Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 20)

Kultūra

Laikraštis ŠIANDIEN: Ką veiktų be priešo mūsų valdžia?

Valdas Vasiliauskas, laikraštis ,,ŠIANDIEN” Spėriai blėsta iš visuomenės atminties buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio paveikslas ir jo įkvėptas Andriaus Tapino mitingas. Visgi istorija dar nepasibaigusi – keisis tik jos veikėjai, nes priešo poreikis niekur nedingo. Ką veiktų be priešo mūsų valdžia ir ją aptarnaujanti žiniasklaida? Pirmas padėkoti M. Basčiui turėtų pats A. Tapinas, kuriam jis nukrito iš dangaus kaip keptas karvelis. Net publikos numylėtiniui A. Tapinui nėra lengva išlaikyti visuomenės dėmesį: tik atsipalaiduok – ir ji jau garbina kitus TV ir ,,Facebook’o“ stabus. M. Bastys ir Seimo balsavimas išaugino prigesusiam A. Tapinui naujus

„Savaitėje“ abiejų socialdemokratų partijų pirmininkai Gediminas Kirkilas ir Gintautas Paluckas

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt, Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas trečiadienį pažadėjo paramą valstiečių žaliųjų kandidatui prezidento rinkimuose ir kalbėjo apie bendrą veikimą kitąmet vyksiančiuose rinkimuose (savivaldybių, merų ir Europos parlamento). Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partija pranešė ketinanti kelti savo kandidatą. Maždaug mėnesį egzistuojančios dvi socialdemokratų partijos šiandien oponentės ir konkurentės. Dar vasario mėnesį Socialdemokratų partija turėjo šiek tiek didesnį nei dešimties (10,1) procentų reitingą ir partijų rikiuotėje tvirtai stovėjo trečioje pozicijoje – po konservatorių ir valstiečių. Kovą vaizdas visiškai pasikeitė – socialdemokratams liko mažiau nei penki (4,9) procentai

Nepasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra nulemtas anomijos – nepasitikėjimo vienas kitu ir susvetimėjimo

Jolanta Krumplytė Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos bei Savižudybių ir smurto prevencijos komisijų bendrame posėdyje buvo pristatyti Žmogaus studijų centro atlikto „Lietuvos emocinės būsenos tyrimo“ rezultatai. Pranešimą skaitęs Žmogaus studijų centro prezidentas doc. dr. Gintaras Chomentauskas teigė, kad Lietuvos emocinę būseną rodo tai, kiek šalyje gyvena laimingų žmonių ir kiek ja didžiuojasi. Žmonių gyvenimo pokyčiai yra glaudžiai susiję su psichologiniais veiksniais – patiriamu stresu, nerimu, kintančiais socialiniais ryšiais, pasitikėjimu kitais ir tikėjimu ateitimi. Pranešėjo teigimu, žmonėms svarbiausia – socialinis saugumas. Akcentuota, kad visuomenės nario emocinės gerovės klausimas nėra individo, o visos visuomenės klausimas. Pasak

Norvegijos verslas vienas pirmųjų įžengė į atgimusią Lietuvą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Norvegijos sosto įpėdiniu kronprincu Haakonu ir kronprincese Mette-Marit atidarė Lietuvos ir Norvegijos verslo forumą. Renginyje, kuriame dalyvauja per 200 abiejų šalių verslo atstovų, daugiausia dėmesio skiriama technologijoms, skatinančioms augimą ir pažangą. Prezidentės teigimu, Norvegijos verslas vienas pirmųjų įžengė į atgimusią Lietuvą – su gerokai didesne misija nei tik gauti pelną. Jis atėjo pasidalyti savo patirtimi, vertybėmis ir verslo etika. Šiandien Lietuva ir Norvegija yra lygiavertės partnerės, kurias sieja brandūs verslo ryšiai, pasitikėjimas ir bendra atviros, inovatyvios, dinamiškos ateities ekonomikos vizija. Jau kone tris dešimtmečius Norvegijos

