Savaitraštis ŠIANDIEN. Savivaldai turi būti suteikta daugiau teisių ir atsakomybės

Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Rietavo savivaldybės meras Antanas ČERNECKIS

• 

Gerbiamas mere, Rietavo savivaldybei jūs vadovaujate nuo pat jos įkūrimo. Kaip paaiškintumėte tokį žmonių pasitikėjimą, kad jie mero kėdę jums patiki jau penktą kadenciją?

Ne penktą, o šeštą kadenciją. Kodėl? Šito turbūt reikėtų klausti pačių rietaviškių, kurie kasdien mato, kaip nuo savivaldybės įkūrimo pradžios pasikeitė ne tik Rietavas, bet ir kaimai, miesteliai, gyvenvietės.

Tiesiog dirbame, kad žmonėms būtų geriau, gražiau ir patogiau gyventi.

Kas pasikeitė savivaldybėje per tuos metus, ar galite trumpai apžvelgti ne tik savo, bet ir savivaldybės tarybos veiklą? Ar nemažėja pasitikėjimas savivalda, ypač iš centrinės valdžios?

Pasikeitė labai daug kas – savivaldybės Tarybai priėmus sprendimus, įgyvendinta daugybė projektų, kuriems panaudotos ne tik savivaldybės biudžeto, bet ir Europos Sąjungos fondų lėšos. Įsteigėme socialinių paslaugų teikimo, vaikų užimtumo, sporto, rekreacijos įstaigų.

Per tuos metus stengėmės puoselėti nuo kunigaikščių Oginskių laikų išlikusias tradicijas kultūros, švietimo srityje.

• 

Mūsų žmonės savivalda pasitiki ir tiki, kad viskas tik nuo jos ir priklauso. Tačiau šiek tiek neramu, nes kuo toliau, tuo labiau mūsų valstybėje jaučiama centralizacijos tendencija (sakykim, įstaigų vadovų, valstybės tarnautojų skyrimas į pareigas beveik nepriklauso nuo savivaldybės).

Viena aktualiausių problemų šalyje – prastėjanti demografinė situacija. Gal Rietave padėtis kitokia?

Esame savivaldybė, kurios 52 proc. teritorijos užima miškai, gyventojų skaičius 1 km2 yra gerokai mažesnis negu kitose savivaldybėse.
Demografinė padėtis galėtų būti ir geresnė, bet taip yra ir daugumoje kaimiškų Lietuvos savivaldybių, Dabar pas mus padėtis stabilizavosi ir tikimės, kad gyventojų kasmet daugės.

• 

Kaip įvertintumėte verslo plėtrą, žmonių užimtumą, atlyginimų augimą?

Džiaugiamės nauja gamykla, kuri papildė verslo įmonių sąrašą. Nors jau dabar yra nemažai įmonių, rengiam sąlygas steigtis naujoms, džiugu, kad norinčių mūsų savivaldybėje plėtoti verslą atsiranda vis daugiau.

Plečiantis verslui, gerėja žmonių užimtumas, o atlyginimo vidurkis savivaldybėje šiuo metu – 1097,7 Eur.

Kaip pavyko išsaugoti kultūros židinius, kaimo mokyklas?

Didžiuojamės, kad išsaugojome Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, kuris dabar savo veiklą plėtoja ir toli už Lietuvos ribų.

Atgimė renovuotose patalpose įsikūrusi Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla, kurios auklėtiniai garsėja visoje šalyje. Džiaugiamės įgyvendinę svarbų projektą ir naujose patalpose įkurdinę kultūros centrą.

• 

Didelis traukos centras – buvusioje augalų veislių tyrimo stotyje įsikūrusi viešoji įstaiga Rietavo žirgynas.

Savo veikla jaunus žmones traukia atviras jaunimo centras, skaitytojų laukia bibliotekos. Savivaldybėje veikia Trečiojo amžiaus universitetas, neįgaliųjų organizacijos, vaikų dienos centrai, daug aktyvių bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų.

Deja, turim pripažinti, kad bendrojo lavinimo mokyklų sumažėjo daugiau kaip per pusę.

Priežastis – perpus sumažėjo mokinių. Turime Lauryno Ivinskio gimnaziją Rietave su filialu Daugėduose, Tverų gimnaziją su filialu Medingėnuose ir Žadvainių pagrindinę mokyklą.

• 

Lopšelyje-darželyje jau nebesutelpa vaikai, todėl priešmokyklinio ugdymo grupes keliam į Lauryno Ivinskio gimnaziją, ikimokyklinio ugdymo grupę įsteigėme ir Tverų gimnazijoje.

Kokių investicijų sulaukiate, kokius projektus įgyvendinate?

Savivaldybės administracija su Rietavo turizmo ir verslo centru įgyvendina nemažai tarptautinių projektų. Mums labai svarbūs infrastruktūriniai projektai, įgyvendinami panaudojant ir savivaldybės, ir ES lėšas.

• 

Nelieka nuošalyje ir švietimo, kultūros, sporto sritys, šiuo metu intensyviai įgyvendiname Rietavo tikslinės teritorijos programą, pagal kurią įrengsime žaidimų ir sporto aikšteles vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems.
Įrengėme miesto centre turgavietę, tvarkysime aikštes, skverus, parko teritoriją, poilsio zoną prie Jūros upės.

Labai svarbus šiuo metu įgyvendinamas projektas, skirtas teritorijų verslui plėtoti įrengimui.

Šiemet sukanka 160 metų, kai K. Oginskis įkūrė žemės ūkio mokyklą. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė, kad Rietave būtų įsteigta žemės ūkio mokykla – daugiafunkcis centras. Kokios galimybės atgaivinti buvusią Žemaitijos kolegiją ir vietoj jos įsteigti buvusią Ūkininko mokslinyčią?

Ūkininkystės mokslinyčia buvo profesinio žemės ūkio ir verslo mokymosi pradžia Lietuvoje, per daugelį metų praėjusi daug vystymosi pakopų ir tapusi šiuolaikiniu mokymo centru. Dėl demografinių procesų ir reikalavimų aukštosioms mokykloms, neatsižvelgiant kur jos veikia, Žemaitijos kolegija buvo panaikinta.

• 

Žinoma, Rietavo savivaldybei ir visam Žemaitijos regionui būtų labai gerai, jeigu čia būtų įkurtas daugiafunkcis centras, kuriame regiono (ir ne tik) gyventojai galėtų ne tik kelti savo kvalifikaciją, bet ir įgyti naujų specialybių.

Jis turėtų veikti vadovaudamasis kitokiais negu įprasta profesinė mokykla principais, kurie jau įgyvendinti Skandinavijos ir kitose valstybėse.
Tai būtų naudinga ir žmonėms, ir išsaugotume per daugelį metų sukauptą techninę bazę, pastatus, darbą turėtų ir šiuo metu čia dirbantys specialistai.

Tačiau visiems turbūt aišku, kad vien mūsų norų (nors ir kokie jie geri būtų) neužtenka. Būtina, kad aktyviai savo nuomonę pareikštų regiono ūkininkai, verslo žmonės, tam pritartų Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio ministerijos, asocijuotos verslo struktūros ir kitos suinteresuotos institucijos.

Parengta pagal savaitraštį ŠIANDIEN