Prancūzija: Emmanuelis Macronas antrajame ture turėtų surinkti virš 60 proc. rinkėjų balsų Kultūra Lietuvoje Užsienyje 2017-04-242017-04-24 verslaspolitika.lt, DNB, Povilas Stankevičius Centristas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marin Le Pen (Marine Le Pen) laimėjo pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą ir susirungs gegužės 7-ąją vyksiančiame antrajame ture, informuoja BBC. Suskaičiavus 96 proc. balsų paaiškėjo, kad sekmadienį vykusiame pirmajame ture E. Makronas surinko 23,9 proc. balsų, o M. Le Pen pelnė 21,4 proc. balsų. Viešosios nuomonės apklausose pergalė nuolatos buvo prognozuojama E. Makronui. Remiantis jomis, politikas turėtų gegužės 7-ąją įveikti varžovę M. Le Pen. Į antrąjį turą nepateko konservatorius buvęs premjeras Fransua Fijonas (Francois Fillon) ir Kairės partijos įkūrėjas
Merų ir Seimo nario rinkimuose balsavo 31,21 proc. rinkėjų Kultūra Lietuvoje Užsienyje 2017-04-24 verslaspolitika, vrk.lt Balandžio 23 d. merų ir Seimo nario rinkimuose balsavo 31,21 proc. rinkėjų – kandidatai rungsis pakartotinio balsavimo metu Vyriausioji rinkimų komisija savo svetainėje skelbia 2017 m. balandžio 23 d. rinkimų išankstinius balsavimo rezultatus. Rezultatai skelbiami pagal apygardų rinkimų komisijų duomenis, patvirtinus apylinkių rinkimų komisijų protokolus. Suskaičiavus rezultatus visose 106 rinkimų apylinkėse, balandžio 23 d. rinkimuose balsavo 31,21 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Vadovaujantis rinkimų įstatymais, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir gavo daugiausia, bet
2016 metais Latvija tarp 204 Lietuvos užsienio prekybos partnerių užėmė 2-ąją vietą pagal eksportą Investuotojams Kultūra Lietuvoje Užsienyje 2017-04-202017-04-20 verslaspolitika.lt, Ūkio ministerijos inf. Šių metų balandžio 20 d. ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius per susitikimą su Latvijos ekonomikos ministru Arvilu Ašeradenu aptarė Lietuvos ir Latvijos ekonominį bendradarbiavimą ir jo plėtros perspektyvas, turizmo vystymo galimybes, investicijų pritraukimą ir pradedančiųjų įmonių (startuolių) plėtrą, dalijosi patirtimi, kaip modernizuoti šalies ūkį. Per susitikimą taip pat kalbėta apie Lietuvos Vyriausybės programoje numatytus Ūkio ministerijos darbus bei Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pažangą. Pasak ūkio ministro, Lietuva ir Latvija jau daug metų yra vienos pagrindinių ekonomikos partnerių. Lietuvių verslininkai palyginti gerai įsitvirtinę Latvijos rinkoje,
L. Balsys: „Ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus?“ Kultūra Politika Užsienyje Verslas 2017-04-20 Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Seimo nario Lino Balsio siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Pasak parlamentaro, skelbiant ekspertų atrankos konkursą ir į miškų ūkio valdymo reformos ekspertinį įvertinimą neįtraukus miškotyros srities mokslininkų, studija gali būti atlikta nepakankamai kvalifikuotai ir šališkai, „pritempiant“ išvadas prie ministerijos itin stumiamo vienos valstybinės miškų valdymo įmonės modelio. „Manęs jau nebestebina tai, kaip kelią skinasi valstybinių miškų ūkio valdymo reforma. Miškotyros
M. Drunga. Ar Turkija su Europa atsisveikino? Kultūra Lietuvoje Politika Užsienyje 2017-04-19 M. Drunga Dar prieš sekmadienį vykusį Turkijos referendumą JAV nevyriausybinio strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikai rašė, jog bet kuriuo atveju - priims ar atmes rinkėjai prezidento R. T. Erdogano siūlymą sustiprinti jo įgaliojimus - jis vis tiek tęs savo pastangas reformuoti Turkijos valdymą ir užsitikrinti didesnę valdžią sau. Pirmadienį jau buvo aišku, kad referendumas praėjo, bet tik „mažesne balsų dauguma, nei tikėtasi“. Kaip „Narsi mažuma“ pavadintame savo komentare Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje rašė žurnalistė Sabine Adler, „tie, kurie referendume pasakė „taip“, galų gale persvėrė, tačiau stebina tų Turkijos piliečių, kurie ginčytinam konstitucijos pakeitimui