Laikraštis ŠIANDIEN: LRT – naujosios nomenklatūros tėvonija

Valdas Vasiliauskas, laikraštis "ŠIANDIEN" Viena iš mūsų valstybės viešojo gyvenimo keistenybių – konfliktas tarp Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ir Seimo, kuris niekaip neįstengė išreikalauti iš LRT tarybos bei administracijos informacijos apie LRT ūkinę ir finansinę veiklą, todėl net buvo priverstas įkurti laikinąją parlamentinę komisiją. Kaip čia gali būti, kad valstybinė įmonė – viešoji įstaiga LRT, pagal įstatymą ir Seimo statutą tiesiogiai pavaldi parlamentui, jam privalanti kasmet atsiskaityti, siunčia Tautos atstovybę šunims šėko pjauti? Ko vertas Seimas? Gal Lietuva ne parlamentinė (su prezidentinės požymiais) respublika, kurios valdžios galios centras jau seniai persikėlė

Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Prancūzijos Prezidento susitikimai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Eliziejaus rūmuose susitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu. Šalies vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių Prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose. Eliziejuje valstybių vadovai aptarė Prancūzijos Prezidento pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą. Šalies vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Macrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Bendrijai atgimstant su nauja energija ir idėjomis, kartu su Prancūzija įsitraukiame į visos Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą. O tai galimybė Lietuvai būti dar geriau girdimai ir ginti savo interesus. Prezidentė taip pat

„Kreipiausi į VPT ir STT dėl milijoninių viešinimo kontraktų Žemės ūkio ministerijoje“

Seimo nario R. Žemaitaičio pranešimas : „Kreipiausi į VPT ir STT dėl milijoninių viešinimo kontraktų Žemės ūkio ministerijoje“ Po žiniasklaidoje paviešintos informacijos apie tai, kad Broniaus Markausko vadovaujamoje Žemės ūkio ministerijoje už 6 milijonus eurų (beveik 21 mln. litų) perkamos viešinimo paslaugos, kurių kaina gerokai viršija vidutines rinkos kainas, Seimo narys ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu ištirti ir įvertinti ministerijoje vykdomus viešuosius pirkimus. „Aš suprantu, kad artėja rinkimai ir kai kam kyla pagundos pasinaudoti administraciniais resursais,

Laikraštis ŠIANDIEN: Atstatykime lietuviškas pilis, pirmiausia – savo širdyse

Gintaras Karosas Laikraštis ŠIANDIEN Lietuva pasitinka valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume? Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai jie įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų požiūrį, tradiciškai vertybes apibrėžiančios sąvokos panaudojamos egoistiniams tikslams. Deja, šis minkštasis ir pavojingas valstybingumui karas įsismarkavo mūsų, o ir

Tikrai gera žinia Šiauliams: į oro uostą ateina naujos investicijos.

Vitalis Lebedis, Šiaulių miesto savivaldybė Tikrai gera žinia Šiauliams, į oro uostą ateina naujos investicijos. Šiaulių miesto savivaldybei pavaldžią įmonę „Šiaulių oro uostas“ miestas ne kartą gelbėjo nuo bankroto, pasirodo – ne veltui. Savivaldybės vadovai jau sukirto rankomis su investuotojais. Po kelių metų veiklą pradėsianti įmonė investuos milijonus, sukurs dešimtis naujų darbo vietų, o darbuotojams žada mokėti vieną didžiausių mieste vidutinį atlyginimą. Prie bendro stalo susėdę Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, UAB „Termicom“ direktorius Povilas Padaiga ir investuotojų atstovas Dmitrij Čeliadin patvirtino, kad derybos dėl investicijų Šiauliuose

Ilgojo savaitgalio kelionės po Lietuvą – galimybė stebėti ir tobulinti saugaus vairavimo įgūdžius

