Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia (Puslapis 37)

Pradžia

Ukrainiečiai mini Nepriklausomybės dienos šventę

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Ukrainos Prezidentą Petro Porošenką ir visus ukrainiečius minint Nepriklausomybės dienos šventę. Savo ir visos Lietuvos žmonių vardu sveikindama Ukrainą Nepriklausomybės metinių proga Prezidentė palinkėjo drąsos bei veržlumo, visokeriopos sėkmės ir klestėjimo, taikos bei vienybės. Šalies vadovė pabrėžė, kad, nepaisant daugelio iššūkių, Ukraina gali didžiuotis reikšmingais pasiekimais nuosekliai stiprinant santykius su Europos Sąjunga. Anot Prezidentės, tai naujo dvišalio bendradarbiavimo etapas, ne tik atveriantis Europos duris stipresniam ekonominiam ir politiniam dialogui tarp abiejų valstybių, bet ir sukuriantis svarbų pamatą dar spartesnei asmeninių ryšių, visuomeninio, kultūrinio, akademinio bendradarbiavimo plėtrai. „Jūsų

Neišvengiamai į žmogaus kasdienybę besiveržiantys robotai vis plačiau naudojami ir ugdymo procese

Ar galite patikėti, jog kiekvieną dieną jus supančioje aplinkoje susiduriate su robotais patys to nežinodami? „Robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos – pradedant buitimi, baigiant kosminių laivų pilotavimu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Gintaras Dervinis. Pasak jo, ir pačios visuomenės domėjimasis robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo. „Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos“, - teigia G.

M. Drunga. Teroras Europoje ir begalvystė Amerikoje

Mykolas Drunga Po pertraukos vėl žvelgiame į užsienio spaudą, kurioje, deja, vyrauja ne besibaigiančios vasaros, o nesibaigiančio teroro įkarštis Europoje, taip pat ir tebesitęsianti politinė sumaištis Amerikoje. Po išpuolių Barselonoje ir Kambrilse Belgijos dienraštis „Gazet van Antwerpen“ pasidžiaugė, kad „Ispanijos policija greitai išaiškino teroristų kuopelę ir taip atliko puikų darbą. Tačiau tuo pačiu baimę kelia ne tik tai, kad ši grupelė taip ilgai sugebėjo reikštis nepastebėta, bet ir tai, kad jos dvasinis įkvėpėjas nesukėlė tyrėjų įtarimų. Šis imamas policijai buvo žinomas, tačiau, matyt, jis nebuvo įvardytas kaip radikalas. Dabar žinome, kad ieškodamas darbo jis

Premjeras: nėra galimybės išvengti korupcijos nusikaltimų

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiandien nėra galimybės išvengti rezonansinių politinės korupcijos nusikaltimų, nes, net ir skyrus laisvės atėmimo bausmę, ji atidedama. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai reiškia, ypač kalbant apie politinės korupcijos bylas, toks asmuo, buvęs politikas, realiai išvengia atsakomybės ir dėl to baudžiamasis įstatymas kuris numato atsakomybę už korupcines veiklas, nepasiekia tikslų“, – tvirtina premjeras. – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina pateikti baudžiamojo kodekso pataisas – didinti baudas už visus nusikaltimus, o korupciniuose nusikaltimuose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų

LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu įteisinti atostogas, tačiau 13 metų viskas baigiasi tik pasvarstymais. Naujai atėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasiūlė įteisinti 40 dienų atostogas, tačiau didelės paramos nesulaukė net iš koalicijos partnerių. Problema ne trukmė, kodėl 40 dienų, jei eilinis pilietis jų gauna vos 20, problema ta, kad esą Seimo narys ir po palmėmis Seimo narys, ir net vandenyne gali rengti susitikimus su rinkėjais. Nors niekas to ir neginčija. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją „per kasmetines atostogas Seimo narys

