Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo pasiūlymus, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis.

„Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovaujami sektoriai sukuria 64 proc. Lietuvos ekonomikos, o 79 proc. Lietuvos prekių eksporto sudaro LPK atstovaujami sektoriai, todėl LPK keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Valstybė yra užsibrėžusi ambicingus tikslus, bet šių tikslų įgyvendinimas ir valstybės tvari ateitis priklauso nuo trijų pagrindinių faktorių – finansų, žmonių ir konkurencinės aplinkos, “ – teigė LPK prezidentas Robertas Dargis.

Pasak pramonininkų, aktualiausia sritis, kurioje būtini pokyčiai, yra švietimas. Pramonės 4.0 keliami iššūkiai yra neatsiejami nuo skaitmeninių įgūdžių ugdymo, todėl būtina inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime. Reikia spręsti profesinio orientavimo klausimus ir efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją.

Kalbėdamas apie regioninę politiką LPK prezidentas pabrėžė, kad regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose, tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų yra būtina užtikrint, kad savivalda būtų stipri, savarankiška ir atsakinga. LPK siūlo parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme ir įgyvendinti kitas būtinas priemones.

LPK viceprezidentas Daliaus Gedvilas akcentavo mokestinės aplinkos gerinimo svarbą – mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką, užtikrinti mokesčių stabilumą, tobulinti pelno mokesčio sistemą, supaprastinti mokesčių administravimą. Jis pažymėjo, kad politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas, todėl yra būtina dirbti kartu, siekiant Lietuvos kaip prekinio ženklo žinomumo.

Kalbėta apie valstybės modernizavimo svarbą ir pristatyti pramonininkų pasiūlymai įkurti IRT koordinacinę tarybą, reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas, naudoti didelių duomenų (ang. Big data) analitines programas valstybės valdymo srityje ir visomis priemonėmis skatinti Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimą.

LPK viceprezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžė, kad transporto verslo indėlis į šalies ekonomiką yra daugiau nei dvigubai didesnis už ES vidurkį, bet didėjanti konkurencija tarptautinėje erdvėje mažina šalies transporto sektoriaus konkurencingumą. Siūloma skatinti tranzitą, tinkamai ginti Lietuvos vežėjų interesus, atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą. Dar kartą buvo pabrėžta būtinybė kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus bei kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms.

Pramonininkai Vyriausybei išsakė pastabų dėl VIAP, pabrėžiant, kad yra būtina užtikrinti VIAP aiškumą ir skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą ir lankstumą, aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus ir netaikyti VIAP už nuosavos gamybos elektros energiją. LPK siūlo sudaryti sąlygas privačių investicijų atėjimui į elektros energijos gamybos sektorių, užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams ir verslui, nes tik taip Lietuvos pramonei bus sudarytos galimybės konkuruoti su kitų Europos šalių pramonės bendrovėmis.

Diskutuojant apie būtinybę kovoti su šešėliu ir priemones užtikrinant verslo skaidrumą, pramonininkai pabrėžė, kad remia veiksmus, užtinkrinančius šešėlio mažinimą ir skaidrumą, bet yra būtina susitarti dėl kompleksinių priemonių, kurios padėtų surinkti mokesčius ir neįtakotų ekonomikos. Svarbu, kad būtų priimami ne politiniai, o subalansuoti sprendimai.

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PASIŪLYMAI VYRIAUSYBEI

ŠVIETIMAS

Švietimo, mokslo ir inovacijų sritis yra labai plati, kurioje  yra daug tobulintinų ar net  apleistų veiklų. Ilgą laiką šioje srityje buvo stokojama sisteminio, situacinio požiūrio ir veikimo dermės. Parengta daug konceptualių dokumentų, tačiau  sprendimai jų įgyvendinimui  nebuvo realizuoti praktikoje. Šiuo metu nėra integralios ugdymo karjerai sistemos, į jos kūrimą turi įsitraukti visos suinteresuotosios pusės, nes yra pasigendama  susikalbėjimo,  bendradarbiavimo bei kryptingo veikimo.  Būtini neatidėliotini pokyčiai mokytojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir atestacijos sistemoje. Į sektorinių praktinių mokymo centrų infrastruktūrą buvo investuotos didelės lėšos, tačiau ji iki šiol yra neveiksni. Atsietai ir neefektyviai veikia universitetų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslo institutų tinklas.

Svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinta sisteminė švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų dermė ir plėtra.

