Jūs esate
Pagrindinis > Užsienyje (Puslapis 70)

Užsienyje

Rimvydas Valataka. Kaip išmanus iki kaulų smegenų eksministras sustabdė tautinę katastrofą

Rimvydas Valatka Prieš porą dienų Lietuva išgirdo dvi iš kojų verčiančias naujienas. Viena – neįtikėtina, kita – dar labiau neįtikėtina. Paaiškėjo, kad tik per gegužę ir birželį gyventojų skaičius šalyje išaugo 991 žmogumi. Pirmą kartą šiame amžiuje imigracija viršijo emigraciją. Tik per du mėnesius vienu miesteliu, maždaug tokiu kaip Mosėdis, Lietuva, lyg norėdama pasišaipyti iš visų, kurie iki pamėlynavimo rėkė, kad Lietuvos nebėr, ėmė ir išsipūtė. Kol Lietuva, nelyginant karvė ganykloje atrajojo neįtikėtiną žinią, trenkė antra žinia – tik dar labiau neįtikėtina. Pasirodo, mažieji lietuviukai nebepažįsta karvių. Neturi suprato, iš kur atplaukia pieno puta.

Komisija nustatė: pasisakymai Seimo nario atžvilgiu yra neetiški

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas: konservatoriai Seimo Pirmininko pavaduotojo G. Kirkilo atžvilgiu pasielgė neetiškai. Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėjusi Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos kreipimąsi pripažino neetišku konservatorių Jurgio Razmos ir Gabrieliaus Landsbergio elgesį. LSDD frakcija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio ir seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos viešų kaltinimų Seimo Pirmininko pavaduotojui Gediminui Kirkilui, neva jis birželio 29 d. posėdžiui vadovavo neblaivus. Susipažinusi ir išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, Seimo posėdžio vaizdo ir garso įrašus, Seimo Etikos ir procedūrų komisija

Kaunas imasi netradicinio sprendimo: kviečia dėstytojus dirbti mokyklose

Šiandienos demografinė situacija ir aukštojo mokslo permainos diktuoja naujas tendencijas: visoje šalyje stebimas aukštųjų mokyklų dėstytojų poreikio mažėjimas, o mokyklose – kvalifikuotų specialistų stygius. Kaunas turi sprendimą, kuris padės spręsti abi problemas. Universitetų dėstytojams siūloma persikvalifikuoti į mokytojus ir siekti mokyklų vadovų pareigų. Tai reikštų didesnį uždarbį ir galimybę vertingai perteikti savo patirtį bei žinias, o mokiniams užtikrintų turiningesnį ir rezultatyvesnį mokymosi procesą. Jei iki šiol švietimo įstaigose dirbantys universiteto dėstytojai tebuvo pavieniai atvejai, netrukus jų gretos mokyklose gali ženkliai pagausėti. Kauno miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje startuoja su unikalia programa, skirta į

S. Skvernelis: niekada nesakiau, kad man per brangu Lietuvoje

Gabija Kavaliauskaitė, LRT.lt "Kainos paslaugų sektoriuje Lietuvoje yra tikrai didelės, tačiau niekada nesakiau, kad atostogauju Ispanijoje dėl to, kad namuose per brangu. Taip Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pokalbyje ne apie politiką kartu su reklamos specialiste, atlikėja Dovile Filmanavičiūte premjeras atskleidė ir neoficialiąją savo pusę: „Esu jautrus žmogus ir išgyvenu dėl savo sprendimų.“ Svarbiausia – šeimos nuomonė Neseniai pasirodžius naujienai apie tai, kad S. Skverneliui Ispanijoje atostogauti pigiau nei Lietuvoje, kilo daug pasipiktinimo, tačiau premjeras tikina niekada taip nesakęs. „Kalbėdamas apie atostogas niekada nesakiau, kad man per brangu Lietuvoje, nors,