R. Sotvarė-Šemetienė. Įtakingiausiųjų sąraše pilkųjų kardinolų neieškokite

Trečius metus portalo „Delfi“ skelbiamas įtakingiausiųjų Lietuvos žmonių reitingas didelių netikėtumų nepateikė. Jį patyrinėjus nesunku pastebėti, jog šįmet, kaip ir anksčiau, vietą įtakingiausiųjų politikų sąraše daugiausia nulemia dvi aplinkybės – užimamas postas bei viešosios komunikacijos intensyvumas ir turinys. Šiuo požiūriu sunkiai pralenkiama prezidentė Dalia Grybauskaitė trečią kartą įvardyta kaip įtakingiausia šalies politikė. Ji eina aukščiausias pareigas valstybėje, komunikuoja gal ir ne dažniausiai, tačiau visada kietai. Nė vienas jos komentaras nelieka nepastebėtas, o metinis pranešimas, geresnis ar prastesnis, tampa įvykiu ir su kaupu padengia bendrą viešojo bendravimo stygių. Būtų labai keista, jeigu antrąją

Ministrą sužavėjo Alytaus rajono savivaldybės pagalba žmonėms

Alytaus rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Savivaldybė sulaukė pagyrų už socialinių problemų sprendimą. Ministras liko sužavėtas savivaldybės teikiama pagalba priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims, asmens higienos paslaugomis ir kitomis socialinėmis iniciatyvomis. Vizitas – pažintinis Ministras pažymėjo, kad Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas pirmasis meras, kuris socialinius klausimus pristatė pats, o ne specialistai. „Tai rodo jūsų santykį į socialinius klausimus. Tada ir specialistai, ir darbuotojai jaučiasi kitaip, kai meras išmano dalykus“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis. Ministras sakė, kad lankymasis savivaldybėse yra pažintinis, tačiau išvažiuoja iš

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai skatinti bus teikiamos pasidalytos rizikos paskolos

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai jau gali kreiptis į AB Šiaulių banką ir AB „Swedbank“ dėl lengvatinių paskolų, kurios teikiamos žemesnėmis nei rinkos kainomis pagal Ūkio ministerijos finansinę priemonę „Pasidalytos rizikos paskolos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“. „Pagal šią priemonę atrinkti bankai smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teiks paskolas investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti. Tikimės, kad tai palengvins galimybes verslo atstovams gauti finansavimą iš išorinių šaltinių ir padės jiems plėstis, imtis naujų veiklų ir taip stiprinti šalies ekonomiką“, – teigia ūkio viceministrė Lina Sabaitienė. Naudodamasis šia priemone, SVV subjektas galės

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį MA+: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu. 80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas. Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį, šiandien darbo rinką pasiekiančiam jaunimui

KTU absolventas pakistanietis: kelionės išmoko pasitikėti savimi

„KTU siūlo tiek daug inžinerinių specialybių anglų kalba, lyginant su kitais Baltijos šalių universitetais. Be to, Lietuvoje internetas – vienas iš greičiausių pasaulyje“, – teigia pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas, paklaustas dėl ko pasirinko studijas Kauno technologijos universitete (KTU). KTU Elektros ir elektronikos fakulteto studentas, galimybes keliauti, studijuodamas universitete, išnaudojo visapusiškai. Vaikinas pagal „Erasmus+“ mainų programą studijavo Lenkijoje, o 4-ame kurse rudens semestrą praleido Pekino technologijų institute (BIT), į kurį KTU studentai gali išvažiuoti pagal turimą dvišalę sutartį. Birželį atsiėmęs KTU diplomą, Muhammadas išvyko į absolvento praktiką Belgijoje pagal „Erasmus+“ mainų programą. „Man

Viena iš nesutarimo koalicijoje priežasčių – kairiosios politikos trūkumas?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, koalicijos partnerių kritikuojamas dėl kairiosios politikos trūkumo, tvirtina, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės spendimas „vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“. Tačiau, kaip pažymi ekonomistas Tadas Povilauskas, ne visi į minėtus mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų įtraukti finansiniai instrumentai yra priskirtini socialinės atskirties mažinimui. Be to, kaip teigia ir jis, ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tolesniam jų tvarumui stinga finansinio pagrindo. Netylant kalboms apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, partijos primininko pavaduotoja Rasa Budbergytė

Šiukšlių vežėjai atsipirko baudomis, kas atlygins nuostolius vartotojams?