Apsipirkimas internete: ką perka ir kiek išleidžia lietuviai? Kultūra Užsienyje Verslas 2017-04-18 LRT.lt Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir čia išleidžia vis daugiau pinigų. Tačiau ką perkame dažniausiai ir kiek vidutiniškai sumokame už savo pirkinius? Į šiuos klausimus padėjo atsakyti atlikto tyrimo rezultatai. Ką lietuviai dažniausiai perka internete? Atsakymas paprastas – drabužius, papuošalus ir aksesuarus – visą tai, ką apima kategorija „mada“. Daugiau nei pusė (51 proc.) internetu perkančių lietuvių yra įsigiję šios kategorijos prekių. O 16 proc. iš jų tokias prekes perka bent kartą per mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Grožio ir sveikatos priežiūros prekės – antroje vietoje. Jas elektroniniu būdu įsigyja daugiau
Pienininkystės sektorių gelbės augantis eksportas Gamta Kultūra Užsienyje Verslas 2017-04-132017-04-13 Lietuvoje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei šalies gyventojai suvartoja. Likusią pagamintą produkciją, sudarančią iki 60 proc., perdirbimo įmonės turi realizuoti eksporto rinkose. Pieno produktai yra strateginė Lietuvos eksporto prekė, o prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. „Pienininkystė yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių stipriai prisidėti prie ekonomikos augimo. Dabar Lietuvos pieno produktų vartojimas vidaus rinkoje yra gana pastovus, pieno pramonės augimą užtikrinti gali tik pieno gaminių eksporto didinimas. Valstybės indėlis, stiprinant viso pieno sektoriaus konkurencingumą bei kuriant palankias sąlygas eksporto plėtrai, –
Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kultūra Lietuvoje Politika Užsienyje 2017-04-132017-04-19 Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą ir vadovaudamasis Seimo statutu, sudarė Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Už Seimo nutarimą balsavo 105 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Komisiją nutarta sudaryti iš 12 Seimo narių: Vidos Ačienės, Juozo Varžgalio, Petro Valiūno, Virginijaus Poderio, Valerijus Simuliko (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Ričardo Juškos (Liberalų sąjūdžio frakcija), Vytauto Kamblevičiaus (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), Dainiaus Kreivio, Žygimanto Pavilionio, Jurgio Razmos (Tėvynės
J. Budrevičius. Kas finansavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungą? Kultūra Politika Užsienyje 2017-04-09 Jonas Budrevičius, LSDP Finansų komisijos pirmininkas Toks klausimas iškyla atidžiau pažvelgus į Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtą Seimo rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitų suvestinę. Visi rinkimų kampanijos dalyviai rinkimams išleido 6,6 milijono eurų. Absoliuti dauguma iš 21 rinkimuose dalyvavusių partijų turėjo pakankamai lėšų išlaidoms padengti, išskyrus Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri teturėjo vos 24 proc. reikiamos sumos. Ne naivuoliams kyla klausimas, kaip galima triuškinamai laimėti rinkimus neturint tam lėšų? Oficialiai jie nuosavų partijos lėšų rinkimams ir negalėjo turėti, nes partijoms pajamų šaltiniai griežtai riboti. Tuo tarpu kitos penkios Seime atstovaujamos partijos rinkimams ruošėsi iš
Lietuvos biudžetas gauna daug pajamų, bet vis tiek keliama revoliucija Kultūra Verslas 2017-04-032017-04-09 Prof. Edmundas Bartkevičius Negalima pradėti reformos be aiškių tikslų ir vizijos. Man, kaip ir daugeliui, ypač rūpi likimas žmonių, kurie vykdant pertvarką bus atleisti. Šeimos neteks pajamų, o valstybei reikės išmokėti dideles sumas išmokų. Kalbame apie bedarbystės mažinimą, apie regioninę politiką, bet paleidžiame šimtus žmonių į gatvę? Ir dar tas supriešinimas – neva miškų urėdai blogi, miškų urėdijose dirbantys miškininkai – biurokratai, o girininkai, eiguliai – geri. Miškų urėdijas galima vienaip ar kitaip pertvarkyti, bet pirmiausia reikėtų atlikti jų veiklos vertinimą, miškų urėdus pirmiau reikėtų atestuoti, o ne kaltinti vien tuo, kad per
