Jūs esate
Pagrindinis > Užsienyje (Puslapis 62)

Užsienyje

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kokia ateitis laukia ES valstybių

Vytautas RUBAVIČIUS Vytautas Rubavičius: "Juk visiškai akivaizdu, kad pagrindinė britų sprendimo trauktis iš ES priežastis – suverenas, suverenitetas ir valstybingumas". Kalbėsiu apie skirtį, kuri įvairiai skaido Europos Sąjungą, kaip tam tikrą politinį ekonominį darinį, visas šio darinio saistomas valstybes ir jų visuomenes. Ta skirti vienaip ar kitaip reiškiasi ir žmonių sąmonėje, kurioje dažnai sulimpa šiaip jau priešingos sąvokos, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jos siejamos. Skirtis ideologinė ir politinė, o sykiu ir kultūrinė, nes pats kultūros suvokimas ima priklausyti nuo tos skirties. Skirtį sunku aiškiai apibrėžti, tačiau įmanoma nusakyti. Vienoje pusėje

Ar diegiant 5G ryšį galima naudoti „Huawei“ technologinę įrangą

Grupė Seimo nariųkreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, ragindami įvertinti, ar toleruotina, kad trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė „Telia Lietuva“, plėtodama Lietuvoje 5G ryšį, naudoja kinų bendrovės „Huawei“ technologinę įrangą. „Esame įsitikinę, kad atsakingos institucijos turėtų įvertinti visas grėsmes ir rizikas bei pateikti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms išvadas ir/ar rekomendacijas dėl ryšio technologijų naudojimo, t. y. rekomenduojant ar įpareigojant naudoti tik Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės ar NATO šalių technologinius produktus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiuose ūkio sektoriuose“, – pažymima kreipimesi. Jungtinių

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu Anykščių rajono savivaldybėje

Anykščių rajono meras K. Tubis laikinai sulaikytas. "Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu Anykščių rajono savivaldybėje. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras", - pranešė STT. Įtariama, kad Anykščių rajono savivaldybėje buvo susitarta priimti bei priimta kyšių iš kai kurių verslo atstovų. Verslininkams, kaip įtariama, buvo pažadėta priimti naudingus sprendimus, paveikiant Anykščių rajono savivaldybės valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai arba neteisėtai veiktų ir sudarytų išskirtines sąlygas, naudingas jų verslui. Atlikdami procesinius veiksmus, STT

In memoriam Jonui Mekui

Sausio 23 dieną pasaulį apskriejo žinia: anapilin išėjo avangardinio kino krikštatėviu vadinamas lietuvių kilmės menininkas Jonas Mekas – žinomas lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjas, menininkas ir kuratorius, dažnai vadinamas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu. Jonas Mekas gimė 1922 metais, Semeniškių kaime, Biržų rajone. 1944-aisiais pabaigė koledžą ir po keleto mėnesių buvo išsiųstas į lagerį netoli Hamburgo už aktyvų dalyvavimą antinacistinėse pasipriešinimo kovose. Vokietijoje, Mainco universitete, studijavo filosofiją. 1949 metais J.Mekas atvyko į Jungtines Amerikos valstijas ir tapo filmų kūrėju. Tai buvo jo pomėgis, kurio dėka Jonas Mekas išgarsėjo Amerikoje. Niujorko laikraštyje

S. Skvernelis dar kartą įrodė, kas valdo Seimo daugumą

Scanpix/AFP nuotr. Dar prieš tvirtinant partijos kandidatą R. Karbauskis sakė, kad jei kandidatu taptų V. Pranckietis, LVŽS prezidento rinkimų nelaimėtų. Valdantieji „valstiečiai“ balsų dauguma patvirtino, kad jų kandidatas į prezidentus – premjeras Saulius Skvernelis. Jo kandidatūrą iškėlė 56 partijos skyriai, o šeštadienį Prienuose surengtame suvažiavime nubalsuota, kad jis tampa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatu pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Ministro pirmininko konkurentu balsuojant dėl partijos kandidato į prezidentus buvo keliamas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Norą matyti jį kandidatu pareiškė du partijos skyriai. Visgi dar prieš

