Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 18)

Kultūra

Laikraštis „ŠIANDIEN”. „Tiesa padarys jus laisvus“

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Jauniausiam iš jų buvo vos 17, vyriausiam – 55 metai. 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti anksčiau buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių. Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą byloje liudytoju apklausti M. Gorbačiovą, išsiųsti keli šaukimai, bet Rusija atsisakė jį įteikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui. „Yra išankstinė nuostata, o

Laikraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Žemaitijos metai

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net vienuolika nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės ir pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, nutarė paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais. Seimas taip pat pažymėjo Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200

Laikraštis ŠIANDIEN. „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Vytauto MATULEVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN Tai iš tiesų buvo retas įvykis: vyriausybinė Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija, visame pasaulyje ginanti žmogaus teises, nusprendė surengti klausymus, skirtus mūsų šaliai. Ir dar su tokia formuluote: „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“ Galite įsivaizduoti, kokioje padėtyje atsidūrėme, jei jau mūsų svarbiausioji sąjungininkė ėmėsi Lietuvos? O prieš tai du JAV Kongreso nariai įregistravo įstatymo projektus, kuriuos priėmus N. Venckienė būtų išleista į laisvę ir galėtų netrukdomai gyventi ir dirbti JAV - kol nebūtų priimtas sprendimas jos politinio prieglobsčio byloje. Negana to, vienas iš projektą pateikusių kongresmenų, Chris'as Smith'as,

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai, arba kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“ Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Šių metų gegužę sukanka 15 metų, kai Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna. Dėl skirtingų apskaičiavimo metodų Europos geografiniu centru laikomos kelios žemyno vietovės, tačiau 1989 m. prancūzai mokslininkai,

Laikraštis ŠIANDIEN. Kur tie šiuolaikiniai Oginskiai, nacionaliniai lyderiai, kurie ne uždarinėtų, o atidarinėtų mokyklas, universitetus?

Valdas VASILIAUSKAS Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „ Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa( 1879 – 1955), dukart ( 1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Lietuvoje Jonas Aleksa prisimenamas ir gerbiamas žemės ūkio mokslininkų, žemdirbių auditorijose. Tačiau ši iškili asmenybė netelpa viename bare, jos indėlis į nepriklausomos valstybės kūrybą

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Ar dar galime Lietuvą vadinti žemės ūkio kraštu?

Apie skaudžius žemės ūkio praradimus, ministerijos iškėlimą į Kauną ir susipykusius žemdirbius. Žemės ūkio ministro Giedriaus SURPLIO išskirtinis interviu laikraščiui ŠIANDIEN. Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA Gerbiamas ministre, Statistikos departamento duomenimis, nuo narystės ES pradžios per 2004–2016 metus šalyje ūkių skaičius sumažėjo 40,6 proc. Lietuvoje nebeliko linų, vis mažiau auginama rugių. Jūs susitaikėte su tuo? Susitaikyti su šiais skaudžiais mūsų žemės ūkiui praradimais, manau, gali tik tas, kas neturi visiškai jokių politinių ambicijų ir idėjų. Visgi turime suprasti, kad negalime grįžti į buvusius planinės ekonomikos laikus ir tikėtis, kad linus vėl galėtume auginti visoje Lietuvoje

Valdžios atstovai: kas ir kaip siūbuoja valstybės laivą

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdo Paleckio veikla jau kuris laikas kelia abejonių dėl jo lojalumo Lietuvai, todėl, kai išaiškėjo, kad jis suimtas už šnipinėjimą Rusijai turbūt didelės nuostabos nebuvo. Labiau suintrigavo žinia, kad kali jis jau nuo spalio. Tuo metu aiškėja, ką turėjo galvoje premjeras, iš pradžių paminėjęs konservatorius, o vėliau apskritai jėgas, kurios esą gali siekti nuversti teisėtą šalies valdžią. „Savaitei“ kalbėję liudininkai tikina, kad tokiose akcijose A. Paleckis nepraleisdavo progos sudalyvauti. Trečiadienį teisėsauga patvirtino – už šnipinėjimą Rusijai nuo spalio suimtas Algirdas Paleckis. „Rusijos žvalgyba buvo nusitaikiusi į visuomenei