Miškininkas – nuostabi profesija, tačiau kur po reformos jam ieškoti darbo? Kultūra 2017-04-032017-04-03 Miškininkas – nuostabi profesija, tačiau kur po reformos jam ieškoti darbo? Antanas KILČIAUSKAS Miškų urėdų tarybos valdybos pirmininkas Neapsirikau sakydamas, kad ir po šių Seimo rinkimų, nesvarbu, kokia valdančioji dauguma susidarytų, bus vėl bandoma „tvarkyti“ valstybinių miškų valdymą. Dabar kai kurie politikai dažnai mini Lietuvos siekį tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) nare. Tačiau EBPO niekur nekalba apie urėdijų sujungimą į vieną įmonę. Ši organizacija – ne Europos Sąjunga, naudos valstybei neduos. Tik tiek, kad šaliai lyg ir prestižas būti šios organizacijos nare. O tiems, kurie remiasi šios organizacijos nuomone, kalbėti apie neefektyvų valstybinių
Pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus Kultūra Lietuvoje Verslas 2017-04-02 Renata Lygienė, Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja Seimo Europos reikalų komitetui pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus, pagal kurį bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Seimo Europos reikalų komitetas tęsia praėjusiais metais įtvirtintą praktiką – š. m. kovo 31 d. komitetui išsamiai pristatytas Finansų ministerijos parengtas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo tvirtinimo. Scenarijus, pagal kurį bus rengiamas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas ir išvada dėl jo komitete svarstomi antrus metus iš eilės. Šių dokumentų atsiradimą komiteto darbotvarkėje nulėmė kryptingas komiteto siekis stiprinti ES ekonominės valdysenos
Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Emigracija: kai svajones nužudo realybė Kultūra Politika Politika 2017-04-02 Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Emigracija: kai svajones nužudo realybė www.lrt.lt Buvo gabus chemikas – tapo eiliniu apsaugos darbuotoju. Mokėsi Jungtinės Karalystės universitete – sugrįžo atgal į varganą lūšną be vandens ir tualeto. Buvo geriausias mokykloje, o dabar – savos šeimos skerdikas. Tokią atomazgą nulėmė viso gyvenimo vilčių žlugimas. Duodama interviu portalui „15min.lt“ taip mananti sakė Egidijaus Anupraičio, įtariamo artimiausių žmonių sušaudymu, chemijos ir biologijos mokytoja Kunigunda Vrubliauskaitė. Niekas kol kas nežino, kas iš tiesų ką nulėmė, tačiau prakalbusi apie tai mokytoja palietė dar vieną reiškinį, kurį nujaučiame, bet dar daug nekalbame, kurį taip pat galime
Liudas Mažylis : atrastas Vasario 16-osios aktas rašytas J. Šaulio ranka Pradžia Gamta Kultūra Lietuvoje Užsienyje 2017-04-02 Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Didvyriu jis tapo per kelias minutes – kai viešoje erdvėje buvo pranešta, kad būtent šis žmogus Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atrado Vasario 16-osios aktą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis bijojo, kad apie radinį nebūtų paskelbta balandžio 1-ąją, nes visiems būtų galėję pasirodyti, jog tai – pokštas. Naujiena paskelbta kovo 29-ąją – dieną, kai Lietuva minėjo 13 įstojimo į NATO metines. Jis taip pat išsiaiškino, kad rastą Aktą rašė signataras Jurgis Šaulys. URM nuotr. – Ar tai reiškia, kad, vykdamas į Berlyną prieš balandžio
Kas Seime laimės mūšį dėl miškų valdymo pertvarkos? Gamta Kultūra Politika Užsienyje 2017-03-302017-04-02 Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Kas Seime laimės mūšį dėl miškų valdymo pertvarkos? Kaip pastebi Seimo senbuviai, nuo 2004 m. kiekvienos kadencijos Seimas savo darbą pradeda nuo Miškų įstatymo pataisų. Ir kiekvieną kartą dėl jų parlamentarai stoja į mūšį – vieni būna už tai, kad miškų valdymą reikėtų pertvarkyti, kiti – palikti dar nuo nepriklausomybės atkūrimo veikiančias 42 urėdijas. Dabartinėje valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje taip pat nėra sutarimo, ar reikia ir kaip pertvarkyti miškų valdymą. Valdantieji „valstiečiai“ laiko kone savo garbės reikalu panaikinti dabartines urėdijas, nors Miškų įstatymo pataisos nenumatytos nei koalicijos su socialdemokratais sutartyje,