Mes, lietuviai, esame miškų tauta

Dangerutė Kižytė. Vytauto Radavičiaus nuotr. Miškus mums paliko mūsų protėviai Dangerutė KIŽYTĖ, savaitraštis ŠIANDIEN Jie juos laikė šventais, juose meldėsi dievams, be reikalo nenulauždavo nė šakelės. Tą meilę miškams mes gavome su motinos pienu. Miškus - kaip didžiausią turtą - paveldėjome iš protėvių ir turime palikti savo vaikams, nes tai yra mūsų prigimtinė teisė ir pareiga. Miškai mūsų tėvams ir protėviams padėjo gintis nuo kryžiuočių, sovietų ir kitų priešų antpuolių, mus gydė, saugojo, maitino, glaudė. Mano dėdė kaip partizanas padėjo galvą miškuose dėl Lietuvos laisvės. Mano tėvelis, politinis kalinys, 10 metų dėl

ASU Alumni klubui – 10 metų

Savaitraštis ŠIANDIEN Romaldas ABUGELIS 2019 m. sausio 1 d. pasibaigė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizavimas prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) būdu. Romaldas Abugelis. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. Nuo šių metų pradžios trys universitetai oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Po susijungimo LEU tampa VDU Švietimo akademija, o ASU – VDU Žemės ūkio akademija. ASU alumnai džiaugiasi, kad pagaliau sugrįžo

Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities

Vilniaus forumo rezoliucija dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Lietuvos mokslų akademija 2019-01-16 REZOLIUCIJA Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Troškimas ir pareiga išsaugoti, apginti valstybę šiandien mus susieja su ryžtingais romantikais, kurie praėjusio amžiaus pradžioje užsibrėžė tikslą grąžinti Lietuvai tai, ką okupacijos – viena po kitos – atėmė ir naikino: valstybingumą, tapatybę, kalbą, savigarbą. Lietuva šiandien gyvena politinio nuosmukio, ekonominės atskirties ir geopolitinio nesaugumo sąlygomis. Didėjanti socialinė atskirtis ir susvetimėjimas yra vieni pagrindinių ir piliečiams svarbiausių vidaus politikos rūpesčių. Užsienio politikoje egzistencinę grėsmę kelia agresyvėjanti Rusija, Europos Sąjungos

Siūlo Liepos 6-ąją švęsti ypatingai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad „žmonės ir Seime, ir pas mus komandoje gali turėti kitas nuomones“. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis įregistravo Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame ypatingą dėmesį skiria „Tautiškai giesmei“ – Lietuvos Respublikos himnui. Lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu, taigi šiemet sukanka 100 metų, kai „Tautiška giesmė“ tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“ kartu

Mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę

Sausio 21 d. paryčiais, mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, visuomenininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas. Petras Cidzikas (1944-2019) | S. Paškevičiaus nuotr. P. Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų raj., Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau įtarus platinant pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, KGB iniciatyva jam paskirtas prievartinis psichiatrinis gydymas. P. Cidzikas ketverius

Inicijuoja tyrimą dėl galimai neskaidriai organizuotų valstybės institucijų viešinimo konkursų

Žurnalistinis tyrimas atskleidė faktus, kad Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių, abu kandidatuojančius prezidento ir savivaldos rinkimuose, to oficialiai nedeklaravus nuolat ir sistemingai konsultuoja viešųjų ryšių konsultantas Darius Gudelis, įmonės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ savininkas. Minėtai įmonei laimint daugybę ministerijoms ir Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešinimo konkursų, kurių dalį vertina premjero politinio pasitikėjimo patarėjas, kyla pagrįstų abejonių, ar nėra piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi ir valstybės institucijų viešinimo konkursai yra skaidriai organizuojami, ar tokiu būdu nėra atsiskaitoma už D. Gudelio nedeklaruotas konsultacijas bei būsimą darbą rinkimų kampanijos metu, kelia abejonių

