www.siandien.info, kalbėjosi Daiva ŽEBELIENĖ, ŠIANDIEN apžvalgininkė

Vos prieš keletą mėnesių buvo įkurta politinė partija „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“.  Šios partijos skyrių Tarybos pirmininkas, daugeliui gerai žinomas Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ vadovas Gintautas Kniukšta šiandien turi ambicingų planų.

Gintautas Kniukšta yra sakęs, kad sąjūdis už Lietuvos miškus – ne vienadienis pilietinis judėjimas, o einantis iš kartos į kartą.

Kaip gimė idėja kurti politinę organizaciją?

Ši mintis viduje brendo ilgai. Asociacija „Sąjūdis už Lietuvos miškus“, kuriai aš vadovauju, pasiekė, kad Konstitucinis Teismas 2018 metais pradėtą miškų reformą pripažintų neteisėta, visuomenė mūsų dėka pamatė kaip baisiai yra iškirsti Lietuvos miškai, kaip gąsdinančiai atrodo iš paukščio skrydžio plyni kirtimai.

Per didžiausius vargus pasiekėme, kad būtų apribotas miškų pardavimas užsieniečiams. Maža to, kad prezidentas G. Nausėda vetavo šį įstatymą, nes pasidavė Švedijos verslininkų spaudimui, dabartinis aplinkos ministras S. Gentvilas nori nauju įstatymu panaikinti šiuos apribojimus, skuba, nes jo kadencija eina į pabaigą.

Skuba ir I. Šimonytės Vyriausybė – parengtas projektas, kad valstybinė miškų urėdija taptų akcine bendrove. Tai reiškia, kad ateityje valstybinius miškus gali valdyti ir skandinaviški bankai, kurie šiandien užėmė kone visą Lietuvos rinką.

Kaip prieš tokius sprendimus kovoti?

Kovoti galima mitingais, visuomenės žygiais, pareiškimų gausa, peticijomis ar spaudos konferencijomis. Visa tai išbandėme, nors kartais iš žmonių išgirstame ir nusivylimo šūksnius – „tai negi jūs negalite sustabdyti masinio Lietuvos miškų naikinimo?“ Deja, visi geri mūsų ketinimai atsimuša kaip į sieną, nes politiniai sprendimai priimami Seime, Vyriausybėje.

O ten, deja, sąjūdžio  atstovų nėra, todėl ir sieksime per šiuos Seimo rinkimus iškovoti kuo daugiau Tautos mandatų.

 Kam iš tikrųjų šiandien rūpi, kad miškininko Lietuvoje nebeliko, kad naikinami šalies regionai?

Na, imkim neskaidrią, nekompetentingą miškų valdymo reformą, kurią Konstitucinis Teismas, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ iniciatyva, pripažino neteisėta.

Šiandien iš urėdijų liko tik mistiniai padaliniai, dėl neparuoštos ir skubotai vykdytos miškų valdymo reformos darbo neteko apie du tūkstančius žmonių – jie tapo bedarbiais, pašalpų prašytojais ar emigrantais. Tai ką miškininkai kūrė ilgus metus, šiandien naikinama toliau.

Gauname žinutes iš visų Lietuvos vietų, visuomenė miškams nėra abejinga. Sąjūdis yra gyvas. Mums rūpi, kad Lietuvos miškai būtų išsaugoti ateities kartoms, būtų gerai prižiūrėti.

Galutinai kurti politinę organizaciją nutarėme praėjusį rudenį Zarasuose, per miškininkų sambūrį. Pabandėme kurti ne naują, o ieškoti bendraminčių tarp jau veikiančių partijų ir jų suradome.      

Kodėl pasivadinote „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“?        

Lietuvių tautiškosios jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga buvo įkurta 1927 m. Atkurta 1988 m. kaip Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“. 1994 m. jos pagrindu buvo įkurta partija „Jaunoji Lietuva“.

Šių metų pavasarį buvo įkurta politinė partija „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“. 

Žodžiai „už miškus“ reiškia lietuvio gamtos laimės ir stiprybės simbolį, mūsų tautinė tapatybė, kaip ir visos lietuvių tautos formavimosi istorija, ypač susijusi su mišku. „Jaunoji Lietuva“ reiškia, kad Lietuvos valstybė savo dvasia turi būti jauna ir energinga.

Kokie artimiausi partijos planai? Kodėl „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“ atsisakė dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose?

Partijos konferencijoje buvo nutarta paskirti Audrių Butkevičių, pirmąjį krašto apsaugos ministrą, vadovu šių metų rinkimuose į Europos Parlamentą, o mane, Gintautą Kniukštą, – vadovu šių metų rinkimuose į LR Seimą.

Vis tik po ilgesnių diskusijų buvo nutarta nedalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, o kaupti jėgas Seimo rinkimams, kurie vyks rudenį. Tikimės, kad mūsų partijos kandidatai bus visose vienmandatėse apygardose.     

Jūs turite nemažą darbo Seime patirtį – 2000 metais buvote išrinktas į parlamentą, vadovavote Kaimo reikalų komitetui, dirbote Europos reikalų komitete. Ar sunku ginti  Lietuvos kaimo žmonių interesus?

