Jūs esate
Pagrindinis > Politika (Puslapis 23)

Politika

G. Kirkilas: skirtingų greičių Europa Lietuvai – ne baubas

G. Kirkilas: skirtingų greičių Europa Lietuvai – ne baubas Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Europos Bendrijos įkūrimo sutarčiai kovo 25-ąją bus 60 metų. Ją tuomet pasirašė šešios valstybės. Šiandien Bendrija vienija 27 šalis, apie 500 milijonų gyventojų. Tačiau 60-metis nėra vien džiugus, vieninga Europa gyvuoja su ne viena problema: daugėja euroskeptiškų nuotaikų ir politinių jėgų, nesuvaldyta migracijos krizė, ekonominės problemos, padidėjusi terorizmo grėsmė, ir, žinoma, svarbiausia – D. Britanijos pasitraukimas. Apie Europos Sąjungos ateitį laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Lietuvos ambasadore Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgiryte, Rytų Europos studijų centro

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija vienybe netrykšta

Vienybe netrykšta Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Aktyvėja diskusijos dėl valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos.Valstiečių ir žaliųjų sajungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis viešojoje erdvėje remia aplinkos ministro Kęstučio Navicko siūlomą miškų urėdijų reformą, tačiau šis rėmimas kol kas įtikina anaiptol ne visus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narius Seime. Žiniasklaida nuolat praneša, kad Aplinkos ministerijos parengtam reformos projektui priešinasi miškininkai, mokslininkai, urėdijos, buldozeriu stumiamą reformą kritikuoja regionų savivaldybių vadovai ir ministrą delegavusios frakcijos (valstiečių ir žaliųjų sąjungos) Seimo nariai. Šiandien drąsiai galima sakyti, kad Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija

Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris labiausiai tikėtinas

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Socialdemokratų partija – greičiausiai ir toliau liks dirbti kartu, nors jų santykiai banguos. Visi kiti scenarijai, pasak LRT.lt kalbintų politologų Mažvydo Jastramskio ir Rimos Urbonaitės, nors ir įmanomi, atneštų žalos LVŽS lyderiams Ramūnui Karbauskiui ir Sauliui Skverneliui, be to, ir kitoms politinėms jėgoms jie nebūtų naudingi. Nepasitenkinimą vieni kitais išsakę socialdemokratai ir „valstiečiai“ liko dirbti koalicijoje. Po šią savaitę įvykusio koordinacinės tarybos posėdžio premjeras S. Skvernelis teigė, jog valdančioji „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija dirbs toliau. „Darbas vyksta toliau, aptarta,

N. Puteikis – palankiausiai vertinamas partijos lyderis Lietuvoje

Vadovaujantis naujausiais, kovo 8–12 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos centro partijos pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis tapo palankiausiai žmonių vertinamu partijos pirmininku Lietuvoje.Šiuos „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis  paskelbė dienraštis „Lietuvos rytas“. Pačiame partijų pirmininkų rikiuotės gale atsidūrė „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“ vadovas V. Tomaševskis (7,8 proc.) ir mažiausiai pasitikėjimo pelniusi naujoji „Darbo partijos“ pirmininkė Ž. Pinskuvienė, kurią palankiai vertina tik 7,3 proc. gyventojų. Visų kitų Lietuvos partijų pirmininkus aplenkusį N. Puteikį palankiai vertina net 42,6 proc. šalies gyventojų. Per mėnesį nuo praėjusios apklausos jo populiarumas išaugo daugiau kaip 5 procentais, vasarį

L. Balsys.„Valstiečių siūlymai riboti žiniasklaidos laisvę – grynas idiotizmas“

Seimo narį Liną Balsį nustebino „valstiečių“ Dovilės Šakalienės, Zenono Streikaus ir Roberto Šarknicko įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. „Man, kaip buvusiam ilgamečiam žurnalistui, „valstiečių“ siūlymas yra grynas idiotizmas. Toks siūlymas ne tik prieštarauja sveikai nuovokai, bet yra antikonstitucinis. Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai įtvirtina žiniasklaidos laisvę, o valstiečiai pasiryžo ją riboti? Man tai primena sovietinius laikus, kai viskas buvo cenzūruojama ir Lietuvoje nebuvo nei nužudymų, nei prievartavimų, nei vagysčių, nes visa informacija buvo cenzūruojama ir tokie įvykiai neturėjo pasiekti

