Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 24)

Kultūra

Lietuvos darbdavių konfederacija skaičiuoja alkoholio suvartojimą

Giedrė Narbutaitė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys) Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei „Synopticom“ duomenys rodo, kad, į skaičiavimus įtraukus šešėlinio alkoholio pardavimus ir emigrantų išvežamą alkoholį, praėjusiais metais Lietuvoje vienam asmeniui, vyresniam nei 15 metų, teko 12,8 litrų alkoholio. Labai panašią statistiką skelbia ir Statistikos departamentas, kurio duomenimis praėjusiais metais vienam šalies gyventojui teko 13,2 l gryno alkoholio. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami skaičiai kečiasi priklausomai nuo situacijos. „Prieš mėnesį PSO skelbė, kad vienam lietuviui tenka 18 litrų grynojo alkoholio, iš kurių 5 litrai – neva šešėlinis.

R. Budbergytė. O kur didesni mokesčiai daug uždirbantiems ?

Labai skambiai, bet gana kukliu „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimu“ pavadintas praėjusią savaitę Vyriausybės pristatytas mokesčių pertvarkos planas jau sulaukė nemažai atgarsių. Daugiausia kritikos strėlių – dėl ambicingumo stokos. Pajamų nelygybė Lietuvoje jau kelerius metus išlieka viena didžiausių Europoje. Tai kenkia ne tik ekonomikos augimui, makroekonominiam stabilumui, bet ir ženkliai didina emigracijos mastus. Mokesčių pertvarka yra būtina, siekiant mažinti pajamų nelygybę bei socialinę atskirtį. Rūpestis mažiausiai uždirbančiais, šeimomis, auginančiomis vaikus, kompleksiškai mažinant jų apmokestinimą ir didinant socialines išmokas yra prioritetinis. Pasak mokesčių pertvarkos strategų, pritarus teiktiems siūlymams mažai uždirbančiųjų mokesčių našta bus

Rekordinio ilgio povandeninė sienutė Klaipėdos uoste saugos Smeltės pusiasalį ir retus augalus

Aušra Pilkienė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Malkų įlankoje, palei Smeltės botaninio draustinio krantą kalamos 1,1 km ilgio apsauginės sienutės statybos darbai jau įpusėjo – artimiausiu metu turėtų būti baigti kalti visi povandeniniai poliai, liks tik juos suinkaruoti. Toks projektas, kai daugiau nei kilometro ilgio sienutė įrengiama išskirtinai tik nuo plaukiojančių platformų, Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Praėjusiais metais prasidėjusios statybos nuo keturių plaukiojančių platformų vykdomos tam, kad nebūtų pakenkta krante Smeltės botaniniame draustinyje augantiems retiems, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems augalams. Smeltės pusiasalio kranto linijos sutvirtinimo darbų imtasi, kad būtų galima pagilinti Malkų įlanką iki

VDU Kauno botanikos sodas skelbia bijūnų žydėjimo savaitę

Indrė Sekevičienė, VDU Kauno botanikos sodas Žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos VDU Kauno botanikos sodas kviečia pasigrožėti įspūdingu reginiu – sprogstančiais įvairių spalvų ir atspalvių sodriais ir išraiškingais bijūnų žiedais. Aplankyti žiedų jūrą lankytojai kviečiami nuo birželio 15 d. VDU Kauno botanikos sode sukaupta didžiulė bijūnų kolekcija. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Laukinės rūšys, sumedėję ir tarpsekcijiniai bijūnai sudaro mažą kolekcijos dalį. Kolekcijos pagrindą sudaro žolinių bijūnų veislės – nuo seniausių, išvestų 1846 metais ('Reine des Roses'), iki moderniausių veislių. Išskirtinės yra lietuviškos selekcijos

Lietuvą ispanai mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį

Žemės ūkio ministerijoje nuolat vykstančiuose susitikimuose su įvairiomis užsienio delegacijomis Lietuvos žemės ūkio produktai labai dažnai sulaukia pagyrų, tačiau tokio komplimento, koks nuskambėjo  susitikimo su Ispanijos delegacija metu, dar nėra buvę. Pasak Kanarų autonominio regiono ekonomikos ir santykių su Europa viceministro Ildefonso Socorro, vadovaujančio delegacijai, Lietuvą jie mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį. Tokia nuotaikinga nata prasidėjusiame susitikime, kuriam vadovavo žemės ūkio viceministras Saulius Savickis, buvo aptarta ne tik lietuvių meilė žemės ūkiui, bet ir situacija pieno rinkoje, prekybos bei bendradarbiavimo klausimai. Pasak žemės ūkio viceministro S. Savickio, šis susitikimas