Labai liūdna, kai politikai prieš rinkimus žada viena, o dirbdami Seime ar Vyriausybėje, elgiasi visiškai kitaip. Dar liūdniau, kad iki šiol neturime stiprios, visus žemdirbius vienijančius savivaldos organizacijos, kuri turėtų aiškią savo  nuomonę.

Pavyzdžiui, JAV  ūkininkų gražiomis kalbomis nesuviliosi, jie žino, kaip ir kas balsavo už jam nepalankius įstatymus.  Lietuvoje, deja, viskas kitaip. Vakar politikas kėlė ranką  už pelningai dirbančių urėdijų naikinimą, o šiandien jis sako, kad jam širdį skauda dėl masiškai kertamų Lietuvos miškų…      

Ką nuveikė Seimo Kaimo reikalų komitetas, kuriam Jūs  vadovavote?

Išvardinsiu tik keletą svarbiausių darbų. Lengvatinis dyzelinas, sustabdytos derybos su Europos Sąjunga, iškovotas pereinamasis dešimties metų laikotarpis, kad dirbamą žemę pirmiausia galėtų įsigyti Lietuvos ūkininkai.

Padidintas finansavimas ekologinių ūkių plėtrai, linų augintojams – išmoka už hektarą siekė 1200 litų. Iki 5 proc. buvo sumažintas pridėtinės vertės mokestis mėsai, žuviai, ekologiniams produktams.

Karvių laikytojų skaičius 2003 metais, kai aš vadovavau komitetui, siekė 216 tūkst., o 2023 metais jų beliko tik 21 tūkstantis, buvo pasiekta, kad ES tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams 2005 metais siektų 55 procentus, tuo tarpu derybininkai buvo sutarę tik 25 proc.

Eidami balsuoti visada privalome žinoti, už ką atiduosime savo balsą. Trumpai pristatykite savo partijos programą.

Apie tai daug kalbėjau LR prezidento priešrinkiminės kampanijos  metu. Norime, kad Lietuva būtų saugi ir žalia. Saugumas šiandien – svarbiausia. Lietuvos saugumo ir gynybos uždavinių realizavimas, įmanomas tik veikiant kartu su ES, NATO jėgomis. Pasisakome už griežtą ES imigracinę politiką, siekiant suvaldyti migrantų srautus.

Saugosime Lietuvos kultūrinį ir gamtinį paveldą,  atkursime iškirstus miškus. Už nusikaltimus valstybei, tautai ir gamtai asmeninė baudžiamoji atsakomybė atsakingiems asmenims turi būti taikoma be senaties termino.

Atkursime miškų urėdijas, kurios buvo įsteigtos 1918 metais. Urėdijos privalo turėti struktūrinius padalinius – girininkijas.

Lietuvos kaimas – mūsų kultūros ir istorijos lopšys. Remsime ūkininkų darbo vietų kūrimą ir technologinį vystymąsi, išlaikant ekologinių ūkių vystymąsi. Smulkus verslininkas, sugebantis uždirbti pajamų ne tik sau, bet ir kitų žmonių pragyvenimui, yra valstybės politinės sistemos ir demokratijos stabilumo garantas.

Švietimo sistema yra pagrindas kitų sistemų vystymui. Būtina į vadovėlius sugrąžinti žodžius Tėvynė ir patriotizmas. Mokytojas mūsų visuomenės viltis ir tikėjimas!

Pasisakome už neteisėtos privatizacijos rezultatų energetikos sektoriuje panaikinimą. To, kas įvyko energetikos sektoriuje neturėjo būti. Turime ir privalome  Lietuvoje steigti valstybinį komercinį banką.

Pasisakome už tradiciškai šimtmečiais Lietuvoje gyvenančių tautų kultūrinio – religinio identiteto išsaugojimą Lietuvos ir ES ribose, sieksime tiesioginių teisėjų ir prokurorų rinkimų bei prisiekusiųjų teismo suformavimą. Inicijuosime antrųjų parlamento rūmų – Senato atsiradimą.

Remsime visuomeninę ir profesinę veiklą, skatinančią fiziniam aktyvumui ir sveikai gyvensenai. Įstatymu priklausančios sveikatos apsaugos paslaugos turi būti suteiktos nedelsiant.

Asmeniškai aš manau, kad būtina atkreipti dėmesį į onkologinių ligonių gydymo problemas, negali būti taip, kad daugelį metų dirbę ir mokėję mokesčius žmonės, patekę į ligos gniaužtus turėtų ieškoti paramos efektyvesniems, nei ligonių kasos dabar kompensuoja, vaistams ar privačiam efektyvesniam gydymui.

Na, negali būti taip, kad onkologiniai ligoniai negautų savalaikio ir tinkamo gydymo. Yra ir daug kitų ligų, kurių efektyviam gydymui vaistai nėra kompensuojami, todėl žmonės turi prašyti kitų mokesčių mokėtojų paramos.

Kviečiu žmones- nebūkite abejingi tam, kas šiandien vyksta mūsų šalyje, aktyviai dalyvaukite visuose rinkimuose, kurie šiemet vyksta Lietuvoje.

Ačiū už pokalbį.