V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas

Vytautas SINICA Vytautas Sinica. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai

Savaitraštis ŠIANDIEN.Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną iš Lietuvos (2)

Kažkada lankytojų centras dirbo ir savaitgaliais. Deja, dabar tik žmonių įspaustos pėdos sniege rodo, kad ši vieta turistų sulaukia ir šaltą žiemą, ir šventinėmis dienomis. Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“? Niekas nelaukė Praėjusį sekmadienį apsilankiau Europos geografiniame centre. Išvažiavę į A14 (Molėtų) plentą ir pasukę Utenos kryptimi, netrukus rasite nuorodą į Europos

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 -ieji: tyko elektros kainų šuolis, neslūgs įtampa darbo rinkoje

Kaip gyvensime šiemet? Išorės aplinka nelepins. Indrė Genytė - Pikčienė Indrė Genytė-PIKČIENĖ Luminor banko vyriausioji analitikė, specialiai ŠIANDIEN Analizuojant pasaulio ekonomines tendencijas ir užbėgančiuosius ekonominius rodiklius, matome vis daugiau suaktyvėjusių makroekonominių seisminių zonų – rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti pasaulio ekonominės plėtros tvarumą ir, suprantama, Lietuvos raidos perspektyvas. Daugiausia nerimo kelia paaštrėjusios protekcionizmo apraiškos, galinčios sudarkyti tarptautines pridėtinės vertės grandines ir pakeisti pasaulio ūkio plėtros augimo pavarą žemyn. Kertinis neigiamas posūkis tarptautiniuose prekybos santykiuose - mažėja rinkos efektyvumas, daugėja prekybos

Naujas ŠIANDIEN numeris

Laikraščio ŠIANDIEN ieškokite visuose šalies prekybos centruose. Kas supranta, kad Lietuvai vienintelė alternatyva - ji pati? Ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo? Kodėl Lietuvoje žmonės sunkiai dirba, bet nieko neuždirba? Kodėl sunaikinta aviacija ir laivynas, gamyba ir litas, o bankai atiduoti svetimiems valdyti? Kai iškirsime miškus, išparduosime žemę, kam tada ateis eilė? Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris - visuose prekybos centruose.

A. Kubilius bijo, kad Premjeras, naudodamasis savo padėtimi Prezidento rinkimuose, gali ir neįveikti padorumo egzamino

Negalima paklusti vieno asmens interesams, neatsižvelgiant į pavojingas žemės koncentracijos vienose rankose tendencijas“, – sakė Seimo narys A. Kubilius. „S. Skvernelio sprendimas nebuvo naujiena, gal tik stilius, kuris buvo pasirinktas, atskleidžia visą ir paties premjero mąstyseną. To teatralizuoto veiksmo, kai tauta neva prašo dalyvauti, matyt, bus daugiau, tai rodo, kad tikro, žmogiško nuoširdumo bus žymiai mažiau, o premjeras savo pozicija ir toliau naudosis. Juk matėme: premjeras atvažiuoja estakados apžiūrėti ir, tautos prašymu, netyčia pasako, kad jei labai prašote, tai dalyvausiu Prezidento rinkimuose. Tokiu atveju kyla vienintelis klausimas, ar tai nuoširdus

S. Skvernelis nori būti prezidentu

S. Skvernelis patvirtino, kad dalyvaus prezidento rinkimuose S. Skvernelis.. S. Skvernelis patvirtino, kad dalyvaus prezidento rinkimuose. Premjeras iš pareigų trauktis kol kas neketinąs. Aš pasakiau savo apsisprendimą, jeigu pavyks įveikti visus teisinius reikalavimus, surinkti parašus, aš kandidatu tapsiu geriausiu atveju kovo mėnesį. Tada apie detales galėsime toliau kalbėti“, – sakė S. Skvernelis. "Visi mes turime tokią teisę, Vyriausybės įstatymas suteikia galimybe pasinaudoti 10 dienų atostogomis. Tą galimybę greičiausiai išnaudosiu. Jeigu reikės, galbūt, ir daugiau paimsiu. Mes turime precendentą ir pavyzdį kada prezidento rinkimai vyko, veikianti prezidentė dalyvavo“, – kalbėjo S. Skvernelis. siandien.info

Kas prisiims atsakomybę už pensininkams sukeltus nepatogumus?