R. Karbauskis sako, kad miškų urėdijos daro daug gerų darbų, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos

Nuomonės Ketvirtadienį Seime pritarta Aplinkos ministerijos siūlomomų Miškų įstatymo pataisų pateikimui, kuris atvertų kelią miškų reformai ir išbrauktų iš įstatymo 42-ių urėdijų skaičių. Reformos metus bus atleidžiama iki 400 žmonių. Už balsavo - 72 Seimo nariai, prieš - 8, susilaikė - 30. Į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas KARBAUSKIS Kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Praėjusios kadencijos Seimas priėmė Miškų ūkio įstatymo pataisas dėl miškų urėdijų skaičiaus, tačiau reformų iniciatoriai netrukus pasiūlė panaikinti Generalinę urėdiją, o jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei

Socialdemokratai siūlo plačiau ištirti politikų galimai keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui

Seimo socialdemokratų partijos frakcija siūlo ne tik Seimo laikinajai tyrimo komisijai ištirti M. Basčio galimai keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui bei įvertinti galimybes inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą, bet ir atsižvelgdama į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptis, komitetui pavesti atlikti platesnį tyrimą dėl Seimo narių ir kitų aukšto rango politikų ryšių galimai keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui. Klausimų ir abejonių dėl politikų ryšių, veiksmų bei jų pasekmių Lietuvos nacionaliniam saugumui yra kilę ne kartą ir įvairių. Todėl ėmęsis aiškintis Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją apie Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius Seimas

M. Drunga. Lenkija Europos Sąjungoje – juokai pro ašaras?

M. Drunga. Lenkija Europos Sąjungoje – juokai pro ašaras? Anos savaitės pabaigoje Briuselyje įvykusį Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Italijos dienraštis „Corriere della sera“ pavadino „komišku“. Kodėl? Ogi todėl, kad „jis baigėsi susipykimu, baigėsi dokumentu, kurio net negalima viršūnių konferencijai oficialiai priskirti, nes Lenkija nesutiko jo pasirašyti. Nėra lengva pasakyti, kas čia laimėjo, tačiau ganėtinai aišku, kas iš to pralaimėjo. Ir pasidarė akivaizdu, jog bus labai drąsus sumanymas Europos Sąjungą prasmingai reformuoti. Juk dabar visi nejuokais susierzinę. Angela Merkel negali ir nenori Lenkijos prarasti: ji iš visų jėgų bandė Varšuvą įtikinti, o dabar ji

Seime stringa miškų reformos pristatymas

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt www.verslaspolitika.lt Seimas, planavęs skubos tvarka svarstyti miškų reformos įstatymą, pagal kurį vietoje 42 urėdijų būtų įsteigta viena įmonė su 25 filialais, nukėlė jį į popietinį posėdį. Piketą surengę Miško pramonės darbuotojai ragina parlamentarus neskubėti svarstyti šio klausimo, nes miškų valdymo pertvarka neparengta. Piketuotojai ketvirtadienį siūlė pirmiausia paskaičiuoti, ar pertvarka nepakenktų valstybei, smulkiajam verslui ir pačiai gamtai. Naujosios valdžios rengiamą valstybinę miškų ūkio sektoriaus pertvarką, pagal kurią ketinama naikinti šiuo metu egzistuojančias 42 urėdijas, kritikuoja net kai kurie valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“. Kritikų nuomone, reformos šalininkai galimai atstovauja stambiosios medžio apdirbimo pramonės interesams ir

Prezidentė susitiko su vyriausiuoju NATO ginkluotųjų pajėgų vadu

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su vyriausiuoju NATO ginkluotųjų pajėgų vadu generolu Curtisu M. Scaparrotti, kuris taip pat yra Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų Europoje vadas. Šalies vadovės teigimu, keičiantis geopolitinei dinamikai NATO yra per lėtas. Todėl reikalingi pokyčiai tiek reformuojant ir spartinant sprendimų priėmimą, tiek perkeliant karines vadavietes arčiau rytinių Aljanso sienų. Pasak Prezidentės, šiuo metu NATO vadovaujančios struktūros ir karinės pajėgos yra vis dar išdėstytos pagal Šaltojo karo laikų logiką – Europos Vakaruose ir Pietuose. Šiandien stiprėjant Rusijos grėsmei būtina Aljanso pajėgas perdislokuot į Rytinį flangą. Baltijos šalims taip pat reikalinga regioninė

