybės dienos proga S. Daukanto aikštėje. Anot prezidentės Šiandien

Supažindino Seimo narius su skurdo ir socialinės atskirties analizė

Europos reikalų komitete pristatyta išsami pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties analizė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė Europos reikalų komitetui (toliau – Komitetas) išsamią skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje padėties analizę, paremtą atnaujinta statistika ir nauja skaičiavimo metodika, atsiliepiat į Europos Komisijos (EK) rekomendaciją Lietuvai mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį. Europos Komisijos duomenimis, Europos socialinių rodiklių švieslentėje, skurdas ir socialinė nelygybė Lietuvoje yra pagrindinės problemos, „todėl tiek Vyriausybės plane, tiek mūsų nacionalinėje darbotvarkėje yra labai aiškios priemonės“, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2019

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kuo garsus Svėdasų miestelis šiandien?

XX a. pradžioje Svėdasuose veikė pieninė, per metus pagamindavo iki 220 tonų sviesto. Buvo smulkaus kredito draugija, „Vilties“ kooperatyvas, paštas, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, galvijų kontrolės ratelis, ugniagesių komanda, malūnas, elektros jėgainė, brolių Šukių terpentino, dervos, deguto, medžio anglių gamykla, senelių prieglauda, dvi plytinės, keliolika krautuvių, valgyklų, amatų dirbtuvėlių. Kuo garsus Svėdasų miestelis šiandien? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj, prenumerata priimama visuose Lietuvos pašto skyriuose, www. prenumeruok.lt

Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos

Jonas VAIŠKŪNAS Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vaidilos susirinkę į neeilinę Krivulę aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. romuva.lt nuotrauka. „Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo, visus tam reikalingus įstatymo reikalavimus atitinkančiai ir visų atsakingų valstybės institucijų oficialius pritarimus gavusiai, Senovės baltų religinei bendruomenei Romuva buvo priimtas po stipraus Romos katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo Seimo nariams ir yra niekaip juridiškai nepagrįstas. Šis Seimo sprendimas ne tik pažeidžia Lietuvos Konstituciją, bet prieštarauja ir svarbioms tarptautinėms sutartims.

Hidrologinė sausra – jau nacionaliniu mastu

siandien.info Gintauto Kniukštos nuotr. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) pranešimu, hidrologinė sausra kaip pavojingas reiškinys jau skelbiama nacionaliniu mastu. Tai rodo vakar atlikti skaičiavimai, palyginus faktinį ir žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį. Nustatyta, kad iš 48 šalies vandens matavimo stočių 28-iose stotyse vandens lygis yra žemesnis arba lygus žemiausiam vidutiniam daugiamečiam šiltojo laikotarpio vandens lygiui. Hidrologinė sausra nacionaliniu mastu skelbiama, kai daugiau nei pusėje vandens matavimo stočių stebima lokalaus pobūdžio hidrologinė sausra. Dėl sausų ir karštų orų kol kas labiausiai nukentėjo Šešuvio upė ties Skirgailais, Sanžilės kanalas ties Bernatoniais,

Siūlo Kultūros ministerijai iš dalies finansuoti lituanistiką puoselėjančius projektus

siandien.info, lrs.lt Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija siūlo Kultūros ministerijai iš dalies finansuoti lituanistiką puoselėjančius projektus 2019 m. birželio 27 d. posėdyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija svarstė lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektus, kuriuos pateikė įvairios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Iš viso buvo gauta 10 paraiškų daliniam finansavimui gauti. Komisija, vadovaudamasi kultūros ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ĮV-392 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo taisyklių, paraiškos sąmatos, sutarties ir ataskaitų formų patvirtinimo“ 14 ir 15 dalimis, kuriose nustatyta, kad lituanistikos

Savaitraštis ŠIANDIEN. Prieš vizitą į Lenkiją – kreipimasi į išrinktąjį Prezidentą

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą. Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta

Prašo stabdyti ligoninių vadovų konkursų tvarką

Dėl galimo neatitikimo Konstitucijai – prašoma stabdyti ministro A. Verygos patvirtintą ligoninių vadovų konkursų tvarką. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Agnė Bilotaitė, Irena Haasė ir Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų bei vadovams keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Parlamentarai teigia, kad Įsakymo 36–39 nuostatai galimai pažeidžia Konstitucijos 5 str. 2 d., 94 str. 2 p. nuostatas; galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės (ir

Naujas savaitraščio numeris ŠIANDIEN – jau prekyboje

"Marijus Čekavičius šiemet gražiam mūsų — žemaičių ir lietuvių — būriui, pranešė ir savo žemaitišką ragą ant aukščiausio kalno papūtė: "Sveiki Atvykę į Skruzdėlynę. Į mūšių ir darbų vietą. Į gyvenimo ir švariausią žemę, prie gryniausio oro ir vandens šaltinių. Į kalvotąja, pasakišką Žemaitiją. Jeigu reikėtų durti pirštu į žemėlapį ir pasakyti, kur "uns randas", tas Čekaviča ir jo Skruzdėlynė, tai, žinokite, broliai ir sesės, bemat rastumėte, nėr klausimo. Nes, kaip sako pats Marijus, nėra kito kelio — tik į namus", - rašo Arvydas Juozaitis naujausiame savaitraščio ŠIANDIEN numeryje. Savaitraštis

Šilutė skęsta dūmuose, žmonės išvažiuoja iš miesto

Šiandien Bendrajame pagalbos centre 13.13 val. gautas pranešimas apie gaisrą Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje: dega Traksėdžių durpynas Šyšgirių kaime. Kiek vėliau, apie 17 val., gauta informacija, kad Šilutė jau skęsta dūmuose, o kai kurie žmonės net išvažiuoja iš miesto. Degantis durpynas yra eksploatuojamoji Aukštumalos pelkės dalis. Pasak Nemuno deltos regioninio parko vadovo Žilvino Čėsnos, jeigu ugnis pasiektų aukštapelkę, nuostolius patirtų tiek augmenija, tiek gyvūnija. Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl kai kuriems gyvūnams ji yra svarbi kaip poilsio bei maitinimosi vieta. Per 2011 metais Traksėdžių durpyne kilusį gaisrą buvo

Vilniaus oro uoste leidžiasi ir „Padangių karalienė“

Vilniaus oro uoste auga didžiųjų orlaivių skaičius . www.sumin.lt nuotr. Vilniaus oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. Aviacijos specialistai didžiųjų orlaivių kategorijai priskiria lėktuvus, kurių sparnų ilgis (arba sparnų mojis) yra nuo maždaug

Numatoma Vėlines skelbti ne darbo diena

Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms (projektas Nr. XIIP-4833(2), kuriomis siekiama lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi pasiūlymo iniciatoriai.

Top