Kodėl A. Butkevičiui buvo toks svarbus Darbo kodeksas, o S. Skverneliui – urėdijų reforma Pradžia Kultūra Lietuvoje Politika Užsienyje 2017-03-29 Kodėl A. Butkevičiui buvo toks svarbus Darbo kodeksas, o S. Skverneliui – urėdijų reforma Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vyriausybės vadovai kartais pernelyg sureikšmina kuriuos nors įstatymus ar projektus ir dėl jų įnirtingai kovoja su priešininkais, nes kitu atveju jų esą negerbs rinkėjai. Taip LRT.lt teigia politologas Tomas Janeliūnas ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. Tačiau, pasak politologės Rimos Urbonaitės, „buldozeriniai“ būdai, pasitelkiami kai kurioms reformoms patvirtinti, politikų reitingus tik mažina. Visuomenei esą svarbu visų pirma paaiškinti, kam to apskritai reikia. Praėjusios kadencijos vyriausybėje buvęs premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius stojo į kovą dėl Darbo kodekso
Verslas ir savivalda vienija jėgas atgaivinti Lietuvos regionus Investuotojams Kultūra Lietuvoje Užsienyje Verslas 2017-03-28 Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) šiandien, kovo 28 d., pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir numatė priemones, kuriomis bus siekiama atgaivinti regionus, mažinti socialinę atskirtį ir nedarbo lygį, suvaldyti migracijos ir demografines problemas. „Dažnai girdime, kad geriausia užkalti langus ir išvažiuoti, tačiau manau, kad Lietuvai tiesiog trūksta aiškios programos ir gero koordinavimo. Norint, kad regionai taptų gyvybingi, reikalinga trijų polių – švietimo, verslo ir administracijos – sąveika. Tai yra pagrindas, ant kurio statoma regionų ateitis. Šiuo metu daugelis savivaldybių neturi investicijų pritraukimo skyrių – jeigu
Trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjoje – Astravo AE pasmerkimas Kultūra Lietuvoje Politika Užsienyje 2017-03-28 Trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjoje – Astravo AE pasmerkimas. Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Andrius Kubilius bei TS-LKD tarptautinis sekretorius Žygimantas Pavilionis dalyvauja VIII Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų bendroje asamblėjoje Varšuvoje, kurioje šiandien priimta bendra deklaracija. A. Kubilius vadovavo trišalės asamblėjos Europos reikalų komitetui, kuriame pristatyta Lietuvos Respublikos Seimo pozicija dėl paramos Ukrainai – trišalė asamblėja parėmė A.Kubiliaus siūlymą Maršalo plano pavyzdžiu sutelkti didesnes investicinės pagalbos galimybes Ukrainos ūkiui, siejant šią pagalbą su reformų pažanga Ukrainoje. Ambasadorius Ž. Pavilionis pristatė būtinybę koordinuoti bendrus veiksmus Vašingtone, kur lietuvių, lenkų ir ukrainiečių bendruomenės,
Siūlo pasimokyti iš B. Obamos: kalbėdamas jis laiko pasaulį Kultūra Užsienyje 2017-03-26 Violeta Melnikienė, LRT KLASIKOS laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Lietuviams būdingi uždari gestai, kai kalbant viešai kaip tik reikėtų naudoti atvirus gestus, LRT RADIJUI sako viešojo kalbėjimo mokymų įmonėms lektorė aktorė Adrija Čepaitė Palšauskienė. Anot jos, būtent atviri gestai būdingi geriems oratoriams. Tokiu laikomas ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, kuris, A. Čepaitės Palšauskienės teigimu, turi viena dažnai naudojamą gestą – jis laiko pasaulį. – Adrija, daugelis jus žino kaip aktorę, bet vedate ir viešojo kalbėjimo mokymus. Kaip jūsų gyvenime atsirado tokia specialybė? – Tai mano antroji profesija, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje scenos