Seimo pavasario sesijos darbų programoje – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų

Įregistruotame pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 137, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 10, Seimo nariai (frakcijos) – apie 200 įstatymų projektų. Be to, sesijoje bus išklausytas šalies vadovės D. Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Pavasario sesijoje tarp pagrindinių prioritetinių Seimo darbų – užtikrinti konkurencingą ekonomikos plėtrą, saugią valstybę ir darnią, atsakingą ir sveiką visuomenę, taip pat didinti švietimo, kultūros ir mokslo kokybę, viešojo sektoriaus efektyvumą ir skaidrumą. „Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės prioritetai sutampa. Planai ambicingi,

Juozas Olekas apie urėdijų reformą

J. Olekas. Dar kartą apie urėdijų reformą Kažkodėl mūsų dešinieji politikai niekaip negali palypėti laipteliu aukščiau vakarietiškos politinės kultūros linkme. Etikečių klijavimas ir teiginiai be faktų, atrodo, ir toliau išlieka jų politinės komunikacijos duona. Štai ir vėl, vos imamės svarstyti svarbų valstybei klausimą, mes, socialdemokratai, sulaukiame kaltinimų, neva esame prieš reformas. Nors mūsų „kaltė“ tik tokia, kad turime kitokį požiūrį ir matome kitokią reformos kryptį, nei politines virveles ir svirtis traukanti Daukanto aikštės šeimininkė bei kai kurie stambieji pramonininkai. Noriu dar kartą pakartoti, kad socialdemokratai pasisako už miškų sektoriaus pertvarką. LSDP yra bene

Vyriausybės darbų plano pristatymas: ar pagaliau aišku, kas bus daroma

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Aiškumo vyriausybės programos įgyvendinimo plano pristatyme trūko, o iš premjero ir jo komandos norėjosi išgirsti penkis svarbiausius darbus. Taip vyriausybės darbų plano pristatymą LRT.lt komentuoja politologė Rima Urbonaitė. „Visuomenei reikia pristatyti, kaip pertvarka bus daroma, kokio rezultato tikimasi ir kada tai bus padaryta, o ne kalbų apie tai, ką reikėtų padaryti“, – sako ji. Savo ruožtu viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pažymi, kad darbų pristatyme į daugelį klausimų buvo atsakyta aiškiai, tai liudija viena po kitos žiniasklaidoje pasirodžiusios žinutės. Agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas sako, kad iš to,

Mindaugas Bastys  traukiasi iš Seimo vadovybės

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su Valstybės saugumo departamento pateikta informacija apie Mindaugą Bastį, teigia, kad jis turi trauktis iš Seimo vadovybės. Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, atliko Seimo nario M. Basčio patikrinimą dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai ji žymima žyma „visiškai slaptai“. Atsižvelgdamas į partikrinimo metu surinktą informaciją ir jos vertinimą, VSD priėmė neigiamą išvadą M. Basčio atžvilgiu dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija. „Vertindamas gautą informaciją iš VSD, raginu Seimo narį trauktis iš Seimo vadovybės. Turima informacija kenkia ne tik Seimo darbui,

I. Ruginienė. Profesinės sąjungos į derybas neįtrauktos, mokslininkų pasiūlymai nesvarstyti, kaštų ir naudos analizės nėra

Inga Ruginienė, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija Lietuvos premjeras kovo 7 d. LRT laidoje “Dėmesio centre” deklaravo savo darbo ir veiklos principus, kurie žodis žodin sutampa su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) keliamais klausimais. Premjeras išsakė kokiais principais remiantis turi būti įgyvendinamos valstybės vykdomos reformos. Be to, Premjeras įvardijo blogus ir valstybei žalingus anksčiau priimtus sprendimus ir jų pasekmes. Tačiau ministrai pasiryžę lipti ant to paties grėblio. Mums kyla klausimas, kodėl Aplinkos ministras Kęstutis Navickas neklauso savo viršininko ir daro viską priešingai. Dar