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė konkurenciją ribojantį susitarimą komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sektoriuje ir skyrė adekvačias baudas kartelį sudariusioms bendrovėms. 2016 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“, dalyvaudamos 2015 m. UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro organizuotame komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešajame pirkime, derino komercinius pasiūlymus ir taip ribojo konkurenciją. Šis ribojimas galėjo lemti didesnes komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų kainas vartotojams. Konkurencijos tarybos ekspertų surinkti duomenys rodė, kad su bendrovės

Laikraštis ,,ŠIANDIEN”: Ar tik Europos Sąjunga išgujo liną iš Lietuvos laukų?

Straipsnyje rašoma, kad šiandien Lietuvoje nebeauginami linai, nors linų auginimui tinkamų plotų Lietuvoje yra apie 1 mln. ha. Sugriuvo pirminio perdirbimo fabrikai, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Tarkim, 2003 m. linų plotai užėmė 9,8 tūkst. ha, o perdirbimo įmonės nesiskundė šiaudelių stoka ir jų kokybe, vidutiniškai iš hektaro linų buvo gauta po 823 Lt pelno. Kodėl Lietuvoje nebeliko nei linų augintojų, nei perdirbimo fabrikų? Atsakymus rasite laikraštyje ,,ŠIANDIEN“. Laikraštyje rašoma, kad jau daugybę metų stabdyti bandomos emigracijos iš Lietuvos mastai ne tik nemažėja, bet ir auga – pernai šalį paliko daugiau kaip 50

Pradedamos jungti biudžetinių įstaigų bendrosios funkcijos

Vyriausybė nusprendė pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas. Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės teigimu, daugeliu atveju valstybės institucijų veikla neefektyvi, funkcijos dubliuojamos, orientuojamasi į procesą, ne į rezultatą, todėl neišvengiamai būtina reformuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių. Visose biudžetinėse įstaigose šių funkcijų paskirtis yra tokia pati, tačiau jos valdomos ir atliekamos skirtingais būdais, pasitelkus atskiras informacines sistemas. Dėl šios priežasties valstybės lėšos naudojamos nepakankamai racionaliai, funkcijos atliekamos neefektyviai, veiklos neretai dubliuojamos. „Buhalterinę apskaitą ir personalo administravimo funkcijas skirtingais lygiais yra

I. Šimonytė: ,,Nekurkime iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą”

.Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“. Lrt.lt Žurnalistės Mildos Vilikanskytės pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Ingrida Šimonyte ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda. – Lietuvos banko valdybos primininkas Vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką pavadino gera įžanga, nes kol kas ji nesprendžia esminių problemų. Pone Nausėda, kaip jūs vertinate šiandien pristatytą mokesčių planą? G.Nausėda: Jei sakoma, kad čia įžanga, baugina tas niekada nesibaigiantis procesas. Galima suprasti, kad reforma bus kažkada vėliau. Reiškia, mūsų verslas turi būti pasiruošęs ir 2019, ir 2020 metais kažko laukti. Klausimas – ko laukti

Klimato kaita ir lietuvių kuriamas anglies dioksido dujų žemėlapis 

Klimatas šyla ir šyla labai sparčiai. Per pastarąjį šimtmetį oro temperatūra pakilo 1 laipsniu. Kaip skaičiuoja klimatologai, hidrometeorologinių reiškinių – audrų, sausrų, karščio bangų bei potvynių – skaičius, lyginant su XX a. viduriu, išaugo 3,5 karto. Lietuva nėra šių reiškinių nuošalyje. Kas vyksta visoje žemėje, vienokiu ar kitokiu pavidalu pasireiškia ir Lietuvoje, kuri yra neatsiejama visos klimato sistemos dalis. Ekstremalių reiškinių – vis daugiau „Ekstremalių reiškinių visame žemės rutulyje pastebima vis daugiau. Tai ir stiprios liūtys, ir sausros, ir neregėti karščiai šiuo metu kankinantys Vakarų Europą. Lietuvoje taip pat fiksuojame ir pastebime dažnesnes