ŠIANDIEN redakcija dėkoja visiems, paėmusiems į rankas šį leidinį

ŠIANDIEN redakcija dėkoja visiems, paėmusiems į rankas šį leidinį. ŠIANDIEN - tai naujas žodis, smagios naujienos, pozityvaus gyvenimo palydovas. ŠIANDIEN kolektyvas tikisi šiltos bendrystės su kiekvienu iš skaitytojų ir kitais metais. ŠIANDIEN prenumerata 2019 metams priimama visuose Lietuvos pašto, „Paypost“ skyriuose, www.prenumeruok.lt  

Jei premjeras telkia savo elektoratą, tai pasirinko ne tuos priešininkus

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Streikuojantys mokytojai laukia premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo, bet neatrodo, kad jis rengiasi tą padaryti. Premjero suburtoje ilgalaikį viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo projektą rengiančioje komisijoje streikuojančių, o ir nestreikuojančių mokytojų, nebuvo. Profsąjungų konfederacijos pirmininkė sakė, kad tikslas – mažiausiai uždirbantys biudžetininkai, bet tarp jų nebuvo paminėti mokytojai. Tuo metu S. Skvernelis kreipėsi į specialiąsias tarnybas dėl savo paties paskelbtos informacijos apie Kremliaus ir Rusijos specialiųjų tarnybų pastangas nuversti teisėtą valdžią. Tokį jo elgesį prezidentė Dalia Grybauskaitė išvadino liguistu ir nesolidžiu. Premjeras sureagavo emocingai. Politikos apžvalgininkai sako,

Kitiems rašo gyvenimo taisykles, o pats pažeidinėja įstatymus

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Politikas taip pat nesilaikė šio teisės akto įpareigojimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus (6 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 straipsnio 1 dalis). Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tiriant nustatyta, kad, tinkamai „neatvėsęs” nuo savo buvusios darbovietės, ministras skyrė finansavimą jos projektui. A. Verygos įsakymu iš Valstybinio visuomenės sveikatos

Seimas priėmė 2019 m. valstybės biudžeto įstatymą, balsavo net liberalai

Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – per 1 mlrd. 921,5 mln. eurų. „Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą

Kiekviena pradelsta diena reiškia po naują plyną kirtimą parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose

Gintautas Kniukšta Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Šiandien mes (kiekvienas iš mūsų) turime parašyti laišką kiekvienam Seimo nariui, laiškais užversti Vyriausybės kanceliariją, Prezidentūrą, kad Seimas skubos tvarka priimtų Miškų įstatymo Nr.I-671 3 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XPIII-2458, kuriuo norima neleisti saugomose teritorijose vykdyti miško kirtimų, po kurių miškas iškertamas plynai. Šio įstatymo svarstymas turėjo vykti gruodžio 4 dieną, deja, Seimas nesvarstė, nes savo išvados nepateikė. Vyriausybė. Po gruodžio 1 d. eisenos ir mitingo Vilniuje, sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas kreipėsi į Seimo pirmininką, premjerą, kad toks Aplinkos ministerijos darbo

Arvydas Juozaitis. Kreipiuosi į Seimo narius: nepasirašykite migracijos pakto

Arvydas JUOZAITIS Gerbiami Seimo nariai, kreipiuosi į Jus ragindamas nepritarti Jums teikiamam rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projektui. Jungtinių tautų organizacija (JTO) paviešino Globalaus pakto migracijai (Global compact for migration, toliau – Paktas) projektą, kurį gruodžio 10-11d. Marakeše (Marrakech, Maroko miestas) ketinama priimti tarptautinėje konferencijoje. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš mėnesį iki šio Pakto sudarymo pareiškė, kad remia Paktą ir kad už Lietuvą jį pasirašyti bus siunčiamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Dalis valstybių nepritaria Paktui ir neketina dalyvauti konferencijoje (įskaitant ir JAV), teigdamos, jog

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dėkoja už darbą savo trims ministrams

Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius teigė, kad šis sprendimas turėjo būti priimtas dar anksčiau. „Dėl J.Petrauskienės krizinės situacijos formavosi dar nuo šitos Vyriausybės kadencijos pradžios, švietimo srityje politika visada stovėjo ant galvos, o ne ant kojų. Kultūros sritis irgi yra užmiršta. Ministrė nesugebėjo parodyti, kad kultūra yra vienas iš prioritetų.Dėl aplinkos ministro, manau, kad čia urėdijų reforma labai ritmas diskusijų objektas. O miškų kirtimai emociškai itin neigiamai veikė visuomenę. To nesprendimas yra tai, kas erzina", - . Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria švietimo