Raimonda Mailaitė Trys laisvos dienos šį savaitgalį gali tapti puikia galimybe vairuotojams stebėti ir tobulinti saugaus vairavimo įgūdžius ilgesniuose maršrutuose. Kol Lietuvoje dar tik testuojami sektoriniai greičio matuokliai, vairuotojai jau gali pasitikrinti savo saugaus greičio palaikymo įgūdžius bei pradėti keisti vairavimo įpročius, jeigu šie yra netinkami. Išmaniosios programėlės jau perspėja apie ruožus, kuriuose ateityje bus matuojamas vidutinis greitis. „25-iuose eismo ruožuose ruošiamas vadinamasis sektorinis greičio matavimas, kuomet fiksuojamas ne momentinis automobilio greitis, bet vidutinis greitis tam tikrame kelių kilometrų ilgio ruože. Jau testuojant sistemą gruodį pranešta, kad greitį viršijo net kas trečias

Laikraštis ŠIANDIEN: tarpukario spauda

Laikraštis Šiandien Taupykime Kad mūsų tauta nepasižymi ypatingu taupumu, regis, ginčytis netenka. Tai liudija tie milijonai kasmet išmetamų litų į užsienių rinkas visokiems prabangos dalykams, t.y. tokioms prekėms, be kuriu mes anksčiau apsieidavome, o ir dabar lengvai galėtume pragyventi. Juk brangiausias gelumbes, šilkinius apdarus, įvairius kvepalus, brangius blizgučius – Šiandien nesunku pastebėti visur: ir miestuose ir tolimuose sodžių užkampiuose. Perka juos pasiturįs žmogus, perka pastarąjį pamėgdžiodamas ir eilinis pilietis ir gerai dar būtų, kad pirktų už savus, tačiau atsitinka ir taip, kad perka bereikalingą daiktą pinigų prisiskolinęs iš kaimyno ar banko. Sutaupo tas, kuris nedaro

Premjeras prasitaria girdėjęs apie planuojamą sąmokslą dėl M. Basčio

LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Seimo statutas užtikrina ir reikalauja, kad ta procedūra būtų atlikta, ir svarbu, ar tų biuletenių viešinimas gali sukelti teisines pasekmes. Nes gali būti taip, kad jeigu buvo pažeistas slaptas balsavimas, atskleidžiant kaip balsuota, tai pati procedūra gali būti pripažinta ne visai teisėta. Gal tai irgi būtų išeitis? Tiesiog reikia tolesnio šios situacijos teisinio vertinimo“, – apie pakartotinio balsavimo dėl Mindaugo Basčio galimybę sako premjeras. – M. Bastys, kuris sulaužė duotą priesaiką, pagal Seimo patvirtintas išvadas – veikė prieš Lietuvos valstybę, lieka Seime. Ką jūs į

Su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis Popiežius Pranciškus

Penktadienis, kovo 9 d. (Vilnius). Šiandien Vatikanas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu rugsėjo 22–23 dienomis su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis Popiežius Pranciškus. Valstybinis vizitas prasidės Vilniuje dvišaliu Popiežiaus susitikimu su Prezidente. Po jo Lietuvos ir Šventojo Sosto vadovai S. Daukanto aikštėje pasveikins šalies žmones, aukščiausius valstybės pareigūnus, užsienio diplomatus, akademinės, meno ir pilietinės visuomenės atstovus. Vizito metu Šventasis Tėvas taip pat susitiks su Lietuvos tikinčiųjų bendruomene, jaunimu, neįgaliaisiais, nuo sovietinių represijų nukentėjusiais tremtiniais ir politiniais kaliniais bei Holokaustą išgyvenusiais žydų tautos atstovais. Popiežius aplankys Aušros

Konservatoriai apie T. Langaičio išėjimą: nuvylė

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Konservatorius Tadas Langaitis Seimo nario mandato galėjo atsisakyti vos patekęs į Seimą ir sužinojęs, kad teks dirbti opozicijoje, LRT.lt teigia komunikacijos konsultantas Linas Kontrimas. Jo teigimu, toks išėjimas kirs per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, kalbančios apie atsinaujinimo būtinybę, įvaizdį. Kalbinti TS-LKD frakcijos Seime nariai taip pat teigia, jog T. Langaitis nuvylė ir partiečius, ir rinkėjus. Konservatoriai ne tik analizuoja T. Langaičio išėjimo iš parlamento priežastis, bet ir pradeda kalbėti, kokią žalą tai gali atnešti partijos reputacijai. Konservatorius Paulius Saudargas įsitikinęs, kad pasitraukti iš tokių aukštų politinių pareigų,