Užsieniečiai renkasi studijas KTU: sulaukta 30 proc. daugiau prašymų

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas Rugpjūčio 3 d. baigėsi antrasis bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas etapas, po kurio paaiškėjo, kad studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė dar 676 stojantieji. Paraleliai vyksta ir institucinis užsienio šalių piliečių priėmimas į visų pakopų studijų programas. Šiemet Kauno technologijos universitete (KTU) jau sulaukta daugiau nei 800 paraiškų, o tai yra beveik 30 proc. daugiau, lyginant su praėjusiais metais. Populiariausios programos užsienio piliečių tarpe: Mechanikos inžinerijos, Mechatronikos, Informatikos bakalauro, Architektūros vientisosios studijos bei Tarptautinio verslo, Pramonės inžinerijos ir vadybos, Apskaitos ir audito, Informatikos, Transporto

Liūdnos mintys stebint JAV politiką

Mykolas Drunga. Liūdnos mintys stebint JAV politiką Amerikos, iš dalies ir Europos, spaudoje tarp vasaros griaustinių, liūčių ir sausrų vyrauja tema – o kas bus su JAV Respublikonų partija ir jos į prezidentus iškeltu Donaldu Trumpu? Ar jis ištvers iki kadencijos pabaigos? Štai du komentarai – ir būtent iš dviejų jam mažiausiai priešiškų, taigi konservatyvių, žurnalistų. Kol kas „Donaldas Trumpas ir jo kritikai puldinėja vienas kitą, nesusitelkdami į vienintelį dalyką, kuris svarbiausias: tai Jungtinių Amerikos Valstijų gerovė“, – rašė istorikas Victoras Davisas Hansonas nuosaikių konservatorių žurnale „National Review“. „Amerikos politinė sistema dar niekada

Socialdemokratai nesutaria dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Vyksta Lietuvos socialdemokratų partijos skyrių apklausa dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos Prezidiumas yra paprašęs iki rugsėjo 20 d. pateikti skyrių nuomonę. Po to bus šaukiama partijos Taryba, kuri priims galutinį sprendimą dėl valdančiosios koalicijos. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai išsakė argumentus „už“ arba „prieš“ koaliciją, tačiau sutarė laukti skyrių ir Tarybos sprendimo. „Bendra nuomonė yra tokia, kad pagal galiojantį partijos Tarybos sprendimą partija yra koalicijoje. Frakcija negali priimti savo sprendimų – būti koalicijoje ar nebūti. Kaip Taryba pernai įgaliojo pasirašyti koalicijos sutartį, taip dabar Taryba irgi priims

Daugiau kaip 4 tūkstančiai žemės naudojimo patikrų

Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai buvo suplanavę š. m. II ketvirtį atlikti 3 337 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus. Šis planas buvo viršytas – teritoriniai skyriai pagal žemės buvimo vietą visuose šalies regionuose atliko net 4 011 patikrų. Buvo patikrinti 447 išnuomoti valstybinės žemės sklypai, 690 suteiktų laikinai naudoti žemės ūkio veiklai sklypų, 286 apleisti žemės sklypai, 266 žemės sklypai, kurie ribojasi su vandens telkiniais, ir kiti žemės sklypai. Daugiausia patikrinimų atlikta Vilniaus rajone (460), Klaipėdos rajone (173), Plungėje ir Rietave (127), Tauragėje ir Pagėgiuose (114), Kauno mieste (83), Vilkaviškyje (91), Šilalėje

Eismo įvykių priežastys Baltijos šalyse: koks elgesys kelia pavojų?

Eismo įvykiai Baltijos šalyse kasmet nusineša daugiau kaip 500 gyvybių. Dar daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų būna priversti gydytis įvairius sužeidimus. Apie nelaimes kelyje nulemiančias priežastis ir jų pasekmes pasakoja Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas. Kaip rodo Europos Komisijos sukaupti duomenys, pagal eismo įvykių aukų skaičių tarp trijų Baltijos šalių pirmauja Latvija ir Lietuva. Pagal sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių jos Estiją lenkia daugiau nei dvigubai. Išsiblaškymas vairuojant Kaip rodo „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupti duomenys, viena dažniausių eismo įvykius visose trijose Baltijos šalyse nulemiančių priežasčių – į pašalinius veiksnius

Mažiau specialistų žemės ūkio sektoriuje. Ar tikrai to reikia Lietuvai?

