Jūs esate
Pagrindinis > Užsienyje (Puslapis 69)

Užsienyje

M. Drunga. Kaista JAV prezidento aplinka

Mykolas Drunga Jei kalta prezidento aplinka, tai gal nekaltas pats prezidentas? Šia mintimi guodėsi įkaitę Donaldo Trumpo šalininkai, bet daugelis rimtų stebėtojų suabejojo, ar greit kaitra sumažės ir jiems teks gaivintis malonia vėsa. "Nors buvęs prezidento D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas suimtas dėl įtarimų padaręs finansinius nusikaltimus, tai vis tiek labai susiję su pačiu prezidentu ir gali šiam labai pakenkti“, – rašė „New York Times“. „Juk P. Manafortas yra žvilgantis ir kartu itin apgailėtinas egzempliorius draugelių, kuriais D. Trumpas apsisupęs. Jiedu abu tiksi panašiai: abudu yra plutokratai ir grobstytojai. Ikiteisminio tyrimo duomenimis,

Ariogaloje – 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovotojų sąskrydis

Kaip ir kasmet, pirmąjį rugpjūčio šeštadienį, rugpjūčio 4 d., Ariogalos Dubysos slėnyje rengiamas 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Maironio apdainuotas Dubysos slėnis, tūkstančiai likimo bičiulių, tremtinių dainos ir prisiminimai, – atrodo, kad metai sustoja ir grįžtame į sunkius, bet tokius brangius jaunystės metus… Ariogalos sąskrydis turi nostalgišką trauką ne tik Sibiro vargus patyrusiems, bet ir visiems, Lietuvą mylintiems žmonėms. Dažniausiai sakome – susitiksime Ariogaloje, ir visi žino, kad tai ne tik vieta, bet ir neoficialus renginio pavadinimas, o kartu ir jo dvasia. Tradicinis, jau 28-asis

Kodėl europiečiams nerūpi, kas priims reikšmingus politinius sprendimus?

Linas Kojala  Kitais metais Lietuvoje vyks ne vieneri rinkimai. Ir jau aišku, kurie sulauks mažiausiai dėmesio – tai balsavimas dėl to, kas atstovaus šalį Europos parlamente. Nepanašu, kad tai domintų ką nors, išskyrus pačius kandidatus. Nors apklausos rodo, jog lietuvių parama Europos Sąjungai išlieka stipri – viena didžiausių visoje Europoje, praktinio įsitraukimo į žemyno lygmens politinius procesus ar jų aptarimą beveik nėra. Naujienos, susijusios su ES, yra ne tik sąlyginai retos, bet ir vienos mažiausiai skaitomų žiniasklaidoje. Šią tendenciją pagrindžia ir balsavimo aktyvumas: 2009 metais, kuomet Europos Parlamento rinkimai nevyko kartu su prezidento

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Kodėl mes dar negyvename taip, kaip Švedijoje?

Graži savaitgalio šventė buvo surengta Klaipėdos rajono Lapių kaime. Mokykla šventė 100 metų jubiliejų, nuo pat ryto į senąją liepų alėją rinkosi buvę mokiniai, mokytojai, netrūko ir svečių. Tarp jų ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Vaclovas Macijauskas. Skirtingai, negu rajono vadovai ir Seimo nariai, jis nesėdo į pirmą svečių eilę, nesakė sveikinimo kalbos, bet nuoširdžiai bendravo su žmonėmis ir iš mokyklos šventės išvažiavo vienas iš paskutiniųjų. Vaclovo Macijausko interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“. – Vaclovai, prieš trisdešimt metų paslapčia pasvajodavome, kad ir mes gyvensime taip, kaip Švedijoje, tačiau kuo toliau, tuo

