Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 70)

Autorius: Verslas ir Politika

Permainos Nacionalinėje žemės tarnyboje: griežtinama teritorinių padalinių veiklos priežiūra, stiprinama kova su korupcija

Karolis Didžiulis 2017 m. gegužės 30 d. sukako metai, kaip Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovauja Danielius Kuprys. Pasak tarnybos vadovo, profesine prasme jam tai buvo sunkiausi, bet kartu ir įdomiausi metai. „Prieš metus pasiryžau vadovauti visiškai žmonių pasitikėjimą praradusiai tarnybai. Tai labai didelis iššūkis. Sprendžiant įvairias įsisenėjusias problemas buvo būtina imtis kuo skubesnių veiksmų, užtikrinti, kad tarnyba pilnu pajėgumu galėtų tarnauti visuomenei ir sklandžiai įgyvendintų valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje”, – sako direktorius D. Kuprys. Tolimesnės veiklos perspektyvos Anot NŽT vadovo, vienas iš svarbiausių uždavinių, padedančių pasiekti iškeltus tikslus – racionaliai

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo atgaivinti linų auginimą Lietuvoje

Romaldas Abugelis, Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei parengti nacionalinę ilgalaikę linų ūkių plėtros programą. Tikimasi, kad tokia programa padėtų išsaugoti linų auginimą mūsų šalyje ir užtikrintų kompleksišką šios unikalios kultūros plėtrą. Lietuvoje yra palankios sąlygos linų auginimui, ši ūkio šaka turi itin gilias ir turtingas tradicijas, tačiau dabar šios kultūros auginama tik apie 300 hektarų. Linų produktai itin naudingi sveikatai yra ir daug kitų jų pritaikymo galimybių. Apie priimtus sprendimus Vyriausybė paprašyta informuoti Kaimo reikalų komitetą iki 2017 m. gruodžio 1 dienos.  *** Skaitytojams siūlome ,,Verslo ir

Ž. Pavilionis: ,,Norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas”

Seimo narių grupė Seime įregistravo rezoliuciją, kviečiančią Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentarus priimti teisės aktus, neleisiančius nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamai elektrai patekti į Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemas. Pasak vieno iš rezoliucijos autorių, Seimo nario Žygimanto Pavilionio, norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas: „Praėjusių metų vasarą surinkome piliečių parašus įstatymo, draudžiančio tiekti Astravo ir kitų nesaugių elektrinių gaminamą elektrą į Lietuvos rinką, iniciatyvai. Neseniai ši iniciatyva virto įstatymu, kuriam buvo pritarta Seime. Šiandien privalome žengti dar vieną žingsnį ir visomis diplomatinėmis priemonėmis

Seimo opozicijos kritika dėl regionų ligoninių

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas pažymi, kad sulaukęs kritikos iš opozicijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš Seimo sveikatos reikalų komiteto darbotvarkės atsiėmė įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimą universitetinėms gydymo įstaigoms ir savaime sumažinti rajonų ligoninėms. Ministras pateikė Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtina, kad ministerija turi teisę nustatyti atskirų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų universitetinių, respublikos, regionų ar rajonų gydymo įstaigoms, bazinių kainų indeksavimą. „Nors ministro pasiūlytam įstatymo projektui Seimas po pateikimo pritarė, tačiau Sveikatos reikalų komitete pavyko

Helmutas Kolis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas  vizito Berlyne metu Vokietijos Vyriausybės kanceliarijoje pasirašė užuojautą dėl buvusio ilgamečio Vokietijos federalinio kanclerio Helmuto Kolio (Helmut Kohl) mirties. „Helmutas Kolis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu, suvaidinusiu lemiamą vaidmenį Vokietijos ir Europos susivienijime. Jis kalbėjo paprastai ir neretai tiesmukai, bet buvo ypač įžvalgiu valstybininku ir sumaniu diplomatu. Jam svarbiausia buvo taika, vienybė ir gerovė Vokietijoje bei Europoje“, – tvirtina G. Kirkilas. H. Kolis vadovavo Vokietijai 16 metų (1982–1998), per kuriuos jis suvienijo Rytų ir Vakarų Vokietiją bei