LPK siūlo:

• sukurti integralią profesinio orientavimo sistemą;
• inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengime;
• optimizuoti profesinio mokymo įstaigų tinklą:
• esamų profesinių mokymo įstaigų pagrindu suformuoti sektorinius profesinių kompetencijų centrus;
• į dalininkus įtraukti šakines verslo asociacijas;
• gerinti profesinio mokymo įstaigų valdymą ir vadybą;
• profesines mokyklas – biudžetines įstaigas pertvarkyti į viešąsias įstaigas.
• konsoliduoti aukštojo mokslo institucijų tinklą;
• efektyviai įgyvendinti sumanios specializacijos strategiją.
•  REGIONINĖ POLITIKA IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS

Regionuose ryški socialinė ir ekonominė atskirtis, todėl didėja vidinė ir išorinė migracija, trūksta kvalifikuotų darbuotojų. 2016 m. Lietuvoje neto migracija toliau didėjo ir sudarė net 30,1 tūkst. žmonių. 2016 m. Europos Komisijos vertinimu, Lietuva kaip regionas pagal konkurencingumo indeksą užima 194 vietą iš 263. Pastaraisiais metais buvo skiriamos didelės investicijos regionų plėtrai, tačiau nemaža dalis jų atiteko pridėtinės vertės ir darbo vietų nekuriančios infrastruktūros vystymui, kurios išlaikymo išlaidos tapo našta savivaldybėms. Lietuvoje sukurta du kartus daugiau infrastruktūros nei ES vidurkis, o jos potencialas yra neišnaudotas.

LPK siūlo:

• parengti atskirties tarp regionų mažinimo programą, užtikrinančią verslo sąlygų gerinimą, investicijų pritraukimą, vietinės darbo jėgos išsaugojimą ir demografinių pokyčių suvaldymą;
• stiprinti regioninės politikos tarpinstitucinį koordinavimą;
• užtikrinti, kad infrastruktūros plėtra būtų subalansuota ir paremta kaštų ir naudos analize;
• parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką;
• suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme;
• įtraukti verslo atstovus į regionų plėtros tarybas, suteikiant jiems balsavimo teisę.

 

• VERSLO APLINKA

1. Mokestinė verslo aplinka. Tarptautiniuose konkurencingumo reitinguose Lietuva smarkiai atsilieka mokestine aplinka.

Pasaulio ekonomikos forumo apklausos duomenimis, daugiausia sunkumų sukeliantys faktoriai užsiimti verslu Lietuvoje yra mokesčių tarifai, nelankstus darbo rinkos reguliavimas, valdžios biurokratija ir mokesčių reguliavimas. Daug metų įvairios tarptautinės organizacijos ir vietos ekspertai teikia išvadas, kuriose konstatuojama, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis, todėl verslas nėra konkurencingas, o darbuotojai neskatinami dirbti oficialiai. Patiriant tarptautinį konkurencinį spaudimą, įmonės neturi paskatų investuoti į produktyvumo didinimą. Pasaulio konkurencingumo indekse pagal mokestines paskatas investuoti Lietuva užima 68 vietą, o pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti tik 121 vietą.

LPK siūlo:

• mažinti darbo jėgos apmokestinimą;
• didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką;
• tobulinti pelno mokesčio sistemą, visų pirma, pritaikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui;
• mažinti mokesčių administravimo naštą (tobulinti 0 proc. PVM tarifo taikymą, pagrindžiančių dokumentų reglamentavimą, siekiant įmonėms sumažinti administravimo naštą ir sąnaudas; apsvarstyti galimybes PVM įstatyme įtvirtinti atvirkštinio PVM taikymo nuostatas sandoriams tarp Lietuvos įmonių, kaip tai taikoma prekių išvežimo iš Lietuvos teritorijos atvejais; papildyti Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklies);
• užtikrinti mokesčių stabilumą;
• keisti mokesčių administratoriaus veikimo principus ir užtikrinti nekaltumo prezumpcijos taikymą.

1. B) Teisinė verslo aplinka. Teisinės sistemos efektyvumas.

Pasaulio konkurencingumo ataskaitos duomenimis, institucinė sritis yra viena prasčiausiai vertinamų Lietuvoje. Du žemiausioje vietoje atsiduriantys viešojo sektoriaus rodikliai: teisinės sistemos efektyvumas (šioje srityje per metus nusileidome 6-iomis pozicijomis, šiuo metu užimdami 99-ą vietą. Tai rodo, kad Lietuvoje privatiems ūkio subjektams yra labai sudėtinga teisiniais būdais užginčyti valdžios veiksmus ar kvestionuoti reguliacinius sprendimus); valdžios reguliavimo našta (užimame 40-ą vietą nuo galo ir, pavyzdžiui, Estijai nusileidžiame 95-iomis pozicijomis).