Parama jaunoms šeimoms galės augti iki 50 proc. pirmojo būsto vertės

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Vida Ačienė, dirbanti Seimo Biudžeto ir finansų komitete, registravo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo sudaryti teisines prielaidas prie valstybės teikiamos finansinės paskatos prisidėti ir savivaldybėms bei verslo subjektams. „Dabar galiojanti tvarka numato valstybės paramą pradiniam įnašui už jaunos šeimos pirmąjį būstą padengti, tačiau daugelio regionų savivaldybės susiduria su problema, kai savivaldybių įstaigose trūksta šakinių specialistų, mokytojų, gydytojų ir kitų jaunų profesionalų. Todėl įstatymo pakeitimu siūloma, kad savivaldybės ir verslo įmonės turėtų galimybę papildomai prisidėti prie šios valstybės paramos

Atsisveikinome su  garsiu architektu Algimantu Nasvyčiu

  Šiandien į paskutinę kelionę palydėtas garsus architektas, pedagogas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministras Algimantas Nasvytis. A. Nasvytis gimė 1928 balandžio 8 d. Kaune. 1936–1939 m. mokėsi Vilkaviškio pradžios mokykloje. 1939 m. su šeima apsigyveno Vilniuje. 1939–1940 m. lankė Vilniaus Petro Vileišio pradžios mokyklą, 1940–1946 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo I-ojoje berniukų gimnazijoje. 1946–1952 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo dailininko-architekto diplomą. 1952–1954 m. dirbo Respublikinėse architektūros dirbtuvėse, 1955–1959 m. – Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse, 1959–1961 m. – Vilniaus

Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga 

Arvydas Juozaitis Tuštuma. Dvi baltų tautos iš vienos šaknies, vieno kamieno, tačiau kokie skirtingi keliai! Dvi valstybės, nebendraujančios kaip dera bendrauti gentainiams, dvi viena kitos beveik nematančios ekonomikos ir viena kitą užmirštančios užsienio politikos. Norėčiau klysti, ir jeigu kas įrodytų, kad klystu – nuolankiai sutikčiau. Deja, neklystu. Kasmet Latvijos Saeimoje rengiamuose užsienio politikos debatuose, o greta to – ir jų nustatomose gairėse Latvija nemato Lietuvos. Dažniausiai atsiperkama keliomis bendromis frazėmis ir teiginiais apie vienybę. O Lietuvos Seime? Apskritai jokių debatų nėra. Lietuva „apsikuičia“ visai be Latvijos. Absurdas prie absurdo ir tame absurde – skylė. Egzistencinis

R. Karbauskis per atostogas užsimojo taisyti ankstesnių valdžių sprendimus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis teikia Seimui dar vieną projektą, kuriuo taisomi ankstesnių valdžių priimti sprendimai. Šį kartą Seimo nario siūlomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas padės mamoms ir tėvams, kurie prarado dalį darbo stažo vien dėl to, kad valstybė, deklaruodama pagalbą neturtingiems vaikus auginantiems tėvams, nesiėmė būtinų finansinių priemonių jiems padėti. „Ankstesnių valdžių priimti sprendimai įkaitais pavertė pačius pažeidžiamiausius, t.y. mažas pajamas gaunančius asmenis. Gėdinga, kad prieš mus buvę Seimai atsuko nugarą tiems, kuriems valstybės pagalba yra labiausiai reikalinga. Mes artėjančią Seimo sesiją skirsime šių

Laikraštis „ŠIANDIEN”. LYDERIŲ SPINDESYS IR SKURDAS

Krescencijus STOŠKUS, laikraštis "ŠIANDIEN" Lyderystė. Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka.

Laikraštis ‘ŠIANDIEN”.Geidžiamiausias investuotojas Lietuvoje

Saulius LAPĖNAS Jurbarko rajono mero pavaduotojas Bendrauju su potencialiais investuotojais iš Skandinavijos, Vokietijos ir kitų ES šalių. Neapleidžia įspūdis, kad vyraujanti nuomonė Lietuvoje apie investuotojus neatitinka realybės. To pasekmė pasireiškia tuo, kad bet kokie svarstymai baigiasi beprasme magiška fraze „reikia pritraukti investuotojus“. Tačiau kiek bekartotum žodį „šokoladas“, burnoje nuo to saldžiau nebus. Investuotojas ne mitinė būtybė iš kitos galaktikos, kuri atlekia ištarus burtažodį „reikia pritraukti investuotojus“. Svarbiausia, kad nesupratus ko nori investuotojas, jo neįmanoma pritraukti. Kaip supranta investuotojo portretą Seimo nariai, valdžioje esantys politikai, žinomi ekonomistai ir patys potencialūs investuotojai. Man asmeniškai nėra abejonių, kad