„Slava, Ukraine! Davaj, davaj!“ (Šlovė, Ukrainai! Pirmyn, pirmyn!)“

"Kroatijos nacionalinės futbolo rinktinės gynėjas Domagojus Vida po pergalės prieš Rusijos komandą pasaulio čempionato ketvirtfinalio etapo rungtynėse Sočyje po baudinių serijos 4:3 (1:1, 2:2) supykdė turnyro šeimininkų žiniasklaidą", - pranešė lrytas.lt D.Vida drauge su kitu Kroatijos delegacijos nariu Ognenu Vukojevičiumi sušuko Ukrainą šlovinantį šūkį ir tai nufilmavo. „Slava, Ukraine! Davaj, davaj!“ (Šlovė, Ukrainai! Pirmyn, pirmyn!)“, – skandavo kroatai. Tai neliko neišgirsta Rusijos žiniasklaidos atstovų. 29-erių metų D.Vida dvikovoje su Rusija per pratęsimą 101-ąją min. išvedė krotaus į priekį (2:1), o baudinių serijoje savo smūgį atliko ketvirtas ir taip pat pelnė įvartį. Smūgis

A. Izgorodinas. Prekybos karų poveikis Lietuvos pramonei: ko galime tikėtis?

A. Izgorodinas, lpk.lt Įsismarkaujantys prekybos karai ir augantis neapibrėžtumas dėl prekybos „žaidimo taisyklių“ ima daryti įtaką pasaulio ekonomikai – nors šiuo metu jos augimas yra gana spartus, finansų rinkose pastebima vis daugiau nerimo požymių ir verslo optimizmas įvairiose pasaulio valstybėse pradeda trauktis. Tai darys poveikį Lietuvos ekonomikai, kuri yra smarkiai priklausoma nuo situacijos eksporto rinkose. Kodėl ir kaip pasauliniai prekybos karai gali paveikti Lietuvos ekonomiką ir pramonę? Padidintas ES verslo nervingumas Išaugęs neapibrėžtumas dėl prekybos taisyklių, nervingumas finansų rinkose, valiutų svyravimai gali gerokai sumažinti ES gamintojų norą plėsti gamybą ir kurti naujas darbo

Šimtmečio „Tautiškos giesmės“ organizatoriai: iniciatyva subūrė apie 4 mln. lietuvių

LRT RADIJAS, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Iniciatyvos suburti keturis milijonus lietuvių kartu giedoti 100-mečio „Tautišką giesmę“ organizatoriai teigia, kad projektas parodė, jog Lietuva nenyksta. Pasak iniciatyvos atstovės Aušros Kukelkaitės, tiksliau penktadienį Lietuvos himną giedojusių žmonių skaičių bus galima įvertinti tik atlikus apklausas. E. Genio/LRT nuotr. Penktadienį viso pasaulio lietuviai susivienijo bendrai „Tautiškai giesmei“. Lygiai 9-ą vakaro Lietuvos laiku Vingio parke ją sugiedojo 12 tūkst. Dainų šventės dalyvių, o kur dar žiūrovai, kurių buvo pilnutėlis parkas. Šimtmečio giesmė skambėjo ir kitur Lietuvoje, taip pat daugelyje užsienio šalių. Taip visi sveikino Lietuvą atkurto 100-mečio proga

Virginijus Savukynas.Koks žmogus buvo Mindaugas?

Virginijus Savukynas, LRT.lt Liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo diena, tapusi tikra švente mūsų visuomenėje. Žmonės švenčia, džiaugiasi, vakare sugieda Lietuvos himną. Tačiau ar prisimenamas pats šios šventės kaltininkas – Mindaugas. Ar pagalvojama, koks jis buvo žmogus? Gaila, istoriniai šaltiniai yra šykštūs, tačiau paliko šiokių tokių užuominų, kurios leidžia pažvelgti į mūsų pirmojo karaliaus žmogišką veidą.Pirmiausia, Mindaugas buvo savo laikų vaikas. Kitoks jis negalėjo būti. O laikai buvo žiaurūs – jėga buvo sprendžiami visi konfliktai. Galime neabejoti, kad Mindaugas nuo pat mažumės buvo mokomas būti kariu. Ir drąsiu kariu. Tai buvo dar tie