Apklausa atskleidė nacionalinius eismo kultūros ypatumus

Raimonda Mailaitė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Komunikacijos projektų vadovė Stereotipiniai streso keliuose faktoriai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog šie rezultatai puikiai iliustruoja, su kokiomis eismo kultūros problemomis Lietuvoje susiduriama dažniausiai. „Kažkiek nesusikalbėjimo

Rūta Vainienė. Ir vėl de javu kaip prieš dešimtmetį, kai po nakties pabudome su naujais mokesčiais

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis. Mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą mokės ir mažesnes nei 30 tūkst. eurų per metus gaunantys asmenys, kurie užsiima individualia veikla ir priklauso taip vadinamoms „laisvosioms profesijos“. Mokesčių atostogos metams bus suteiktos tiems, kurie pirmą kartą gyvenime pradėjo verslą. Tačiau čia gerosios naujienos ir

Valstybinių miškų valdymo reforma atidedama iki Seimo rudens sesijos

Prie Seimo  į piketą dėl  valstybinių miškų valdymo reformos susirinkę žmonės išgirdo, kad  reformos priėmimas atidedamas iki rudens sesijos. Tai sakė su piketuotojais susitikęs  Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Jis teigė pirmą kartą girdintis miškininkų pageidavimą sėsti prie derybų stalo , tačiau p. V. Pranckietis profsąjungų federacijos vadovei Ingai Ruginienei pažadėjo susitikti ir aptarti reformos klausimus. I. Ruginienė ,,Verslui ir politikai" ne kartą sakė, kad Vyriausybė per pusę metų taip ir nesugebėjo atsakyti, kokią naudą valstybei ir piliečiams duos planuojama reforma. Ji tikisi, kad Seimo nariai išgirs žmonių  nerimą ir reformą numatančius įstatymus nagrinės

Planus drastiškai mažinti lėšas kultūrai R. Karbauskis aiškina galima nauja krize

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Kultūros įstaigų vadovai skambina pavojaus varpais dėl vyriausybės planų kitais metais kultūros finansavimą sumažinti beveik 18 mln. eurų. Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje jo vadovas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad lėšas mažinti siekiama dėl neva galimos naujos ekonominės krizės, bet kartu ramino, kad sprendimo dėl 18 mln. eurų atėmimo dar nėra. Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson interviu LRT.lt taip pat tikina, kad galutinis skaičius nebus toks drastiškas. Vyriausybė siekia, kad visos ministerijos, išskyrus Krašto apsaugos, kitų metų biudžetus bendrai susimažintų 616 mln. eurų ir juos sumestų į bendrą „pokyčių krepšelį“. Kultūros

Praėjusią savaitę LRT žiūrovams įdomiausia – E. Jakilaičio pokalbis su A. Skardžiumi

LRT.lt Pateikiame LRT mediatekos įrašų penketuką. Šie įrašai praėjusią savaitę LRT mediatekos lankytojų buvo žiūrimiausi. Itin didelio žiūrovų susidomėjimo praėjusią savaitę sulaukė žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedama laida „Dėmesio centre“, kurioje dalyvavo Seimo narys Artūras Skardžius, žurnalistas Dovydas Pancerovas ir Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. Laidoje diskutuota apie pasklidusią informaciją, jog socialdemokratas A. Skardžius Seimo nario pareigas naudoja siekdamas finansinės naudos sau: jis gauna pajamas iš vėjo energetikų ir aktyviai dalyvauja vėjo energiją reguliuojančių įstatymų rengime. LRT TELEVIZIJOS žiūrovų pamėgtoje laidoje „Gyvenimas“ pasakota apie porą, kurią suvedė du baisūs ir labai panašūs atsitikimai, stipriai