Jau pradeda rengtis visuotiniam šalies gyventojų surašymui

  "Lietuvos institucijos jau pradeda ruoštis po 3 metų vyksiančiam visuotiniam šalies gyventojų surašymui",- pranešė Lietuvos radijas. Planuojama pirmą kartą jį vykdyti automatiškai, panaudojant duomenis, gautus iš valstybės registrų bei informacinių sistemų. 2011-aisiais vykusiame surašyme gyventojus lankė statistikai, kurie pildė surašymo lapus. Statistikos departamentas taip pat ruošiasi atlikti bandomąjį surašymą. Jis vyks 2019–2020 metais. siandien.info primena, kad 2013 m. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė išsamius galutinius Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus apie nuolatinių gyventojų sudėtį pagal tautybę, gimtąją kalbą ir savęs priskyrimą religinei bendruomenei. 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Aušros Maldeikienės slenkstis

Gerbiama Aušra, nemažai žmonių jau patikėjo, kad jūs būsite kandidatė į šalies prezidentus. Neapsigalvosite? Iki prezidento rinkimų liko dar  metai... Rinkimų kampanijos pradžiai pradėjau ruoštis pernai rugsėjį. Tai dariau kryptingai, motyvuotai ir nuosekliai. Priėmus sprendimą ir jį gerai apmąsčius, nesuprantu, kodėl turėčiau keisti savo poziciją ir abejoti, juo labiau kad reakcija į mano kampanijos pradžią buvo geresnė nei tikėjausi. Manau, kad į Lietuvą politiką privalu grąžinti politiką, t.y. debatus dėl viešųjų reikalų, ir mano tezių kritikai tai pastebėjo ir įvertino. Mano tikslas priversti kandidatus diskutuoti rimtai, remiantis esamos padėties analize, faktais ir

Remigijus Šimašius taip gražiai šypsosi tujas pjaudamas…

Ramūnas Terleckas Stengiuosi į procesus žiūrėti objektyviai, bet viena koja esu optimistų stovykloje ir vis bandau ieškoti argumentų, kodėl viena ar kita nesąmonė randa vietos mūsų gyvenime. Deja, būna dienų, kai tolerancija ima balansuoti ties nenorminės leksikos riba. Tuomet pasiteisinimo ieškau profesoriaus Albino Jovaišo pastebėjime, kad mokėjimas keiktis yra mąstančio žmogaus bruožas. Štai interneto portalas 15min.lt siūlo išbandyti skaičiuoklę, kuri patars, ar verta papildomai kaupti pensijai. Kad ir kaip liūdna (o gal linksma?) būtų, skaičiuoklė netinka piliečiams, gimusiems anksčiau nei 1960-ieji, nes ją sukūrę protai turbūt nusprendė, kad žmonės taip ilgai negyvena, arba

M. Drunga. Amerikos politiką lemia ne vien prezidentas

Mykolas Drunga „Pamirškite Donaldą Trumpą – spektakliui su Rusija vis dar vadovauja karinis-pramoninis kompleksas. Plėšydamiesi dėl D. Trumpo, žurnalistai pražiūri, kad jis įprastinei karo ir politikos mašinerijai duoda laisvą kelią“, – rašo teisininkas Bruce`as Feinas internetiniame žurnale „American Conservative“. „Prezidentas D. Trumpas ne susilpnino, o sustiprino Amerikos karinį ir ekonominį priešinimąsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Šis faktas laikraščių pranešimuose dažniausiai nutylimas, o vis dėlto jis nepaprastai svarbus. Ką D. Trumpas bekrenkštų apie NATO ar V. Putiną, dabar ir paskutinius septynis dešimtmečius Amerikos ir Rusijos santykius valdo tūkstančius milijardų dolerių surijantis karinis industrinis kontrateroristinis

