Jūs esate
Pagrindinis > Verslas (Puslapis 27)

Verslas

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Jeigu ne garsioji Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės, pamanytum, kad atsidūręs Belgijos, Vokietijos , Olandijos ar kitos Vakarų Europos atvirukinio grožio miestuke. Po administracinės Lietuvos reformos turbūt iš naujųjų mažųjų savivaldybių Rietavo savivaldybė vienintelė pasiteisino – miestas sutvarkytas ne prasčiau nei Druskininkai – visur jaučiama rūpestinga miestą mylinčio šeimininko ranka. Tikrai kunigaikštiškas miestas, tartum visur pleventų Rietavo statytojų ir Lietuvos patriotų Oginskių dvasia. Ištempęs ausis klausiau Rietavo savivaldybės tarybos nario, ilgamečio nepakeičiamo Rietavo žemės ūkio technikumo, vėliau kolegijos direktoriaus Jono Bačinskopasakojimo apie pirmosios Lietuvoje

Aplinkos viceministras nusišnekėjo: Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus

Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Vyriausybės priimto sprendimo didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui motyvas yra absurdiškas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos. Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai.  Pradėti reikėtų nuo to, kad dėl biokuro miškas nėra kertamas. Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos, kuri ir sudaro didžiąją dalį nukertamos medienos kiekio ir, žinoma, vertės. Tai puikiai iliustruoja skaičiai – medienos pardavimų statistika rodo,

Eugenijui Gentvilui Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė ieškinį buvusiam jos vadovui Eugenijui Gentvilui. Klaipėdos apygardos teismui pateikto ieškinio suma – 1 907 004,12 Eur. Šią sumą sudaro VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rangovams sumokėtos baudos, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Žala buvo padaryta netinkamai vykdant VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašytas rangos sutartis su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika", "Strabag Wasserbau GmbH" ir "Rohde Nielsen A/S". Teismai jau anksčiau konstatavo, kad uosto direkcija nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su BUAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir "Strabag Wasserbau GmbH" ir dėl to priteisė šalių

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug, voveraičių kasdien superkama penkiskart mažiau nei pernai, baravykų kol kas į supirkimo punktus neatneša niekas. Grybų derliaus stygius juntamas ir pagrindinėse užsienio importo rinkose, iš kur jie įvežami – Rusijoje, Ukrainoje. Šiek tiek Lietuvos perdirbėjus gelbsti baltarusiai. Nors už kilogramą voveraičių mokama beveik dvigubai daugiau nei pernai- po 3,70 Eur, 2018 metais grybautojai jų atneša vos po kelis kilogramus. 2017 metais grybai augo kaip ant mielių, sako grybų perdirbėjai, trečdalis nesurinktų liko miškuose, o tokio prasto derliaus kaip šiemet jie neprisimenantys. Voveraitės Dzūkijos miškuose pradėjo

Izraelis laukia lietuviško maisto

Ieškant naujų galimybių plėtoti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje, žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio vadovaujama verslo atstovų delegacija rugpjūčio 5–6 dienomis lankėsi Izraelyje. Didžiausias dėmesys tiek Lietuvos bei Izraelio žemės ūkio ministrų susitikime, tiek diskusijose su šios šalies žemės ūkio sektoriaus bei verslo atstovais buvo skirtas Lietuvos eksporto galimybėms į Izraelį. Izraelio žemės ūkio ministras Uri Arielis susitikimo metu pastebėjo, kad Lietuvos maisto produktų eksporto potencialas dar neišnaudotas, o aukščiausios kokybės žemės ūkio ir maisto produktai yra laukiami jų rinkoje. „Izraelis vis labiau vertina lietuviškų maisto produktų kokybę, ir kasmet sparčiai augantis jų

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Agronomo Edvardo Makelio tiesa