LPK siūlo:

• mažinti reguliavimo naštą;
• užtikrinti verslo teisinį saugumą, sprendžiant šias problemas:
• valstybės piktnaudžiavimą savininko teisėmis, nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis, sukuriant perteklines biurokratines procedūras, išduodant leidimus ir pan. Siūlome nekilnojamajam turtui ir žemei įteisinti Žemės pasą, kuriame būtų įtvirtinti esminiai leidimai, siekiant sumažinti perteklinių kreipimųsi į NŽT kartų skaičių;
• įteisinti lygiateisiškumo principus sutartyse, kai viena iš šalių yra Valstybė, standartizuojant sutarties formą;
• vadovaujantis protingumo kriterijais, spręsti statinių griovimo po to, kai statinio statybos baigimas įregistruotas statinių registre, klausimus;
• valstybės paramą ar biudžetinius asignavimus gaunančių subjektų nelygiateisį konkuravimą su likusiais privačiais verslo subjektais komunalinių atliekų tvarkymo, pašto, skaitmeninių duomenų paslaugų teikimo, gydymo srityse ir kt.
• keisti formalų požiūrį į LRV patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos įgyvendinimą prieš priimant teisės aktus;
• užtikrinti verslo atstovų įtraukimą į teisėkūros procesą ankstyvose sprendimų priėmimo stadijose, atlikti įgyvendintų priemonių rezultatų monitoringą ir analizę.
• EKSPORTAS

Nepaisant 2017 m. pradžioje vyraujančių optimistinių eksporto nuotaikų, pastarųjų metų statistiniai duomenys rodo, jog lietuviškų prekių eksporto augimas vis mažėja. Ženkliai mažėja prekių eksportas į NVS šalis, ekportas į ES šalis išlieka panašiame lygmenyje, todėl reikalingos naujos eksporto rinkos už ES ir NVS ribų.

LPK siūlo:

• užtikrinti tinkamas eksporto skatinimo priemones:
• sukurti ilgalaikę eksporto kreditų draudimo sistemą, pasiekiamą visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos pobūdžio;
• užtikrinti, kad eksporto kredito garantijų teikimas prasidėtų ne vėliau nei buvo planuota – nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.;
• numatyti tokią eksporto kredito garantijų skaičiavimo metodiką, kuri užtikrintų garantijų prieinamumą ir patrauklumą.
• užtikrinti verslo poreikius atitinkantį diplomatinio atstovavimo tinklą:
• įkurti atstovybę Jungtiniuose Arabų Emyratuose – valstybėje, kuri vienintelė iš 14-os Lietuvos tikslinių rinkų vis dar neturi diplomatinės atstovybės;
• įvertinti diplomatinių atstovybių poreikį verslui neaktualiose rinkose ir užtikrinti diplomatinio tinklo optimizavimą.
• įsteigti Lietuvos galimybių pristatymo užsienyje koordinavimo tarybą, kuri užtikrintų vieningą šalies reprezentavimo užsienyje politikos formavimą, koordinuotų institucijų tarpusavio veiksmus, finansinius ir kitus išteklius.

 

1. VALSTYBĖS MODERNIZAVIMAS

Šiuo metu Lietuvos produktyvumo lygis nesiekia ES šalių vidurkio, o neišnaudotas technologinis potencialas sukelia verslo apribojimus, nemažina biurokratinės naštos ir yra kliūtis e. verslo veiklai.  Šalies konkurencingumui užtikrinti būtina išnaudoti technologinį potencialą.

LPK siūlo:

• įkurti informacinių ir ryšių technologijų koordinacinę tarybą;
• reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas;
• ugdyti visuomenės informacinių ir ryšių technologijų raštingumą;
• įgyvendinti išmaniojo miesto (ang. Smart City) koncepciją, skaitmenizuojant ir optimizuojant infrastruktūrą šalyje;
• naudoti didelių duomenų (ang. Big data) analitines programas valstybės valdyme;
• investuoti į elektroninio parašo technologinius sprendinius ir remti skaitmeninių dokumentų, pasirašytų elektroniniais parašais, ilgo saugojimo paslaugas teikiančias organizacijas;
• visomis priemonėmis skatinti Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimą, plėtojant pramonės, akademinės bendruomenės ir valstybės institucijų bendradarbiavimą; užtikrinant tinkamą švietimo sistemą; plėtojant darbuotojų reikalingos kvalifikacijos įgijimo sistemą.
• ENERGETIKA

Elektros kaina Lietuvos pramonei yra viena didžiausių regione, lyginant tiek absoliučiais skaičiais, tiek pagal perkamąją galią, o energijos mokesčių našta verslui didesnė nei kitoms vartotojų grupėms, lyginant su Vakarų Europa. Ženkliai didesnės Lietuvos įmonių energetinės sąnaudos mažina jų konkurencingumą regione, ypač, energijai imliose pramonės šakose.