Laikraštis ŠIANDIEN: Provincijos Lietuva

„Žymusis prieškario tautiškų tradicijų ir paveldo fotografas Balys Buračas šiandien apsilankęs Lietuvos kaime labai nustebtų čia pamatęs ryškias mūsų tautos genocido tendencijas: daug kur neliko tikrųjų kaimo gyventojų. Net ir vaizdingiausiose gamtos vietovėse jų beveik nėra. Sodybos tuščios, nutilę ir išmirę. Jas lanko ir prižiūri daugeliu atvejų tik miestiečiai, įsirengę čia poilsiavietes, arba kaimo turizmo verslininkai, kurie čia plėtoja viešbučių, baidarių verslus“, – sako žinomas fotografas, leidėjas Valentinas Juraitis. Nors jau keturis dešimtmečius jis gyvena sostinėje, tačiau savęs grynu vilniečiu nelaiko. Jam svarbūs Lietuvos regionai, nes jis – vienas iš tų,

R. Karbauskis nori žinoti kas ir kiek šalyje valdo žemės ūkio paskirties žemės

Vasario 28 d., trečiadienį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. NŽT jis prašo Seimo nariams pateikti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų disponavimą žemės ūkio paskirties žeme, žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją, fizinių ir juridinių asmenų valdomų ūkių dydį. Seimo narys taip pat prašo pasidalinti Nacionalinės žemės tarnybos turimais Lietuvos Respublikos žemės fondo, Nekilnojamojo turto registro suvestiniais duomenimis apie žemės sklypus, teisių į juos ir juridinių faktų įregistravimą nuo 1993 iki

Kartokime kaip maldą – Lietuva geriausia

Gintautas Kniukšta, laikraštis ŠIANDIEN „Jokio sprogimo nebus, nes lietuviai – veršių tauta. Tik mitinguoti mokėjo ir Maskvai kumščius rodyti. Nežinau, kokia valdžia sugebėtų įvesti tvarką? Mes jau pasiekėme idiotizmo viršūnę. Į ją eiti pradėta dar Sąjūdžio laikais, kai vyko patriotizmo gryninimas ir skirstymasis į gerus ir blogus...“ Šiuos žodžius 1996 metais ištarė pirmosios atkurtos Lietuvos finansų ministras šviesaus atminimo Romualdas Sikorskis. Prabėgo dvidešimt metų. Kas pasikeitė? Mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė Davoso turtuolių forume vėl planavo akcentuoti Rusijos keliamas grėsmes... Klausosi tos kalbos koks milijardierius iš užjūrio ir kraipo galvą, galvoja, kad mes visi čia

Pirmoji Vyriausybė: kaip ji veiktų šiandien?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 100 metų, kai pradėjo dirbti pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Augustino Voldemaro sudarytas ministrų kabinetas išsilaikė pusantro mėnesio, jame dirbo šeši ministrai. Pirmoji po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė dirbo beveik dešimt mėnesių. Ministre Pirmininke 1990 m. kovo 17 d. Aukščiausios Tarybos nutarimu buvo paskirta Kazimira Danutė Prunskienė, o atleista 1991 m. sausio 10 d. – taip pat Aukščiausios Tarybos nutarimu. Ministrės pirmininkės pavaduotojais tapo Algirdas Mykolas Brazauskas ir Romualdas Ozolas. Kabinete be jų dirbo dar 17 ministrų. Didžiausias šios Vyriausybės nuopelnas tas, kad buvo išsaugota šalies nepriklausomybė, padėtas

Laikraštis ŠIANDIEN. Iš žemdirbių suvažiavimo tribūnos: bėdos tos pačios ir po šimto metų?