Gruodžio 1 d. Vilniuje rengiama palaikymo akcija – eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ 

Gintauto Kniukštos nuotr.Gruodžio 1 d., 12 val. nuo Katedros aikštės Vilniuje prasidės eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ per Gedimino prospektą Seimo link. Tądien Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas kviečia visus piliečius į miškų nekirtimo saugomose teritorijoje akciją. Eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ skirta palaikyti Seime numatomą svarstyti įstatymo projektą, kuriuo norima uždrausti plynus kirtimusnacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose. Šiuo metu vyksta visuomenės inicijuotas teismo procesas – grupės ieškinys, prie kurio jau prisijungė 234 fiziniai ir juridiniai asmenys iš visos Lietuvos, tikimasi jog per

Mitingas šalies sostinėje : „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui ir barnevernet principams Lietuvoje

"Dvejopi jausmai: džiaugiuosi matydamas mitinge tiek jaunų šeimų, pasiryžusių apginti savo vaikų ateitį, kita vertus liūdna, kad jiems tai daryti reikia. Laukia nelengvas darbas. Reikės ne tik rasti atsakingus sprendimus, bet ir įveikti melu grįstą propagandą. Štai kaip atrodė, anot Lietuvos radijo žurnalistų, vos "500" žmonių mitingas...“, - "Facebook"  rašo Seimo narys Rimantas Dagys. Lapkričio 25 d., sekmadienį, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo į mitingą „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui ir barnevernet principams Lietuvoje!“ susirinkę tūkstančiai  piliečių griežtai pasisakė prieš valstybės vardu vykdomą beprecedentį „vaikų paėmimą“ iš šeimų. Į mitingą juos pakvietė

Minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-metį – generolo laipsniai ir valstybiniai apdovanojimai

Šiemet lapkričio 23 d. sukanka 100 metų kai 1918 m. lapkričio 23 dieną buvo išleistas pirmasis įsakymas atkurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-metį Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė generolo laipsnius ir įteikė valstybinius apdovanojimus Lietuvos karininkams. Ši diena yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta lietuvių karininkų sąjunga.

Dar vienas “regioninės politikos” žygis į provinciją

Kol kas šios Seimo daugumos regionų politika dūžta į šipulius. Lapkričio 14- ąją sukanka du metai, kai dirba šios kadencijos paralamentas, tačiau  nepadarytų  darbų sąrašas netrumpėja: mokestinė našta gyventojams ir verslui nemažėjo, iš esmės palankesnių sąlygų naujoms investicijoms ir naujoms darbo vietoms nesukurta, pratęsta nuolatinio politikų kišimosi į teisėsaugos darbą tradicija. Vykdomos neparengtos, chaotiškos refomos, kurios priešina visuomenę, žmonės netenka darbo, dažnas renkasi emigraciją. Dabar grupė Seimo narių siūlo uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio, kailinių žvėrelių augintojams numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų pabaigos. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša laikraščiui

Arvydas Juozaitis perspėjo šalies vadovę

Šiandien, lapkričio 22 dieną, Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis, reaguodamas į Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnybos paskelbtą žinią, kad prezidentė remia JTO pakto dėl migracijos pasirašymą, išplatino viešą pareiškimą, kuriame paneigė prezidentės išsakytus teiginius, esą, paktas nesukuria jokių naujų teisinių įsipareigojimų ir pasekmių, o migracijos politika, esą, liktų suverenia valstybių kompetencija. „Niekaip neįmanoma sutikti su tokia mūsų valstybės vadovės pozicija, kadangi šio pakto tekste keliasdešimt kartų paminėtas žodis „įsipareigojame“. Lygiai taip pat neįmanoma sutikti su prezidentės nuostata, kad šis paktas, esą, padės spręsti nelegalios migracijos problemą. Atvirkščiai, jau pačioje

Klausimai Premjerui: ar jis žino, kad Landsbergių šeima verslą kuria valstybei priklausančiose biudžetinių įstaigų patalpose