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" AGRONOMO EDVARDO MAKELIO TIESA. Mokslas ir toliau lieka pagrindiniu ūkininko talkininku Prieš kurį laiką laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcija išrinko dešimt iškiliausių šimtmečio agronomų, kurie ne tik rūpinosi javų derlingumu. Jie aktyviai dalyvavo formuojant valstybės žemės ūkio politiką, buvo aktyvūs ekonomikos žinių ir kultūros puoselėtojai kaime. Į dešimtuką buvo išrinkti šeši šviesaus atminimo agronomai ir keturi mūsų amžininkai – Edvardas Makelis, Zenonas Dabkevičius, Jeronimas Kraujelis ir Viktoras Pranckietis. Pasak Edvardo Makelio, agronomo duona tikrai nelengva, juk galima užauginti puikų derlių, tačiau gamta gali neleisti jo paimti iš laukų. Tada tarp

Parama jaunoms šeimoms galės augti iki 50 proc. pirmojo būsto vertės

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Vida Ačienė, dirbanti Seimo Biudžeto ir finansų komitete, registravo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo sudaryti teisines prielaidas prie valstybės teikiamos finansinės paskatos prisidėti ir savivaldybėms bei verslo subjektams. „Dabar galiojanti tvarka numato valstybės paramą pradiniam įnašui už jaunos šeimos pirmąjį būstą padengti, tačiau daugelio regionų savivaldybės susiduria su problema, kai savivaldybių įstaigose trūksta šakinių specialistų, mokytojų, gydytojų ir kitų jaunų profesionalų. Todėl įstatymo pakeitimu siūloma, kad savivaldybės ir verslo įmonės turėtų galimybę papildomai prisidėti prie šios valstybės paramos

Laikraštis ‘ŠIANDIEN”.Geidžiamiausias investuotojas Lietuvoje

Saulius LAPĖNAS Jurbarko rajono mero pavaduotojas Bendrauju su potencialiais investuotojais iš Skandinavijos, Vokietijos ir kitų ES šalių. Neapleidžia įspūdis, kad vyraujanti nuomonė Lietuvoje apie investuotojus neatitinka realybės. To pasekmė pasireiškia tuo, kad bet kokie svarstymai baigiasi beprasme magiška fraze „reikia pritraukti investuotojus“. Tačiau kiek bekartotum žodį „šokoladas“, burnoje nuo to saldžiau nebus. Investuotojas ne mitinė būtybė iš kitos galaktikos, kuri atlekia ištarus burtažodį „reikia pritraukti investuotojus“. Svarbiausia, kad nesupratus ko nori investuotojas, jo neįmanoma pritraukti. Kaip supranta investuotojo portretą Seimo nariai, valdžioje esantys politikai, žinomi ekonomistai ir patys potencialūs investuotojai. Man asmeniškai nėra abejonių, kad

Remigijus Šimašius taip gražiai šypsosi tujas pjaudamas…

Ramūnas Terleckas Stengiuosi į procesus žiūrėti objektyviai, bet viena koja esu optimistų stovykloje ir vis bandau ieškoti argumentų, kodėl viena ar kita nesąmonė randa vietos mūsų gyvenime. Deja, būna dienų, kai tolerancija ima balansuoti ties nenorminės leksikos riba. Tuomet pasiteisinimo ieškau profesoriaus Albino Jovaišo pastebėjime, kad mokėjimas keiktis yra mąstančio žmogaus bruožas. Štai interneto portalas 15min.lt siūlo išbandyti skaičiuoklę, kuri patars, ar verta papildomai kaupti pensijai. Kad ir kaip liūdna (o gal linksma?) būtų, skaičiuoklė netinka piliečiams, gimusiems anksčiau nei 1960-ieji, nes ją sukūrę protai turbūt nusprendė, kad žmonės taip ilgai negyvena, arba