Liepos šeštoji karūnuoja mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį

Mieli Lietuvos žmonės, brangūs Lietuvos draugai ir svečiai, sveikinu Jus su nuostabia švente – Valstybės diena! Šiemet Liepos šeštoji karūnuoja mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį! Kita tokia šventė bus tik po šimto metų. Mums visiems labai pasisekė, kad esame ypatingo jubiliejaus dalyviai ir liudininkai. Ši diena primena, kad valstybe esame jau beveik aštuonis šimtus metų, kai Karalius Mindaugas atvedė suvienytą Lietuvą į Europą. Mūsų valstybingumo kelyje buvo visko, tačiau net sunkiausiais laikais, kai svetimi naikino tautos atmintį ir pačią tautą, Lietuva visada surasdavo jėgų atgimti ir pakilti dar aukščiau. Štai kodėl su tokiu pasididžiavimu kartojame:

Paskelbta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje programa

Šventasis Tėvas popiežius Pranciškus 2018 m. rugsėjo 22–25 d. su apaštaliniu vizitu lankys tris Baltijos šalis: Lietuvą, Latviją ir Estiją. Susitikti su popiežiumi Lietuvoje bus galima rugsėjo 22–23 d. Vilniuje ir Kaune. Šventojo Sosto spaudos salė skelbia vizito programą. JO ŠVENTENYBĖS POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS APAŠTALINIS VIZITAS LIETUVOJE 2018 m. rugsėjo 22–23 d. Šeštadienis, rugsėjo 22 d. ROMA–VILNIUS 7.30 val. Išvykimas lėktuvu iš Romos Fjumičino oro uosto į Vilnių 11.30 val. Atvykimas į Vilniaus tarptautinį oro uostą PASISVEIKINIMO CEREMONIJA MANDAGUMO VIZITAS PAS PREZIDENTĘ Prezidento rūmuose SUSITIKIMAS SU VALDŽIOS IR VISUOMENĖS ATSTOVAIS, DIPLOMATINIO KORPUSO NARIAIS S. Daukanto aikštėje 16.30 val. AUŠROS VARTŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS, GAILESTINGUMO

Iškilminga Laisvės kario skulptūros atidengimo ceremonija Valstybės dienos išvakarėse

Iš Ukrainos atvežta Laisvės kario skulptūra - daugiau kaip 3 tonas sveriantis bronzinis - liepos 5-ąją  iškilmingai  buvo atidengta. „Tai yra stebėtina, kad per tokį trumpą laiką – lygiai šešis mėnesius – pavyko viską įgyvendinti nuo idėjos iki realios skulptūros. Nesu girdėjęs, kad taip rekordiškai greitai būtų pastatyta tokio masto skulptūra, – kalbėjo architektas prof. Jonas Audėjaitis, pabrėždamas ir šio įvykio istorinę reikšmę, – Tai yra brangus praeities simbolis dabarčiai ir ateičiai, kuris liudija tai, jog mes, kaip tauta, išties galime susikalbėti ir būti vieningi.“ Ukrainos sostinėje Kijeve nulietas istorinis tautos simbolis

Ar švietimo ir mokslo ministrė atlygins antikonstitucinių sprendimų žalą?

Birželio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kad Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Po nutarimo Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad "per savo praktiką aš dar nemačiau taip neprofesionaliai padaryto teisinio reguliavimo ir taip neprofesionaliai jo įgyvendinto". Kas atsakys už pasekmes ir padarytą žalą, kuri atsirado Seimui įstatymais pavedus reguliuoti aukštųjų mokyklų studijų programas.Kas atlygins žalą? "Pataisas teikęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ar Švietimo ir mokslo ministerija, nesugebėjusi įstatymo pataisų priėmimo metu aiškiai pasakyti, kad tokių įstatymo nuostatų įsigaliojimui reikia pereinamojo protingo

Prezidentės prašoma stabdyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį

Lietuvos Mokytojų sąjūdžio pirmininkė, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ profesijos Mokytojų ir darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Andriuškevičienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu stabdyti etatinį Mokytojų darbo apmokėjimo modelį, kuris įsigalios nuo 2018 rugsėjo 1-sios dienos. Lietuvos Mokytojų sąjūdžio pirmininkės rašte nurodyta, jog etatinis Mokytojo darbo apmokėjimo modelis nėra parengtas iki galo, jame pilna trūkumų, supriešinami Mokytojų kolektyvai ir mokyklos, laiko pasiruošimui liko labai mažai. Etatinis Mokytojo darbo apmokėjimo modelis yra neteisingas profesijos mokytojų ir neformaliojo ugdymo mokytojų atžvilgiu. Svarbiausias modelio trūkumas - nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinio dalyko mokykloje