Šiuo metu pensinio amžiaus žmonės, gaunantys pensiją į namus ir susijaudinę dėl pastarosios vėlavimo, artimiausiu metu galimai patirs papildomų nemalonumų, pamatę ne gerai pažįstamus laiškininkus, o naujus privačių įmonių darbuotojus. Laiškininkų pasikeitimus 25 savivaldybėse lėmė paskutiniojo viešojo pirkimo rezultatai. Daugelyje vietovių ilgą laiką geriausią kainos pasiūlymą pateikdavo „Lietuvos paštas“ (2016–2018 m. teikė paslaugą 31 iš 47 viešojo pirkimo dalių), tačiau praėjusių metų rugsėjį skelbtame analogiškame viešųjų pirkimų konkurse „Lietuvos paštas“ pateikė geriausią pasiūlymą tik 13 vietovių – kitose 34 vietovėse geriausius pasiūlymus pateikė komercinės bendrovės. Seimo narys J.

Prisiekė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

Šiandien Seimo posėdyje prisiekė naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, A. Monkevičių į šias pareigas dekretu šiandien paskyrė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Septynioliktojoje Vyriausybėje naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru A. Monkevičius buvo paskirtas, iš šių pareigų atsistatydinus Jurgitai Petrauskienei. Pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas, socialinių mokslų daktaras A. Monkevičius 1974 m. baigė Rietavo vidurinę mokyklą, 1979 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultetą, įgijo matematikos ir fizikos mokytojo specialybę. 1979–1983

Seimo Pirmininkas reiškia užuojautą dėl Gdansko mero žūties

Seimo Pirmininkas reiškia užuojautą dėl Gdansko mero žūties Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl Gdansko (Lenkija) miesto mero Pavelo Adamovičiaus (Pawel Adamowicz) žūties. „Nuoširdžiai užjaučiu ir siunčiu stiprybės linkėjimų pono P. Adamovičiaus šeimai ir visiems Gdansko ir Lenkijos žmonėms. Miestas, kuriame gimė „Solidarumo“ judėjimas, kur noriai lankosi turistai iš Lietuvos, šiandien išgyvena tragišką liūdesį“, – sako Seimo Pirmininkas. Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė

„Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą”

Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka 2019 m. sausio 13 d., sekmadienį, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 28-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad laisvės gynėjai, kuriant valstybę, trokšdami gyventi už Tėvynę, paaukojo gyvybes už mūsų laisvę. „Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą, kuris tomis dienomis ir naktimis buvo įdiegtas į mūsų protus, kad augtų drauge su mūsų vaikais ir vaikaičiais. Lietuvos vaikai per Sausio 13-osios auką užaugo žinodami laisvės kainą

Seime pagerbti laisvės gynėjai

Tradiciškai laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seime pagerbti laisvės gynėjai. Sausio 13-osios įvykių dalyviai prisimena, kad vienas pirmųjų išmėginimų buvo jau sausio 8-ąją, kai pakėlus maisto produktų kainas, parlamentą pavyko apsaugoti nuo šturmo, kurį surengė prosovietinė organizacija „Jedinstvo“. Ne tik iškilminga rikiuotė, bet ir proga susitikti su bendraminčiais, dar kartą prisiminti, kiekvieną 1991-ųjų sausio dieną. Laisvės gynėjai prisimena, kad prieš 28 metus parlamente prisiekė apie porą šimtų vyrų, pasiruošusių ginti Aukščiausiąją tarybą. Tačiau pirmieji išbandymus turėjo atlaikyti parlamento apsaugos skyriaus vyrai. Jiems kartu su savanoriais dar sausio 8-ąją teko atremti parlamento šturmą, kai į