LPK siūlo:

• užtikrinti konkurencingas energijos išteklių kainas (regiono kainų vidurkį) pramonės vartotojams bei verslui;
• peržiūrėti infrastruktūros kaštų paskirstymą tarp atskirų vartotojų grupių;
• užtikrinti investicijų į infrastruktūrą pagrįstumą, atliekant kaštų ir naudos analizes;
• užtikrinti VIAP aiškumą, skaidrumą, VIAP dydžio ir nomenklatūros stabilumą ir lankstumą, aiškiai apibrėžti VIAP nustatymo principus; netaikyti VIAP mokesčio už nuosavos gamybos elektros energiją;
• sudaryti sąlygas privačioms investicijoms į elektros energijos gamybą;
• imtis visų būtinų veiksmų, kad aktyviosios galios rezervo paslaugos būtų įsigytos skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

 

• TRANSPORTAS

Transportas užima išskirtinę vietą Lietuvos ūkyje. Transporto sektoriaus dalis 2015 m. sudarė 11,7 proc. BVP – tai daugiau nei du kartus viršija daugelio ES šalių narių atitinkamus rodiklius (pvz. Lenkija – 6,3 proc., Čekija – 5,3 proc., Vokietija – 4,7 proc.). 2015 m. krovinių eksportas kelių transportu sudarė 34,2 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Tačiau sparčiai kintanti tarptautinė ir vidaus verslo aplinka kelia didžiulius iššūkius, kuriems įveikti reikalingas deramas Vyriausybės dėmesys. Rinką ribojančiomis iniciatyvomis ES lygiu ir ES šalyse narėse įgyvendinamomis vienašališkomis priemonėmis siekiama apriboti Lietuvos transporto įmonių veiklą ir Vakarų kryptimi. Ženkliai sumažėjęs tiek biudžetinis, tiek ES lėšų finansavimas daro žalą Lietuvos kelių tinklui ir visos šalies ekonomikai, nes  mažina įmonių konkurencingumą logistikos srityje. Siekiant užtikrinti krovinių srautų augimą yra būtina subalansuota infrastruktūros plėtra.

LPK siūlo:

• skatinti tranzitą, atveriant trečiųjų šalių transporto paslaugų ir investicijų rinkas;
• tinkamai ginti Lietuvos vežėjų interesus, derantis su trečiosiomis šalimis;
• užtikrinti, kad ES viduje nebūtų įvestos protekcionistinės priemonės;
• atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą, kurio pagrindu parengti priemones ir jas įgyvendinti;
• užtikrinti sąžiningą konkurenciją autotransporto draudimo rinkoje;
• sudaryti galimybę patikrinti vairuotojų pažeidimų istoriją;
• Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus;
• Kelių fondo lėšų nenaudoti bendroms valstybės reikmėms;
• užtikrinti rinkliavų už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra pagrįstumą;
• patvirtinti Klaipėdos uosto Bendrąjį planą, numatant maksimalias uosto plėtros galimybes;
• pripažinti išorinį uostą valstybei svarbiu ekonominiu objektu;
• užtikrinti nepertraukiamą Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymą, siekiant priimti maksimalių parametrų laivus, įplaukiančius į Baltijos jūrą;
• atlikti uosto rinkliavų dydžių regione tyrimą;
• įrengti dviejų lygių sankryžas Baltijos pr. kaip uosto terminalų jungtį su IXB transporto koridoriumi.

 

• APLINKOSAUGA

Lietuvos pramonė, siekdama atitikti ekologinius ir klimato kaitos tikslus bei keliamus reikalavimus,  susiduria su iššūkiu išlikti konkurencinga globalioje rinkoje.

LPK siūlo:

• užtikrinti klimato kaitos politikos srities tikslų vykdymą ir keliamus uždavinius formuoti atsižvelgiant į Lietuvos pramonės įtaką pasauliniam klimato kaitos procesui ir įvertinant pramonės įmonių konkurencingumo aspektus;
• sukurti mažųjų nuotekų valymo įrenginių kontrolės sistemą;
• atlikti užstato sistemos praplėtimo kaštų naudos analizę;
• atsisakyti planų nustatyti gamintojams ir importuotojams pareigą dalinai finansuoti mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo (mechaninio biologinio apdorojimo) įrenginių veiklą.
• užtikrinti racionalų valstybinių gamtos išteklių panaudojimą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir miško žemėje.

www.verslaspolitika.lt