Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 19)

Kultūra

Popiežiaus vizito Baltijos šalyse metu bus akcentuoti ir skaudūs Lietuvos istorijos puslapiai

Šventasis Tėvas atskrido iš Vatikano „Air Italia“ specialiuoju skrydžiu. Kartu su Popiežiumi atvyko oficiali Šventojo Sosto delegacija, taip pat apie 70 žurnalistų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių. Šventojo Tėvo valstybinis vizitas sutampa su dviem itin svarbiomis mūsų šalies žmonėms datomis – Lietuvos valstybės 100-mečiu ir Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 25 metų jubiliejumi. Taikos ir vilties žinią skelbiantis Popiežius Pranciškus yra didelis moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje. Šventasis Tėvas ypatingą dėmesį skiria nedidelėms valstybėms ir tautoms. Popiežiaus vizito metu bus akcentuoti ir skaudūs Lietuvos istorijos puslapiai. Šventasis Tėvas pagerbs sovietinės

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Ar gyvensime sveikiau ir ilgiau?

Seimo narys, Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis prieš rudens sesiją įregistravęs Seimo nutarimo projektą „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ atsako į šį klausimą teigiamai. Tiesa, su sąlyga, kad Seimas pritars šiam projektui, o Vyriausybė parengs konkrečias jo įgyvendinimo priemones ir numatys atitinkamą finansavimą. Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių tikslas - inicijuoti iš esmės naują Lietuvos sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, kuri yra būtina siekiant įgyvendinti „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numatytus tikslus, kad „sveikata vertinama kaip didžiausias turtas ir yra svarbi tiek asmens, tiek ir visuomenės

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Armėno Alberto Albertjano ilgesys Gargždams ir Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN“ Retas gargždiškis nepažįsta armėno Alberto Albertjano, kuris Lietuvoje gyvena jau ketvirtą dešimtmetį. Duodamas interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“ žinomas gydytojas, vienintelis skausmo gydymo specialistas Vakarų Lietuvoje, teigia, kad bėgant metams ryšys su Lietuva stiprėja, tad kartais net būdamas Armėnijoje jaučia ilgesį Gargždams ir Lietuvai. „Nuoširdžiai sakau -  pasiilgstu juodos lietuviškos duonos ir lašinių, Nidos kopų ir Kuršių marių. Čia man gera gyventi, čia mano vaikų gimtinė“, - sako Albertas. Į tuometinį Kauno medicinos institutą Albertas atvyko studijuoti 1985 metais. Mokykloje jis mokėsi labai gerai, tačiau Armėnijoje tuo metu studijuoti mediciną

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Prezidento pavyzdžio jėga: kodėl turėtume būti įžvalgūs rinkdamiesi savo šalies lyderį

Gintaras KAROSAS Laikraštis „ŠIANDIEN“* Kitąmet rinksime Respublikos Prezidentą. Nuo to, kokią kandidatūrą pasirinksime, smarkiai priklausys ir mūsų artimiausio laikotarpio šalies raida. Taigi pasvarstykime, kodėl turėtume būti įžvalgūs rinkdamiesi savo šalies lyderį. Gyvename jubiliejiniais 2018-aisias. Tai tie metai, kai švenčiame savo tautinės valstybės atkūrimo šimtmetį ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmetį. Lemtingų Valstybei įvykių jubiliejai įpareigoja mums prisiimti dar daugiau atsakomybės už sėkmingą šalies ateitį. Respublikos Prezidento kandidatų spektras plečiasi – įvairovė suteikia galimybę rinktis. Net jei geriausias pretendentas ir nelaimės, viešai kalbėdamas jis turės galimybę išsakyti savo poziciją. Tai svarbu demokratijos užtikrinimui ir pilietiškumo ugdymui, nes

Valstybės pavestą funkciją vykdantys antstoliai šiuo metu uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvos Respublikos Prezidentė

Antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu? "Skolininkai su manimi pasidalija antstolių vykdymo išlaidų apskaičiavimais, kurie sveiku protu sunkiai suvokiami. Tarkim,  kaip stebuklingai iš 40 eurų skolos, pridėjus antstoliams ranką, ji virsta į kelių šimtų skolą. Dažni skundai ir apie antstolių piktnaudžiavimą bei psichologinį smurtą, tad kalbėti ir ieškoti būdo, kaip išsiieškoti skolas nesužlugdant skolininkų yra būtina“, – sakė Seime spaudos konferenciją surengusi Seimo narė Dovilė Šakalienė. 30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas.