Laikraštis „ŠIANDIEN”. „Tiesa padarys jus laisvus“

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Jauniausiam iš jų buvo vos 17, vyriausiam – 55 metai. 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti anksčiau buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių. Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą byloje liudytoju apklausti M. Gorbačiovą, išsiųsti keli šaukimai, bet Rusija atsisakė jį įteikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui. „Yra išankstinė nuostata, o

Laikraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Žemaitijos metai

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net vienuolika nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės ir pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, nutarė paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais. Seimas taip pat pažymėjo Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200

Prezidentei pateikta Algirdo Monkevičiaus kandidatūra į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo Mykolo Romerio universiteto rektoriaus Algirdo Monkevičiaus kandidatūrą į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. A. Monkevičius jau yra buvęs švietimo ir mokslo ministru trijose vyriausybėse: 11-oje premjero Rolando Pakso vadovautoje 2000–2001 metais, 12-oje Algirdo Brazausko vadovautoje 2001–2004 metais ir 14-oje Gedimino Kirkilo vadovautoje 2006–2008 metais. 2000–2008 metais dvi kadencijas buvo renkamas į Seimą ir jame dirbo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijoje. Nuo 2010 metų jis penkerius metus buvo Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas, 2015 metais išrinktas šio universiteto rektoriumi. A. Monkevičiaus administraciniai gebėjimai bei patirtis aukštajame moksle, dabartinėje

Mirė VI–VIII Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras, agronomas, ambasadorius Vytautas Einoris

Mirė VI–VIII Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras, agronomas, ambasadorius Vytautas Einoris, skelbiama Seimo pranešime žiniasklaidai. V. Einoris gimė 1930 m. vasario 7 d. Kupiškio rajono Urnėniškių kaime gausioje šeimoje. Mokėsi Biržų rajono Vabalninko dvimetėje žemės ūkio mokykloje, 1957 m. įstojo į Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos–elektrifikacijos technikumą, kurį 1959 m. baigė ir įgijo techniko mechaniko specialybę. 1965 m. neakivaizdiniu būdu baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) Ekonomikos fakultetą ir įgijo mokslinio agronomo ekonomisto specialybę. 1952–1953 m. V. Einoris dirbo Biržų rajono vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriuje

Laikraštis ŠIANDIEN. Vaivos pranašystės

Vaiva BUDRAITYTĖ, specialiai laikraščiui ŠIANDIEN - 2019 metų horoskopas Avinas 2019 metai iš Avinų pareikalaus kokybiško sąmonės šuolio dvasiniame vystymęsi, antraip jų laukia profesinės veiklos ar karjeros krizė. Pakėlę savo dvasinį lygį į naujas aukštumas sulauks pripažinimo, išsiplės įtakos sferos, profesinis kilimas vyks lengviau ir greičiau. Gali kilti klausimas, kaip tai pasiekti. Tiesiog 2019 metais pradėkite mokintis kažką naujo, jums neįprasto. Šie metai nėra palankūs kovoti dėl valdžios, įsitraukti į organizacijų veiklą, geriau likti pasyvesniems ir mokytis, mokytis... Avinams palankiausia veikla, kuri šiais metais atneš pelno ir sėkmės, bus pirkimai-pardavimai. Sudėtingesnis metų laikas, kai reikia

Laikraštis ŠIANDIEN. „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Vytauto MATULEVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN Tai iš tiesų buvo retas įvykis: vyriausybinė Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija, visame pasaulyje ginanti žmogaus teises, nusprendė surengti klausymus, skirtus mūsų šaliai. Ir dar su tokia formuluote: „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“ Galite įsivaizduoti, kokioje padėtyje atsidūrėme, jei jau mūsų svarbiausioji sąjungininkė ėmėsi Lietuvos? O prieš tai du JAV Kongreso nariai įregistravo įstatymo projektus, kuriuos priėmus N. Venckienė būtų išleista į laisvę ir galėtų netrukdomai gyventi ir dirbti JAV - kol nebūtų priimtas sprendimas jos politinio prieglobsčio byloje. Negana to, vienas iš projektą pateikusių kongresmenų, Chris'as Smith'as,