V.Ušackas apie filmą B. Nemcovui: nuo aršių diskusijų iki besąlygiškos pagarbos

Tai nėra patogus filmas. Kaip ir pats Borisas Nemcovas. Jis iššaukė reakciją Kremliuje ir nepaliko abejingų tiesos, demokratijos ir laisvės siekiui atviriems žiūrovams. Tai ne eilinė premjera ir istorija, kuri vienintelį kartą Lietuvoje bus rodoma Kauno publikai, o su ja susitikti atvyksta ir filmo globėjai bei autoriai. Birželio 10 dieną Kauno kino centre „Romuva“. Lietuvos publikai bus pristatomas didžiulio susidomėjimo ir suvaržymų Rusijoje sulaukęs filmas „Pernelyg laisvas žmogus“ (angl. „The Man Who Was Too Free“). Apie filmą ir pažintį su pagrindiniu jo herojumi – Borisu Nemcovu, specialus interviu su filmo globėju Europos

5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“

Siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms. „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas

Mieli Lietuvos žmonės, gerbiamieji Seimo nariai, gyvename tokiu nepaprastu laiku, kai į mūsų dabartį atkakliai beldžiasi ir istorija, ir viso šiuolaikinio pasaulio globalūs iššūkiai. Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę. Vasario 16-osios karta išplėšė mūsų valstybę iš nebūties ir ėmė kurti naują, modernią Lietuvą. Minėdama 20-metį šalis buvo pažengusi stebėtinai toli. Jeigu nebūtų anuomet brutaliai sustabdyta ir naikinta, šiandien gyventume valstybėje, kuriai nereikia vytis prarasto laiko. Jubiliejiniai metai mus įpareigoja ypač realiai ir reikliai pažiūrėti į svarbiausius savo uždavinius. Nėra kitos jėgos,

Mokesčių sistemos sutvarkymas ir efektyvesnis jų administravimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų

Vyriausybė pritarė Baudžiamojo ir Administracinio nusižengimų kodeksų pataisoms, kuriomis siūloma diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos dydžio ir nuo to, ar buvo veikiama organizuotoje grupėje. Taip pat nustatyta vienoda riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą nepriklausomai nuo mokesčių vengimo būdo – nepaisant to, ar siekiant išvengti mokesčių pateikiami žinomai neteisingi duomenys ar jokie duomenys nėra pateikiami. „Mokesčių sistemos sutvarkymas ir efektyvesnis jų administravimas – vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Bausmių už mokesčių vengimą sugriežtinimas turėtų pagerinti mokesčių surinkimą, sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus“, –

V. Gapšiui praplėsti įtarimai dėl kyšininkavimo ir prekyba poveikiu

LRT.lt Ikiteisminiam tyrimui politinės korupcijos byloje artėjant į pabaigą, 2012–2016 m. kadencijos Seimo nariui, buvusiam Darbo partijios pirmininko pirmajam pavaduotojui Vytautui Gapšiui įteiktas praplėstas pranešimas apie įtarimus kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, rašoma prokuratūros pranešime spaudai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad buvęs Seimo narys iš Raimondo Kurklianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime, priėmė 27 100 eurų kyšį. Už dalį šios sumos padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančią televiziją transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Praplėstame pranešime apie

V. Savukynas: Kodėl tapome valstybe be vilties?

29-asis Sąjūdžio gimtadienis praėjo beveik nepastebėtas. Tikriausiai logiška, nes dabartinei Lietuvai Sąjūdis yra neaktualus. Gyventojų Lietuvoje mažėja, bet eilės biurokratinėse įstaigose ilgėja, biurokratams reikia vis daugiau ir daugiau laiko išnagrinėti įvairiausius popierius. Netikite. Keli pavyzdžiai: jei nori, kad Registrų centras įtrauktų tavo elektroninį paštą, reikia atvykti asmeniškai ir parašyti popierinį prašymą. Nori elektroninio sertifikuoto rakto (tai kelių skaičių kombinacija) – lauk 5 darbo dienas. Ir taip yra kiekvienoje biurokratinėje įstaigoje. Mes pasiekėme kritinį tašką, – mūsų padėtis tragiška. Esame nykstanti tauta ir silpna valstybė. Ir tai niekaip nesusiję su pinigais. 1990 metais lietuviai