Laura Žemaitienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Simbolinis sutapimas, kad tuo pačiu metu, kai šalies žemdirbiai laukuose pradeda šiųmetę javapjūtę, savajam „grūdų“ derliui, t.y. būsimiesiems pirmakursiams duris atvėrė ir žemės ūkio sektoriui specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – čia šią savaitę vyksta pirmasis su pakviestaisiais mokytis studijų sutarčių pasirašymo turas. Tačiau kartu faktas ir tai, kad po kelerių metų šalies agroverslo sektorius neišvengiamai pajus intelektinio potencialo duobę, nes šiemet iš viso ASU pirmakursių lietuvių bus mažiau nei ankstesniais metais dėl nepaskirto Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) finansavimo žemės ūkio studijoms ir smarkiai sumažėjusio mokančiųjų

Lietuvos žuvivaisos modelį nori perimti ir kaimyninės valstybės

Margarita Pelenytė, Kęstutis Didžiulis Laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse Lietuvoje imta rūpintis dar devynioliktajame amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. 1881-1885 metais Trakų Vokėje pagal žymaus ichtiologo M. Girdvainio projektą buvo įrengti tvenkiniai, kuriuose dirbtiniu būdu buvo išperinami sykai ir įveisiami Trakų ežeruose. Šiemet į Lietuvos upes ir ežerus bus paleista daugiau kaip 23 milijonai žuvų jauniklių. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2017 metų planą, rengiamasi įžuvinti Neries, Šventosios, Žeimenos, Dubysos, Jūros, Bartuvos, Šventosios pajūrio ir Ventos upių baseinus, 125 valstybinius

.„Citadele“ bankas per metus vartojimo kreditų portfelį padidino 80 proc.

www.verslaspolitika.lt Lietuvos banko duomenimis, per vienerius metus iki šių metų balandžio šalies bankų suteiktų vartojimo paskolų suma išaugo 8 proc. iki 737,1 mln. eurų. Bankai užima beveik du trečdalius vartojimo kreditų rinkos.  Tuo tarpu „Citadele“ banko vartojimo paskolų portfelis 2017 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 13,87 mln. eurų ir buvo 177 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinis banko suteiktos vartojimo paskolos dydis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 4292 eurus – 14 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (3766 eurai). „Vartojimo paskolų augimą lemia tiek gerėjanti gyventojų finansinė situacija, vis didesnei daliai žmonių leidžianti

Lietuvą pamėgo kinai

Žemės ūkio ministerija džiaugiasi stabiliais ir vis intensyvėjančiais dvišaliais santykiais su Kinija bei atskiromis jos provincijomis. Ministerijoje lankėsi jau trijų šios šalies provincijų delegacijos, o šią savaitę viešėjo svečiai iš Henanio provincijos. Kinija yra viena iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės eksporto rinkų, kuri vertinama kaip ilgalaikė ir patikima prekybos partnerė. „Siekiame ir toliau gilinti prekybinius ir ekonominius santykius su Jūsų šalimi, ypač pieno ir mėsos produktų srityje. Tikimės, kad galėsime išplėsti savo eksportuojamų produktų sąrašą“, – susitikimo metu su Kinijos liaudies politinės patariamosios konferencijos Henanio provincijos komiteto vicepirmininko Jin Kewen vadovaujama

D.Trumpas per rinkimus švaistėsi pažadais, tačiau nesugeba jų paversti realybe

l.rytas.lt Prieštaringai vertinamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo poste jau šešis mėnesius, tačiau jis beveik nieko nepasiekė. Amerikos vadovo pirmojo pusmečio įvertinamai labai neigiami, jis klimspta vis giliau į Rusijos skandalą ir nesugeba pildyti esminių rinkimų pažadų. D.Trumpo bėdos atsispindi jo populiarume: jo reitingas toliau smunka, o anot naujausios apklausos, jį remia vos 36 proc. amerikiečių, rašo CNN. Be to, D.Trumpas po šešių mėnesių prezidento poste neturi kuo girtis: jo ketinimai pertvarkyti šalies sveikatos apsaugos sistemą užstrigo, mokesčių reformos tėra tolima svajonė, o išsvajotos sienos su Meksika statybos net nepajudėjo iš vietos.