M. Drunga. Vokietijos ir Turkijos nesantaika

M. Drunga. Vokietijos ir Turkijos nesantaika Paskutiniu metu dar labiau pabjuro Vokietijos santykiai su Turkija. Kai kuriems Turkijos ministrams atšaukti leidimai viešai kalbėti Vokietijos miestuose, nes tai, Vokietijos radijo kalbintų politikų nuomone, tebūtų buvę agitaciniai raginimai Turkijos referendume paremti Recepo Tayyipo Erdogano peršamą prezidentinės sistemos sustiprinimą. Kaip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ sekmadienį, „viena vertus, Turkijos politikų reakcijos į šiuos jų kalbų Vokietijoje atšaukimus buvo, kaip ir galėjome tikėtis, labai nesantūrios. Turkijos teisingumo ministras prabilo apie „fašizmą“ Vokietijoje, o užsienio reikalų ministras už Vokietijos demokratinio fasado įžvelgė slypint „saugumiečių ir mafijozų valdomos tamsios bedugnės

J. Kazlauskas: ,,Norėčiau iš žmonių tokio pat reiklumo valdžiai, kokį jie demonstruoja krepšiniui”

LKL.lt Lietuvos krepšinio lyga ir generalinis rėmėjas „Tete-a-Tete“ kazino tęsia socialinį projektą „Aš myliu Lietuvą“, kuriuo siekiama paskatinti patriotiškumą ir pilietiškumą, spręsti emigracijos problemas, ugdyti tautiškumo sampratą. LKL.lt kalbėjosi su ilgamečiu Lietuvos rinktinės treneriu Jonu Kazlausku apie tai, ką jam reiškia Lietuva, koks jausmas apima kovojant tarptautinėje arenoje po Lietuvos trispalve ir ko trūksta Lietuvai, kad galėtume gyventi dar geriau. – Esate ilgametis Lietuvos rinktinės, Lietuvos klubų treneris. Ką jums reiškia galimybė Lietuvoje dirbti mėgstamą darbą? – Man tai labai svarbu. Lietuvoje suradau save ir augau kartu su Lietuvos krepšiniu. Man tai

Po Antrojo pasaulinio karo Europa niekada nesigalynėjo su tokia gausa problemų

A. Pranckevičius: valstybės supranta, kad ES subyrėjimo rizika – didelė  Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvai svarbi Europos Sąjungos perspektyva, jos išlikimas ir valstybių vienybė, o iš penkių siūlomų Bendrijos vystymosi scenarijų po Jungtinės Karalystės pasitraukimo nepalankiausi tie, kuriuose numatoma sutarčių peržiūra. Taip LRT RADIJUI sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Anot jo, po Antrojo pasaulinio karo Europa niekada nesigalynėjo su tokia gausa problemų, su tiek daug krentančių lėkštučių, kurias reikia visas sugaudyti – valstybės supranta, kad dezintegracijos ir subyrėjimo rizika labai didelė. – Pristatyti penki Bendrijos scenarijai, visuose

Seimo pavasario sesija: kokie svarbiausi planai?

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Kovo 10-ąją, penktadienį, Seimo nariai rinksis į Seimo pavasario sesiją. Apie svarbiausius būsimos sesijos darbus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pavasario sesijos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kuriame – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 137, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 10, Seimo nariai (frakcijos) – apie 200 įstatymų projektų. Seimo pavasario sesijos darbus pristatys Seimo pirmininkas V. Pranckietis, vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pavasario sesijoje

Socialdemokratai įspėja Vyriausybę apie ekonomines ir socialines urėdijų reformos pasekmes

Socialdemokratai už urėdijų reformą, bet prieš jų naikinimą www.verslaspolitika.lt Socialdemokratai įspėja Vyriausybę apie ekonomines ir socialines urėdijų reformos pasekmes. Seimo Socialdemokratų frakcijos nariai teigė, kad jau ne pirma Vyriausybė bando imtis miškų sektoriaus pertvarkos, jiems nesuprantama, kodėl nei didžiausios partijos, nei vyriausybės programoje nebuvo skelbta apie galimą urėdijų reformą. Socialdemokratai ragina Valstiečius žaliuosius įsiklausyti į miškininkų ir regionų bendruomenių lūkesčius dėl miškų ūkio ateities. Tuo tarpu S. Skvernelio vadovaujamas Ministrų kabinetas jau šią savaitę žada apsispręsti dėl miškų urėdijų valdymo reformos. Iš Vyriausybės pasigirdus siūlymams dėl urėdijų pertvarkos ir galimo jų centralizavimo pasipylė įvairiausi siūlymai, vertinimai