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į piketą prie LR Konstitucinio teismo

Pirmadienį, sausio 7 d. 12 val. sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ rengia piketą Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo dėl miškų reformos teisėtumo. Beveik prieš metus sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė pirmą piketą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiandien nesunku įvertinti, kas ir kaip kalbėjo šiame mitinge. Tuometinis aplinkos viceministras tvirtino, kad nėra reikalo dėl miškų reformos kreiptis į Konstitucinį teismą, tvirtino, kad Vyriausybė miškų kirtimų normos nedidins. Štai ką rašė www.15 min. „Baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ toliau reikalauja, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų Konstitucinis Teismas, tačiau aplinkos viceministras

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai, arba kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“ Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Šių metų gegužę sukanka 15 metų, kai Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna. Dėl skirtingų apskaičiavimo metodų Europos geografiniu centru laikomos kelios žemyno vietovės, tačiau 1989 m. prancūzai mokslininkai,

Seime – fotografo Alfredo Pliadžio paroda „Sporto ir laisvės sūkury“

Seime Alfredo Pliadžio parodoje „Sporto ir laisvės sūkury“ eksponuojamos pastarųjų metų sporto įvykių akimirkos ir geriausių Lietuvos sportininkų portretai. Seimo Jungiamojoje galerijoje ekspozicija veiks sausio 2–16 d Fotografas A. Pliadis sporto įvykius fiksuoja nuo 1976 m. Per 42 metus susikaupė įspūdingas fotokadrų archyvas. Tai tikras dokumentinių vaizdų apie reikšmingiausius Lietuvos sporto įvykius, sportininkų pastangas nugalėti, užkulisines nuotaikas lobis. Parodos autorius dalyvavo 10 olimpinių žaidynių: 1992 m. Barselonoje (Ispanija), 1994 m. Lilehameryje (Norvegija), 1996 m. Atlantoje (JAV), 1998 m. Nagane (Japonija), 2004 m. Atėnuose (Graikija), 2006 m. Turine (Italija), 2008 m. Pekine (Kinija),

Laikraštis ŠIANDIEN. Kur tie šiuolaikiniai Oginskiai, nacionaliniai lyderiai, kurie ne uždarinėtų, o atidarinėtų mokyklas, universitetus?

Valdas VASILIAUSKAS Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „ Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa( 1879 – 1955), dukart ( 1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Lietuvoje Jonas Aleksa prisimenamas ir gerbiamas žemės ūkio mokslininkų, žemdirbių auditorijose. Tačiau ši iškili asmenybė netelpa viename bare, jos indėlis į nepriklausomos valstybės kūrybą

Produktyvumas, technologinis atsinaujinimas ir žmonės – didžiausi verslo laukiantys iššūkiai 2019 metais

Robertas DARGIS LPK prezidentas 2018 m. Lietuvos ekonomikai ir verslui buvo tikrai sėkmingi – nuoseklus ekonomikos augimas, naujų investuotojų atėjimas, mūsų įmonių plėtra ir investicijos į naujus projektus. Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES) – pramonės gamyba per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu – Lietuvoje išaugo 9,2 proc. Bet tuo pačiu stebime ir neraminančias tendencijas – darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių ES valstybių – Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo

TV laidų vedėja E. Daugelaitė 2019-iesiems nieko nepasižada: paskui gali būti liūdna

V. Radžiūno/LRT nuotr.LRT.lt „Nesu mėgėja duoti sau didelius pažadus“, – sako LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė. Lankydamasi naujametinėje Andriaus Tapino laidoje „Laikykitės ten“, ji pasakojo apie darbo televizijoje užkulisius, neįprastus pomėgius ir socialinius tinklus, kuriuose jai labiau patinka skaityti kitus nei lietis pačiai. 2018 metai E. Daugėlaitei buvo kupini iššūkių, o vienas didžiausių – popiežiaus vizitas Lietuvoje, kurio metu jai teko komentuoti net 14 valandų trukusią transliaciją. Kaip sako laidų vedėja, tiesioginiame eteryje ne viskas vyksta taip, kaip suplanuota: „Tiesioginis eteris tuo ir žavus. Pavyzdžiui, atrodytų, kad tiesioginiam eteriui turi būta pasirūpinta veikiančia

 Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 100-osios metinės

Pirmą kartą Lietuvos trispalvę Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Ar dar galime Lietuvą vadinti žemės ūkio kraštu?