Laikraštis „ŠIANDIEN”: „Provincija irgi neliūdi, arba Mažo miesto privalumai”

Martina RUGINYTĖ, laikraštis "ŠIANDIEN" Į savo gimtą miestą – Mažeikius po studijų grįžau beveik prieš trejus metus. Kuo labiau bręsti (nesinori sakyti „sensti“), tuo labiau vertini mažus ir, iš pažiūros, paprastus dalykus. Tas pats ir su miestais. Jaunimas dažnai siekia savo ateitį sieti su didmiesčiais. Tačiau nereti ir tokie atvejai: ilgą laiką juose pragyvenę žmonės, ar tas pats jaunimas, sukūręs šeimas, nusprendžia persikelti į kaimus arba mažesnius miestelius. Manau, kad tai lemia vienas pagrindinių mažų erdvių privalumų: tiek kaimų, tiek mažesnių miestų savybė – lėtesnis gyvenimo tempas. Pamenu, kai gyvenau Kaune, norėdama kur

Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“

Programa Liepos 2 d. 14 val. Vaikų tradicinių amatų miestelio prie Valdovų rūmų atidarymas (Katedros a. 4) 16 val. Liaudies meno parodos „Gyvos jungtys“ atidarymas Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 13) Liepos 3 d. 10–22 val. Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“ Bernardinų sode, pilių teritorijoje, Katedros aikštėje 18 val. Kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“ Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) 20 val. Vokalinių ansamblių koncertas „Dėl žalio ąžuolyno“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (Aušros Vartų g. 5) Liepos 4 d. 13–21 val. Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ Bernardinų sode, pilių teritorijoje, Katedros aikštėje 22 val. Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“ Kalnų

Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“

Šiandien, liepos 1 -ąją: 9.00 – 10.00 val. Iškilmingos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Šv. Mišias aukoja Prelatas Edmundas Putrimas. 11.00 val. Pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos tautinių bendrijų paviljonų miestelio lankymo pradžia Rotušės aikštėje. 12.00-12.30 val. Dainų šventės vėliavų pakėlimas S. Daukanto aikštėje. 13.00-13.30 val. Oficialus šventės atidarymas Rotušės aikštėje. Šventę atidaro Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 13.30 val. Pasaulio lietuvių menininkų parodos Vilniaus rotušėje atidarymas. Įėjimas nemokamas. 13.30 – 15.00 val. Pasaulio lietuvių meno kolektyvų koncertas scenoje Rotušės aikštėje. Lankytojams atviras paviljonų miestelis. 15.00 – 16.30 val. Lietuvos tautinių bendrijų meno kolektyvų ir muzikos grupių koncertas scenoje Rotušės

Seimas baigė pavasario sesiją: skandalai, abejotini sprendimai ir opozicijos nusivylimas

Šiandien Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią eilinę Seimo IV (pavasario) sesiją. Jos metu parlamentas surengė daugiau kaip 60 plenarinių posėdžių.Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Sesijos pabaigą parlamentarai pažymėjo tradiciškai Seimo salėje sugiedodami Lietuvos himną, tačiau prasidėjus Prancūzijos ir Argentinos futbolo dvikovai, dalis Seimo narių žvilgsnius nukreipė į futbolo varžybas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo. Tarp svarbiausių Seimo pavasario

Skandalas Seime: oponentai Seimo nariui G. Kirkilui iškvietė policiją

"VRK narys V. Semeška į Seimą iškvietė policiją G. Kirkilui dėl jo blaivumo",- pranešė BNS. „Vadovybės apsaugos departamentas informuoja, kad policijos pareigūnų jie neįleis į Seimo rūmus, pareigūnai su alkotesteriu būtų pasirengę patikrinti Seimo narių blaivumą, jeigu kyla tokių abejonių“, – pranešė  Seimo narys J. Razma. Abejones dėl G. Kirkilo  blaivumo konservatoriai parlamentarai išsakė pradėjus svarstyti klausimą dėl partijų finansavimo pertvarkos. Policijos ekipažui atvykus prie Seimo rūmų, pareigūnams kilo kliūčių patekti į vidų. siandien.info

Užkertamas kelias 17-ajai jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras“ kelionei