Konservatorių suvažiavime – netikėtas svečias

Konservatorių suvažiavime – istorinis Sauliaus Skvernelio žingsnis  Modesta Gaučaitė,lrytas.lt Šeštadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime dalyvavo ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Tardamas sveikinimo žodį, jis sakė iš TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio sužinojęs, kad tai yra pirmasis kartas, kai opozicinės partijos suvažiavime dalyvauja kažkas iš valdančiųjų, o juo labiau – premjeras. „Pirmas žingsnis yra tai, kad lipant į sceną manęs nenušvilpė, tai geras ženklas. Antrą, ką sužinojau, ką paminėjo jūsų partijos pirmininkas, kad lyg ir istorijoje nėra buvę, kad į opozicinės partijos suvažiavimą atvažiuotų kažkas iš valdančiųjų ir atvirkščiai.  Aš manau, kad mes

Pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES ir vis dar auga

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už eurą, socialinį dialogą, finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą. Susitikime aptarta, kaip Lietuva įgyvendino pernai Europos Komisijos pateiktas ekonomines rekomendacijas, taip pat apžvelgti Europos Komisijos pristatyti ES ateities scenarijai, pasirengimas „Brexit“ deryboms. Europos Komisija palankiai vertina Lietuvos pažangą užsitikrinant energijos tiekimo saugumą, augančią ekonomiką, mažėjantį nedarbą ir neapmokestinamų pajamų didinimą. Tačiau pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES ir vis dar auga. Socialinės atskirties mažinimas yra vienas pagrindinių Prezidentės Vyriausybei išsakytų darbo prioritetų. Susitikime su Europos Komisijos

R. Vainienė. Šimtas dienų plačiai užmerktomis akimis

Rūta Vainienė Kai naujasis Seimas ir vyriausybė pradėjo savo veiklą, jie nuolat kartojo – neskubėkite vertinti, duokite laiko, leiskite dirbti. Šimtas dienų pralėkė greitai, ir nors eteryje vyravo vienas po kito sekę skandalai nuo automobilio ir palto iki pagalbinio apvaisinimo, aiškumo apie naująją valdžią jau turime žymiai daugiau. Pirmasis praregėjimas aplankė tuos, kurie valstiečius ir žaliuosius piešė rožinėmis spalvomis. Be aiškios ideologijos, be konkrečių darbų, atjoję vien ant milžiniško avansu suteikto rinkėjų pasitikėjimo, valdantieji būtent jį ir sugebėjo iššvaistyti pirmiausia. Nors kol kas nusivylimo epicentre buvo Seimo nariai, išmėginimai jau beldžiasi ir į

G. Nausėda negailėjo pagyrų V. Šapokos pristatytam mokesčių pertvarkos planui

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“ SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda negailėjo pagyrų finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytam naujam mokesčių pertvarkos planui. Pasak jo, labai logiška pirmiausia sutvarkyti visa tai, kas yra dabar ir tik tada kelti naujų mokesčių klausimą. Vis dėl to, neatsakyta į vieną labai svarbų klausimą, iš ko bus kompensuojamas neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimas. „Didinant NPD vienaip ar kitaip vis tiek teks prieiti prie to nemalonaus klausimo, ko sąskaita mes tą darysime ir čia vienaip ar kitaip išlys kontūrai tų mokesčių, apie kuriuos vengiama kalbėti, tačiau, kurie

A. Maldeikienė: ,, Už valstybinių miškų valdymo reformą nebalsuosiu“

Nuomonės Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Maldeikienė atsako į ,,Verslo ir politikos“ klausimus.  Kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Gerbiama Aušra, kalbamės tuo metu, kai premjeras valdančiajai koalicijai pristatinėja Vyriausybės programos įgyvendinimo darbus. Kaip Jūs vertinate  šią  programą?   Apie Vyriausybės programą kalbėjau Seimo plenariniame posėdyje ( 2016 m.  gruodžio mėn.13 d.), visi gali susipažinti su mano kalba, sakiau, kad iki rin­ki­mų vals­tie­čių ir ža­lių­jų pro­gra­mo­se ir kal­bo­se, o tai vis dėl­to yra tie, kas nu­ga­lė­jo rin­ki­muo­se, vy­ra­vo du žo­džiai – „po­ky­čiai“ ir „dar­na“. Da­bar ma­tau vie­ną – „dar­na“. Teks­te įvai­riuo­se kon­teks­tuo­se jis pa­mi­nė­tas 112 kar­tų, tad