Festivalyje „Būtent!“ Birštone laukiama visa Lietuva

Rugsėjo 7-8 d. Birštone vykstantis diskusijų festivalis „Būtent!“ Lietuvoje organizuojamas antrą kartą. Vienas iš festivalio tikslų – parodyti, kad svarbūs sprendimai neatsiejami nuo požiūrių įvairovės ir skirtingų visuomenės grupių įtraukimo į jų svarstymą. Festivalio organizatoriai pernai sukūrė atvirą diskusijų erdvę, kuria prisidedama prie demokratiškos, vieningos bei pažangios visuomenės kūrimo, ugdoma diskusijų ir įsiklausymo kultūra, tolerancija kitai nuomonei ar požiūriui. Festivalio iniciatoriai įkvėpimo semiasi iš ilgametes tradicijas turinčio ir kasmet apie 30 tūkst. žmonių pritraukiančio Almedalen diskusijų forumo Švedijoje, sėkmingų pavyzdžių Danijoje, Suomijoje bei kitose Skandinavijos šalyse. Į rugsėjo 7–8

Vyriausybės sprendimas pykdo gamtininkus: miškas – ne bulvių laukas

Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių.Modesta Gaučaitė, LRT.lt Nors Lietuvai šiuo metu vadovauja valstiečiai ir žalieji, šalies miškų tai, panašu, neapsaugo. Vyriausybė neseniai nutarė, kad turi būti didinama valstybinių miškų kirtimo norma. Nuspręsta, kad per artimiausius penkerius metus bus iškertama 6 proc. daugiau Lietuvos miškų. Vyriausybės patvirtintame dokumente rašoma, kad dar gegužės 22-ąją vykusiame Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje buvo pritarta vyriausybės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha valstybinių miškų kirtimo normai, kuri 6 proc. didesnė nei buvo 2014–2018 metais. Tiesa, tame pačiame dokumente nurodoma, kad Aplinkos ministerijoje, siekiant

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Ką kirsime iškirtę miškus?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkeriems metams ir leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidino nuo 11 168 iki 11 850 hektarų. Kodėl visuomenė taip skausmingai sureagavo į šį sprendimą? Tiesiog mus visus apgavo aplinkos ministras. Pasirašė projektą, kad miškų kirtimą nedidins ir išėjo atostogauti, o ministrų kabinetas susirinko į posėdį ir tyliai nutarė miškus kirsti dar labiau. Kodėl tyliai? Kas parengė šį projektą? Jo tiesiog nėra. Vyriausybės 2018-08-08 priimto nutarimo projekto ,,Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Neleiskime rugiams sulaukti linų likimo

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Be ruginės duonos daugelis iš mūsų neįsivaizduojame kasdieninio stalo. Deja, statistiniai duomenys liūdina ir kelia pagrįstą nerimą, kad rugius gali ištikti linų likimas, o mūsų stalas gali būti skurdesnis. 1932 – 1938 metais rugių Lietuvoje buvo auginama 503 tūkst. ha, 1990 m. – 168 tūkst. ha, o šiais metais deklaruota tik 21 tūkst. hektarų. Rugiai – svarbiausias duoninis augalas Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir kituose artimuose regionuose. Rugiai yra nelepūs, gerai auga ir prastesnėje, rūgščioje lengvesnėje žemėje, o linai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje auginamų pluoštinių augalų. Lino stiebeliai vartojami

Laikraštis „ŠIANDIEN”: “Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“

Dainius PAUKŠTĖ Laikraštis  „ŠIANDIEN“ Islandų pavyzdys imponuoja… Priešais Islandijos parlamentą – Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai - „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: “Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“. Gal ir mums, kaip islandams, reikėtų Lukiškių aikštėje kažko primenančio, kad stipresni būname tik tuomet, kai veikiame kartu? Islandai nesigėdija pastatytu monumentu įprasminti savo tautos vidinių problemų ir parodo jų įgyvendinimo būdą. Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi, – tik jas dar labiau