Miškininkų piketas prie Lietuvos Respublikos Seimo

Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) pranešė, kad , birželio 21 d., posėdžiaujant LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, miškų urėdijų profesinės sąjungos surengs atskirus piketus. Piketai prieš skubotą ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą vyks nuo 10 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53). Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, remdama savo narius, taip pat surengs atskirą piketą. www.verslaspolitika.lt piketo išvakarėse kalbėjosi su federacijos pirmininke Inga Ruginiene.  Kodėl rengiate šiuos piketus? Siekiame atkreipti dėmesį į chaosą ir politikų savivaliavimą, įgyvendinant valstybinių

Ūkio ministras M. Sinkevičius JAV susitiko su didžiausios pasaulyje biotechnologijų asociacijos viceprezidentu

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius vizito JAV metu susitiko su Biotechnologijų inovacijų organizacijos  viceprezidentu Josephu Damondu, su kuriuo aptarė Lietuvos siekį stiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje su JAV ir padėkojo už šiemet Lietuvai skiriamą ypatingą dėmesį forume „BIO International Convention 2017“. Ministro susitikimas su BIO viceprezidentu – pirmasis dviejų šalių bendradarbiavimo istorijoje. Taip pat šiemet „BIO International Convention 2017“ dalyvaujantiems Lietuvos atstovams suteikta galimybė prisistatyti net du kartus: ūkio ministras birželio 21 d. dalyvaus viename iš atidarymo renginių ir pristatys Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą, o „Verslios Lietuvos“ atstovai forume „Innovation Hubs“

Socialdemokratai dėl A. Skardžiaus kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją

Socialdemokratų frakcija, reaguodami į žiniasklaidoje iškeltas abejones dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešų ir privačių interesų derinimo, kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją. "Vertiname partijos reputaciją, todėl, siekdami objektyviai ir skaidriai išsiaiškinti visus A.Skardžiui mestus įtarimus, kreipėmės į Seimo Antikorupcinę komisiją. Tikimės viešo ir skaidraus tyrimo," – sako LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratų Etikos ir procedūrų komisija įvertino A.Skardžiaus raštu pateiktus paaiškinimus. Naujienų portalas 15min.lt pirmasis pranešė, kad parlamentaro A.Skardžiaus šeima gauna pajamų iš vėjo energetikos vystytojų, o politikas rengia įstatymų pataisas, susijusias su atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Parlamentaras tikina, kad jo veikla Seime niekaip nesikerta

V. Janulis. Tikras ūkininkas keliasi kartu su saule

Fotomenininkas Vytautas Janulis švenčia  60 -ies metų jubiliejų, jis  gimė Smėlynėje, Anykščių rajone, šiuo metu gyvena Vilniuje, vasaras leidžia Utenos rajone, Kirdeikiuose. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1990, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005. 1988–90 Anglijos Karališkosios fotografijos meno draugijos narys. Nuo 1988 iki 2012 metų surengė 25 individualias parodas Lietuvoje (Vilniuje, Anykščiuose, Utenoje, Molėtuose, Kupiškyje, Ukmergėje,, Zarasuose, Troškūnuose, Šiauliuose ir kitur bei užsienyje (Prancūzijoje 1990, Vokietijoje 1991). Menininkas parodas demonstruja ne tik parodų salėse, bet yra surengęs parodas ir bažnyčios šventoriuje, ant trovų, ant namų sienų. V. Janulis  yra Lietuvos sunkiosios atletikos

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Lietuvos bankas paskelbė, kad gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų. Tačiau vis daugiau įmonių teigia, kad, nuolat didindamos darbo užmokestį, jos negali rasti pakankamai darbuotojų, ir tai riboja jų veiklą. Žinoma, situaciją dar labiau apsunkina prasta demografinė