G. Kirkilas: idėjos mažinti Seimo narių skaičių ateina iš Rytų

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“ Valdantieji „valstiečiai“ planuoja keisti konstituciją, kad seimo nariai galėtų būti ministrais, taip pat siekiama sumažinti seimo narių skaičių iki 101, o patį Seimą rinkti ne rudenį, o pavasarį. Apie šiuos siūlymus pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Povilu Urbšiu, Seimo vicepirmininku, socialdemokratu Gediminu Kirkilu ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Andriumi Kubiliumi. – Pone Kirkilai, ar jūsų nuomone reikia keisti Konstituciją tam, kad Seimai kas ketverius metus būtų renkami ne rudenį, o pavasarį? Ar tam užtenka argumento, kad

R. Karbauskis: klausiau S. Skvernelio, kodėl neįrašė to, ką aptarėme

Vladimiras Laučius, LRT.lt Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis neigia, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybė šiek tiek atsitraukia nuo rinkiminių pažadų. „Netiesa, kad mes atsitraukiame. Sprendimo atsitraukti nėra, o tai, kad neįrašyta į vyriausybės veiksmų planą, nereiškia, kad tų klausimų nebus”, – portalui LRT.lt sako R. Karbauskis. Kartu jis pripažįsta teiravęsis premjero, kodėl kai kurie sutarti dalykai neįrašyti į vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą. LVŽS pirmininko teigimu, S. Skvernelis šitai paaiškinęs, o tokių į ateitį nukeltų dalykų, kaip alkoholio kontrolės griežtinimas, pereinant prie specializuotų parduotuvių, vyriausybė esą techniškai nespėtų įgyvendinti

Kryžiaus žygis dėl valstybės miškų: „žaliųjų“ ministro sprinte – kyšančios verslininkų ausys, barjerai ir istorinė paralelė

Aldona Minkevičienė,www.grokiskis.lt Valstybiniai miškai, tiksliau, juos valdančios urėdijos – tarsi apgamas, du dešimtmečius kamuojantis šalies politinę sistemą. Medienos ryklių norams palankūs politikai skaudulį siekia kuo greičiau išoperuoti – valstybinių miškų sistemos griovimui uždegti „žalią šviesą“, už valstybinių miškų išsaugojimą besikaunantys politikai, miškininkai ir juos palaikanti visuomenės dalis pagrindinio šalies turto naikinimo destrukcijai karštai priešinasi. Nori ištrinti iš žemėlapio Karas dėl valstybinių miškų vyksta nuo 1997 m. Per du dešimtmečius strateguoti įvairūs modeliai: viena įmonė pagal Akcinių bendrovių įstatymą, holdingai, „Visuomis“. Už visų šių valdymo modelių slypėjo aiškus tikslas: panaikinti 42 urėdijas, valstybinių miškų

Girininko nuomonė dėl miškų urėdijų naikinimo

Stasys Gliaudys, Vainagių g-jos girininkas, lzinios.lt Siūlome girininko Stasio Gliaudžio atsiųstą nuomonę apie daug šurmulio sukėlusį urėdijų naikinimo klausimą. (Kalba netaisyta). „Delfi“ žinių portalas neseniai paskelbė: „Panaikinus urėdijas tikimasi padidinti miškininkų atlyginimus.“ Šio sakinio mintis pribloškia: panaikinus miškininkus tikimasi padidinti miškininkų atlyginimus. Urėdija – tai kokios 5–8 girininkijos ir centras. Vidutiniškai vienos urėdijos prižiūrimi miškai išsidėstę daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje. (Lietuvoje urėdijų 42, o savivaldybių 60.) Eiliniams miškininkams jau senai atlyginimus galėjo kelti. Ką tai turi bendro su urėdijų naikinimu? Tai žmonių supriešinimo politika: skaldyk ir valdyk. „Miškų urėdijose dirba apie 3800 žmonių.

Top