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai smerkia Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje pareiškimą, kuriuo užkertamas kelias 17-ajai jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras“ kelionei į lietuvių tremtinių palaidojimo vietas Rusijoje, turėjusiai vykti liepos 17 d. – rugpjūčio 1 d.„Misija Sibiras“ dalyvių neįleidimo į Rusiją siūlo išbraukti Rusijos ambasadą iš Rusijos dienų organizatorių sąrašo. „Ne pirmą kartą Rusija siekia daryti įtaką Lietuvos vidaus politikos sprendimams. Apmaudu ir smerktina, kad šiandien šios spaudimo politikos taikiniu tapo jaunimas. Viliuosi, kad Rusijos Federacija atšauks šią niekuo nepagrįstą ataką prieš Lietuvos jaunimo iniciatyvas. Savo ruožtu Lietuva privalo

KET pažeidėjus Vilniuje fiksuoja troleibusai

"Moderniame Vilniuje nuo šiol bus dar saugiau – Vilniaus savivaldybės E. miesto departamentas kartu su partneriais – Vilniaus apskrities policijos komisariatu, Vilniaus viešuoju transportu – džiaugiasi sėkminga pilotinio projekto pradžia: troleibusuose įrengti vaizdo registratoriai jau fiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, važinėjančius A juostomis, nepažymėtomis „4+“ simboliu, o Policija pradėjo juos drausminti", - pranešė Vilniaus savivaldybė. Šiuolaikinis miestas išnaudoja visas įmanomas technologines galimybes: ne tik sudaro palankias sąlygas testuoti novatoriškus sprendimus, bet ir pats jas kuria bei kaip galėdamas sparčiau taiko. Esame patenkinti sklandžiu bendradarbiavimu su savivaldybe, bendromis pastangomis veiksmingai sprendžiant tiek eismo

N. Venckienės byla: Lietuva nori teisti, JAV kongresmenas siūlo ne tik nutraukti ekstradiciją, bet ir išleisti ją į laisvę

Kaip pranešė DELFI.lt,  Federaliniame JAV kongresmenas pateikė įstatymo pataisą, kuria siūlo ne tik nutraukti ekstradiciją, bet ir išleisti ją į laisvę. „Teisėjai Neringai Venckienei turi būti leista likti Jungtinėse Valstijose iki paskutinio sprendimo dėl jos prašymo dėl prieglobsčio, – rašoma dokumente. – Ji negali būti sulaikyta federaliniame ar valstijų kalėjime, ar areštuota dėl bet kokių imigracijos ar ekstradicijos nusikaltimų, jai turi būti leista laisvai judėti ir suteiktas leidimas dirbti iki paskutinio sprendimo dėl prieglobsčio.“ .N. Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Kreipdamiesi į JAV su ekstradicijos prašymu,

V. Savukynas. Kodėl Sąjūdžio karta nusivylusi dabartimi?

Praūžė Sąjūdžio 30-mečio minėjimas, o po to viešojoje erdvėje pasipylė kritika tiek seniems, tiek jauniems, kalbėjusiems iš Seimo tribūnos. Esą jų nusivylimas yra nepagrįstas, netgi piktybiškas, jie nemato Lietuvos pasiekimų. Gal iš tiesų Sąjūdžio pirmeiviai tapo istorine atgyvena, galinčia tik pasidalinti savo prisiminimais? Ar tikrai jų balsas nebereikalingas mūsų viešojoje erdvėje? Ar tikrai jų mintys yra kenksmingos? Pirmiausia, reikia suprasti, kad nusivylimas priklauso ne nuo esamos situacijos, bet nuo lūkesčių. Čia kaip sporte, vienam trečia vieta gali būti didelis pasiekimas, kitam – didelis pralaimėjimas. Pati trečia vieta niekuo dėta – viskas

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Žemas matematinis raštingumas stabdo visuomenės gerovės kūrimą

Daugiau nei 18 tūkst. jaunuolių laikė valstybinį matematikos egzaminą. Nuo šių metų abiturientai, ketinantys studijuoti biomedicinos, fizikos ar technologijų mokslus, matematikos egzamine turi surinkti ne mažiau kaip 25 balus iš 100. Pretenduojantiems į humanitarines studijas kartelė išliko 16 balų. Ekonomiškai stipriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, matematika yra privalomas mokomasis dalykas iki pat abitūros, be šio brandos egzamino asmuo negali įgyti teisės studijuoti universitete. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad didelė žala buvo padaryta ir valstybei, ir jauniems žmonėms, kai Lietuvoje kurį laiką