Jungtinė Karalystė turi toliau išlikti strategine Lietuvos partnere

Lietuva nori, kad ir po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė išliktų strategine mūsų šalies partnere, o Lietuvoje gyvenantys britai bei Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai išlaikytų esamas teises. Tai sakoma Lietuvos Seimo  priimtoje rezoliucijoje, kurią inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Aušrinė Armonaitė. Seimas rezoliucijoje taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Karalystės vaidmuo yra svarbus geopolitinio saugumo garantas, todėl jos dalyvavimas formuojant Europos saugumo ir gynybos politiką bei užtikrinant Baltijos šalių saugumą ir toliau išlieka esminis ir nepamainomas. Lietuva ir toliau laikys Jungtinę Karalystę strategine savo partnere. Lietuva sieks,

Trys ministrai nebeturi visuomenės palaikymo

„Lietuvos rytas“ paskelbė  „Vilmorus“ apklausą: Prezidentę Dalią Grybauskaitę palankiai vertina 66,6 proc. apklaustųjų, o premjerą – 54,1 proc. Vyriausybės vadovą  palankiai jį vertinančių per mėnesį sumažėjo nuo 63,2 iki 54,1 proc. Trys šios Vyriausybės ministrai – švietimo ir mokslo sveikatos apsaugos bei žemės ūkio – nebeturi visuomenės palaikymo - teigiamai vertinančių yra mažiau nei galvojančių priešingai. Pavyzdžiui, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę palankiai vertina 18,6 proc., nepalankiai – 28,1 proc. respondentų. verslaspolitika.lt

Konservatoriai vėl siekia Lietuvos komunistų partiją įvardinti nusikalstama organizacija

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno iniciatyva pateiktas rezoliucijos projektas, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) įvardinti nusikalstama organizacija. Sovietinės okupacijos laikotarpių 1940–1941 ir 1944–1990 m. Lietuvos komunistų partija buvo sudėtinė Sovietų Sąjungos Komunistų partijos dalis ir atliko pagrindinį vaidmenį Lietuvoje įtvirtinant diktatūrą bei represinį režimą, todėl yra atsakinga už okupacijos metu padarytą žalą ir nusikaltimus. Paradoksalu, kad nors 1998 m. Seime buvo priimtas įstatymas, kuriuo sovietinės valdžios jėgos ir saugumo struktūros (NKVD, NKGB, MGB, KGB) buvo pripažintos nusikalstamomis organizacijomis, vykdžiusiomis genocidą, represijas, terorą ir politinį

Prancūzai tiki prezidento partija, Britanijos išstojimas iš ES niekam nebus naudingas

Prancūzijos prezidento E. Macrono partija laimėjo absoliučią daugumą parlamente. Prancūzijos parlamento rinkimuose prezidento Emmanuelio Macrono įkurta partija gavo absoliučią daugumą. Kiek daugiau nei metus gyvuojantis judėjimas „Respublika, pirmyn“ turės per tris su puse šimto vietų iš 577. T E. Macronas yra žadėjęs įgyvendinti pažadus per artimiausius penkerius metus: 60 milijardų eurų sumažinti biudžeto išlaidas, atleisti per šimtą tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų bei reformuoti darbo rinką.   Ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) turės aštuonis deputatus, o jo lyderė Marine Le Pen pirmąkart išrinkta į šalies parlamentą. Briuselyje prasideda derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos

Mirė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis

Eidamas 88-uosius metus mirė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, skelbia BBC.„Bild“ pranešė, kad politikas mirė savo namuose Liudvigshafene. H.Kohlis Vokietijai vadovavo 16 metų, nuo 1982-ųjų iki 1998-ųjų, ir buvo ilgiausiai valdęs šalies kancleris nuo Otto von Bismarcko. Helmutas Kohlis, kurio pilnas vardas yra Helmutas Jozefas Michaelis Kohlis, gimė 1930 metų balandžio 3-iąją Liudvigshafeno finansų tarnautojo Hanso Kohlio šeimoje. Būsimąjį legendinį Vokietijos politiką augino konservatyvių katalikiškų pažiūrų tėvai. Be Helmuto, šeimoje augo jo sesuo Hildegard ir brolis Walteris. H.Kohlis buvo trečiasis, jauniausiasis, vaikas. Politikas vadovavo šaliai per Vokietijos susivienijimą, kuris įvyko 1990-aisiais, praėjus vieneriems