59-oji Jūros šventė

Šeštadienis buvo gausiausia renginių diena, kurioje - jūriniai tradiciniai renginiai, įvairių skverų magija ir išskirtinumas, didžioji šventinė mugė, „Baltic Sail“ burlaiviai, paskutinė galimybė išvysti šventės premjerą „Mobis Dikas“, gera muzika ir šventinis fejerverkas. Šeštadienio rytas prasidėjo mišiomis už žuvusius jūroje ir visą jūrinę bendruomenę. 9 val. Marijos Taikos karalienės bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios. 9.30 val. Smiltynės kapinėse – tradicinė pirmojo Lietuvos uosto kapitono Liudviko Stulpino pagerbimo ceremonija, o 10 val. Skulptūrų parke buvo pagerbta žuvusio laivo „Linkuva“ įgula. Vidurdienį, vyko išskirtinė ir pasaulyje analogų neturinti – žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, kurios metu

Neramios Seimo narių atostogos: kreipiasi ir į Konstitucinį Teismą, ir į Saugumo departamentą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Gintarės Skaistės, Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko iniciatyva, grupė Seimo narių kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl valdančiųjų priimtos pensijų reformos atitikties Konstitucijai. Parlamentarai pažymi, jog nauja pensijų reforma (keičiamu Pensijų kaupimo ir naikinamu Pensijų sistemos reformos įstatymais) galimai paneigia antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėtus lūkesčius. Teigiama, jog Konstitucinis Teismas savo ankstesniais nutarimais kaupiamųjų pensijų sistemos atžvilgiu leidžia keisti įmokų dydžius, tačiau tik esant labai aiškioms sąlygoms: mažinimas yra laikinas, nulemtas objektyvių ypatingų sąlygų (ekonominės krizės), galiausiai turi būti įtvirtinamas būsimas kompensavimo mechanizmas. Visiškai

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba: V.Titovui pradėta įgaliojimų netekimo procedūra

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, kad tarybos nariui, Lietuvos rusų sąjungos atstovui Viačeslavui Titovui būtų pradėta įgaliojimų netekimo procedūra. Po V. Titovo pasisakymų apie Klaipėdos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą įgaliojimų netekimo procedūrą inicijavo Klaipėdos meras. Po teikimu pasirašė 21 tarybos narys. „Turbūt šiandien niekam nekyla abejonės, kad ši diena yra išskirtinė ir šis posėdis ateityje galės būti vadinamas istoriniu. Turbūt kursime tam tikrą teisinę praktiką, naują Lietuvos, kaip teisinės valstybės istorijos puslapį. Dar kartą noriu atsiprašyti Adolfo Ramanausko-Vanago artimųjų už visą tą ažiotažą, kuris kilo ir ne pačiu gražiausiu būdu išgarsino

Seimo pirmininkas švenčia jubiliejų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Seimo Pirmininką, profesorių Viktorą Pranckietį 60 metų jubiliejaus proga. Pasak šalies vadovės, per tuos metus V. Pranckietis spėjo daug nuveikti mokslo, akademinėje, visuomeninėje srityse, taip pat ir politikoje, kuri suteikė galimybę pažinti jį, kaip asmenybę, siekiančią į pirmą vietą iškelti valstybės interesus. Šalies vadovė jubiliatui palinkėjo ir toliau sėkmingai derinti mokslininko išmintį su vadovo kantrybe bei kuo geriausios sveikatos ir ištvermės. Anot Prezidentės, Parlamente V. Pranckiečiui neretai tenka priimti sudėtingus sprendimus, ieškant bendro sutarimo ir puoselėjant taip reikalingą politinę kultūrą. Kaip teigiama sveikinime, su mokslininko atkaklumu ir pedagogo kantrybe profesorius