Nauji automobiliai didina draudimo žalas

Į draudžiamus įvykius patekusių transporto priemonių savininkai patiria vis didesnių žalų – tai rodo KASKO draudimo išmokų duomenys. Draudimo bendrovė BTA per keturis šių metų mėnesius KASKO apsidraudusiems lengvųjų ir krovininių automobilių savininkams atlygino 3,9 mln. eurų nuostolių – 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinė vienos išmokos suma per metus išaugo daugiau nei penktadaliu iki 1231 euro. „Ženkliai padidėjusią vidutinę išmokos sumą lemia dvi pagrindinės priežastys – atsinaujinantis automobilių parkas bei pastebimai pabrangęs automobilių remontas. Bendram išmokų padidėjimui įtakos turėjo ir augantis draudimo populiarumas – galiojančių KASKO sutarčių

VRK narys be vidurinio išsilavinimo, bet vėl siūloma stiprinti politinių kampanijų finansavimo kontrolę

Seime pirmadienį surengta diskusija apie politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo problemas. Šią iniciatyvą, anot organizatorių, paskatino pastaruoju metu į viešumą iškylantys neskaidrūs politinių partijų finansavimo modeliai, paviešintos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados. Diskusijoje dalyvavo Teisingumo ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, politologai. „Įsigaliojus draudimui juridiniams asmenims remti politines partijas, situacija turėjo iš esmės keistis, tačiau politinėms partijoms finansinė parama teikiama per paramos fondus ar visuomeninius judėjimus. Pastarieji ilgainiui tampa rinkimų komitetais. Visi puikiai suprantame, kad visas politinis įdirbis iki tol jau būna padarytas.

Naujasis Pensijų kaupimo įstatymas ribotų konkurenciją?

Seime kelią besiskinantis naujasis Pensijų kaupimo įstatymas ribotų konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo laisvę. Tokias pastabas penktadienį pateikė Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad įstatyme numatytas pensijų anuitetų mokėjimo funkcijos perdavimas išimtinai „Sodrai“ nusižengia konkurencijos principams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame naujajame Pensijų kaupimo įstatyme, dėl kurio galutinis balsavimas Seime įvyks šią savaitę, numatoma iš esmės pakeisti pensinių anuitetų įsigijimo ir mokėjimo tvarką. Pensijų anuitetų kaupimas būtų patikėtas vieninteliam paslaugos teikėjui – „Sodrai“, atimant tokią teisę iš iki šiol ją turėjusių privačių bendrovių. Reaguodama į tokius ministerijos planus, Lietuvos gyvybė draudimo įmonių asociacija birželio

Airija – artima Lietuvai

Šią savaitę, birželio 19 d., Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Airijos Respublikos Prezidentu Michaeliu D. Higginsu. Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Airijos santykiai, bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, saugumo klausimai. Į Lietuvą Airijos vadovas atvyko kartu su pirmąja šios šalies ponia Sabina Mary Higgins. Prezidentės teigimu, Airija – artima Lietuvai. Esame panašūs savo šalių dydžiu, interesais, vertybėmis. Todėl mums Airija yra svarbus atsakingos politikos, sėkmingos ekonominės raidos ir gebėjimo susigrąžinti išvykusius žmones pavyzdys. Prieš 30 metų Airijos politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos įsipareigojo vieningai vykdyti nacionalines

Laikraštis”ŠIANDIEN”:  CŽV kalėjimai. Ką norėjo nuslėpti Lietuva?