Kalbėsiu apie melioraciją, nes be jos neįsivaizduojama ir Lietuvos žemės ūkio ateitis. Melioracijos statinių vertė - daugiau kaip 1,1 mlrd. Eurų, bet šio turto nusidėvėjimas tragiškas. Statiniai susidėvėję 70 proc. , o magistraliniai grioviai - net 84 proc.. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų - 2 mln. ha būklė kritiška. Ir dabar valstybė, o konkrečiai buvę mūsų kovų bendražygiai, atėję į Seimą ir į kitą valdžią nutarė visą šį nugyventą turtą Šv. Velykų proga padovanoti žemdirbiams. Tam pasamdė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą (LAEI), kad kuo greičiau parengtų šios dovanos

VTEK siūloma papildomai įvertinti aplinkos ministro K. Navicko sąsajas su buvusia darboviete

Seimo narės Ingrida Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką dr. Virginijų Kanapinską, prašydamos įvertinti, ar aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, kuriame reikalaujama vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių, jog toks konfliktas yra. Kreipimąsi parlamentarės formuluoja po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2018 m. vasario 7 d. sprendimo „Dėl Kęstučio Navicko“ ir po viešumoje pasirodžiusios naujos informacijos, kurioje keliama daugiau abejonių dėl Kęstučio Navicko, buvusio VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ eksperto, dalininko, o tam

Laikraštis ŠIANDIEN. Savanorė iš Kipro: Lietuva, žvelgiu į tave kaip į namus

Laikraštis ŠIANDIEN 2018 m. vasario 18 - kovo1 d. Savanorė Ana Parpa iš Kipro į Lietuvą atvyko praėjusių metų spalio mėnesį. Jai 23 metai, studijavo lotynų kalbą, filosofiją. Dar turi brolį ir sesę. Šiuo metu Ana savanoriauja Vilniaus Balsių progimnazijoje. Mūsų šalyje ji ketina pabūti iki vasaros vidurio. Ana mielai sutiko pasidalinti savo pirmaisiais įspūdžiais mūsų šalyje laikraščiui ŠIANDIEN. Kai nusprendžiau dalyvauti Europos savanorių tarnybos (EST) veikloje, turėjau apgalvoti du dalykus – kur ir kada? Man nebuvo sunku pasirinkti veiklos kryptį, nes visada svajojau bent trumpam pabūti mokytoja. EST yra tam, kad

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę

Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę Valdas Vasiliauskas Laikraštis "ŠIANDIEN", 2018 m.vasario 16 - kovo 1 d. Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau, ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu? Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl iš karto nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią. Šį aktą kūnu pavertė Tauta,

Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį!

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje Gerbiami Lietuvos žmonės, brangūs svečiai, sveikinu visus su švente! Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį! Šįryt trispalvė kilo prie daugelio laisvę branginančių namų. O tai reiškia vis stipresnę Valstybę, kurios žmonės supranta atsakomybę už savo Laisvės kūrinį, kurios dvasios nesuvaržys nei savi draudimai, nei svetimi reikalavimai. Šiandien su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimename visus, kurie kėlė mūsų šalį iš užmaršties, kurie klojo mūsų dabarties pamatus. Tai buvo nepaprastai veržlus skrydis į ateitį, į šviesą – į laisvą pasaulį. Mus mėgino stabdyti ir naikinti. Jėga

Prezidentė kviečia į interaktyvią šimtmečio kelionę

Trečiadienis, vasario 14 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės pažinimo centre atidarė parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Lietuvos atkurto valstybingumo jubiliejų Valstybės pažinimo centras sutinka unikalia paroda, pasakojančia apie ryškiausias šimtmečio idėjas ir ambicingus vizionierių užmojus, atskleidžiančius, ko siekė, apie ką svajojo Lietuvą kūrę žmonės, taip pat apie naujausias dabarties idėjas ir jų įgyvendinimą. Mūsų valstybės nepriklausomybė 20-ojo amžiaus pradžioje taip pat buvo vizija – šviesių žmonių svajonė, į kurią vedė ilgas ir sunkus kelias. Prezidentė, atidarydama parodą, sakė, kad Lietuvoje niekad netrūko nei svajotojų, nei drąsių idėjų, nors