Seimo nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Seime dėl Gabrieliaus Landsbergio verslo ir TS-LKD narių padarytų pažeidimų žemės teisės srityje. Seimo narių grupė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, kad jis atsakytų į klausimus apie valstybės turto ir infrastruktūros naudojimą vystant Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslą bei konservatorių padarytus pažeidimus žemės teisės srityje. Į Į klausimų sąrašą yra įtraukti klausimai apie tai, ar Premjerui žinoma, kad Landsbergių šeima verslą kuria valstybei priklausančiose biudžetinių įstaigų patalpose ir galimai išnaudoja biudžetines įstaigas. Be to, klausiama, kokia tokių patalpų kaina ir ar ji atitinka rinkos vertę bei

Ragina atmesti Jungtinių Tautų migracijos sutartį

Grupė visuomeninių organizacijų savaitgalį paskelbė viešą pareiškimą, kuriuo reikalauja atsisakyti pasirašyti Jungtinių Tautų „Pasaulinę saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartį“. Su visuomene ir net su Seimu nederintą šio dokumento pasirašymą pareiškimo autoriai vadina lietuvių tautos ir Lietuvos išdavyste. Atkreipiamas dėmesys, jog pasirašyti šią sutartį jau atsisakė įvairios demokratinės šalys, tarp jų JAV, Austrija, Estija, Čekija, Australija ir kitos. „Pareiškimą išprovokavo tai, jog Lietuvoje vyriausybė suskubo savavališkai paskelbti, kad šią sutartį pasirašys. Nėra gilinamasi, kodėl tą padaryti atsisako įvairūs mūsų NATO partneriai, ignoruojama priešinga visuomenės nuomonė, bandyta net patyliukais apeiti Seimą, kuriam

Nerimo gaidos dėl švietimo sistemos ateities

Nerimo gaidos dėl švietimo sistemos ateities skambėjo šiandien įvykusioje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojo prof. Vytauto Juozapaičio spaudos konferencijoje „Kaip projektuojami pokyčiai bendrojo ugdymo mokykloje“. Konferencijoje kalbėta apie problemas ir valdžios nenorą į jas įsiklausyti, kurias patiria švietimo srities profesoriai, ekspertai, bendraudami su šios valdančiosios daugumos atstovais Seime ir Vyriausybėje. Pasak prof. V. Juozapaičio, švietimo bendruomenę labiausiai neramina nežinia dėl ateities. Tai pasakytina ir dėl bendrojo ugdymo programų ruošimo, kai nei pedagogai, nei vaikai ir tėvai nežino, kas jų laukia? Bandydama įžvelgti gilumines to priežastis,

G. Kniukšta. Gana kirsti Lietuvą

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Šių metų rugsėjo 20 d. kalbėdamas Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje „Vyriausybės valanda“ premjeras Saulius Skvernelis labai rimtu veidu ištarė: „Vis dar nerandame, kur dingsta ar galimai dingsta 1 milijonas kubinių metrų mūsų medienos“. Šis premjero teiginys tiek Seimo posėdžių salėje, tiek visuomenėje buvo suprastas kaip skandalingas, analogų neturintis faktas, itin didelio masto valstybės turto grobstymas ir ypatingai sunkus nusikaltimas. Jeigu dingo apie 50 milijonų eurų vertės medienos, tai tikėtina, kad tai negalėjo įvykti nežinant aplinkos ministrui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos vadovams. Sunerimęs Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipėsi

Žalioji konferencija Gargžduose: nuogąstavimai dėl artėjančios krizės ir kaip seksis Lietuvai?

www.siandien.info Nuo nuogąstavimų dėl artėjančios krizės ir pasaulio ekonomikos tendencijų prie klimato kaitos, žaliojo verslo nišų bei perspektyvų. Tokiomis temomis Gargžduose vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Klaipėdos regionui” diskutavo ekonomikos ir žaliųjų inovacijų ekspertai, verslininkai bei vietos politikai. Vilnius nėra pajėgus vežti visą Lietuvos traukinį į priekį. "Lietuva vėl mėgaujasi subalansuota ekonomikos plėtra, be to, pernai pasėta bene rekordinė užsienio investicijų sėja teikia vilčių, kad pjausime gausesnį naujų darbo vietų „derlių“ – taip buvo teigiama banko „Luminor“ vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės pranešime. Tačiau anot analitikės, Lietuvai reikia daugiau augimo židinių: Vilnius nėra

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Neteisėtų kirtimų legalizavimas Labanoro regioniniame parke