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" CŽV kalėjimai, kaip ir visi nešvarūs reikalai Lietuvoje, buvo pridengti valstybinės paslapties, nacionalinio saugumo interesų širma. Nūnai iš inercijos mėginama išvedžioti, kad Strasbūro teismo sprendimas paremtas netiesioginiais įrodymais. Bet kas trukdė pačiai Lietuvai surinkti tiesioginius įrodymus? Čia ir slypi visas įdomumas. EŽTT įpareigojo Lietuvą ne tik išmokėti nukentėjusiam palestiniečiui Abu Zubaydah 130 tūkst.eurų, bet ir nustatyti bei nubausti kaltuosius. Ši afera parodo, kaip Lietuvoje trypiama teisė, o tai padarę pareigūnai lengvai išsisuka nuo atsakomybės ir net praturtėja. Kiekvienas pilietis gali tapti slaptųjų tarnybų savivalės auka. CŽV kalėjimų istorija

‘Vilmorus” apklausa: Liberalų sąjūdis vertinamas prasčiausiai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė – antroje vietoje

siandien.info ,LRT RADIJAS, LRT.lt Iš visų Seime esančių partijų Liberalų sąjūdis vertinamas prasčiausiai – partija pasiekė rekordines žemumas ir apklausoje net neperkopia 5 proc. barjero. Tai rodo naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Anot centro vadovo Vlado Gaidžio, politiniai skandalai kitoms partijoms tokios didelės įtakos nedaro. Apklausa vyko birželio mėnesį, birželio 8–17 d. Apklausta daugiau kaip tūkstantis respondentų – 1034. Kalbant apie partijas, kažkokių ypatingų sensacijų nėra. Pirmoje ir antroje vietoje, kaip ir anksčiau, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rezultatas maždaug toks – TS-LKD

Aplinkos ministerija palengvino sąlygas brakonieriauti?

Domantė Platūkytė, LRT.lt Aplinkos ministerija nesugebėjo nupirkti licencijų medžioklei, o tai yra priežastis, kodėl buvo jų atsisakyta, įsitikinęs aplinkosaugininkas, buvęs Aplinkos viceministras Linas Jonauskas. LRT.lt jis teigia, kad tokie pakeitimai prisidės prie gyvūnų kiekio mažėjimo ir palengvins sąlygas brakonieriauti. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tokius kaltinimus neigia. Medžioklės taisyklių pakeitimuose nustatyta, kad nebebus naudojama plastikinių plombų, jos būdavo įveriamos į sumedžioto gyvūno ausį. Anot L. Jonausko, specialios plastikinės plombos buvo ne tik griežtos atskaitos dokumentas, bet ir realus saugiklis nuo brakonieriavimo. Tokia plomba į sumedžioto gyvūno ausį būdavo įveriama dar prieš pradedant jį transportuoti,

VTEK prašoma išaiškinti, ar premjeras nesiekė asmeninių tikslų

Seimo nariai Gabrielius Landsbergis ir Andrius Kubilius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydami išaiškinti, ar Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio rodomas padidintas dėmesys netoli premjero namų statomai atliekų deginimo gamyklai nėra viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Parlamentarai atkreipia dėmesį į 2018 m. birželio 13 d. S. Skvernelio susitikimą Vyriausybėje su atliekų deginimo projektus Vilniuje ir Kaune įgyvendinančios įmonės „Lietuvos energija“ vadovu Dariumi Maikštėnu, po kurio viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, jog po susitikimo buvo nutarta keisti atliekų deginimo planus ir perskirstyti jų kiekius, dalį Vilniaus atliekų vežant

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kodėl danai sėkmės istorijų turi daugiau. Kas laimės iš vėjo energetikos Lietuvoje?

Šiuo metu yra svarstoma Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kuri nustatys atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus vystymo kryptis po 2020 metų. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus. Šį įsipareigojimą, beje, Lietuva viršijo 2015 metais. Europoje iš vėjo gaminama apie penkiolika procentų elektros ir planuojama, kad iki trisdešimtųjų metų bus gaminama apie dvidešimt penkis procentus. Lietuvoje šiuo metu bendra vėjo elektrinių instaliuota galia siekia kiek daugiau nei 500 MW. Atsinaujinančių išteklių energetika mažinant priklausomybę nuo importuoto kuro