Visi kalba, bet nieko nedaro… Kainų politika Lietuvoje: ką turime keisti?“

ŠIANDIEN kylančias maisto produktų kainas Lietuvos gyventojai įvardija kaip aktualiausią problemą. Didelės kainos lemia ir tai, kad šalies gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje. Aukštos maisto produktų kainos neigiamai veikia mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią, skatina dar didesnę socialinę nelygybę ir atskirtį. Tai patvirtina ir Lietuvos banko neseniai atliktas kainų raidos tyrimas. Kas lemia tokį spartų kainų augimą? Ar Lietuvos politikai padarė viską, kad tai sustabdytų? Kaip turėtų keistis kainų politika? Šiuos ir kitus klausimus SEIME aptarė diskusijos dalyviai: ūkio viceministras

E.Gentvilas. Sprendimais dėl LRT „valstiečiai“ žengia antikonstituciniu keliu

Eugenijus Gentvilas Liberalų sąjūdžio pirmininkas, frakcijos seniūnas Seime Seimas sausio 12 d. nutarimu sudarė laikinąją tyrimo komisiją ir pavedė jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Mano manymu, toks parlamentinis tyrimas yra antikonstitucinis. Lietuvos Konstitucinis teismas dar 2006 m. gruodžio 21 d. byloje ,,Dėl nacionalinio transliuotojo statuso, valdymo ir teisių“ priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad politikai, jų grupės ar institucionalizuotos grupės (pvz., Seimas ar Vyriausybė) negali atlikti LRT veiklos kontrolės. Taip pat šiuo nutarimu Konstitucinis teismas pasisakė, kad LRT nepriklausomumą užtikrina esamas valdymo modelis –

Dainuoti Lietuvai, Žemei mūsų

Laikraštis ŠIANDIEN Country muzikos Lietuvoje pradininkas, tautinių muzikinių juostų audėjas Vytautas Babravičius (Simas) visuomet buvo Lietuvai itin svarbių įvykių sūkuryje. Jis jau  – 50 metų scenoje su gitara.  1979 metais būtent Simui buvo patikėta atlikti Vilniaus valstybinio universiteto 400 – ųjų metinių jubiliejinio koncerto finalinę oratoriją „Salve, Alma Mater“, o po dešimties metų su gitara ir giesme pradėjo Molotovo – Ribentropo pakto 50 – ųjų metinių minėjimą Vilniaus Kalnų parke... V. Babravičius yra vienas iš Lietuvos Sąjūdžio šauklių, koncertavęs daugiatūkstantiniuose mitinguose Vingio parke, didžiausiose Vilniaus, Kauno ir kitų miestų salėse, gyva daina prie

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė: lėšas ministrai buvusioms darbovietėms skirti gali, jei patys nepasirašo paraiškų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė). Tyrimo metu VTEK vertino aplinkybes, susijusias su Aplinkos ministerijoje tvirtintu lėšų skyrimu buvusios ministro darbovietės – VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) – projektui. Tiriant nustatyta, kad ministras K.Navickas 2017 m. sausį Ministrui Pirmininkui įteikė rašytinį nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su BAF, svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų. Ministras Pirmininkas K.Navicko nusišalinimą priėmė ir potvarkiu

Ž. Pavilionis. Laiškas dėl Gitano Nausėdos statuso

Gerbiamasis Peteri Wallenbergai, „Wallenberg Foundations AB“ prezidente, gerbiamasis Magnusai Schöldtzai, fondo ryšiams su užsieniu vadove, Jūsų atstovaujama organizacija yra viena didžiausių ir gerbtiniausių investuotojų į mūsų šalies ekonomiką. Drąsiai galiu teigti, kad jūs simbolizuojate investicijas į Baltijos šalis iš Skandinavijos, kurios ne tik padėjo mums vystant ekonominę gerovę, tačiau ir prisidėjo žengiant demokratijos keliu. Suprasdamas jūsų atstovaujamo fondo reikšmę ir svorį, kreipiuosi į Jus dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Gitanas Nausėda per savo ilgametę veiklą yra pelnęs autoritetingo profesionalo vardą. Įvairiose apklausose jis yra įvardinamas kaip vienas reikšmingiausių