V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje 

Valdas Vasiliauskas Rugpjūčio 21 d.,Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos didžiausia salė lūžo nuo šviesuolių – o kur kitur inteligentams glaustis, jeigu ne čionai? Adolfo Damušio demokratijos studijų centro surengtai filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjerai Lietuvoje nesutrukdė nei vasaros atostogos, nei gražus oras, nei platesnės reklamos nebuvimas. Vakarą vedė šio centro nepakeičiamas vadovas Vidmantas Valiušaitis, pasveikinęs žymiausią Lietuvos disidentę su neseniai praėjusiu 80-mečio jubiliejumi. Filmo autorių tėvynėje, Italijoje, Pezaro mieste premjera jau įvyko prieš metus. Filmo sukūrimo istorija nepaprasta – tikrai sadūnaitiška. Italė mokytoja Paola Ida Orlandi iš Pezaro, viešėdama Vilniuje, aplankė KGB rūmus –

Visuomenė telkiasi prieš sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimų normą

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašo: Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą. Kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose negali viršyti iki šiol galiojusios (2014-2018 m.) kirtimų normos,y. 11 168 ha ploto,  apskaičiuoto pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame kertama iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Prašome priimti  nutarimą, kuriame  maksimali metinė valstybinių miškų kirtimo norma būtų įtvirtinta būtent ta, apie kurią visuomenei pranešė Aplinkos ministerija t.y. 11 168 ha. Vykdyti rinkėjams ,,Darnios Lietuvos

Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga 

Arvydas Juozaitis Tuštuma. Dvi baltų tautos iš vienos šaknies, vieno kamieno, tačiau kokie skirtingi keliai! Dvi valstybės, nebendraujančios kaip dera bendrauti gentainiams, dvi viena kitos beveik nematančios ekonomikos ir viena kitą užmirštančios užsienio politikos. Norėčiau klysti, ir jeigu kas įrodytų, kad klystu – nuolankiai sutikčiau. Deja, neklystu. Kasmet Latvijos Saeimoje rengiamuose užsienio politikos debatuose, o greta to – ir jų nustatomose gairėse Latvija nemato Lietuvos. Dažniausiai atsiperkama keliomis bendromis frazėmis ir teiginiais apie vienybę. O Lietuvos Seime? Apskritai jokių debatų nėra. Lietuva „apsikuičia“ visai be Latvijos. Absurdas prie absurdo ir tame absurde – skylė. Egzistencinis

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Aušros Maldeikienės slenkstis

Gerbiama Aušra, nemažai žmonių jau patikėjo, kad jūs būsite kandidatė į šalies prezidentus. Neapsigalvosite? Iki prezidento rinkimų liko dar  metai... Rinkimų kampanijos pradžiai pradėjau ruoštis pernai rugsėjį. Tai dariau kryptingai, motyvuotai ir nuosekliai. Priėmus sprendimą ir jį gerai apmąsčius, nesuprantu, kodėl turėčiau keisti savo poziciją ir abejoti, juo labiau kad reakcija į mano kampanijos pradžią buvo geresnė nei tikėjausi. Manau, kad į Lietuvą politiką privalu grąžinti politiką, t.y. debatus dėl viešųjų reikalų, ir mano tezių kritikai tai pastebėjo ir įvertino. Mano tikslas priversti kandidatus diskutuoti rimtai, remiantis esamos padėties analize, faktais ir

Nerimas dėl miškų – neslūgsta

Irma DUBOVIČIENĖ, laikraščio "Ūkininko patarėjas" korespondentė Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gimė kaip protestas Seimo palaimintai valstybinių miškų valdymo reformai, kai buvusių miškų urėdijų vietoje buvo suformuota ketvirta didžiausia Lietuvoje valstybės valdoma įmonė – VĮ Valstybinė miškų urėdija (VMU). Nuo Sąjūdžio gimimo nepraėjo nė metai, o nusivylimų užtektų dešimtmečiui. Pilietinis judėjimas nepajėgė sustabdyti įvykių.Tai skaudžiai išgyveno pirmosios Vyriausybės miškų ūko ministras, mokslininkas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių šviesios atminties prof. Vaidotas Antanaitis, kurį artimieji ir draugai liepos 17 d. palydėjo į paskutinę kelionę. Apie tai ir apie judėjimo prasmę kalbamės su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“