Neramios Seimo narių atostogos: kreipiasi ir į Konstitucinį Teismą, ir į Saugumo departamentą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Gintarės Skaistės, Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko iniciatyva, grupė Seimo narių kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl valdančiųjų priimtos pensijų reformos atitikties Konstitucijai. Parlamentarai pažymi, jog nauja pensijų reforma (keičiamu Pensijų kaupimo ir naikinamu Pensijų sistemos reformos įstatymais) galimai paneigia antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėtus lūkesčius. Teigiama, jog Konstitucinis Teismas savo ankstesniais nutarimais kaupiamųjų pensijų sistemos atžvilgiu leidžia keisti įmokų dydžius, tačiau tik esant labai aiškioms sąlygoms: mažinimas yra laikinas, nulemtas objektyvių ypatingų sąlygų (ekonominės krizės), galiausiai turi būti įtvirtinamas būsimas kompensavimo mechanizmas. Visiškai

Kaune siekiama suartinti abu Nemuno krantus

Kauno architektūros ir urbanistikos taryba surengė Pėsčiųjų tiltų per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo prospekto atvirą projekto konkursą. Taip siekiama suartinti abu Nemuno krantus ir dar labiau paskatinti pietinės miesto dalies plėtrą. Centrinė miesto dalis ir Aleksotas priešinguose Nemuno krantuose praeiviams bei dviratininkams gali būti pasiekiami greičiau ir patogiau – pėsčiųjų tiltais. Kauniečiai kviečiami iš arčiau susipažinti su architektūriniais pasiūlymais, kaip galėtų atrodyti tiltai, jungiantys Karaliaus Mindaugo prospektą bei H. ir O. Minkovskių gatvę su Nemuno sala. Pasak architektų, naujasis tiltas padidintų Nemuno salos integralumą

Lietuva ir Ukraina: verslininkai stiprina dvišalį ekonominį bendradarbiavimą

Lietuva ir Ukraina turėtų stiprinti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą bei drauge didinti savo konkurencingumą Europos bei globalioje rinkoje – nutarta liepos 17 d. Lvove (Ukraina) įvykusiame 18-ajame Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdyje. Šio susitikimo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius kartu su Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (USPP) viceprezidentu Sergey Prokhorov aptarė tolimesnes dvišalio verslo bei verslo asociacijų bendradarbiavimo galimybes. Kasmetiniam TVK posėdžiui pirmininkavo LR ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelianas. Didelis dėmesys susitikimo darbotvarkėje šiemet buvo

Vyriausybė atmetė opozicijos siūlymą reguliuoti trąšų importą iš trečiųjų šalių

  Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Muitinės departamentui nusprendus savarankiškai ištirti į Lietuvą įvežamas trąšas ir nustačius, kad maišytos trąšos patenka į importo mokesčio ribas, verslininkai pasiskundė Vyriausybei. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas turėtų džiaugtis išaiškinęs, kad jo tyrimas leistų šalies biudžetą papildyti 8 mln. eurų – tiek trąšų importuotojai, tarp jų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“, turėtų papildomai sumokėti muito mokesčių. Tačiau buvęs vadovas ne veltui yra buvęs. Verslininkams verkiant į Vyriausybės dekoltė, o departamentui sprendžiant, ką daryti su trąšų importuotojų skundu, jis pats pasiprašė būti atleidžiamas ir perkeliamas į

Lietuvos paštas didina atlyginimus

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos paštas didina atlyginimus mažiausiai uždirbantiems bendrovės darbuotojams. Iš viso atlyginimas bus padidintas 4362 bendrovės darbuotojams. Darbo užmokesčio kėlimas bendrovei papildomai kainuos apie 1,8 mln. eurų per metus. Lietuvos pašte iš viso dirba 5516 darbuotojų. Didžiausia dalis darbuojasi Tinklo padalinyje (stacionarūs paštai, laiškininkai ir pan.). Vidutinis pašto darbuotojų atlyginimas šiuo metu siekia 553 eurus. 49 proc. darbuotojų dirba ne pilnu etatu. To priežastis – mažėjantis klientų srautas į tinklo padalinius kaimiškose vietovėse ir mažuose šalies miesteliuose. „Apie 58 proc. Lietuvos pašto sąnaudų sudaro atlyginimo išmokos darbuotojams.