Tie, kas sukelia baimę, mus valdo

Prof. Algimantas Kirkutis LAIKRAŠTIS ŠIANDIEN  Atrodo, kad gydytojai ir toliau ieškos geresnio gyvenimo sąlygų svetur, nepaisydami mūsų Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio pažadų kitais metais formuojant valstybės biudžetą iš anksto atsižvelgti į sveikatos apsaugos problemas ir ženkliau jį didinti. Tai labai sveikintinas ir žmonių viltis sužadinantis pažadas. Tačiau tikėjimas į problemų sprendimą tik geriau apmokant gydymo paslaugas yra daugiau panašus į brangią religiją, bet ne į realų gyventojų sveikatos rodiklių gerinimą. Deja, dažniausiai mes neturime jokio supratimo, kada baigiasi gera sveikata ir jau prasideda liga. Apie ligą paprastai sužinome tiktai tada, kai ji jau įsibėgėja

Universitetų lyderystė būtina investuotojų pritraukimui ir išlaikymui

Tokios gamybos milžinės kaip „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“, praėjusiais metais įžengusios į Lietuvos rinką, Kauno regione sukėlė tikrą proveržį. Prie Ūkio ministerijos veikiančios užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertės Birutės Noreikaitės teigimu, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiek užsienio investicijų atėjimą, tiek ir pasilikimą Lietuvoje, yra talentų parengimo kokybė bei jų skaičius. Su B. Noreikaite kalbėjomės apie tai, kokią įtaką Lietuvos investiciniam patrauklumui daro šalies aukštasis mokslas ir jo potencialas bei, kokią reikšmę investuotojų apsisprendimui turi vietos švietimo įstaigų galimybės pritaikyti specialistų rengimą pagal verslo poreikius. – Kokie paprastai kriterijai nulemia investuotojų

Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo aktą nuo šiandien gali pamatyti visi

Sekmadienis, sausio 21 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Signatarų namuose atidarė Vasario 16-osios nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo akto parodą. Renginyje dalyvavo signatarų artimieji, Vokietijos archyvuose aktą atradęs profesorius Liudas Mažylis ir profesorius Vytautas Landsbergis. Kartu su L. Mažyliu atidengdama istorinį dokumentą Prezidentė pabrėžė, kad prieš 100 metų gimė mūsų laisvė, kai 20 signatarų išdrįso paskelbti nepriklausomybę be jokių išlygų. Šalies vadovė padėkojo mūsų partnerei ir draugei Vokietijai, kuri išsaugojo šį dokumentą ir Lietuvos šimtmečio proga padovanojo galimybę pamatyti aktą visiems Lietuvos žmonėms. Vasario 16-osios nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos

Sveikatingumo vakaronė Širvintose: nuo profesoriaus patarimų iki ekologiškų dainų

Rojus VAKARIS Laikraštis ŠIANDIEN Surengti sveikatingumo vakaronę Širvintose pasiūlė ūkininkas iš Bagaslaviškio, nenuilstantis Lino namų įkūrėjas ir puoselėtojas Liubomiras Bronislavas Vošteris. Pradėdamas renginį jis trumpai papasakojo apie vietinių, mūsų gimtoje šalyje auginamų kultūrų svarbą mūsų sveikatai. Žodžiai tik moko, o pavyzdys užkrečia. Šių metų sausį  80 metų jubiliejų švęsiantis ūkininkas dar žvalus, judrus ir savo ūkį su žmona Janina prižiūrintis ūkininkas garsina Bagaslaviškį sveiku linų sėmenų, judrų ir rapsų aliejumi, belukštėmis avižomis, žirniais, spelta, kmynais... Įsigyti natūralių, su meile užaugintų Vošterių produktų atvyksta besirūpinantys savo sveikata net ir iš Mažeikių. širvis.lt nuotr. Idėja padovanoti