Visuomenės apklausose LRT – tarp moderniausių žiniasklaidos priemonių

LRT.lt LRT ir toliau pirmauja tarp kitų žiniasklaidos grupių pagal penkias iš šešių vertintų savybių – operatyvumą, patikimumą, objektyvumą, žiūrovų ugdymą ir kultūros puoselėjimą. Tai atskleidžia visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie šalies žiniasklaidos priemones. Įdomu tai, kad per pastaruosius 6 mėnesius (lyginant su 2016 m. lapkričio mėn. apklausa) 6 procentiniais punktais pagerėjo LRT grupės vertinimas pagal modernumo kriterijų. Modernumą, kaip labiausiai ją apibūdinančią savybę, LRT grupei priskiria 37 proc. respondentų. Ypač LRT grupė vertinama kaip kultūrą puoselėjanti ir žiūrovus ugdanti žiniasklaidos priemonė – pagal šuos kriterijus jai

Seime – paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“

Birželio 7 d., trečiadienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Parodą atvers Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, žodį tars Lietuvos garbės konsulas Vokietijos Federacinės Respublikos Badeno-Viurtembergo federalinėje žemėje prof. dr. Volfgangas Hermanas fon Štetenas (Wolfgang von Stetten), vokiečių bendrijos „Edelweiss“, vienijančios „vilko vaiko“ dalią patyrusius asmenis, pirmasis pirmininkas Olafas Pasenau (Olaf Pasenau), vokiečių bendrijos

Naujo Maršalo plano reikia Ukrainai siekiant sustabdyti augantį Putino dominavimą

Seime vyko diskusija „Maršalo planui 70: 1947 m. Maršalo plano reikėjo Vakarų Europai, 2017 m. Maršalo plano reikia Ukrainai“. Šia diskusija paminėtas Maršalo plano 70-metis, kai 1947 m. birželio 5 d. kalbėdamas Harvardo universitete JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas išdėstė savo idėją apie būtinybę Antrojo pasaulinio karo nuniokotai Vakarų Europai suteikti ilgalaikę ekonominę paramą, tam, kad Vakarų Europa atsilaikytų prieš Stalino bandymus išplėsti savo politinį dominavimą Europoje. „1947 m. Maršalo plano reikėjo Vakarų Europos atstatymui po karo, siekiant sustabdyti augantį Stalino dominavimą Europoje. 2017 m. Maršalo plano reikia Ukrainai atstatyti po Rusijos

V. Savukynas. Atmintis, atvėrusi kelius į ateitį

V. Sakuvynas 1948 metais Lietuva buvo labai nepaklusnus okupuotas kraštas. Nepaisant visų represijų, Lietuvos partizanai dar buvo stiprūs, jie turėjo didelę paramą visuomenėje. Reikėjo smogti didelį smūgį. Tokį, kokius mokėjo tik bolševikai. Buvo nuspręsta tuos, kurie nors kokiu būdu galbūt yra pavojingi sovietinei valdžiai, ištremti. Gegužės 22–23 dienos įvyko didžiausi trėmimai. Buvo išvežta virš 40 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Ir kokia ironija – pusė „valstybės priešų“ buvo moterys ir vaikai. Daugelis jų mirė perpildytuose vagonuose, Sibire. Šiandien ši data grimzta į užmarštį. Ir dar mažiau kas prisimena, kad jos atminimas prisidėjo prie Sąjūdžio

