www.siandien.info

Maistininkai įspėjo, kad „maistas tampa prabangos preke“. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa sakė pasigendąs bendros keturių ministerijų maisto strategijos – Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio.

„Būtina nedelsiant svarstyti galimas elektros ir dujų lengvatas maisto sektoriaus įmonėms. Taip pat būtina spręsti dotacijų maisto gamintojams klausimus. Kol kas pakibę paramos atsinaujinančiai energetikai klausimai, neišspęstos lengvatinių kreditų problemos“, – sako  parlamentaras.

Anot Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos pirmininko Karolio Šimo, „podukros vietoje“ atsidūrę maistininkai nerūpi nei Žemės ūkio, nei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, nes ši ūkio šaka – „nei žemės ūkis, nei pramonė“.

K. Šimas įspėjo, kad nesame pasirengę blogiausiems scenarijams. Jo nuomone, būtina galvoti apie nepertraukiamos maisto gamybos užtikrinimą tokiose situacijose kaip pandemija.

Prasidėjus pandemijai ir pradėjus trūkinėti maisto tiekimo grandinėms, daugelis Europos Sąjungos valstybių pripažino maisto pramonę ypač svarbia šaka.

Išgyvenę pandemiją, santykių su Kinija krizę, kaimyninių šalių konkurencinį spaudimą, o dabar – ir Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį, maistininkai sako ir toliau pasigendantys strateginio valdžios požiūrio, o  dėl didelių mokesčių ir menkos valstybės paramos mūsų maisto gamintojams sunku konkuruoti su kaimyninių ir kitų šalių produkcija Karbonado kilogramas rudeniop gali pabrangti bent 40 proc.

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktoriaus Rolando Morkūno prognozėmis, galime pritrūkti pašarų, jiems vis brangstant. Jo žiniomis, energijos sąskaitos sektoriuje išaugo 400 proc. Direktorius kritikavo valdžią dėl to, kad gamintojų nepasiekia žadėtos kompensacijos už ekologišką produkciją. Jis piktinosi kritikos ir dialogo bijančių ministerijų nekompetencija.

R. Morkūnas taip pat aštriai kėlė veislinio darbo (veislinės karpininkystės) problemą, ministrui pasirašius įsaką dėl šios veiklos stabdymo.

Žuvininkas įspėjo, kad žuvies produktai drastiškai brangs.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas pažymėjo, kad maisto sektoriaus darbuotojų pajamos – mažesnės negu vidutinės. Jis konstatavo, kad maisto pramonės modernizavimas vyko vangiai ir dabar dėl to tenka gailėtis.

Anot R. Tamošausko, „virš maisto pramonės pakibęs Damoklo kardas“: „Išliks tie, kurie sugebės greitai modernizuotis, konkuruoti su Europos šalių maisto pramone.“

Jo vertinimu, jei Lietuvos įstatymai būtų palankesni profsąjungoms, būtume pasiekę didesnį atlyginimų augimą.

„Būtina didinti žmonių perkamąją galią, kad kainos taip negąsdintų“, – įsitikinęs profsąjungos vadovas. Jo siūlymu, jei įmonėms skiriama parama, turėtų būti numatyti ir saugikliai dėl profsąjungų ir darbuotojų dalyvavimo prižiūrint tos paramos naudojimą.

„Tuo metu, kai kitos šalys, reaguodamos į sudėtingą situaciją, nukreipia strateginę paramą maisto augintojams ir gamintojams, Lietuvos valdžia, kaip jau įprasta, trykšta optimizmu ir nieko nesiima“, –apibendrino susitikimą socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.