Paskelbta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje programa

Šventasis Tėvas popiežius Pranciškus 2018 m. rugsėjo 22–25 d. su apaštaliniu vizitu lankys tris Baltijos šalis: Lietuvą, Latviją ir Estiją. Susitikti su popiežiumi Lietuvoje bus galima rugsėjo 22–23 d. Vilniuje ir Kaune. Šventojo Sosto spaudos salė skelbia vizito programą. JO ŠVENTENYBĖS POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS APAŠTALINIS VIZITAS LIETUVOJE 2018 m. rugsėjo 22–23 d. Šeštadienis, rugsėjo 22 d. ROMA–VILNIUS 7.30 val. Išvykimas lėktuvu iš Romos Fjumičino oro uosto į Vilnių 11.30 val. Atvykimas į Vilniaus tarptautinį oro uostą PASISVEIKINIMO CEREMONIJA MANDAGUMO VIZITAS PAS PREZIDENTĘ Prezidento rūmuose SUSITIKIMAS SU VALDŽIOS IR VISUOMENĖS ATSTOVAIS, DIPLOMATINIO KORPUSO NARIAIS S. Daukanto aikštėje 16.30 val. AUŠROS VARTŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS, GAILESTINGUMO

Iškilminga Laisvės kario skulptūros atidengimo ceremonija Valstybės dienos išvakarėse

Iš Ukrainos atvežta Laisvės kario skulptūra - daugiau kaip 3 tonas sveriantis bronzinis - liepos 5-ąją  iškilmingai  buvo atidengta. „Tai yra stebėtina, kad per tokį trumpą laiką – lygiai šešis mėnesius – pavyko viską įgyvendinti nuo idėjos iki realios skulptūros. Nesu girdėjęs, kad taip rekordiškai greitai būtų pastatyta tokio masto skulptūra, – kalbėjo architektas prof. Jonas Audėjaitis, pabrėždamas ir šio įvykio istorinę reikšmę, – Tai yra brangus praeities simbolis dabarčiai ir ateičiai, kuris liudija tai, jog mes, kaip tauta, išties galime susikalbėti ir būti vieningi.“ Ukrainos sostinėje Kijeve nulietas istorinis tautos simbolis

Zarasų kurortas – vartai į Lietuvą. Atverkime juos plačiau!

Laikraštis "ŠIANDIEN" „Zarasų rajonas nepatrauklus verslui, verslininkų apklausa parodė, kad kraštas nepatogus ir nutolęs nuo sostinės...“, – taip apie šį provincijos žavų gamtos kampelį neseniai atsiliepė naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Ar iš tikrųjų taip ir yra? Kodėl ir toliau centrinė valdžia trimituoja, kad verta skatinti investicijas į Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, o tolimesni šalies kampeliai vėl pasmerkti merdėti, o ten gyvenantys žmonės priversti rinktis emigraciją? Dar prieš dešimt metų ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos siūlymą, nutarė suteikti Zarasų miestui kurortinės teritorijos statusą.

Laikraštis ‘ŠIANDIEN” : Ar po skandalingos VSD pažymos valstybėje padaugės skaidrumo ir teisingumo?

Valdas Vasiliauskas, laikraštis "ŠIANDIEN" Visuomenė dar giliau įmurdyta į neišbrendamų skandalų liūną, dar labiau praradusi pasitikėjimą valdžia, politikais, partijomis ir verslu.  Paskelbus „tulpės“ susirašinėjimą su E. Masiuliu ir pradėjus svilti D. Grybauskaitės padams, prezidentūra neužtruko su atsakomuoju smūgiu. Ugnis buvo užgesinta stipresne ugnimi, skandalas – dar didesniu skandalu. Sykiu prezidentei keblumų sukėlęs rubuilis „Skalikas“ buvo su kitais jos priešais įkištas į maišą ir užrištas. Sudie, Tomai! Nesunku nuspėti, kieno stalčiuose ( kompiuteriuose) ši skandalinga į viešumą išmesta informacija buvo saugoma – taip pat ir prezidentės vyriausiosios patarėjos nacionalinio saugumo klausimais Živilės Šatūnienės,

V. Ušackas: D. Grybauskaitė atskleidė savo tikrąjį veidą

Vladimiras Laučius, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė „įsitraukė į manipuliacijų, intrigų žaidimą ir atskleidė savo tikrąjį veidą“. Taip, vertindamas Lietuvą purtantį skandalą, portalui LRT.lt sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, Meksikoje ir Didžiojoje Britanijoje, ES ambasadorius Afganistane ir Rusijoje Vygaudas Ušackas. „Manau, prezidentė D. Grybauskaitė per devynerius metus suteikė naują braižą prezidento vaidmeniui politiniame ir ekonominiame gyvenime. <…> Apgailestauju, bet iš viešinamos informacijos susidaro įspūdis, jog ji buvo įvelta į tą žaidimą. Tas įsivėlimas kompromitavo jos integralumą“, – svarsto politikas. – Panašiai kaip prieš vienuolika metų, Lietuvą purto skandalai, susiję su VSD