Apie skaudžius žemės ūkio praradimus, ministerijos iškėlimą į Kauną ir susipykusius žemdirbius. Žemės ūkio ministro Giedriaus SURPLIO išskirtinis interviu laikraščiui ŠIANDIEN. Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA Gerbiamas ministre, Statistikos departamento duomenimis, nuo narystės ES pradžios per 2004–2016 metus šalyje ūkių skaičius sumažėjo 40,6 proc. Lietuvoje nebeliko linų, vis mažiau auginama rugių. Jūs susitaikėte su tuo? Susitaikyti su šiais skaudžiais mūsų žemės ūkiui praradimais, manau, gali tik tas, kas neturi visiškai jokių politinių ambicijų ir idėjų. Visgi turime suprasti, kad negalime grįžti į buvusius planinės ekonomikos laikus ir tikėtis, kad linus vėl galėtume auginti visoje Lietuvoje

Vyriausybė apsisprendė ką siūlys į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas Vyriausybės sprendimą teikti jo kandidatūrą į Europos Tarybos (ET) generalinio sekretoriaus pareigas teigė, kad šiuo metu rengiasi rinkimų konkurencijai, kuri gali būti tikrai sudėtinga. „Šiuo metu ruošiuosi konkursui, nes konkurencija gali būti tikrai sudėtinga, kadangi Vyriausybės nominacija – tik pirmas etapas ir ji sekė po gana ilgo Europos liaudies partijos vadovybės pusės įkalbinėjimo, nes pagal džentelmenišką susitarimą Europos Taryboje, kuriai priklauso 47 valstybės, įskaitant Turkiją, Rusiją, kuriai suspenduota balsavimo teisė, šioje Taryboje po 2 kadencijų, kai

Ekspertai: 2018-ieji metai buvo nesėkmingiausi ES istorijoje

Pasak Express.co.uk kalbintų užsienio analitikų, 2018 metais Europos Sąjunga (ES) išgyveno vienus iš kontraversiškiasusių metų savo istorijoje ir turi nedelsdama pasikeisti ir reformuotis, kad būtų išvengta tolesnės politinės ir demokratinės krizės, ypatingai demokratinio atskaitomumo atžvilgiu. 2018 metais drastiškai krito „taip vadinamų ES lyderių“ – Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) ir Vokietijos kanclerės Andgelos Merkel (Angela Merkel ) – reitingai dėl jų vykdomos politikos. E. Makrono reitingai ženkliai nukrito po geltonųjų liemenių protestų Prancūzijoje, kurie tęsiasi iki šiol. A. Merkel padėtis taip pat kebli, kai ji pasitraukė iš savo partijos –

Visi augantys miestai turi šansą suklestėti. Kaunas neturi teisės praleisti šios progos

Kauno meras V. Matijošaitis kartu su „Vieningo Kauno“ sąrašu, dalyvaus rinkimuose į Kauno miesto tarybą. „Prieš kelerius metus Kaunas buvo apleistas, nedrąsus ir praradęs pasitikėjimą savimi miestas. Kad galėtų pakilti iš pelenų, Kaunui visų pirma reikėjo išsikuopti. Šiandien tai yra miestas, į kurį visi žiūri su pagarba. Tai yra miestas, kurio žmonės žodžius „aš esu iš Kauno“ pagaliau sako su pasididžiavimu. Šiandien Kauno dabartimi ir ateitimi tiki tiek jo žmonės, tiek ir verslas. O tai virsta investicijomis, naujomis gamyklomis, verslo centrais ir naujomis darbo vietomis“, – teigė V. Matijošaitis. Pasak dabartinio miesto

Top