V. Landsbergis: mes pametame pačią didžiausią gėrybę

Richardas Jonaitis, LRT RADIJO laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Mažai kas galvoja, kad didžiausia dovana – Lietuva, todėl ji iškeičiama į materialią gerovę ir tiesioginę naudą. Iš tikrųjų, taip pametama didžiausia gėrybė, LRT RADIJUI sako profesorius Vytautas Landsbergis. Anot jo, žiauriai besielgiantys žmonės tokiu būdu keršija aplinkai, nes patys yra pasiklydę, nelaimingi. – Kaip atrodo jūsų dienos – ką jūs veikiate, kas jus domina? O gal susikaupęs ruošiatės M. K. Čiurlionio koncertui? Ar sekate naujienas, aktualijas ir politinius klausimus? – Šiek tiek domiuosi, bet turėčiau būti susikaupęs koncertui. Kaip gali būti nesvarbu? Tai visiems

Už nuopelnus Šaulių sąjungai – apdovanojimas Alytaus rajono savivaldybės merui Algirdui Vrubliauskui

Liepos 18 d. vykusio Alytaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas už svarų asmeninį indėlį, stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą, apdovanotas III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“. Sąjungos vado ats. plk. ltn. Liudo Gumbino įsakymą perskaitė ir pasižymėjimo ženklą įteikė Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius. Įteikdamas apdovanojimą S. Valatkevičius pasidžiaugė ilgamete draugyste su rajono savivaldybės meru, šio indėliu stiprinant Šaulių sąjungą. „Alytaus rajonas – pavyzdys, čia Šaulių sąjungos veikloje veikia net 20 procentų jaunimo, tai

K. Masiulis prašo tirti situaciją Valstybės saugumo departamente

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką prašydamas sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir apsvarstyti situaciją Valstybės saugumo departamente. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Valstybės saugumo departamento darbuotojas Tomas Jakučionis turi interesų energetikoje, juos aktyviai įgyvendina, o per tai turi sąsajų su prieštaringos reputacijos verslininkais bei organizacijomis. „Vadovybė arba nesurenka informacijos apie savo darbuotojų veiklą, arba tai toleruoja. Ar galime pasitikėti, kad Lietuva yra saugi, jeigu pareigūnai labiau rūpinasi ne šalies interesais, o savo asmeniniais turtiniais reikalais? Tai rodo rimtas problemas svarbioje mūsų šalies saugumui

I. Alperytė. Verslo planas žaliems

Irena Alperytė Filosofas Algis Mickūnas šiųmetinėje Santaros-Šviesos suvažiavime ragino mokytis dialogo ir džiaugėsi, kad JAV aukštosiose mokyklose, visose be išimties universitetinio išsilavinimo institucijose, mokomasi logikos pagrindų. Monologas ir logikos nepaisymas įkalina ir gimdo obskurantizmą, tamsumą, sako maestro. Bet ką čia A. Mickūnas, jis – vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, Ohajo (JAV) universiteto profesorius. Mūsų planelis kuklesnis – švietimo reforma Lietuvoje. Paklausiau kolegės iš Suomijos, kaip jungimasis vyksta Suomijoje. Ji atsakė, kad priešingai, nei tikėtasi, iš pradžių reformos sąnaudos netgi didesnės, nei tikėtasi; kita vertus, išmatuoti galima bus tik per geroką dešimtmetį, o trečia

Pavasario sesija valdančiajai daugumai turėtų tapti pamoka: laikas tapti politikais