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kita tiesa apie Klaipėdos uosto plėtrą

Linas ANDRONOVAS Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE) Visuomenė turi teisę žinoti Jau ne pirmą kartą spaudoje girdisi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos balsas (KVJUD) (tiesiogiai arba per tarpininkus), vadinantis dėl maksimalios uosto plėtros Klaipėdos paplūdimiuose protestuojančius klaipėdiečius „mitų kūrėjais“. Pasak jų, pirmasis mitas yra tai, kad Klaipėdos uostas statomas kinams. Tačiau būtent kinai, tiksliau kompanija „China Merchants Group“, ir yra tie paslaptingi investuotojai, kurie jau yra pasirašę memorandumą statyti giliavandenį uostą Melnragėje. Šis klausimas yra aptarinėjamas visuomenėje, nes, kaip interviu „The New York Times“ sakė kinams parduoto Graikijos valstybinio Pirėjo uosto (jo dalies)

34 Seimo nariai aplinkos ministrui K. Navickui reiškia nepasitikėjimą

Seimo nariai teikia interpeliaciją ir reikalauja, kad ministras K. Navickas Seime atsakytų į pateiktus klausimus dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo, dėl negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemas, dėl išryškėjusių vadybos ir kompetencijos stygiaus problemų, dėl negebėjimo efektyviai įgyvendinti miškų valdymo sistemos reformą. Pagal Seimo statutą, gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui – 30 metų

Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų birželio 3-ąją, įvyko stebuklas – gimė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, atvedęs Lietuvą į Baltijos kelią ir Kovo 11-ąją. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, kurią sudarė iškiliausi to meto mokslo ir kultūros žmonės, susikūrimas Lietuvos mokslų akademijoje 1988 m. birželio 3 d. laikomas tikrąja Sąjūdžio pradžia. Tų pačių metų liepos 9-ąją Vingio parke įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas, į kurį žmonės rinkosi iš visos Lietuvos. Šiame mitinge dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių. Netrukus, rugpjūčio 23-osios mitinge Vingio parke dalyvavo jau ketvirtis milijono apie laisvę svajojusių Lietuvos žmonių. Vienas iš Lietuvos sąjūdžio šauklių, koncertavęs

G. Lansdbergis. Nuvilia, kad apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla

Gabrielius Landsbergis, Seimo narys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams vertina santūriai pozityviai. NSGK tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas. Mūsų frakcija tiki,  kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, kad panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėl partijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma

Prokurorai siunčia signalą – tik pabandykite mus kritikuoti

  Varnas varnui nekirs akies, o prokuroras keršys už prokurorą. Ar teisinga kompen­suoti su­­mažintą atlyginimą daugiausiai už­dirbantiems valdininkams, kai dar didesnių pra­­radimų patyrė visi dirbantieji, ypač privačiame sektoriuje? "Siekiame ir teisėtumo, ir teisingumo", - atsakė Konstitucinio Teismo pirmininkas, kai visuomenė suūžė, jog teisėjų atlyginimų sumažinimas dėl krizės prieštarauja Konstitucijai. Dabar visuomenei žinutę siunčia prokurorai.  Šitokią išvadą būtų galima padaryti po vakarykščio Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kuriame pasireiškė skandalingą savo kolegą ginantis prokuroras. Už tai, kad demokratinėje valstybėje surengė piketą ir išreiškė savo nuomonę, buvusius Seimo narius Kęstą Komskį ir Valdą Vasiliauską prokuroras Stanislavas

Ar  turizmas Lietuvoje  pigus?

 LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Lietuviams vis dažniau piktinantis palyginus, kiek atostogos atsieina užsienio kurorte ir kiek – Lietuvoje, Valstybinio turizmo departamentas (VTD) vis tiek skatina rinktis poilsį savo šalyje. Atostogauti Lietuvoje įmanoma visais metų laikais, ne tik vasarą, LRT RADIJO laidoje „LRT aktualijų studija“ sako laikinoji VTD vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Ekspertai pataria į atostogas užsienyje lietuviams vykti ankstyvą pavasarį ar rudenį, o vasaros mėnesiais leistis į artimesnę pažintį su savo kraštu ir neapleisti kelionių po gimtąją šalį visus metus, nes nedideli atstumai leidžia kone per vieną dieną pažinti visą

Korupcinė schema, kuri, jei būtų buvusi sėkminga, druskininkiečiams galėjo kainuoti 11 mln. eurų?