Nerimas dėl miškų – neslūgsta

Irma DUBOVIČIENĖ, laikraščio "Ūkininko patarėjas" korespondentė Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gimė kaip protestas Seimo palaimintai valstybinių miškų valdymo reformai, kai buvusių miškų urėdijų vietoje buvo suformuota ketvirta didžiausia Lietuvoje valstybės valdoma įmonė – VĮ Valstybinė miškų urėdija (VMU). Nuo Sąjūdžio gimimo nepraėjo nė metai, o nusivylimų užtektų dešimtmečiui. Pilietinis judėjimas nepajėgė sustabdyti įvykių.Tai skaudžiai išgyveno pirmosios Vyriausybės miškų ūko ministras, mokslininkas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių šviesios atminties prof. Vaidotas Antanaitis, kurį artimieji ir draugai liepos 17 d. palydėjo į paskutinę kelionę. Apie tai ir apie judėjimo prasmę kalbamės su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Mindaugas Vyskupaitis: Taip, aš tikrai didžiuojuosi būdamas lietuvis..“

"Taip, aš esu laimingas, tikrai didžiuojuosi būdamas lietuvis, turiu puikią šeimą, išauginau tris vaikus, turiu aštuonis anūkus, mėgstamą darbą, džiaugiuosi, kad sekasi mano kraštiečiams, išgyvenu, kai valstybingumas prisimenamas tik švenčių dienomis“, - laikraščiui „ŠIANDIEN“ sakė Mindaugas Vyskupaitis, bendrovės„Mėta“ įkūrėjas ir vadovas. Jo patarimas lietuviui labai paprastas: mylėti artimą žmogų, valgyti sveiką maistą ir džiaugtis gyvenimu, kuris kiekvienam iš mūsų duotas tik vieną kartą. Mindaugo įkurtos įmonės misija - nekasdieniška, savita, Lietuvos žmogui jis siūlo sustoti, mąstyti savo galva, rinktis tai, kas tikra, ir visada jausti saiką... „Mūsų rinka yra užversta įvairiais įvežtiniais

Didėja šalies vadovų turtai: kol kas nepralenkiama D. Grybauskaitė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai turėjo per 852 tūkst. eurų turto ir santaupų, premjeras Saulius Skvernelis su šeima – beveik 230 tūkst. eurų. Kaip rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) politikų turto deklaracijų duomenys, D. Grybauskaitės turtas per metus išaugo 15 tūkst. eurų – 2016-aisiais jos turto ir santaupų vertė siekė 837 tūkst. eurų. Prezidentės turimų sklypų vertė padidėjo nuo beveik 23 tūkst. eurų užpernai iki 98 tūkst. eurų pernai, 24 tūkst. eurų iki 352 tūkst. eurų sumažėjo jos vertybinių popierių vertė, 36 tūkst. eurų aptirpo ir D. Grybauskaitės piniginės santaupos – ji

Lietuva ir Ukraina: verslininkai stiprina dvišalį ekonominį bendradarbiavimą

Lietuva ir Ukraina turėtų stiprinti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą bei drauge didinti savo konkurencingumą Europos bei globalioje rinkoje – nutarta liepos 17 d. Lvove (Ukraina) įvykusiame 18-ajame Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdyje. Šio susitikimo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius kartu su Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (USPP) viceprezidentu Sergey Prokhorov aptarė tolimesnes dvišalio verslo bei verslo asociacijų bendradarbiavimo galimybes. Kasmetiniam TVK posėdžiui pirmininkavo LR ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelianas. Didelis dėmesys susitikimo darbotvarkėje šiemet buvo

J. Olekas.Malkų auganti kaina – stebina

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ skelbiamais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusiais metais, įvairių rūšių malkinės medienos kaina augo 15–25 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas užregistravo įstatymo pataisą ir siūlo įvesti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams, besišildantiems malkomis ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis. J. Oleko nuomone, PVM lengvata turėtų būti taikoma ne vien daugiabučiuose gyvenantiems ir centralizuotai besišildantiems gyventojams, bet ir tiems, kas šilumą gamina savarankiškai. Juolab, jau kurį laiką malkinės medienos kainos auga ir yra didesnės nei, pavyzdžiui, Latvijoje. „Valdantieji kalbėjo, kad

Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt Liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų. Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27). O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė norinčius ją pasveikinti pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“ (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate). Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1955 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos

Vyriausybė atmetė opozicijos siūlymą reguliuoti trąšų importą iš trečiųjų šalių

  Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Muitinės departamentui nusprendus savarankiškai ištirti į Lietuvą įvežamas trąšas ir nustačius, kad maišytos trąšos patenka į importo mokesčio ribas, verslininkai pasiskundė Vyriausybei. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas turėtų džiaugtis išaiškinęs, kad jo tyrimas leistų šalies biudžetą papildyti 8 mln. eurų – tiek trąšų importuotojai, tarp jų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“, turėtų papildomai sumokėti muito mokesčių. Tačiau buvęs vadovas ne veltui yra buvęs. Verslininkams verkiant į Vyriausybės dekoltė, o departamentui sprendžiant, ką daryti su trąšų importuotojų skundu, jis pats pasiprašė būti atleidžiamas ir perkeliamas į

Lietuvos paštas didina atlyginimus

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos paštas didina atlyginimus mažiausiai uždirbantiems bendrovės darbuotojams. Iš viso atlyginimas bus padidintas 4362 bendrovės darbuotojams. Darbo užmokesčio kėlimas bendrovei papildomai kainuos apie 1,8 mln. eurų per metus. Lietuvos pašte iš viso dirba 5516 darbuotojų. Didžiausia dalis darbuojasi Tinklo padalinyje (stacionarūs paštai, laiškininkai ir pan.). Vidutinis pašto darbuotojų atlyginimas šiuo metu siekia 553 eurus. 49 proc. darbuotojų dirba ne pilnu etatu. To priežastis – mažėjantis klientų srautas į tinklo padalinius kaimiškose vietovėse ir mažuose šalies miesteliuose. „Apie 58 proc. Lietuvos pašto sąnaudų sudaro atlyginimo išmokos darbuotojams.

Vilniuje palaidota rašytoja V. Jasukaitytė

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Po ilgos ir sunkios ligos mirusi poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-tosios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė trečiadienį palaidota Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje. Užuojautą dėl talentingos rašytojos mirties pareiškė respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vyriausybės vadovas, draugai ir bendražygiai. V. Jasukaitytė buvo aktyvi visuomenės veikėja, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, atgimimo metais įkūrė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją, aktyviai protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje, įkūrė Lietuvos Moterų sąjungą ir buvo jos pirmininkė, o darbų sūkuryje niekada nepamiršo kūrybos. Paskutinius keliolika metų sirgusi nepagydoma liga ir vos prieš savaitę

Dienos pietūs virto 5000 eurų

Skaičiuojama, kad mėnesinius 5000 eurų laimėjimus gyventojams atnešusių kvitų vertės vidurkis šiuo metu apie 10 eurų, tad galima sakyti, jog laimėtojams jų įsigytos prekės ar paslaugos „atsipirko" net 500 kartų. . Naujausiais duomenimis, Kvitų žaidime paskelbti 320 savaitinių ir 7 mėnesinių prizų laimėtojai. „Pastebime, kad dažniausiai žaidime registruojami kvitai gauti už viešojo maitinimo, keleivių pervežimo paslaugas, taip pat už turgavietėse įsigytus mėsos, pieno gaminius, vaisius bei daržovesKo gero labiausiai pasisekė vienam 5 tūkst. eurų laimėtojui, kuris žaidime užregistravo už 1,6 Eur įsigytų dienos pietų kvitą – teoriškai, šį gautą laimėjimą galima panaudoti net

Įmonių krovinių patikros keliuose – statybų sektoriumi domisi VMI

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros keliuose –  bus stebima, ar važtaraščiai elektroninių važtaraščių posistemiui (i.VAZ) teikiami tinkamai, o juose nurodomi duomenys – tikslūs. Važtaraščių duomenų analizė padeda nustatyti ne tik važtaraščių teikimo pažeidimus, bet ir galimus PVM vengimo ar pajamų neapskaitymo atvejus, skelbia VMI pranešime žiniasklaidai. Krovinių važtaraščių duomenis i.VAZ verslo atstovai teikia jau kiek daugiau nei pusantrų metų, o vienas iš sektorių, kuriame aktyviai vykdomi medžiagų pervežimai bei pristatymai – statybos. „Išanalizavus ir palyginus vienos statybų bendrovės