,,Birželio 30–liepos 9 dienomis bendrovės „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai turėtų apkartinti daugelio „valstiečių“ vasaros poilsį labiau nei nuolatiniai lietūs ar nesušylantis ežerų vanduo. Per parlamento rinkimus Valstiečių ir žaliųjų sąjungą šiuo metu rinktųsi tik 12,9 proc. žmonių",-  rašo lrytas.lt  Birželio pradžioje tokių buvo 15,7 proc., o, pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje – net 31,5 procento. Nors konservatorių populiarumas pastaruoju metu irgi smuktelėjo, jie iškopė į pirmąją partijų rikiuotės vietą (13,5 proc.). Jau kurį laiką ant trečio laiptelio įsitaisę socialdemokratai šioje pozicijoje stabiliai ir laikosi. Kitų partijų reitingo svyravimai – taip pat statistinės

Prasta lietuvių sveikata – efektyvios socialinės politikos stoka?

Dr. Giedrė Baltrušaitytė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė

Europos statistikos agentūros (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva jau kuris laikas pasižymi ir vienais aukščiausių savižudybių rodikliais.

Prasti ir kiti šalies gyventojų sveikatos rodikliai: pavyzdžiui, apie 75% visų mirčių tenka lėtinėms neinfekcinėmis ligoms, kurių didžiąją dalį sudaro kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligos. Didelis sergamumas tuberkulioze, psichikos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES.

Kuomet žmogus negali pasiekti viso savo sveikatos potencialo, tai turi įtakos ne tik jo gyvenimo kokybei ir trukmei, bet ir gebėjimui aktyviai ir produktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Prasta sveikata turi svarbių ekonominių pasekmių – prarandamas darbingumas, auga išlaidos lėtinių ligų gydymui.

Seime pristatytas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas

Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga. Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimu (Nr. SV-S-185) sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. Darbo grupę sudarė 17 narių, tarp kurių Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai. „Su

„Misija Sibiras“ neleidžia pamiršti skaudžios Lietuvos istorijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su į ekspediciją Irkutske netrukus iškeliausiančiais „Misijos Sibiras 2017“ dalyviais. Šių metų misijos tikslas – sutvarkyti Tuluno ir Nižneudinsko rajonuose esančias kapines ir pabendrauti su Sibire likusiais tremtiniais iš Lietuvos. Prezidentės teigimu, politinių kalinių ir tremtinių drąsa, jų meilė Lietuvai gyva ir šių laikų jaunimo širdyse. Tai geriausias įrodymas, kad skaudi šalies istorija niekada nenugrims į užmarštį. Valstybės vadovė pabrėžė, kad ekspedicijos dalyvių misija svarbi ne tik Sibiro platybėse, ji tęsiasi ir grįžus iš kelionės. Būtent čia, Lietuvoje, „Misijos Sibiras“ dalyvių laukia ypatinga užduotis – dalytis

Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria JAV ir Kinijos rinkoms

Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos rinkoms, kur ekologiški maisto produktai iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra itin vertinami, tikina VšĮ Baltijos maisto organizacijos direktorė Rima Pozingė. Anot jos, pasirinkus ekologišką produkciją eksportui, nemažus kaštus labai greitai atsvertų gaunamas uždarbis. „JAV labai smarkiai domisi ekologiška produkcija. Jiems aktualūs kone visi produktai –amerikiečiams ekologija tiesiog šiuo metu yra labai įdomi tema. Žinoma, lietuvių įmonėms pagaminti ekologiškus gaminius kainuoja brangiau, tačiau gaunamas uždarbis tai gali greitai atsverti“, – trečiadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos maisto pramonės eksportas:

Jelenos Tulčinos mitybos revoliucija

Gintautas Kniukšta „Knygų mugę“ šiemet leidėjai įvardijo kaip rekordinę. Tarp populiariausių knygų ir E. Žičkaus - ,,Nepavaldi likimui“. Gydytoja Jelena Tulčina vadinama pirmąja medike Lietuvoje, pradėjusia garsiai kalbėti apie kokybišką gyvenimą be vaistų ir mitybos svarbą gerai savijautai. Laikraščio ,,ŠIANDIEN“ pokalbis su Vilniaus „Žvėryno natūralios medicinos centro“ įkūrėja Jelena Tulčina. Gerbiama daktare, Jūsų taikoma gydymo metodika padėjo tūkstančiams žmonių. Kokį receptą jiems siūlėte? Gyventi sveikai, keisti gyvenimo būdą. Ką tai reiškia? Nevalgyti cepelinų, riebios kiaulienos? Jeigu esate sveikas, valgykite į sveikatą. Dievas dovanoja sveikatą mums gimstant. Kitas klausimas, ar ilgai būsite sveikas? Pavyzdžiui, aš daug ko