Druskininkų savivaldybės meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos naujai perrinktas prezidentas Ričardas Malinauskas atskleidė keturių politikų pavardes, kurie tendencingai ir nuosekliai siekė susidoroti. Tam buvo pasitelkta žiniasklaida, teisėsauga, politiniai ir verslo ryšiai. „Nusprendžiau nebetylėti, nes politinis persekiojimas peržengė visas ribas. Konkrečiai įvardinau 4 asmenis, kuriuos įtariu veikus prieš mane. Buvau susitikęs su Eligijumi Masiuliu, kuris atskleidė kas ir kaip veikė prieš mane, patvirtino ryšius tarp politikų, verslininkų ir Liberalų sąjūdžio partijos narių. Gavau pažadą, kad jei kas nors kreipsis dėl su manimi susijusių istorijų, jis tai paliudys viešai”, - teigė R. Malinauskas. Spaudos

Š.Jasikevičius: „Jaučiame, kad padarėme žmones laimingus ir tai yra svarbiausia“

Jonas Miklovas, „BasketNews.lt“ iš Belgrado (Serbija) Šarūnas Jasikevičius padėkojo sirgaliams, apsigręžė ir giliai atsiduso. Eurolygos sezonas baigtas pergale. Mūšyje dėl trečiosios vietos Kauno „Žalgiris“ dar trečiajame kėlinyje prieš Maskvos CSKA pirmavo 24 taškų persvara, tačiau visa tai iššvaistė ir dvikovos pabaigoje CSKA du kartus galėjo rezultatą persverti. Metimai abu kartus skriejo pro šalį, įskaitant paskutinį Antono Semionovo šūvį per visą aikštę. „Aišku, buvo baimės, – po dvikovos prisipažino Š.Jasikevičius. – Paskutinę atkarpą žaidėme katastrofiškai. Penkias minutes pasimetėme prieš spaudimą, sprendimai buvo labai blogi. Tikrai buvome arti prisidaryti bėdų. Bet apskritai šiandien geresnė komanda

Laikraščio „ŠIANDIEN” prenumerata antrajam šių metų pusmečiui

Laikraščio ŠIANDIEN  prenumerata priimama visuose Lietuvos pašto, "Paypost" skyriuose, internetu: www.prenumeruok.lt .Kurkime pozityvų, informatyvų, objektyvų laikraštį kartu! Laikraštis ŠIANDIEN Nepriklausomas Lietuvos laikraštis, savyje talpinantis politiką, verslą, švietimą, kultūrą, mokslą, pasaulį ir žmones. Mes gvildename istorijos ir dabarties, miesto ir kaimo, atskirų regionų ir bendruomenių gyvenimo aktualijas, nepamiršdami ir mūsų tautiečių išeivijoje. Mūsų vertybės – objektyvumas ir pozityvumas. .

Laikraštis ŠIANDIEN: ‚,Turime savo globėją Lenkijoje – Prezidentą Bronislavą Komorovskį“

Rokiškio rajono savivaldybės mero Antano Vagonio išskirtinis interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“ Gerbiamas mere, kaip pristatytumėte Rokiškio kraštą „ŠIANDIEN“ skaitytojams? Kuo Šiaurės Lietuvos pakraštyje esantis miestas išsiskiria iš kitų? Pirmiausia tai – pasienio miestas, atitolęs nuo sostinės ir nuo didžiųjų miestų (apie pusantro šimto kilometrų yra ir iki Vilniaus, ir iki Rygos), tačiau atstumas šiais laikais nėra kliūtis. Iki karo čia buvo daug žydų, kurie gyveno net kaimuose. Kadangi žydams nederėjo užsiimti žemės ūkiu, jie vystė prekybą. Gal tai ir lėmė, jog Rokiškis – daugiau pramoninis miestas. Rokiškio miestas, anot vieno internetinio portalo, atsidūrė septintojoje

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Miškuose baimė dar neišnyko…

Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis Tai, kas dabar daroma su miškais, įvardinau pseudoreforma, nes tai nieko bendra neturi su pagerinimu ar trūkumų šalinimu. Priminsiu reformos apibrėžimą – „Reforma: 1. ko pertvarkymas, pakeitimas norint pagerinti; 2. politinis pertvarkymas, naujovė, kurią įveda valdančioji klasė, siekdama sustiprinti savo viešpatavimą (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“, 1954). Reformuoti: pakeisti, padaryti tvarką, pašalinant trūkumus (Oksfordo žodynas)“. Tarybinių laikų reformos apibrėžimą kiek patikslinsiu: tai politinis pertvarkymas, kurį įveda monopolio siekiančios interesų grupės, norinčios gauti kuo didesnį pelną. Deja, tokio pobūdžio „reformos“ liečia ne tik miškus, bet ir kitas sritis, pavyzdžiui, žemės

Pažyma įžiebė neeilinį susikirtimą tarp liberalų lyderių

Gytis Pankūnas, LRT.lt Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politiniams procesams sukėlė audringas diskusijas ne tik viešojoje erdvėje, bet ir įžiebė neeilinį susikirtimą tarp liberalų lyderių. Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eugenijui Gentvilui iškėlus klausimą, ar jo bendražygis Petras Auštrevičius galėjo turėti sąsajų su koncernu „MG Baltic“, pastarasis pareiškė, jog partijos vadovas neturėtų imtis prokuroro vaidmens. LRT.lt primena, kad paviešintoje žvalgybos pažymoje galimai Liberalų sąjūdis yra įvardijamas kaip pilnai „MG Baltic“ kontroliuojama partija, kuri padėjo koncernui tapti įtakingiausia Lietuvos verslo grupe. Dokumente taip pat teigiama, kad partijos steigimo procese ypač

Laikraštis „ŠIANDIEN”: „Teisingumas ir Mes“ 1 pokalbis

  Advokatė Anželika Meškaitė, laikraštis "ŠIANDIEN"  „Teisingumas ir Mes“ 1 pokalbis: Teisingumas įvyko, nors tiesa buvo kita. Kodėl? Sveiki, mieli laikraščio „Šiandien“ skaitytojai. Tai nebus rubrika „klausk teisininko“, nes teisinės konsultacijos – daugelio teisės specialistų kasdienė veikla, kurios neverta perkelti į laikraščio puslapius. Dvidešimt metų įvairaus teisinio darbo – prokuratūroje, teisme, advokatūroje – išgrynino suvokimą, kad teisė kuriama ne teisininkams. Teisė skirta visiems, lygiai taip pat kaip mokslo pasiekimai skirti įvairių sričių žinovams. Teisė – tai būdas arba priemonės Teisingumui visuomenėje egzistuoti. Viskas paprasta: visuomenė – tai Mes. Priemonės – tai teisė arba mūsų gyvenimo

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Trečiasis Lietuvos miestas – Akmenės rajonas

Gintautas Kniukšta, laikraštis ŠIANDIEN Ėjau Naujosios Akmenės gatvėmis ir stebėjausi – tokį švarų provincijos miestą mačiau tik Čekijoje, jokio popierėlio ar nuorūkos... Pastatų langai taip pat švyti, o iškili centrinė miesto aikštė taip jaukiai pasipuošusi, kad Šv. Velykas atrodo, galėtum sutikti ir čia, tiesiog aikštėje... Vėliau man meras Vitalijus Mitrafonovas pasakys :“Mums ir Dievas padeda, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios būtent mūsų rajonas šalyje pastatė daugiausia bažnyčių..." Savivaldybės pastatas taip pat jaukus, pasijunti tarsi į kokią ministeriją įžengęs, posėdžių salės kompiuterizuotos, kol laukiau susitikimo su meru, prisiminiau Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo profesorius

Politologas: prezidentė turi atsiverti

„Valstiečių“ stovykloje – sumaištis, bet užmojus tirti D. Grybauskaitės veiksmus nugesins NSGK išvados?   Gytis Pankūnas, LRT.lt Buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimai sujudino „valstiečių“ lyderius, kurie panoro išsiaiškinti, ar šalies vadovė tampo už virvučių aukščiausius politikus. Vis dėlto panašu, kad patiems valdantiesiems gali pritrūkti vienybės. Be to, neatmetama, kad situaciją aukštyn kojom gali apversti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo, kuriame galimai atskleidžiama „MG Baltic“ įtaka politikams, išvados. Prezidentė D. Grybauskaitė šią savaitę patvirtino el. paštu bendravusi su E. Masiuliu, tačiau teigė negalinti patvirtinti dienraščio „Lietuvos rytas“

Top