Pasaulinė „Lidl“ bendruomenė „Facebook“ pasiekė 20 milijonų ribą

20 milijonų sekėjų: šių metų gegužę „Lidl“ peržengė 20 milijonų ribą, kartu sudėjus visų šio prekybos tinklo šalių bendrovių paskyrų „Facebook“ socialiniame tinkle sekėjų skaičių. Tai yra puiki proga padėkoti. Ir ne tik: savo draugų bendruomenei „Lidl“ paruošė kai ką išties ypatingo. „Lidl“ sekėjams socialiniame tinkle „Facebook“ dedikuojama suomių atlikėjos Saaros Aalto pagal dainininko Passenger 2012 metų hito „Let Her Go“ melodiją sukurta ir atliekama daina. Tekstas sudėtas iš 20 kalbų, vartojamų įvairiose šalyse, kuriose veikia „Lidl“. 30-metė dainininkė jau ilgą laiką yra žinomas veidas Suomijoje, o 2017-aisiais padarė proveržį ir

ASU ir VDU pasirašė sutartį dėl universitetų integracijos

Aktyvias ir vis dar neaiškias diskusijas apie šalies aukštojo mokslo reformą ir universitetų susijungimą Vytauto Didžiojo (VDU) bei Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetai nutarė keisti realiais darbais. Aleksandro Stulginskio universiteto Senato posėdžio metu buvo pasirašytas šių dviejų aukštųjų mokyklų integracijos susitarimas, kuriuo nutarta Kaune plėtoti klasikinį, plačios aprėpties, istorines tradicijas ir tarptautinį pripažinimą turintį Vytauto Didžiojo universitetą kartu su autonomiškomis specializuotomis akademijomis, tarp kurių - ASU pagrindu integruota žemės ūkio, miško ir kaimo plėtros specializuota akademija. Toks modelis laikomas perspektyviausiu Lietuvai ir aiškiausiu visai akademinei bendruomenei. „ASU yra specializuotas sektorinis universitetas, o vedant

Miškų reforma: išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų

Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais galės būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje. Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir

A. Bilotaitė siūlo griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo griežtinama prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarka, o savivaldybėms suteikiama daugiau galių riboti alkoholio prekybą tam tikrose teritorijose. Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų steigimosi sąlygas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose, tuo pačiu suteikiant teisę namo gyventojams spręsti, ar jų kaimynystėje turėtų veikti alkoholinių gėrimų parduotuvė. Įsigaliojus pataisoms, daugiabučio gyventojų sutikimą reikėtų gauti kaskart, kai tuo pačiu adresu būtų steigiamas naujas ūkio subjektas. Pasak projekto rengėjos A. Bilotaitės, keisti dabar

Lietuvos žiniasklaidos padėtis nenuteikia pozityviai

Lietuvoje didžiausią žiniasklaidos rinkos dalį dalijasi vos dvi–trys organizacijos ir šie skaičiai tikrai nenuteikia pozityviai, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Žiniasklaidos instituto vadovas Deimantas Jastramskis. Anot jo, tai kelia pavojų žiniasklaidos įvairovei. „Šiuo atveju Lietuvoje skaičiai nenuteikia labai pozityviai, bet, kita vertus, tam tikras išorinis pliuralizmas visada egzistuoja“, – pastebi D. Jastramskis. D. Jastramskio su kolegomis iš Latvijos ir Estijos atliktas tyrimas rodo, kad Baltijos šalių žiniasklaida sutelkta keliose rankose, kitaip sakant, yra labai koncentruota. – Keliems veikėjams, vaizdžiai tariant, priklauso Lietuvos žiniasklaida? – Tai – keturios rinkos, praktiškai dvi–trys organizacijos, kurios ir

Kodėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nebūtinai reiškia kovą su šešėline ekonomika?

Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. dr. Vaida Pilinkienė Lietuvoje netyla diskusijos dėl siūlymo LR Seimui priimti įstatymą, draudžiantį grynaisiais pinigais atsiskaityti už sandorius, viršijančius 3 tūkst. eurų. Kokia praktika taikoma Europoje ir tokius veiksmus sieti su kova prieš šešėlinę ekonomiką nėra visiška tikslinga? Pirminės tokio siūlymo ištakos yra Europos Komisijos išplatintas komunikatas dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano. Jame pabrėžiamos teroristų veiklos finansavimo aplinkybės, kai už jų veiklą mokama grynaisiais pinigais, ir siūloma Europos Sąjungos šalims narėms imtis priemonių apriboti galimas viršutines mokėjimo grynaisiais pinigais ribas. Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse

Lietuvos darbdavių konfederacija skaičiuoja alkoholio suvartojimą

Giedrė Narbutaitė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys) Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei „Synopticom“ duomenys rodo, kad, į skaičiavimus įtraukus šešėlinio alkoholio pardavimus ir emigrantų išvežamą alkoholį, praėjusiais metais Lietuvoje vienam asmeniui, vyresniam nei 15 metų, teko 12,8 litrų alkoholio. Labai panašią statistiką skelbia ir Statistikos departamentas, kurio duomenimis praėjusiais metais vienam šalies gyventojui teko 13,2 l gryno alkoholio. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami skaičiai kečiasi priklausomai nuo situacijos. „Prieš mėnesį PSO skelbė, kad vienam lietuviui tenka 18 litrų grynojo alkoholio, iš kurių 5 litrai – neva šešėlinis.

,,Birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu”

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą. Šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą. Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Valstybės vadovė pabrėžė, kad šiandienos Lietuvą įkvepia tremtinių neapsakoma vidinė jėga ir tikėjimas laisva Lietuva, troškimas sugrįžti iš lagerių į

Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio trasa pailgės beveik 10 kilometrų

Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kurio tikslas – visuomenės reikmėms išpirkti žemę, kurioje bus tiesiamas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 – Vilniaus pietinio aplinkkelio – 7,9–17,4 km ruožas. Tai antrasis sostinės pietinio aplinkkelio tiesimo darbų etapas. Jis turėtų būti baigtas ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos. „Šį ypatingos valstybinės svarbos projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais. Aplinkkelis taps jungtimi tarp Vilniaus–Kauno ir Vilniaus–Minsko magistralių. Naujas kelias pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose, bus sprendžiama transporto spūsčių problema“, – sako

R. Budbergytė. O kur didesni mokesčiai daug uždirbantiems ?

Labai skambiai, bet gana kukliu „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimu“ pavadintas praėjusią savaitę Vyriausybės pristatytas mokesčių pertvarkos planas jau sulaukė nemažai atgarsių. Daugiausia kritikos strėlių – dėl ambicingumo stokos. Pajamų nelygybė Lietuvoje jau kelerius metus išlieka viena didžiausių Europoje. Tai kenkia ne tik ekonomikos augimui, makroekonominiam stabilumui, bet ir ženkliai didina emigracijos mastus. Mokesčių pertvarka yra būtina, siekiant mažinti pajamų nelygybę bei socialinę atskirtį. Rūpestis mažiausiai uždirbančiais, šeimomis, auginančiomis vaikus, kompleksiškai mažinant jų apmokestinimą ir didinant socialines išmokas yra prioritetinis. Pasak mokesčių pertvarkos strategų, pritarus teiktiems siūlymams mažai uždirbančiųjų mokesčių našta bus

Rekordinio ilgio povandeninė sienutė Klaipėdos uoste saugos Smeltės pusiasalį ir retus augalus

Aušra Pilkienė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Malkų įlankoje, palei Smeltės botaninio draustinio krantą kalamos 1,1 km ilgio apsauginės sienutės statybos darbai jau įpusėjo – artimiausiu metu turėtų būti baigti kalti visi povandeniniai poliai, liks tik juos suinkaruoti. Toks projektas, kai daugiau nei kilometro ilgio sienutė įrengiama išskirtinai tik nuo plaukiojančių platformų, Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Praėjusiais metais prasidėjusios statybos nuo keturių plaukiojančių platformų vykdomos tam, kad nebūtų pakenkta krante Smeltės botaniniame draustinyje augantiems retiems, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktiems augalams. Smeltės pusiasalio kranto linijos sutvirtinimo darbų imtasi, kad būtų galima pagilinti Malkų įlanką iki

„Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda

Ieva Račickaitė, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kad „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo. Už šį Konkurencijos įstatymo pažeidimą „Kauno grūdams“ skirta 947 700 Eur bauda. Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad „Kauno grūdai“ apsimestiniais sandoriais, per statytinius 2011 m. balandžio 12 d. įgijo apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų. Tokiais sandoriais tikroji sandorio šalis – „Kauno grūdai“

Premjeras S. Skvernelis: nekilnojamojo turto išlaikymas valstybei kainuoja 180 mln. eurų kasmet

Pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuota ir įvertinta, kiek valstybė valdo nekilnojamojo turto. „Stebėtina, kad per 27 metus nesugebėta šio turto inventorizuoti. Ne mažiau stebina ir neefektyvus turto naudojimas. Šią problemą pagaliau turime imti ir išspręsti“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjero žodžiais,  ataskaitą ir siūlymus, kaip efektyviau valdyti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, Finansų ministerija pristatys Vyriausybės posėdyje. Tuomet ir bus priimti reikiami sprendimai. Pirmąją metinę valstybės turto valdymo ataskaitą už 2016 metus parengęs centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdytojas, valstybės įmonė Turto bankas, pateikia analizę, iš kurios matyti, kad dalis ministerijų valdo daugiau ploto,

2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai, tačiau jau dabar dirvožemis dykumėja

Prognozuojama, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai. Vadinasi, intensyvės ir žemės ūkio sektoriaus veikla. Tačiau jau dabar visuotinai pripažįstamas faktas, kad dirvožemis pasaulyje dykumėja. Kitaip tariant, daugėja plotų, kuriuose be mineralinių trąšų jau neauga niekas. Lietuvos mokslininkai taip pat konstatuoja, kad dėl itin aktyvaus mineralinių trąšų propagavimo bei naudojimo ir pačių ūkininkų kompetencijos stokos dirvožemio kokybės problema mūsų šalyje nuolat aštrėja. Ir situaciją į gerą galėtų pakeisti nebent ateinanti nauja, atitinkamą žinių bagažą įgijusi jaunųjų ūkininkų karta bei valstybės dėmesys dirvožemio kaip nacionalinio turto apsaugai. Geros būklės

VDU Kauno botanikos sodas skelbia bijūnų žydėjimo savaitę

Indrė Sekevičienė, VDU Kauno botanikos sodas Žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos VDU Kauno botanikos sodas kviečia pasigrožėti įspūdingu reginiu – sprogstančiais įvairių spalvų ir atspalvių sodriais ir išraiškingais bijūnų žiedais. Aplankyti žiedų jūrą lankytojai kviečiami nuo birželio 15 d. VDU Kauno botanikos sode sukaupta didžiulė bijūnų kolekcija. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Laukinės rūšys, sumedėję ir tarpsekcijiniai bijūnai sudaro mažą kolekcijos dalį. Kolekcijos pagrindą sudaro žolinių bijūnų veislės – nuo seniausių, išvestų 1846 metais ('Reine des Roses'), iki moderniausių veislių. Išskirtinės yra lietuviškos selekcijos

Lietuvos pažangos premija įteikta profesoriui Liudui Mažyliui

Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įteikė Lietuvos pažangos premiją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Liudui Mažyliui. Premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas, profesorius Valdemaras Razumas. „Ši premija Lietuvoje teikiama pirmą kartą ir labai simboliška, jog ji paskirta mokslininkui, kuris atrado unikalų dokumentą – Vasario 16-osios Aktą. Tada buvo ne tik didelis džiaugsmas, tačiau ir tam tikri įsipareigojimai iš mūsų pusės, kuriuos šiandien pildome. Dar kartą sveikinu profesorių ir džiaugiuosi, kad jis savo pavyzdžiu įrodė, jog žmonės, pasitelkę