Lietuvos saugumui JAV vaidmuo – kertinis

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso delegacijos nariais. Delegacijos, kurios daugumą sudarė JAV Senato rūmų asignavimų ir gynybos komitetų atstovai, apsilankymo Lietuvoje tikslas – tiesiogiai susipažinti su saugumo situacija rytiniame NATO pasienyje, įvertinti Baltijos valstybėms kylančias grėsmes. Šių komitetų rekomendacijos yra labai svarbios Kongresui priimant sprendimus dėl JAV karinės paramos Baltijos valstybėms. Prezidentės teigimu, JAV vaidmuo yra kertinis užtikrinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą. Pasak šalies vadovės, Lietuva nuolatos jaučia tvirtą Jungtinių Valstijų paramą, kuri labai konkrečiai – savo kariais, karine technika ir finansais prisideda, kad Baltijos

„Jubiliejinėje Maršalo plano diskusijoje – JAV ir Ukrainos ambasadoriai“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius birželio 5 d. kviečia vieša diskusija paminėti Maršalo plano 70-mečio jubiliejų. Renginys „Maršalo plano 70-metis: 1947 m. jo reikėjo Vakarų Europai, 2017 m. – jo reikia Ukrainai“ vyks Lietuvos Tarybos salėje (Seimo I rūmai, 2 aukštas), pradžia – 9 val. Diskusijoje dalyvaus Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Anė Hol (Anne Hall), Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jacenkivskis (Volodymyr Yatsenkivskyi), Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius, užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris. Diskusiją

J. Varkalys. Ugdyti ir šviesti!

Jono Varkalys, Lietuvos Respublikos Seimo narys Nūdienos realybė rūsčiai baksnoja, kad baltų ainiai turi rimtų problemų su velnio lašais. Tai – ne nuomonė. Tai – faktas! Ir interpretacijoms čia nėra vietos. Problemą spręsti privalu, neišvengiama, skubu. Situacija reikalauja ne garsių kalbų, o realių žingsnių, kad, nors ir mažėjanti, Lietuva būtų kasdien blaivesnė. Niekas šiandien nekalba apie vyno taurės ar alaus bokalo uždraudimą teatruose ir uždaruose renginiuose, kavinėse ar restoranuose. Bet sunku įsivaizduoti svaigalų platinimą ir pardavinėjimą paplūdimiuose, poilsio aikštelėse, kultūros ir sporto renginiuose, miestų, miestelių šventėse, kuriose dalyvauja šeimos su mažamečiais vaikais

Kodėl Seimas nenori girdėti miškininkų

Mantvydas Maciukevičius, Šakių girininkijos girininkas Vienu metu visa Lietuva pajuto, kad įsilingavo, galima sakyti, įsisiūbavo ne miškininkų pradėta reforma. Aplinkos ministerija (tarsi svetimos valstybės ruporas) skelbė, kad urėdijų nebereikia, reikia iš miškų paimti daugiau pinigo, užtat visus išgelbės vienos įmonės „Lietuvos miškai“ įkūrimas. Mes, girininkai, (taip, tie patys, kurių žada neišvaryti iš darbo ir didinti atlyginimus) svarstome visus šios reformos pliusus ir minusus. Kam kurti naują įmonę, jei bus atleista apie 1000 specialistų bei 2000 darbininkų? ,,Sodros‘ biudžetas negaus apie 7,5 mln eurų įmokų. Miestų ir rajonų savivaldybės negaus 70 proc. gyventojų pajamų mokesčio,

L. Bielinis. Nauja politinė vadovybė: kas laukia LSDP?

Lauras Bielinis

Lauras Bielinis Specialiai žurnalo www.verslaspolitika.lt leidiniui ,,ŠIANDIEN“ Iš tikrųjų daugelis partijos narių bei politines Lietuvos aktualijas stebinčiųjų atidžiai seka naujo LSDP lyderio Gintauto Palucko atėjimą į partijos vadovo postą. Dalis partiečių, kaip ir įprasta, laukia sumaišties ir skilimų. Tokie lūkesčiai neišvengiami, jie būdingi tiems, kurie tenkinasi įprastu ir bijo pokyčių. Nesakau, kad pokyčiai bus tik geri ar tik blogi, bet jie bus, tad inertiškai mąstantiems bus nejauku. Dalis partiečių savo nepasitenkinimą reiškia politiškai, jie balsavo už kitus, antrajame ture savo balsą atidavė už Mindaugą Sinkevičių. Jiems politiniai pokyčiai LSDP siejasi su galimais pasitraukimais iš