L. Kasčiūnas paskirtas ESBO Parlamentinės Asamblėjos Migracijos komiteto pirmininko pavaduotoju

Minske vykusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu Asamblėjos pirmininkė Kristyn Mutonen (Christine Muttonen) paskyrė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narį Lauryną Kasčiūną Migracijos komiteto pirmininko pavaduotuoju. Šio komiteto tikslas – rengti politines rekomendacijas, kuriose būtų gilinamasi į migracijos problematiką, kuri per pastaruosius kelis metus tapo globaliu reiškiniu, keliančiu grėsmę saugumui, ekonomikai bei žmogaus teisėms. Komitetas skatina diskusijas su migracija susijusiais klausimais ir tarpparlamentinį keitimąsi geriausiomis valstybių praktikomis šioje srityje. L. Kasčiūno teigimu, privaloma sukurti veiksmingą, bendrą ir saugią migracijos politiką. Dialogas migracijos klausimais tarp ESBO

„Google“ dirbantis lietuvis – apie darbo prestižinėje kompanijoje užkulisius

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas „Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką. Programinės įrangos inžinieriumi (angl. Software Engineer) didžiausioje pasaulyje kompanijoje „Google“, teikiančioje interneto paslaugas ir gaminančioje su jomis susijusius produktus, dirbantis A. Viktorčik šiuo metu kartu su komanda užsiima projektu, susijusiu su e-komercijos reklama. Ši komanda KTU absolventui – jau trečioji, dirbant „Google“.

Ž. Pavilionis. Neturėtume pervertinti Vokietijos kanclerės kritikos D. Trumpo atžvilgiu

Žygimantas Pavilionis Laikraštis ,,ŠIANDIEN“ Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas neišvengia kontraversijų. Bet labai dažnai kritika jam nėra iki galo pagrįsta. Turbūt daugiausiai apkalbų susilaukia galimi prezidento ar artimų jo komandos žmonių ryšiai su Rusija. Svarstoma, jog dar prezidento rinkimų kampanijos metu Trumpo atstovai palaikė ryšius su Kremlias aplinka. Tą įrodžius, kiltų abejonių, ar naujoji Administracija yra pajėgi priimti sprendimus, kurie išlaikytų principingą JAV laikyseną Rusijos atžvilgiu. Tačiau kol kas šie kaltinimai iš esmės yra parašyti šakėmis ant vandens. Kitaip tariant, jokių konkrečių įrodymų, jog Trumpas kaip nors susijęs ar sąlygojamas Rusijos, nėra. Dar

R. Sotvarė-Šemetienė. Lietuvos kurortai nėra tobula vieta ilsėtis, bet kitokie jie nebus

R. Sotvarė-Šemetienė Vasaros ateina ir praeina, o melodija – ta pati. Po kiekvienos, nebūtinai ekstremalios, liūties verslininkai praneša, jog Lietuvos kurortuose verslui jokių sąlygų nėra. Kai nušvinta saulė, prabyla tauta. Važiuos į Bulgariją, Turkiją ar net dar toliau. Nes čia neįmanoma. Kainos raižo dangų, o kokybė, lyg čebureko, pakaitinto ketvirtos dienos taukuose. Čia kaip su emigracija. Kas nors nepatiko, emigruosiu. Tokia nauja emocinio šantažo rūšis. Skirta specialiai Sauliui Skverneliui, Seimui ir dar truputį prezidentei Daliai Grybauskaitei. Veikia, kartais net ministrai užmezga tiesioginį dialogą, gelbėdami valstybę nuo dar vienos potencialios aukos. Laiminga šalis, kurios vyriausybė

Top