„Misija Sibiras‘18“ komanda išvyksta į Kazachstaną

Trečiadienis, liepos 18 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su „Misija Sibiras‘18“ komanda, rytoj išvykstančia į Kazachstaną. Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras‘18” dalyviams išduoti vizas, kai iki suplanuoto išvykimo į tremties vietas Sibirą, Krasnojarsko krašte, buvo likęs mažiau nei mėnuo, šiemetinės misijos ekspedicijų maršrutai pasuko į Vidurinę Aziją – į Kazachstaną. Pasak Prezidentės, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos apie mūsų tautos patirtą genocidą. Ši atmintis visada bus gyva, ir tai patvirtina jaunimo patriotinis pasiryžimas atlikti šių

Ar ministrui Viliui Šapokai suteiktas mandatas pasirašyti sutartis su Kinijos Respublika?

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja dr. Aušra Maldeikienė antradienį užklausė Užsienio reikalų ir Finansų ministerijas, kas finansų ministrui Viliui Šapokai suteikė mandatą pasirašyti sutartis su Kinijos Respublika dėl jos finansinių paslaugų centro steigimo Lietuvoje. Dvišalių Lietuvos–Kinijos susitarimų klausimas nebuvo nagrinėtas nei Seimo Užsienio reikalų, nei Europos reikalų komitetuose, kurie yra atsakingi už Lietuvos užsienio politiką. Užklausa pateikta įvertinus itin kontraversišką Kinijos investicijų Europoje vertinimą Europos sostinėse ir Briuselyje. Europos branduolio valstybės į Kinijos ekspansiją Rytų ir Vidurio Europoje žiūri su nepasitikėjimu, pirmiausiai dėl to, kad dalis panašaus, kaip Sofijoje liepos pradžioje, formato

Mokestis vėl didėja. Neringos valdžia nusigręžia nuo turizmo verslo?

Kamilija Linkutė Turizmo institucijos siekia skatinti keliones po Lietuvą, tuo tarpu Neringos miesto savivaldybė, neinformavusi turizmo bendrovių, ženkliai pakelia įvažiavimo mokestį turistinio sezono viduryje, sukurdama kliūtis verslo vystymui Kuršių Nerijoje. Neringos savivaldybės Taryba šių metų birželio 28 d. vykusiame tarybos posėdyje pakėlė įvažiavimo į Neringos miestą vietinę rinkliavą turistiniams autobusams (virš 30 vietų). Mokestis turistinio sezono metu pakito nuo 45 iki 70 EUR autobusui ir įsigaliojo praėjus vos kelioms dienoms nuo įvykusio Neringos savivaldybės Tarybos posėdžio - 2018 m. liepos 1d. Neringos miesto savivaldybė laiku neinformavo kelionių organizatorių apie pakeltas kainas, jau užsakytiems

FIFA 2018 nepaslėpė Rusijos skaudulių

Arnas Šarkūnas, specialiai LRT.lt iš Maskvos, LRT.lt  Sekmadienį Rusijoje pasibaigęs pasaulio futbolo čempionatas futbolo sirgaliams padovanojo daugybę puikių akimirkų. Tačiau, nors norėta šį renginį išnaudoti propagandiniams ir žmonių telkimo tikslams, ši Vladimiro Putino užgaida į savo kiemą sukviesti visus futbolo stipriausius gali inspiruoti ir ne visai jam naudingus pokyčius šalies viduje. Pasaulio futbolo čempionato metu Rusija buvo lyg pasiskirsčiusi į kelias dalis: tiesiog gyvenančius futbolu ir jo karštine, bei tuos, kurie po gražiu fasadu matė ir daugybę problemų. Tai ir socialinės, ir ekonominės problemos, tiek tarptautinė izoliacija, apie ką nurimus fanfaroms vėl