G. Kirkilas. Terorizmas veda į asmenines tragedijas, o ne į teroristų pergales

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Juozas Bernatonis reiškia nuoširdžią užuojautą dėl žiauraus teroro akto Mančesteryje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Parlamentui, šios valstybės piliečiams ir žuvusiųjų artimiesiems. Ekstremalaus islamo terorizmas tapo bene esminiu iššūkiu tarptautiniam saugumui trečiajame žmonijos tūkstantmetyje. „Tokie žiaurumu nesuvokiami teroro aktai kaip Mančesteryje veda į asmenines nepamatuojamo skausmo tragedijas, griauna ir negrįžtamai pakeičia daugybės žmonių gyvenimus. Reiškiame gilią užuojautą mūsų kolegoms Jungtinės Karalystės parlamente ir pirmiausia – žuvusiųjų artimiesiems, kurie šiuo metu išgyvena neįsivaizduojamą kančią. Bet

Seimo valdyba neteisėtai nepaskelbė viešojo konkurso ekspertiniam vertinimui dėl Miškų įstatymo projekto

Vytautas Kamblevičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys 2017 m. kovo 20 d Seimo valdybai 46 Seimo nariai, priklausantys skirtingoms frakcijos, pateikė prašymą dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo, tačiau Seimo valdyba iš baimės neteisėtai nepaskelbė viešojo konkurso ekspertiniam vertinimui dėl Miškų įstatymo projekto Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnis, apibrėžiantis sąlygas privalomos išvados dėl įstatymo projekto, imperatyviai numato, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau

Indonezijos rinka atsiveria Lietuvai

Valstybinio vizito į Indoneziją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su šios šalies Prezidentu Joko Widodo. Tai – pirmasis istorijoje aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, ES ir Indonezijos bendradarbiavimas, globalaus saugumo klausimai. Prezidentė taip pat susitiks su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setya Novanto. Indonezija yra didžiausia Pietryčių Azijos valstybė ir ekonominė galia, G20 klubo narė, kuri, Prezidentės teigimu, gali tapti svarbia Lietuvos ekonomine partnere. Pirmasis istorijoje valstybinis vizitas – tai galimybė paskatinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti Lietuvos verslui bei žmonėms šią sparčiai augančią rinką. Šalies vadovė

Pakuojame lagaminą – ko nepamiršti?

Lina Dalmantaitė, Euro RSCG PR Ruošiantis kelionei, daugiausiai galvos skausmo sukelia daiktų pakavimas. Amžini klausimai – ko gali prireikti kelionėje, o ko verčiau neimti? Kelionės metu nesinori apsikrauti nereikalingais daiktais, tačiau yra tokių, be kurių vis sunkiau išsiversti. Ypač kalbant apie elektros prietaisus ir išmaniuosius įrenginius, kurie užima vis daugiau vietos ne tik mūsų kasdieniame gyvenime, bet ir lagamine. Pakuojant daiktus svarbiausia nepamiršti dokumentų, tinkamos aprangos ir... pakrovėjo! Juk visuomet norime būti pasiruošę įamžinti smagiausias kelionės akimirkas, nusiųsti nuotrauką draugui, įsijungti muzikos grotuvą sėdint lėktuve ar paskaityti skaityklę ilsintis prie baseino. Pakuojame lagaminą

Ugis Rotbergs. Latviams miškų ūkio pertvarka tapo lemtinga klaida

Rasa Liškauskaitė Ar valstybinė įmonė tikra šeimininkė? Valstybinius Latvijos miškus valdo viena įmonė - akcinė bendrovė „Latvijas valst meži" (LVM, Latvijos valstybės miškai) , kurios 100 proc. akcijų priklauso valstybei. Įmonė pati jokių darbų miške neatlieka, tik organizuoja konkursus darbams pirkti. Vieni rangovai mišką kerta, kiti matuoja, treti - medieną perka. Tačiau, pasak U. Rotbergso, „Latvijas valst meži" (LVM) toli nuo miško. Miškuose šeimininkauja privatus kapitalas. Valstybinės įmonės rūpestis - iš miško gauti kuo daugiau pinigų. Jų iš miško nori valstybė, jos įmonė ir miške dirbantys verslininkai. Tradiciniai padaliniai - miškų urėdijos, girininkijos su

