www.siandien.info

„Neslėpsiu, rašyti šį komentarą paskatino pasirodęs Valstybinių miškų urėdijos pareiškimas spaudoje apie „priešiškas nevyriausybines organizacijas” ir tuo pagrindu kilusios diskusijos viešojoje erdvėje.

Retai taip atsitinka, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti mūsų visų turtą, taip agresyviai atsakytų į pareikštą kritiką. Pagrįstą kritiką, nes klaidų tikrai padaryta, tiek saugant mišką nuo kenkėjų, tiek kertant patį mišką ir tiekiant medieną.

Manau, kad visas šias organizacijas ir atskirus miško gerove susirūpinusius piliečius vertėtų vadinti miško draugais. Ir vertėtų jiems dėkoti, net jei kartais jų susirūpinimas yra kiek perdėtas ar informacija pasirodė ne visai tiksli.

Nieko nėra blogiau, kaip akivaizdžiai pademonstruoti, kad piliečio nuomonė nereikalinga: stipri valstybė remiasi atsakingais, sąmoningais ir aktyviais piliečiais.

Deja, atsakingi už viešuosius ryšius šį kartą grubiai suklydo. Tai rodo po kiek laiko pasipylę atsiprašymai (atsiprašė ne tik įmonė, bet ir Aplinkos ministras). Na geriau vėliau, nei niekada, svarbu kad būtų pasimokyta ir padarytos išvados…

Tačiau ar bus mokomasi? Ir kodėl keliu šį klausimą, kodėl man kirba abejonės?

Todėl, kad daugelį šiuo metu matomų VĮ Valstybinių miškų urėdijos problemų buvo įvardintos jau gerokai anksčiau, dar prieš pradedant pastarąją VMU reformą.

Reformos esmė buvo aiški: padalinių ir darbuotojų skaičiaus mažinimas, specialistų vijimas iš įmonės ir miško, „stuburo“ miškininkų profesinei bendrijai sulaužymas, labai svarbių, bet pajamų nenešančių funkcijų atsisakymas, „lojalių“ reformatoriams rato „centre“ suformavimas, medienos kirtimo normų didinimas…

Visa tai žadant, kad darbuotojų atlyginimai kils, bus vienodinamas darbo krūvis, įmonė taps moderni, pažangi, bus perimami geriausia užsienio miškininkavimo praktika ir t.t.

Mažai kas iš miškininkų nuoširdžiai tikėjo. Jau reformos pati pradžia parodė, kad gerai nebus: patyrę miškininkai buvo grubiai vejami iš darbo, skambiai pranešama apie pradėtas bylas buvusiems vadovams (mano žiniomis, visi kaltinimai subliuško, iki teismo nė viena byla nenukeliavo), o po kiek laiko ir patys reformos tiesioginiai vykdytojai dingo iš Aplinkos ministerijos ir įmonės.

Dingo „ne tušti“: kas pasiėmęs daugiatūkstantines išeitines kompensacijas, kas į kitas „geras“ pareigas…

Akiai matomi rezultatai: eiguvų (ir atitinkamai eigulių) – iš viso neliko; girininkijų sumažėjo beveik du kartus – iš 337 liko 192 (tai reiškia – jos gerokai padidėjo), o jose dirbančių darbuotojų – mažiau, nei buvo anksčiau…

Tik „centrinio“ aparato darbuotojų skaičius (lyginant su buvusia Generaline miškų urėdija) padidėjo apie septynis kartus. Iš dalies – suprantama, funkcijų ir pareigų tikrai padidėjo, tačiau ar septynis kartus?”

Visą Remigijaus Lapinsko, VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ direktoriaus, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininko straipsnį skaitykite naujausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje.

Laikraštis išeina penktadieniais, jį galima įsigyti visuose prekybos centruose, visur, kur prekiaujama spauda.