Šiuos vaizdus matė Labanoro žygio dalyviai. Ši schema naudojama jau ilgą laiką. Ji gana paprasta. Miško sklypo, kuriame matyti neteisėti kirtimai, valdytojas parašo projektą pagal Žemės ūkio ministerijos kartu su Aplinkos ministerija parengtas ES paramos, teikimo taisykles*, gauna iki 50 tūkst. eurų paramą pažintinio tako įrengimui, kerta visame plote medžius ir labiausiai iškirstas aikšteles maskuoja klodamas pažintinį taką. Miškų tarnyba, matyt, netikrina tokio projekto vykdymo, nes ,,tai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, kuri prižiūri projektą, reikalas", o minėta agentūra tikrina tik projekto investicijas ir netikrina miško būklės, nes ,,tam yra išduotas

48 savivaldybėms prognozuojamos mažesnės pajamos nei 2018 metais

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija 2019 metų Vyriausybės biudžete įžvelgia per daug optimistinį scenarijų, liberalai pastebi, kad per pusę sumažinus skiriamų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų dalį savivaldybėms – šios susidurs su iššūkiu išgyventi, todėl siūlo keisti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Ričardas Juška piktinasi Finansų ministerijos pateikta metodika, kai siūloma savivaldybėms GPM pajamų mažinimą kompensuoti tik 50 proc. vietoj buvusios 100 proc. kompensacijos. Parlamentarą neramina, jog nukirtus kompensacijas per pusę – 48 savivaldybėms gresia stagnacija. „Pagrindinę savivaldybių biudžeto dalį sudaro GPM pajamos. Šią dieną matome, kad

E. Gentvilas: jeigu nesuprantate, kas yra Konstitucija, nudegsite pirštus

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Seimui antradienį antrą kartą nepavyko patvirtinti LRT veiklą tyrusios komisijos išvadų. Valdantiesiems pritrūko balsų, kad joms būtų pritarta, dabar jos nukreiptos į Kultūros komitetą, ir Seimas lauks jo nuomonės. „Dienos temoje“ – komisijos narys iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Virgilijus Poderys ir išvadoms oponavęs Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. – Pone V. Podery, kad ir kaip jūs dabar bedėstytumėte, kad tai yra noras sutvarkyti LRT ūkinę bei finansinę veiklą ir apriboti LRT generalinio direktoriaus galias, tuo tikite, atrodo, nebent jūs patys, nes bent

Klaipėdiečių nerimas dėl uosto taršos neatslūgsta: prakalbo apie fosforo trąšų sudėtyje esantį teršalą kadmį

Alina ANDRONOVA, asociacijos KIDE prezidentė Šių metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl taršos iš uosto teritorijoje veikiančių įmonių galimos taršos geležies oksidais ir anglimi. Vienas pagrindinių įtariamų teršėjų, miesto centre kraunančių koksą ir metalų rūdas -  AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO). Įmonės atstovai teigia, kad visą senamiestį palietusi tarša šiuo metu "yra suvaldyta", nors gyventojai informuoja priešingai. Todėl asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE ) atstovai yra priversti reguliariai inicijuoti oro kokybės tyrimus bei geležies rūdos dulkių mėginių paėmimą nuo gyventojų namų. Šie

Kurį kandidatą konservatoriai rems 2019 metų prezidento rinkimuose?

  Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija rengia atvirus pirminius rinkimus, kurių metu paaiškės – kurį kandidatą – Ingridą Šimonytę ar Vygaudą Ušacką – partija rems 2019 m. prezidento rinkimuose.  Rinkimuose varžosi du kandidatai – Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Kandidatas, kuris susilauks didesnės balsuojančių rinkimuose paramos, taps TS-LKD partijos remiamu kandidatu 2019 m. prezidento rinkimuose.  Balsuoti gali visi TS-LKD partijos nariai bei iš anksto užsiregistravę dalyvauti pirminiuose rinkimuose nepartiniai. 2014 m. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)  Prezidento rinkimuose rėmė dabartinę šalies vadovę

Audringų Vėlinių prisiminimų gama… 

  Zigmas TAMAKAUSKAS Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl pasuko mūsų gyvenimo kelio akimirką prie Vėlinių dienos slenksčio, išraižyto daugybės prisiminimų gama. Dažnai mintimis nukeliaujame prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie savo gyvybę paaukojo, kad mes būtume gyvi, kad būtų gyva Lietuva su savo gyvybinga kalba, su savo papročiais, su lietuviškos dvasios kultūros šviesa, su nuoširdžiu tikėjimu,