Rietave kuriasi naujos įmonės, jaunimas kurs gyvenimą savame krašte

Į laikraščio ,,ŠIANDIEN“ klausimus atsako Rietavo savivaldybės meras Antanas ČERNECKIS Gerbiamas mere, kaip vertinate Vidaus reikalų ministerijos rengiamą „Baltąją knygą“, kuri nubrėš regioninės politikos gaires bent dešimtmečiui? Perspektyvos matymas, aiškus planavimas, akcentų sudėliojimas visada turi prasmę. Pripildant knygos turinį konkrečiais darbais tikėtina, kad tai turės įtakos Lietuvos vystymuisi artimiausiais metais. Ar bus politikos tąsa, parodys gyvenimas. Savivaldybėms bus priskirta funkcija ir suteiktos priemonės skatinti ekonomikos augimą. Negi jūs to anksčiau nedarėte? Savivaldos įstatyme dar nėra šios funkcijos priskyrimo. Tikimės, kad su šia funkcija turi ateiti ir konkrečios priemonės verslui skatinti. Iki šiol tai darėme

Ar pas mus yra profsąjungos?

Dainius PAUKŠTĖ, Migracijos klausimų ekspertas Laikraštis ŠIANDIEN „Ar pas mus yra profsąjungos? Tai, kas yra, tik profsąjungų parodija. Ir jų nebus tol, kol darbuotojai bus avinai be ragų, kurie kartais tyliai pamekena, bet nesibado. Todėl mūsų atlyginimai ES uodegoje, kainos ES viršūnėje, socialinė atskirtis ES viena didžiausių ir niekas nesikeičia, nejuda į geresnę pusę. Valdininkų greit bus daugiau nei dirbančiųjų, veisiasi kaip tarakonai...“ (Iš komentarų internete). Prieš kurį laiką, rašydamas straipsnį apie profsąjungų problemas teigiau, kad piliečių aktyvumą, jų saviraišką Europos Sąjunga vertina kaip vieną iš kertinių demokratijos pamatų, nes ji užtikrina visą valstybės,

Į Simono Daukanto aikštę – per Briuselio koridorius

Į Simono Daukanto aikštę – per Briuselio koridorius LAIKRAŠTIS ŠIANDIEN 2004 metais tuometė finansų ministre Dalia Grybauskaitė buvo deleguota dirbti Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.2005 m. lapkritį už pastangas reformuoti Europos Sąjungos biudžetą, Dalia Grybauskaitė buvo paskelbta Metų komisare. Nuotraukoje - su Prezidentu Valdu Adamkumi. 2005 m. lapkritį už pastangas reformuoti Europos Sąjungos biudžetą, ji paskelbta Metų komisare. Dalia Grybauskaitė būdavo aktyvi ne tik Briuselyje, bet ir grįžusi į Lietuvą, jos kritikos strėlės taikliai smigo į tuometę G. Kirkilo mažumos Vyriausybę, žmonėms tai patiko, be to, ji sulaukė ir

Atliekų tvarkymui – naujas požiūris  

Seime priimtos įstatymo pataisos, pagal kurias ūkio subjektai naudos bendrą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą ir teiks ataskaitas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų projektais siūloma nustatyti pareigą ūkio subjektams vykdyti apskaitą ir teikti ataskaitas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai naudojantis bendra gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS). Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Kęstučio Mažeikos, tokie įstatymo pakeitimai būtini įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetą, nustatantį „aplinkosaugos, gamtos išteklių darnų naudojimą ir

Mokesčių sistema prisideda prie pajamų nelygybės

„Lietuvoje šiuo metu egzistuojanti mokesčių sistema iš dalies prisideda prie pajamų nelygybės, virsta galimybių nelygybe ir socialine atskirtimi“, – teigia Seimo narė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis (GPM) labiausiai prislegia vidutines, mažas ir labai mažas pajamas gaunančius gyventojus, kurie savo darbu į biudžetą suneša 68 proc. viso surenkamo mokesčio. Šią situaciją iliustruoja Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys už 2016 metus. Jie rodo, kad itin mažų ir mažų pajamų žmonėms efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 7,9 proc., vidutinių pajamų – 10,5 proc., o didelių ir labai didelių –

A. Kubilius ir M. Majauskas užduoda klausimus žemės ūkio ministrui  

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo ir pateikė ministrui rašytinius klausimus. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos, 3 straipsnis numato, jog asmuo ar susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha. Pagal įstatymą susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

Top