M. Drunga. Bolševikinio košmaro šimtmetį minint Kultūra Lietuvoje Užsienyje 2017-03-26 M. Drunga. Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė Sheila Fitzpatrick. Straipsnyje ji aptaria neseniai pasirodžiusias apie šią revoliuciją knygas. Tačiau pradeda ji nuo jau mirusio, bet anksčiau rašiusio žymaus istoriko Erico Hobsbawmo, kuriam „Rusijos revoliucija, įvykusi tais metais, kuriais jis pats gimė, buvo centrinis XX amžiaus įvykis. Tos revoliucijos praktinė reikšmė pasauliui, anot E. Hobsbawmo, buvusi „daug gilesnė ir globalesnė“ nei šimtmetį anksčiau įvykusios Prancūzų revoliucijos reikšmė: juk „vos 30–40 metų
„Kodėl vejame žmogų nuo žemės, nuo miško“… Kultūra Verslas 2017-03-26 Gintautas KNIUKŠTA www.verslaspolitika.lt „Kodėl vejame žmogų nuo žemės, nuo miško“, - šie žodžiai, prieš keletą metų ištarti žinomo šalies miškininko Viganto Kraujalio, šiandien kaip niekados veria širdį net tik jų autoriui. ,,Aš užaugau miške, taip jau lėmė, kad nuo miško nenutolau nė per žingsnį. Kai grįžtu iš užsienio namo, visada, turiu prisipažinti, širdis džiaugiasi, kad mūsų miškai tvarkomi tikrai ne blogiau“, - sako Vigantas. Iš Molėtų krašto kilęs miškininkas buvo pasukęs į verslą, tačiau nugalėjo meilė miškams, dirbo įvairiose pareigose, o nuo 2009 metų – Ukmergės miškų urėdu. Su Vigantu susipažinome prieš keturiolika metų Šalčininkuose,
Seimo nariai slepiasi už parlamentaro mandato Kultūra Lietuvoje Užsienyje 2017-03-25 Parlamentaro Arvydo Nekrošiaus nuomone, Seimo nariai neturėtų slėptis už parlamentaro mandato. „Teisinis imunitetas Seimo narius saugo nuo baudžiamojo persekiojimo už politinę veiklą ir politikavimą. Seimo narys komisijoje tyrimo metu nepateikė apčiuopiamų duomenų, jog šie teiginiai būtų paremti turima faktine medžiaga ar kitais įrodymais. Todėl M. Adomėno atveju nėra jokio politikavimo, jis neturėtų prisidengti teisiniu imunitetu, nes yra galimai padarytas nusikaltimas, yra nusikalstamos veikos požymių, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitaip tariant, ribą tarp žodžio laisvės ir šmeižto turėtų nustatyti teismas“, – teigia A. Nekrošius. Seimas nesutiko tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymo panaikinti
S. Skvernelio populiarumas – ne rekordinis: vienas premjeras buvo populiaresnis už jį Gamta Kultūra Lietuvoje Užsienyje 2017-03-212017-03-24 S. Skvernelio populiarumas – ne rekordinis: vienas premjeras buvo populiaresnis už jį Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Nors Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – labai didelis (apie 73 proc.), jis kol kas nėra rekordinis tarp šalies premjerų. 1999-ųjų liepą tuomečio vyriausybės vadovo Rolando Pakso populiarumas siekė beveik 75 proc. Tačiau įvairių viešosios nuomonės tyrimų kompanijų skelbiami reitingai kartais gerokai skiriasi tarpusavyje. Kodėl? Paskutinė dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, jog dabartinį vyriausybės vadovą S. Skvernelį palankiai vertina 72,5 proc. respondentų, nepalankiai – vos 9 proc. Sociologai tokius aukštus reitingus pavadino rekordiniais, tačiau, atrodo,
Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė… Gamta Kultūra Užsienyje Verslas 2017-03-212017-03-25 Trakų urėdo išpažintis arba kodėl kartojasi Gedimino kalno istorija: medžius ėmė ir nupjovė, tada pasiūlė tautai – siūlykite idėjas, ką daryti toliau... Trakų miškų urėdas VYGANTAS MIERKIS baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją pradėjo dirbti gimtajame Zarasų miškų urėdijos Antazavės girininkijos girininku, vėliau perspektyvus miškininkas buvo paskirtas dirbti į Miškų ūkio ministeriją vyr. inžinieriumi, o atkūrus šalies nepriklausomybę darbo keliai vėl atvedė į Miškų ūkio ministeriją. Nuo 2002 m. jis vadovauja VĮ Trakų miškų urėdijai. Anot urėdo, lietuvio sąmonėje miškas, gamta nuo seno užėmė ypatingai svarbią vietą. Svarbiausioji šiandienos miškininkų pareiga yra