Atsisveikiname su miškų ūkio ministru profesoriumi Vaidotu Antanaičiu

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministro, diplomato, mokslininko Vaidoto Antanaičio mirties. Pasak Prezidentės, visada prisiminsime iškilią ir šviesią V. Antanaičio asmenybę, neatsiejamą nuo mūsų Nepriklausomybės istorijos, įžengusią į ją kaip Sąjūdžio žmogus, atidavęs daug jėgų, įtvirtinant savarankišką Lietuvos valstybę. Su mokslininko atidumu profesorius V. Antanaitis visą gyvenimą gilinosi į Lietuvos gamtosaugos, girių reikalus, kelioms miškininkų kartoms tapęs mokytoju ir neginčijamu savo srities autoritetu. Šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą V. Antanaičio šeimai, artimiesiems, draugams, buvusiems kolegoms ir bendražygiams. Savo knygoje “Gyvenimo liudijimai” Vaidotas Antanaitis rašė:

Mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė

Liepos 14 d. rytą Klaipėdos ligoninėje po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė. Liepos 10 d. V. Jasukaitytei sukako sukako 70 metų. Savo gimtadienį ji ketino atšvęsti draugų būryje Šventojoje, deja dėl pablogėjusios sveikatos ji buvos priversta šią šventę atšaukti. Vidmantė Jasukaitytė g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos

Mirė Vaidotas Antanaitis, atkurtos LR pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras

  Šeštadienį, liepos 14 d. rytą mirė atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras, vienas  iš  Sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" steigėjų Vaidotas Antanaitis. Profesorius Vaidotas Antanaitis – miškininkas, mokslininkas, atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje (1992–1993), Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas (1997–1998), vienas iš Pilietinės santalkos iniciatorių ir vadovų, ne vieno šimto straipsnių ir keliolikos stambesnių veikalų autorius. Pasak Sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" valdybos pirmininko Gintauto Kniukštos, Vaidotui Antanaičiui iki pat mirties labai rūpėjo miškininkų reikalai, nuolat domėjosi vykdoma valstybinių miškų valdymo reforma, negailėjo patarimų,

Konservatoriai: valstiečių kuriamą tyrimą ignoruosuosime

Balsavimai dėl naujos komisijos įkūrimo turėtų įvykti ateinančioje Seimo sesijoje. Komisijos darbas, jei ji būtų sukurta, turėtų trukti iki ateinančių metų gegužės 1 d. „Suprantame, kad šios komisijos tikslas yra ne tiesos išaiškinimas. Atvirkščiai – kuriama komisija politiniam triukšmui sukelti, kuris uždengtų antidemokratinius procesus ir blogus sprendimus, vykstančius mūsų valstybėje. Todėl TS-LKD nedeleguos savo atstovų į šią komisiją, nebendradarbiausime su ja, neatsakinėsime į komisijos atstovų pateikiamus klausimus, jei tokių bus. Tikimės, kad taip pasielgs ir kitos opozicinės partijos“, – komentavo G. Landsbergis. TS-LKD frakcijos seniūno manymu, pasibaigus Seime vykusiam Nacionalinio saugumo ir

Ministrui dirbti nėra kada. Valdantiesiems reikia dar vieno mandato

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, jog partija šių metų rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 rems savo koalicijos parnerių valstiečių-žaliųjų kandidatą, šiuo metu žemės ūkio ministro pareigas einantį Giedrių Surplį. „Tokį sprendimą priėmė LSDDP valdyba birželio 11 d. Tai yra pirmasis bendras partnerių projektas, ir tikimės, sėkmingas. G. Surplys – politikoje ne naujokas, manome, jog puikiai atliks Seimo nario pareigas ir vykdys Zanavykų žmonėms duotus įsipareigojimus“, – sako LSDD frakcijos narys, Seimo

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas dėl UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ informacijos

"Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu pripažinta, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ paskelbė neteisingą informaciją, neva Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai nutekindavo informaciją apie planuojamas arba įvykusias apklausas",- pranešė STT. Konstatuota, kad nors skelbiama informacija nebuvo sumenkinta Specialiųjų tyrimų tarnybos reputacija, tačiau viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) paskelbė neteisingą, netikslingą informaciją ir tokiu būdu pažeidė visuomenės informavimo principus. Žurnalistų etikos inspektorius įspėjo viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „STT agentų apčiupinėti konservatoriai sumišę“ („Lietuvos rytas“,

Top