Įmonių krovinių patikros keliuose – statybų sektoriumi domisi VMI

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros keliuose –  bus stebima, ar važtaraščiai elektroninių važtaraščių posistemiui (i.VAZ) teikiami tinkamai, o juose nurodomi duomenys – tikslūs. Važtaraščių duomenų analizė padeda nustatyti ne tik važtaraščių teikimo pažeidimus, bet ir galimus PVM vengimo ar pajamų neapskaitymo atvejus, skelbia VMI pranešime žiniasklaidai. Krovinių važtaraščių duomenis i.VAZ verslo atstovai teikia jau kiek daugiau nei pusantrų metų, o vienas iš sektorių, kuriame aktyviai vykdomi medžiagų pervežimai bei pristatymai – statybos. „Išanalizavus ir palyginus vienos statybų bendrovės

Ar ministrui Viliui Šapokai suteiktas mandatas pasirašyti sutartis su Kinijos Respublika?

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja dr. Aušra Maldeikienė antradienį užklausė Užsienio reikalų ir Finansų ministerijas, kas finansų ministrui Viliui Šapokai suteikė mandatą pasirašyti sutartis su Kinijos Respublika dėl jos finansinių paslaugų centro steigimo Lietuvoje. Dvišalių Lietuvos–Kinijos susitarimų klausimas nebuvo nagrinėtas nei Seimo Užsienio reikalų, nei Europos reikalų komitetuose, kurie yra atsakingi už Lietuvos užsienio politiką. Užklausa pateikta įvertinus itin kontraversišką Kinijos investicijų Europoje vertinimą Europos sostinėse ir Briuselyje. Europos branduolio valstybės į Kinijos ekspansiją Rytų ir Vidurio Europoje žiūri su nepasitikėjimu, pirmiausiai dėl to, kad dalis panašaus, kaip Sofijoje liepos pradžioje, formato

Mokestis vėl didėja. Neringos valdžia nusigręžia nuo turizmo verslo?

Kamilija Linkutė Turizmo institucijos siekia skatinti keliones po Lietuvą, tuo tarpu Neringos miesto savivaldybė, neinformavusi turizmo bendrovių, ženkliai pakelia įvažiavimo mokestį turistinio sezono viduryje, sukurdama kliūtis verslo vystymui Kuršių Nerijoje. Neringos savivaldybės Taryba šių metų birželio 28 d. vykusiame tarybos posėdyje pakėlė įvažiavimo į Neringos miestą vietinę rinkliavą turistiniams autobusams (virš 30 vietų). Mokestis turistinio sezono metu pakito nuo 45 iki 70 EUR autobusui ir įsigaliojo praėjus vos kelioms dienoms nuo įvykusio Neringos savivaldybės Tarybos posėdžio - 2018 m. liepos 1d. Neringos miesto savivaldybė laiku neinformavo kelionių organizatorių apie pakeltas kainas, jau užsakytiems

A. Izgorodinas. Prekybos karų poveikis Lietuvos pramonei: ko galime tikėtis?

A. Izgorodinas, lpk.lt Įsismarkaujantys prekybos karai ir augantis neapibrėžtumas dėl prekybos „žaidimo taisyklių“ ima daryti įtaką pasaulio ekonomikai – nors šiuo metu jos augimas yra gana spartus, finansų rinkose pastebima vis daugiau nerimo požymių ir verslo optimizmas įvairiose pasaulio valstybėse pradeda trauktis. Tai darys poveikį Lietuvos ekonomikai, kuri yra smarkiai priklausoma nuo situacijos eksporto rinkose. Kodėl ir kaip pasauliniai prekybos karai gali paveikti Lietuvos ekonomiką ir pramonę? Padidintas ES verslo nervingumas Išaugęs neapibrėžtumas dėl prekybos taisyklių, nervingumas finansų rinkose, valiutų svyravimai gali gerokai sumažinti ES gamintojų norą plėsti gamybą ir kurti naujas darbo