L. Balsys.„Valstiečių siūlymai riboti žiniasklaidos laisvę – grynas idiotizmas“ Kultūra Politika Užsienyje 2017-03-19 Seimo narį Liną Balsį nustebino „valstiečių“ Dovilės Šakalienės, Zenono Streikaus ir Roberto Šarknicko įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. „Man, kaip buvusiam ilgamečiam žurnalistui, „valstiečių“ siūlymas yra grynas idiotizmas. Toks siūlymas ne tik prieštarauja sveikai nuovokai, bet yra antikonstitucinis. Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai įtvirtina žiniasklaidos laisvę, o valstiečiai pasiryžo ją riboti? Man tai primena sovietinius laikus, kai viskas buvo cenzūruojama ir Lietuvoje nebuvo nei nužudymų, nei prievartavimų, nei vagysčių, nes visa informacija buvo cenzūruojama ir tokie įvykiai neturėjo pasiekti
Šalies ekonomika laimėtų sustiprinus pieno rinkos konkurencingumą Kultūra Užsienyje Verslas 2017-03-172017-03-19 Lietuvos pieno sektorius sukuria apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių daryti stiprią įtaką ekonomikos augimui. Todėl valstybė turi stiprinti viso sektoriaus konkurencingumą ir didinti lietuviškų pieno gaminių eksportą. Taip teigiama Žemės ūkio ministerijai ir Pieno tarybai pateiktoje Lietuvos pieno sektoriaus plėtros galimybių studijoje, kurią savo iniciatyva atliko konsultacinė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Ši studija nuo ketvirtadienio viešai prieinama EKT interneto svetainėje. Studiją pateikęs EKT partneris Darius Dulskis pabrėžė, kad dokumento pagrindą sudaro nepriklausomas pieno rinkos tyrimas pagal viešai prieinamą informaciją, įvertinus pieno
Socialdemokratai siūlo plačiau ištirti politikų galimai keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui Kultūra Politika Užsienyje 2017-03-17 Seimo socialdemokratų partijos frakcija siūlo ne tik Seimo laikinajai tyrimo komisijai ištirti M. Basčio galimai keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui bei įvertinti galimybes inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą, bet ir atsižvelgdama į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptis, komitetui pavesti atlikti platesnį tyrimą dėl Seimo narių ir kitų aukšto rango politikų ryšių galimai keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui. Klausimų ir abejonių dėl politikų ryšių, veiksmų bei jų pasekmių Lietuvos nacionaliniam saugumui yra kilę ne kartą ir įvairių. Todėl ėmęsis aiškintis Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją apie Seimo nario Mindaugo Basčio ryšius Seimas
Seimo pavasario sesijos darbų programoje – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų Kultūra Lietuvoje Politika Užsienyje 2017-03-162017-03-16 Įregistruotame pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 420 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 137, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 10, Seimo nariai (frakcijos) – apie 200 įstatymų projektų. Be to, sesijoje bus išklausytas šalies vadovės D. Grybauskaitės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Pavasario sesijoje tarp pagrindinių prioritetinių Seimo darbų – užtikrinti konkurencingą ekonomikos plėtrą, saugią valstybę ir darnią, atsakingą ir sveiką visuomenę, taip pat didinti švietimo, kultūros ir mokslo kokybę, viešojo sektoriaus efektyvumą ir skaidrumą. „Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės prioritetai sutampa. Planai ambicingi,
Juozas Olekas apie urėdijų reformą Kultūra Politika 2017-03-142017-03-16 J. Olekas. Dar kartą apie urėdijų reformą Kažkodėl mūsų dešinieji politikai niekaip negali palypėti laipteliu aukščiau vakarietiškos politinės kultūros linkme. Etikečių klijavimas ir teiginiai be faktų, atrodo, ir toliau išlieka jų politinės komunikacijos duona. Štai ir vėl, vos imamės svarstyti svarbų valstybei klausimą, mes, socialdemokratai, sulaukiame kaltinimų, neva esame prieš reformas. Nors mūsų „kaltė“ tik tokia, kad turime kitokį požiūrį ir matome kitokią reformos kryptį, nei politines virveles ir svirtis traukanti Daukanto aikštės šeimininkė bei kai kurie stambieji pramonininkai. Noriu dar kartą pakartoti, kad socialdemokratai pasisako už miškų sektoriaus pertvarką. LSDP yra bene
Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai Investuotojams Kultūra Užsienyje Verslas 2017-03-132017-03-14 Mindaugas Janulionis Svarbiausi Ūkio ministerijos darbai susiję su šiais išsikeltais prioritetais: patrauklios investicinės aplinkos, verslui palankios aplinkos ir regionų pažangos, efektyvaus ir skaidraus turto valdymo, inovatyvios pramonės. „Vyriausybės programoje numatyti darbai yra neatidėliotini, juos įgyvendinti svarbu, kad pajustume didesnį investuotojų susidomėjimą ir norą steigti šalyje įmones, kad verslas turėtų galimybę dirbti ir rasti kvalifikuotų darbuotojų, paprasčiau įdarbinti specialistus. Todėl turime dėti daug pastangų kurdami verslui aplinką palankią, mažindami biurokratiją, kurdami įvairius paskatos mechanizmus įmonių produktyvumui ir inovatyvumui didinti, kad šalis būtų patraukli steigti ir vystyti verslą bei išsiskirtų iš kitų šalių“, – sako
R. Dargis. Versle svarbiausia yra idėjos, kurių pasaulyje dabar labai trūksta Kultūra Verslas 2017-03-12 Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Pasaulio miestuose jau gyvena daugiau žmonių nei kaimuose, sparčiai tobulėjančios technologijos keičia ne tik logistikos bei gamybos grandines, bet ir darbuotojus gamyklose. Mintimis apie tai, į ką jau dabar reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam darbo rinkos dalyviui, o ypač jaunam žmogui, dalinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. „Pasaulis sparčiai keičiasi ir miestietiškėja: 2009 metais įvyko lūžis, kai pasaulio gyventojų skaičius miestuose pasiekė 51 proc., žmonės ir toliau keliasi į miestus, šie didėja, auga ir megamiestai. Tuo pat metu vyksta reikšmingi technologiniai pokyčiai, ypač pramonėje, kurie verčia
„Metų valstybės kūrėjas“ – žurnalistas, laidų vedėjas Andrius Tapinas Kultūra Lietuvoje Užsienyje 2017-03-12 Giedrė Biržytė, Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto politologų bendruomenė Kovo 11 – osios proga paskelbė Lietuvos valstybei 2016 metais labiausiai nusipelniusį asmenį – „Metų valstybės kūrėją“. Juo „už jaunimo pilietiškumo ir politinio aktyvumo skatinimą, tiriamosios žurnalistikos puoselėjimą“ tapo žurnalistas, laidų vedėjas Andrius Tapinas. Praėjusiais metais populiarus žurnalistas buvo itin matomas ir įtakingas Lietuvos viešosios erdvės veikėjas, kuris savo iniciatyvomis aktyviai skatino jaunimo susidomėjimą politika, keitė nusistovėjusį žiniasklaidos veidą ir sukūrė bei išplėtojo ne vieną sėkmingą visuomeninę iniciatyvą. A.Tapino nuopelnų valstybei sąrašas ilgas: savo iniciatyva, kartu su kitais žurnalistais, aplankė 100 Lietuvos regionų mokyklų, surengė
M. Drunga. Vokietijos ir Turkijos nesantaika Kultūra Politika Užsienyje 2017-03-092017-03-10 M. Drunga. Vokietijos ir Turkijos nesantaika Paskutiniu metu dar labiau pabjuro Vokietijos santykiai su Turkija. Kai kuriems Turkijos ministrams atšaukti leidimai viešai kalbėti Vokietijos miestuose, nes tai, Vokietijos radijo kalbintų politikų nuomone, tebūtų buvę agitaciniai raginimai Turkijos referendume paremti Recepo Tayyipo Erdogano peršamą prezidentinės sistemos sustiprinimą. Kaip rašė dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ sekmadienį, „viena vertus, Turkijos politikų reakcijos į šiuos jų kalbų Vokietijoje atšaukimus buvo, kaip ir galėjome tikėtis, labai nesantūrios. Turkijos teisingumo ministras prabilo apie „fašizmą“ Vokietijoje, o užsienio reikalų ministras už Vokietijos demokratinio fasado įžvelgė slypint „saugumiečių ir mafijozų valdomos tamsios bedugnės