R. Paksas ir toliau lieka kankinio rolėje: Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms

Seimas po pirmo balsavimo nepritarė Konstitucijos 74 straipsnio pataisoms (projektas Nr. XIIIP-1812(2), kuriomis buvo siūloma įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto sprendimą. Konstitucijos 74 straipsnyje buvo siūloma įtvirtinti, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ne anksčiau kaip po dešimt metų. Jei toks asmuo praėjus dešimt metų po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka buvo išrinktas Seimo

Vytautas Sinica. Propagandos anatomija arba apie cenzūrą LRT eteryje

Vytautas SINICA propatria.lt Spalio 22 dieną, 12 valandą, grupė visuomeninių organizacijų renkasi prie Lietuvos radijo ir televizijos protestuodamos prieš cenzūrą Lietuos televizijos eteryje. Teisingai, ne prieš televizijos cenzūravimą, kuriuo kaltinamas dabartinis Seimas, o prieš pačioje televizijoje įsigalėjusią nuomonių ir pažiūrų cenzūrą. „Cenzūra LRT – GRĖSMĖ LIETUVAI! LRT turi būti sugrąžinta Tautai!” – skelbia mitingo rezoliucija, kurioje LRT ne kartą vadinama propagandine televizija. Siaurusevičiaus palikimas – vienos tiesos televizija Kaltinimai skandalingi ir baisūs, tačiau negali sakyti, kad nepagrįsti. Iki jų privedė nevaržomo vienos grupelės įsigalėjimo Lietuvos televizijoje dešimtmetis. Dar šių metų sausį antisovietinis rezistentas, viena ryškiausių

Urbšys kirto „valstiečių“ veidams: atrodo, kad jie yra apsvaigę nuo valdžios

Indrė Makaraitytė, LRT laida „Dienos tema”, www.lrt.lt Lietuvoje – tikra įrašų krizė. Nereikalingus ir nenaudingus įrašus – sunaikina. O naudingi – ištraukiami ir svarbūs tampa net praėjus metams. Tokiu kažkada nesukėlusiu jokio ypatingo ažiotažo Ramūnas Karbauskis bei Agnė Širinskienė mojuoja Povilui Uršbiui ir Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui po nosimi ir ragina ne tik prisiimti atsakomybę, bet netgi grasina pirmalaikiais rinkimais. Ką gi slepia šios politinės audros, aiškinosi LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ su Indre Makaraityte, kurios svečiai – Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis bei Seimo narys Povilas Urbšys.   – Pone

Opozicija įtaria Ministrą Pirmininką S. Skvernelį pažeidus įstatymus ir sulaužius priesaiką

Seimo opozicinių frakcijų atstovai vieningai išreiškė poziciją, kad šiandien Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis melavo, išsisukinėjo ir vengė tinkamai atsakyti į Seimo narių raštu pateiktus klausimus, atsisakė atskleisti prašomą informaciją apie sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo aplinkybes bei tokiu būdu neįvykdė savo konstitucinės pareigos būti atskaitingu Lietuvos Respublikos Seimui. Opozicinėms frakcijoms ir Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantys parlamentarai konstatuoja: Premjeras Saulius Skvernelis spalio 3 d. Vyriausybės pasitarime asmeniškai užblokavo susisiekimo ministro teiktą iniciatyvą neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žiniasklaidos atstovams. Premjeras Saulius Skvernelis ir jo paskirti politinio pasitikėjimo pareigūnai atsisakė tenkinti teisėtą žiniasklaidos atstovų prašymą

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kreipėsi į Ministrą Pirmininką

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Kopija Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Dėl miškų kirtimų stabdymo saugomose teritorijose, valstybiniuose miškuose dingusio, ar galimai dingusio vieno milijono kubinių metrų medienos ir nevaldomo Lietuvos miškų išpardavimo užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams 2018-10-15, Vilnius Gerbiamas Ministre Pirmininke, 2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių. Labanoro žygio organizatoriai kvietė valdžios atstovus savo akimis įsitikinti kokius šiandien miškų turime. Deja, susitikti su žmonėmis, kurie