Seimas baigė pavasario sesiją: skandalai, abejotini sprendimai ir opozicijos nusivylimas

Šiandien Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią eilinę Seimo IV (pavasario) sesiją. Jos metu parlamentas surengė daugiau kaip 60 plenarinių posėdžių.Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Sesijos pabaigą parlamentarai pažymėjo tradiciškai Seimo salėje sugiedodami Lietuvos himną, tačiau prasidėjus Prancūzijos ir Argentinos futbolo dvikovai, dalis Seimo narių žvilgsnius nukreipė į futbolo varžybas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo. Tarp svarbiausių Seimo pavasario

KET pažeidėjus Vilniuje fiksuoja troleibusai

"Moderniame Vilniuje nuo šiol bus dar saugiau – Vilniaus savivaldybės E. miesto departamentas kartu su partneriais – Vilniaus apskrities policijos komisariatu, Vilniaus viešuoju transportu – džiaugiasi sėkminga pilotinio projekto pradžia: troleibusuose įrengti vaizdo registratoriai jau fiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, važinėjančius A juostomis, nepažymėtomis „4+“ simboliu, o Policija pradėjo juos drausminti", - pranešė Vilniaus savivaldybė. Šiuolaikinis miestas išnaudoja visas įmanomas technologines galimybes: ne tik sudaro palankias sąlygas testuoti novatoriškus sprendimus, bet ir pats jas kuria bei kaip galėdamas sparčiau taiko. Esame patenkinti sklandžiu bendradarbiavimu su savivaldybe, bendromis pastangomis veiksmingai sprendžiant tiek eismo

Nauji automobiliai didina draudimo žalas

Į draudžiamus įvykius patekusių transporto priemonių savininkai patiria vis didesnių žalų – tai rodo KASKO draudimo išmokų duomenys. Draudimo bendrovė BTA per keturis šių metų mėnesius KASKO apsidraudusiems lengvųjų ir krovininių automobilių savininkams atlygino 3,9 mln. eurų nuostolių – 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinė vienos išmokos suma per metus išaugo daugiau nei penktadaliu iki 1231 euro. „Ženkliai padidėjusią vidutinę išmokos sumą lemia dvi pagrindinės priežastys – atsinaujinantis automobilių parkas bei pastebimai pabrangęs automobilių remontas. Bendram išmokų padidėjimui įtakos turėjo ir augantis draudimo populiarumas – galiojančių KASKO sutarčių

Naujasis Pensijų kaupimo įstatymas ribotų konkurenciją?

Seime kelią besiskinantis naujasis Pensijų kaupimo įstatymas ribotų konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo laisvę. Tokias pastabas penktadienį pateikė Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad įstatyme numatytas pensijų anuitetų mokėjimo funkcijos perdavimas išimtinai „Sodrai“ nusižengia konkurencijos principams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame naujajame Pensijų kaupimo įstatyme, dėl kurio galutinis balsavimas Seime įvyks šią savaitę, numatoma iš esmės pakeisti pensinių anuitetų įsigijimo ir mokėjimo tvarką. Pensijų anuitetų kaupimas būtų patikėtas vieninteliam paslaugos teikėjui – „Sodrai“, atimant tokią teisę iš iki šiol ją turėjusių privačių bendrovių. Reaguodama į tokius ministerijos planus, Lietuvos gyvybė draudimo įmonių asociacija birželio

Aplinkos ministerija palengvino sąlygas brakonieriauti?