J. Kazlauskas: ,,Norėčiau iš žmonių tokio pat reiklumo valdžiai, kokį jie demonstruoja krepšiniui” Gamta Kultūra Politika Užsienyje 2017-03-062017-03-10 LKL.lt Lietuvos krepšinio lyga ir generalinis rėmėjas „Tete-a-Tete“ kazino tęsia socialinį projektą „Aš myliu Lietuvą“, kuriuo siekiama paskatinti patriotiškumą ir pilietiškumą, spręsti emigracijos problemas, ugdyti tautiškumo sampratą. LKL.lt kalbėjosi su ilgamečiu Lietuvos rinktinės treneriu Jonu Kazlausku apie tai, ką jam reiškia Lietuva, koks jausmas apima kovojant tarptautinėje arenoje po Lietuvos trispalve ir ko trūksta Lietuvai, kad galėtume gyventi dar geriau. – Esate ilgametis Lietuvos rinktinės, Lietuvos klubų treneris. Ką jums reiškia galimybė Lietuvoje dirbti mėgstamą darbą? – Man tai labai svarbu. Lietuvoje suradau save ir augau kartu su Lietuvos krepšiniu. Man tai
R. Vainienė. Šimtas dienų plačiai užmerktomis akimis Kultūra Politika 2017-03-032017-03-10 Rūta Vainienė Kai naujasis Seimas ir vyriausybė pradėjo savo veiklą, jie nuolat kartojo – neskubėkite vertinti, duokite laiko, leiskite dirbti. Šimtas dienų pralėkė greitai, ir nors eteryje vyravo vienas po kito sekę skandalai nuo automobilio ir palto iki pagalbinio apvaisinimo, aiškumo apie naująją valdžią jau turime žymiai daugiau. Pirmasis praregėjimas aplankė tuos, kurie valstiečius ir žaliuosius piešė rožinėmis spalvomis. Be aiškios ideologijos, be konkrečių darbų, atjoję vien ant milžiniško avansu suteikto rinkėjų pasitikėjimo, valdantieji būtent jį ir sugebėjo iššvaistyti pirmiausia. Nors kol kas nusivylimo epicentre buvo Seimo nariai, išmėginimai jau beldžiasi ir į
G. Nausėda negailėjo pagyrų V. Šapokos pristatytam mokesčių pertvarkos planui Gamta Kultūra Lietuvoje Politika Užsienyje 2017-03-032017-03-10 Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“ SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda negailėjo pagyrų finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytam naujam mokesčių pertvarkos planui. Pasak jo, labai logiška pirmiausia sutvarkyti visa tai, kas yra dabar ir tik tada kelti naujų mokesčių klausimą. Vis dėl to, neatsakyta į vieną labai svarbų klausimą, iš ko bus kompensuojamas neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimas. „Didinant NPD vienaip ar kitaip vis tiek teks prieiti prie to nemalonaus klausimo, ko sąskaita mes tą darysime ir čia vienaip ar kitaip išlys kontūrai tų mokesčių, apie kuriuos vengiama kalbėti, tačiau, kurie
A. Maldeikienė: ,, Už valstybinių miškų valdymo reformą nebalsuosiu“ Gamta Kultūra Politika Užsienyje Verslas 2017-03-022017-03-10 Nuomonės Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Maldeikienė atsako į ,,Verslo ir politikos“ klausimus. Kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Gerbiama Aušra, kalbamės tuo metu, kai premjeras valdančiajai koalicijai pristatinėja Vyriausybės programos įgyvendinimo darbus. Kaip Jūs vertinate šią programą? Apie Vyriausybės programą kalbėjau Seimo plenariniame posėdyje ( 2016 m. gruodžio mėn.13 d.), visi gali susipažinti su mano kalba, sakiau, kad iki rinkimų valstiečių ir žaliųjų programose ir kalbose, o tai vis dėlto yra tie, kas nugalėjo rinkimuose, vyravo du žodžiai – „pokyčiai“ ir „darna“. Dabar matau vieną – „darna“. Tekste įvairiuose kontekstuose jis paminėtas 112 kartų, tad
Miškų urėdijos puoselėja gamtos turtus, rūpinasi kraštovaizdžio objektų išsaugojimu. Kas liks po reformos? Pradžia Kultūra Užsienyje Verslas 2017-02-232017-03-10 www.verslaspolitika.lt Lietuvos miškai ilgą laiką pirmiausia buvo ekonominė vertybė, bet kartu jie tenkino įvairias socialines ir dvasines žmonių reikmes. Valstybės įmonės miškų urėdijos puoselėja gamtos turtus, kultūros paveldo vertybes, rūpinasi kraštovaizdžio objektų išsaugojimu, sudaro sąlygas visuomenei su jais susipažinti, nes miškai, o ypač valstybinės reikšmės, visuomenės ir valstybės gyvenime atlieka labai įvairias funkcijas. Viena iš svarbiausių – socialinė - visuomenė, tai yra naudojimasis miškais rekreacijai, uogavimui, grybavimui. Pastaruoju metu valstybinių miškų miškininkai ypač daug dėmesio skiria miškų pritaikymui visaverčiam šalies gyventojų ir svečių lankymuisi bei turiningam poilsiui. Kuriant rekreacinę infrastruktūrą miškuose, orientuojamasi