Lietuvą ispanai mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį

Žemės ūkio ministerijoje nuolat vykstančiuose susitikimuose su įvairiomis užsienio delegacijomis Lietuvos žemės ūkio produktai labai dažnai sulaukia pagyrų, tačiau tokio komplimento, koks nuskambėjo  susitikimo su Ispanijos delegacija metu, dar nėra buvę. Pasak Kanarų autonominio regiono ekonomikos ir santykių su Europa viceministro Ildefonso Socorro, vadovaujančio delegacijai, Lietuvą jie mato kaip itin savo žemės ūkį mylinčią šalį. Tokia nuotaikinga nata prasidėjusiame susitikime, kuriam vadovavo žemės ūkio viceministras Saulius Savickis, buvo aptarta ne tik lietuvių meilė žemės ūkiui, bet ir situacija pieno rinkoje, prekybos bei bendradarbiavimo klausimai. Pasak žemės ūkio viceministro S. Savickio, šis susitikimas

Kauno „Žalgirio“ komanda dar kartą laimėjo Lietuvos krepšinio lygos aukso medalius

Kauno „Žalgirio“ komanda sezoną vainikavo dar kartą laimėdama Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) aukso medalius.Vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius teigė, kad sezonas buvo nuostabus. Strategas kalbėjo apie „Žalgirio“ ateitį ir leido suprasti, jog liks klube, nors tiesioginio atsakymo ir nedavė – jo reikės šiek tiek palaukti. „Nėra malonesnio jausmo nei tapti čempionais. Rungtynės turbūt neįdomios, nes iš mūsų pusės jos buvo labai prastos. Noriu pasveikinti sirgalius su titulu. Šiek tiek gaila, kad Javtokas negavo daugiau žaisti. Ačiū ir Maksvyčiui, jog jis leido paimti paskutinę minutės pertraukėlę ir taip gavosi nors šiek tiek

V.Ušackas apie filmą B. Nemcovui: nuo aršių diskusijų iki besąlygiškos pagarbos

Tai nėra patogus filmas. Kaip ir pats Borisas Nemcovas. Jis iššaukė reakciją Kremliuje ir nepaliko abejingų tiesos, demokratijos ir laisvės siekiui atviriems žiūrovams. Tai ne eilinė premjera ir istorija, kuri vienintelį kartą Lietuvoje bus rodoma Kauno publikai, o su ja susitikti atvyksta ir filmo globėjai bei autoriai. Birželio 10 dieną Kauno kino centre „Romuva“. Lietuvos publikai bus pristatomas didžiulio susidomėjimo ir suvaržymų Rusijoje sulaukęs filmas „Pernelyg laisvas žmogus“ (angl. „The Man Who Was Too Free“). Apie filmą ir pažintį su pagrindiniu jo herojumi – Borisu Nemcovu, specialus interviu su filmo globėju Europos

5 ir 100 proc. mokesčių paskata, užsienio investuotojų pritraukimui – Sodros „lubos“

Siekdama nukreipti šalį inovacijų linkme ir užsitikrinti kvalifikuotų, gerai apmokamų ir ilgalaikių darbo vietų kūrimąsi, 17-oji Vyriausybė siūlo palankiausią visoje Europos Sąjungoje (ES) mokestinį režimą įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas. Taip pat, siekiant paspartinti užsienio investicijų pritraukimą, jau kitąmet siūloma įvesti „lubas“ Sodros įmokoms. „Siūlome tokius mokestinius patobulinimus, kurie leistų stabdyti protų nutekėjimą ir iniciatyvius, turinčius idėjų ir žinančius, kaip jas realizuoti, žmones paskatintų tai daryti ne kažkur svetur, o būtent čia – Lietuvoje. Taip pat privalome užsitikrinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams, galintiems kurti aukštos kvalifikacijos darbo

Top