Konkursas „Žydintis Vilnius“ grįžta ir kviečia dalintis žiedais

Kasmetine tradicija tapęs konkursas „Žydintis Vilnius“ sugrįžta ir vėl kviečia dalintis sostinėje kuriamu grožiu su aplinkiniais – siųsti savo puoselėjamų gėlynų nuotraukas. Šiemet konkurse naujovė – dalyvauti kviečiami ne tik pavieniai gyventojai, verslo įmonės, bet ir mokyklos, darželiai, kuriems bus įsteigti specialūs apdovanojimai. Taip norima atkreipti dėmesį į ugdymo įstaigų teritorijas, kaip mažiausi vilniečiai ir jaunimas mokomi gražinti ir puoselėti aplinką, kurioje mokosi. Nuotraukas kartu su trumpu gėlynų aprašymu konkursui kviečiame siųsti el. paštu zydintisvilnius2018@gmail.com nuo liepos 2 d. iki spalio 8 d. „Nepaprastai smagu jau ne pirmą kartą kviesti vilniečius dalyvauti

Dėl galimos korupcijos Panevėžio miesto savivaldybėje – ikiteisminis tyrimas

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio miesto savivaldybėje galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų – prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimo tarnyba. Tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad Panevėžio miesto savivaldybėje galimai buvo piktnaudžiaujama tarnyba ir duodami neteisėti nurodymai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Kaip įtariama, už pažadėtą palankių sprendimų priėmimą galimai buvo atsilyginta kyšiais. STT pareigūnai atlieka reikalingus procesinius veiksmus, atliekamos kratos

Aplinkos ministro atsakymuose – nutylėjimai, pagyros sau ir akių muilinimas

„Valstiečių“ aplinkos ministro Kęstučio Navicko atsakymai į interpeliacijoje iškeltus klausimus neįtikina, yra klaidinantys ir pasėja dar daugiau abejonių. Tokią Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime nuomonę parlamentarams pristatė frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Seimo nariams pristatydamas interpeliaciją jis pabrėžė, kad K. Navicko atsakymai dėl jo buvusios darbovietės – Baltijos aplinkos forumo – privilegijuoto finansavo primena „odę buvusiai darbovietei“. „Baltijos aplinkos forumas neša nemažą naudą. Forumo įgyvendintų ar įgyvendinamų projektų sumos – 2 mln., 4 mln., 17 mln., 4,3 mln. eurų. Taip, jūs iš tikro išsisukote nuo įsakymų pasirašymo nusišalindamas, ministre. Juos pasirašė tuometis

Pagrįstas klaipėdiečių susirūpinimas dėl uosto plėtros kaskart tik atsimuša į sieną

Remigijus LAPINSKAS Kol už uždarų durų sprendžiama apie uostamiesčio ateitį neišvengiamai paliesiančio projekto vystymą, klaipėdiečiai visomis išgalėmis bando išsiaiškinti teisybę apie buldozeriu stumiamą Klaipėdos uosto plėtrą. Tačiau pagrįstas gyventojų susirūpinimas kaskart tik atsimuša į sieną. Vadovaujantis Orhuso konvencijos nuostatomis, visuomenei turi būti užtikrinama teisė gauti informaciją ir būti įtrauktai į sprendimų dėl aplinkosauginių klausimų priėmimą, kad būtų apsaugota tiek šios, tiek būsimų kartų žmonių teisė gyventi jų sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Tačiau panašu, kad Klaipėdos uosto plėtros atveju, konvencijos nuostatomis nėra vadovaujamasi. Visuomenės nuomonė ir siekis dalyvauti priimant ypač gyventojams svarbius

„Achemos“ darbuotojai rengia piketą: akcininkams išmokėjo 19,8 mln. eur, paprastiems darbininkams ir algoms nelieka

LRT RADIJAS, LRT.lt pranešė, kad trąšų gamintojos „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga rengia pirmąjį piketą, piktindamiesi dėl jiems nesumokamų priedų. Pati „Achema“ skundėsi vyriausybei, kad dėl itin didelių mokesčių Suskystintųjų dujų terminalui (SGD) ir importuojamų pigesnių rusiškų trąšų įmonė itin sunkiai laikosi. Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos, įmonė, prognozuodama prastus finansinius metus, vienašališkai nusprendė sustabdyti kai kurias išmokas, kurios numatytos kolektyvinėje sutartyje. Darbuotojai sako nebegaunantys įvairių priedų, todėl nusprendė prie įmonės surengti piketą. Didžiausia Baltijos šalyse trąšų gamintoja „Achema“ sako susidurianti su itin dideliais finansiniais sunkumais ir sunkiai gali išsilaikyti. „Achemos“ atstovai sako mokantys

Top