Laikraštis „ŠIANDIEN”.Kova dėl Jono Noreikos- generolo Vėtros

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis „ŠIANDIEN“ “Inscenizuotas sukilimas” Veikiausiai nelemtas sutapimas, kad prieš numatytas Adolfo Ramanausko- Vanago valstybines laidotuves vėl pakilo nauja, gal net devintoji banga dėl Jono Noreikos- generolo Vėtros. Lietuvos žydų bendruomenėje pasigirdo pasipiktinusių balsų boikotuoti iškilmes. Jau vien dėl tokių minčių Aleksandras Slavinas aname pasaulyje yra laimingas - jis savo pasiekė. A. Slavinas, KGB pulkininkas, pokario NKVD Lietuvoje kontražvalgybos vadovas, kurio taikinių sąraše buvo lietuvių rezistencijos, pokario partizanų, emigracijos iškiliausios asmenybės. Jeigu saugumas negalėdavo jų laisvajame pasaulyje pasiekti fiziškai, pagal atskirus operacijų planus bandydavo juos paversti „politiniais lavonais“, pakišdamas Vakarų žiniasklaidai klastotes

Turtingiausi viešieji Lietuvos asmenys. Ką  rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti duomenys

Turtingiausi viešieji Lietuvos asmenys. Ką  rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti duomenys Asmuo Deklaruotas turtas, Eur Pareigos 1. Antanas Guoga 26586222 Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos 2. Vidmantas Martikonis 19144316 Savivaldybių tarybų nariai 3. Ramūnas Karbauskis 15302349 Lietuvos Respublikos Seimo nariai 4. Nikolaj Melnik 10781169 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai 5. Mindaugas Plūkas 9423426 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai 6. Erika Sadauskienė 4828395 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai 7. Valdemaras Valkiūnas 4803338 Savivaldybių tarybų nariai 8. Arvydas Jakas 4115111 Savivaldybių tarybų nariai 9. Zigmantas Aleksandravičius 3557835 Savivaldybių tarybų nariai 10. Egidijus Černius 3322280 Savivaldybių tarybų nariai 11. Visvaldas Matijošaitis 3312646 Savivaldybių tarybų nariai 12. Irmantas Tarvydis 3237454 Savivaldybių tarybų nariai 13. Algimantas Kižauskas 2933489 Savivaldybių tarybų nariai 14. Valerij Stankevič 2857484 Savivaldybių tarybų nariai 15. Linas Šateika 2788457 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas

V. Radžvilas: Mums reikia ne ūkininkų ir administratorių, o politiko, vizionieriaus…

  2018 m. Dainų šventė Vilniuje. "Prezidento Antano Smetonos pasisveikinimas". R. Abugelio nuotr.   Vytenis RADŽIŪNAS, LRT.lt Populiariausias kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda buvo užsienio bankų tarnautojas, o tai yra problemiška. Tuo metu buvę ambasadoriai – Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis – priskiriami žmonėms, kurie bendraudami su galingųjų pasaulio valstybių atstovais išsiugdė paklusnumo ir nuolankumo įpročius, o tai visiškai netinka būsimajam Lietuvos prezidentui (Ž. Pavilionis atsisakė kandidatuoti į šalies prezidentus - siandien.info pastaba).   Premjero Sauliaus Skvernelio gyvenimiška ir profesinė patirtis yra labai ribojantis ir reikšmingas veiksnys. Taip kandidatus į šalies vadovo postą duodamas interviu LRT.lt

„Šiandien esame liudininkai, kaip tikėjimas gali suvienyti žmones”

Šiandien, Kaune, Santakos parke, apie 100 tūkstančių žmonių dalyvavo Popiežiaus Pranciškaus aukojamose šv. Mišiose. Į Santaką susirinko tikintieji iš visos Lietuvos ir piligrimai iš kitų šalių. Šventojo Tėvo aukojamos šv. Mišios, po kurių Popiežius tradiciškai kalbėjo „Viešpaties angelo“ maldą, yra vizito kulminacija. Šv. Mišias aukojo daugiau nei 800 kunigų, gieda 260 choristų.Malda, tradiciškai kalbama Vatikane, šiandien buvo transliuojama visam pasauliui iš Kauno. Šv. Mišios Kauno Santakoje buvo aukojamos lotyniškai. Popiežiaus itališkai sakytas pamokslas buvo verčiamas į lietuvių kalbą. Visuotinė malda buvo lietuviška, vienas kreipinys perskaitytas ir lenkų kalba, rašoma pranešime žiniasklaidai. Po šv. Mišių

Top