R. Karbauskis klausia G. Landsbergio: ,,Ar jūs gebate tik pakalbėti”?

Ramūnas Karbauskis Šiomis dienomis kalbama, kad LVŽS atstovai yra radikalai, siūlantys „drakoniškas“ priemones kovoje su besaikiu alkoholio vartojimu. Koncerte prie Seimo toks ponas Gabrielius Landsbergis jomis irgi baisėjosi ir postringavo, kad tokių pasiūlymų nepalaikys. Tik priminsiu, kad tuo pačiu metu Seime Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas pristatė Lietuvos situacijos apžvalgą, kuri sako – lietuviai alkoholio suvartoja DAUGIAUSIA pasaulyje! Akivaizdus indikatorius, kad jei nebus imtasi priemonių, ateityje bus dar blogiau. Norisi viešai paklausti: ar Tėvynės Sąjunga yra principinga ir atsakinga opozicinė politinė jėga, ar visgi oportunizmas ima viršų ir partija viešai ima prieštarauti savo siūlymams? Štai

Alkoholio vartojimo mastai Lietuvoje dideli, o sukeliama žala – dažnai mirtina

Virginija Vervečkaitė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje  viešėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro Lėtinių neinfekcinių ligų ir sveikatos stiprinimo viso gyvenimo laikotarpiu departamento direktorius dr. Gaudenu Galėja (Gauden Galea). Svečias, kalbėdamas apie Lietuvos ir kitų šalių statistiką, dar kartą įrodė, kad alkoholio vartojimo mastai Lietuvoje dideli, o sukeliama žala – dažnai mirtina. PSO atstovas pristatė pagrindinius, su alkoholio vartojimu susijusius, statistinius duomenis, kurie Lietuvoje ypatingai prasti. Pasak dr. G. Galea, šiuo metu Lietuva pirmauja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje pagal suvartojamo

Pensijos kaupimu siūlo rūpintis patiems: nusiteikite ilgiems darbo metams

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Valstybėse, kuriose pensijos mokamos pagal pensijų kaupimo pakopų sistemą, kaupiamas gerokai didesnis procentas, LRT RADIJUI sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų studijų prodekanė Virginija Poškutė. „Tikėtis, kad toks kaupimo elementas, kokį turime šiandien, radikaliai ar bent kiek pagerins būsimų pensininkų pajamas senatvėje, turbūt būtų naivu“, – neslepia V. Poškutė. „Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė sutinka, kad dabartinė sistema nėra palanki, todėl pensija reikėtų rūpintis ir patiems gyventojams. „Reikia pripažinti, kad tikrai didelė dalis pensinio amžiaus žmonių negali sau leisti oriai gyventi. Kita vertus, tie žmonės,

V. Ušackas : ,,Didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra emigracija”

Akvilė Sebežiova, Kauno technologijos universitetas „Iš savo patirties galiu teigti – Europos šalys visada susitaria, kad ir kiek tai užtruktų“, – teigia Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas. Pasak jo, grėsmių ES vienybei, tame tarpe ir susijusių su Rusijos veikla, nereikėtų nei pervertinti, nei nuvertinti – svarbu būti tinkamai pasirengusiems jas atremti. „Turime pasikliauti sąjungininkais, būti pasirengę ir turėti valios gintis patys. Be to, būtina atnaujinti gilesnį bendradarbiavimą su Lenkija. Ji yra stipriausia mūsų sąjungininkė gynybine prasme“, – įsitikinęs V. Ušackas. ES pareigūnas teigia Rusijoje bendraujantis su jaunais šios šalies žmonėmis, pastebintis

Anykštėnas ūkininkas Audrius Juška metė iššūkį ir olandų šiltnamių verslui, ir emigracijai

Pavasarį, kai ant prekystalio pasirodo švieži lietuviški agurkai ar pomidorai, dažnas pirkėjas net nesvarsto, ką rinktis, nes žino – Lietuvoje užaugintos produkcijos kokybė garantuota. Tačiau, kodėl mūsiškiai daržovių augintojai pajėgūs aprūpinti tik 35 procentus visos šalies rinkos?  Kodėl remiame lenkų, ispanų, olandų verslą, užuot iki soties kirtę lietuviškas daržoves ir vaisius?Atsakymo pabandėme ieškoti Anykščių rajono ūkininko Audriaus Juškos šiltnamių versle. Gintaras MINIJA, www.verslaspolitika.lt Pirkėjų stalui – aukštos kokybės produkcija Anykščių pašonėje esantys ūkininko Audriaus Juškos daržovių šiltnamiai jau iš tolo traukia akį. Ūkis per keliolika metų nuo smulkios įmonės išaugo į stambiausią privatų Anykščių verslą.

Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 9 dieną pokalbiuose su Japonijos viešojo ir privataus sektoriaus atstovais akcentavo mūsų šalies informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus pasiekimus bei išreiškė įsitikinimą, jog netrukus ir šioje srityje Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas įgaus pagreitį. Ministras susitiko su Lietuvos ir Japonijos parlamentinės draugystės lygos pirmininku Hirofumi Nakasone bei jos nariais, Kanagavos prefektūros gubernatoriumi Yuji Kuroiva, šios prefektūros Hiracukos miesto, kuriame Lietuvos nacionalinė rinktinė ruošis Tokijo 2020 m. olimpinėms žaidynėms, meru Katsuhiro Ochiai, „NTT docomo“ vykdančiuoju vyresniuoju viceprezidentu Toshiki Nakayama. Susitikimuose buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo plėtros galimybės

M. Basčio apkaltos komisijos darbas pratęstas iki birželio 1-osios

Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos komisijos darbą pratęsė iki birželio 1 dienos. Pratęsti komisijos darbą prašė komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, nes užsitęsė liudininkų apklausos. Seimas yra patvirtinęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras M. Bastys veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui. Kiek anksčiau Seimo narys Mindaugas Bastys pakartotinai kreipėsi į Seimo Specialiąją tyrimo komisiją dėl komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės nušalinimo. Abejonių dėl Komisijos pirmininkės A. Širinskienės tinkamumo vykdyti Apkaltos komisijos pirmininkės pareigas sukėlė

Pradėjo tyrimą dėl situacijos valstybės įmonėje „Automagistralė“

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl VĮ „Automagistralė“, prižiūrinčios Lietuvos Respublikos automagistrales, prieš mėnesį pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įmonė įtariama galimai piktnaudžiavusi vykdydama viešuosius pirkimus kelių remonto srityje. STT pareiškė įtarimus „Automagistralės“ vadovui V. Moliui ir jo pavaduotojui K. Eirošiui, jų namuose buvo atliktos kratos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio nurodymu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) pradėjo vidinį tyrimą dėl situacijos valstybės įmonėje „Automagistralė“ ir dėl įmonės direktoriaus Vladislovo Molio bei jo pavaduotojo Kazimiero Eirošiaus veiksmų. „Turime daug nerimą keliančios informacijos dėl situacijos šioje įmonėje. Privalome nedelsdami inicijuoti tyrimą dėl galimo valstybės

Anykštėnas Antanas Baura – ne tik savo srities profesionalas

www.verslaspolitika.lt Anykščiuose Seimo nario rinkimus laimėjo Antanas Baura. Laisva vieta Seime atsirado mandato atsisakius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovei Gretai Kildišienei. Sekmadienį vykusiuose Seimo nario rinkimuose Anykščių-Panevėžio vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Antanas Baura. ,,Rinkėjų valia ir sprendimas yra toks, kad nugalėjo A.Baura. Tai reikia pripažinti, pasveikinti jį ir padėkoti savo rinkėjams.Nesu anykštėnas, tad galima sakyti, kad rinkėjai pasirinko vietinį žmogų. Nemanau, kad rezultatui lemiamos įtakos turėjo partija, viską nulėmė žmogiškasis faktorius. Žmonės pasirinko nuosaikesnį kandidatą, o ne mane – nesusijusį su vietos valdžia. Šį kartą rinkėjai taip

Regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo pasiūlymus, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų

Tyrimas: pusė šalies gyventojų norėtų, kad jų vaikai būtų verslininkai

48 procentai šalies gyventojų savo vaikams linki verslininko karjeros. O pačius verslininkus žmonės sieja su rizika, inovacijomis ir sunkiu darbu. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Pats kurti verslą norėtų kas trečias lietuvis – 36 procentai apklaustųjų. Verslininkais būti labiau nori jaunimas iki 25 metų, taip pat turintieji aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas. „Savas verslas daugumai žmonių pirmiausia siejasi su savirealizacija, noru pačiam būti savo gyvenimo kūrėju, ypač tai būdinga jaunesniems žmonėms. Jaunimas nebijo rizikuoti, nebijo „užplaukti ant seklumos“. Vyresniame amžiuje savo verslo

R. Sotvarė-Šemetienė. Drausti yra lengva, gali bet kas

R. Sotvarė-Šemetienė Pagaliau tai įvyko. Pagaliau mūsų naujai išrinktieji turi konkretų, apčiuopiamą ir, neslėpkim, įspūdingą savo veiklos rezultatą. Keturis mėnesius spurdėję ir dusę lyg žuvis, išmesta ant ledo, dabar bet kam gali pasakyti ir net parodyti: taip, mes tai padarėme. Praėjusį mėnesį prekyba degtine Lietuvoje beveik sustojo. Alaus pardavimai, palyginti su pernai kovu, krito ketvirtadaliu. Vyno – perpus. Taip atsitiko įspūdingai padidinus akcizus gėrimams. Kai kam net gali atrodyti, jog šis kovas tapo Aurelijaus Verygos, Dainiaus Kepenio ir visų blaivininkų svajonės išsipildymu. Bet neskubėkime. Čia dar ne ta pergalė, kurią vertėtų prisiminti. Vasarį,

Seimo TS-LKD frakcija pasipiktino Aplinkos komiteto melaginga išvada

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gabrielius Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami į artimiausią komisijos posėdžio darbotvarkę įtraukti ir išnagrinėti klausimą dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko Kęstučio Mažeikos atsakomybės 2017 m. balandžio 27 d. Seimo plenarinio posėdžio metu pateikus suklastotą dokumentą. Balandžio 18 d. plenariniame posėdyje premjeras Saulius Skvernelis pateikė Vyriausybės ataskaitą, o Seimas pavedė ją iki balandžio 27 d. apsvarstyti Seimo komitetuose. Aplinkos apsaugos komitete ši ataskaita nebuvo apsvarstyta, tačiau komiteto pirmininkas K. Mažeika, pristatydamas posėdžio protokolo išvadą balandžio 27

55 procentai lietuvių gali siekti Jungtinės Karalystės pilietybės po BREXIT

verslaspolitika, lrs.lt Seimo Konstitucijos salėje vykusioje diskusijoje „BREXIT ir Lietuvos piliečių Jungtinėje Karalystėje interesai“ kalbėta apie Lietuvos piliečių interesus Jungtinėje Karalystėje, aptarta kaip BREXIT proceso pokyčius paversti privalumais ir naujomis galimybėmis, kaip sudaryti palankias sąlygas Lietuvos piliečiams sugrįžti į Tėvynę. „BREXIT – didžiulis iššūkis net tik Jungtinei Karalystei, Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai, kuris pareikalaus dar didesnio valstybių susitelkimo priimant sprendimus, glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo ne tik ekonomikos, prekybos, saugumo bei kitose srityse, – pažymėjo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus. – Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra svarbios strateginės

„Žmogiškai pasakysiu – po E. Masiulio situacijos aš niekuo nebenoriu tikėti”

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, www.lrt.lt ,,Ateis diena, kai liberalams morališkai bus dar sunkiau",- sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.   Taip jis sako komentuodamas partijos nario Šarūno Gustainio, turinčio specialiojo liudytojo statusą, situaciją. „Ten gali būti klampesnė situacija. Š. Gustainis yra registravęs kažkokią pataisą, kuri galėtų būti traktuojama kaip naudinga „MG Baltic“ koncernui“, – sako E. Gentvilas ir priduria tikįs, kad pati partija neturėjo nelegalaus finansavimo. Liberalų sąjūdžio politinės korupcijos istorija, prasidėjusi pernai gegužę, kai su didele pinigų suma įkliuvo tuometis partijos vadovas Eligijus Masiulis, regis, galėjo suduoti partijos prestižui negrįžtamai

Top