Domantė Platūkytė, LRT.lt Aplinkos ministerija nesugebėjo nupirkti licencijų medžioklei, o tai yra priežastis, kodėl buvo jų atsisakyta, įsitikinęs aplinkosaugininkas, buvęs Aplinkos viceministras Linas Jonauskas. LRT.lt jis teigia, kad tokie pakeitimai prisidės prie gyvūnų kiekio mažėjimo ir palengvins sąlygas brakonieriauti. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tokius kaltinimus neigia. Medžioklės taisyklių pakeitimuose nustatyta, kad nebebus naudojama plastikinių plombų, jos būdavo įveriamos į sumedžioto gyvūno ausį. Anot L. Jonausko, specialios plastikinės plombos buvo ne tik griežtos atskaitos dokumentas, bet ir realus saugiklis nuo brakonieriavimo. Tokia plomba į sumedžioto gyvūno ausį būdavo įveriama dar prieš pradedant jį transportuoti,

VTEK prašoma išaiškinti, ar premjeras nesiekė asmeninių tikslų

Seimo nariai Gabrielius Landsbergis ir Andrius Kubilius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydami išaiškinti, ar Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio rodomas padidintas dėmesys netoli premjero namų statomai atliekų deginimo gamyklai nėra viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Parlamentarai atkreipia dėmesį į 2018 m. birželio 13 d. S. Skvernelio susitikimą Vyriausybėje su atliekų deginimo projektus Vilniuje ir Kaune įgyvendinančios įmonės „Lietuvos energija“ vadovu Dariumi Maikštėnu, po kurio viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, jog po susitikimo buvo nutarta keisti atliekų deginimo planus ir perskirstyti jų kiekius, dalį Vilniaus atliekų vežant

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kodėl danai sėkmės istorijų turi daugiau. Kas laimės iš vėjo energetikos Lietuvoje?

Šiuo metu yra svarstoma Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kuri nustatys atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus vystymo kryptis po 2020 metų. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus. Šį įsipareigojimą, beje, Lietuva viršijo 2015 metais. Europoje iš vėjo gaminama apie penkiolika procentų elektros ir planuojama, kad iki trisdešimtųjų metų bus gaminama apie dvidešimt penkis procentus. Lietuvoje šiuo metu bendra vėjo elektrinių instaliuota galia siekia kiek daugiau nei 500 MW. Atsinaujinančių išteklių energetika mažinant priklausomybę nuo importuoto kuro

Aplinkos ministro atsakymuose – nutylėjimai, pagyros sau ir akių muilinimas

„Valstiečių“ aplinkos ministro Kęstučio Navicko atsakymai į interpeliacijoje iškeltus klausimus neįtikina, yra klaidinantys ir pasėja dar daugiau abejonių. Tokią Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime nuomonę parlamentarams pristatė frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Seimo nariams pristatydamas interpeliaciją jis pabrėžė, kad K. Navicko atsakymai dėl jo buvusios darbovietės – Baltijos aplinkos forumo – privilegijuoto finansavo primena „odę buvusiai darbovietei“. „Baltijos aplinkos forumas neša nemažą naudą. Forumo įgyvendintų ar įgyvendinamų projektų sumos – 2 mln., 4 mln., 17 mln., 4,3 mln. eurų. Taip, jūs iš tikro išsisukote nuo įsakymų pasirašymo nusišalindamas, ministre. Juos pasirašė tuometis

Pagrįstas klaipėdiečių susirūpinimas dėl uosto plėtros kaskart tik atsimuša į sieną

Remigijus LAPINSKAS Kol už uždarų durų sprendžiama apie uostamiesčio ateitį neišvengiamai paliesiančio projekto vystymą, klaipėdiečiai visomis išgalėmis bando išsiaiškinti teisybę apie buldozeriu stumiamą Klaipėdos uosto plėtrą. Tačiau pagrįstas gyventojų susirūpinimas kaskart tik atsimuša į sieną. Vadovaujantis Orhuso konvencijos nuostatomis, visuomenei turi būti užtikrinama teisė gauti informaciją ir būti įtrauktai į sprendimų dėl aplinkosauginių klausimų priėmimą, kad būtų apsaugota tiek šios, tiek būsimų kartų žmonių teisė gyventi jų sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Tačiau panašu, kad Klaipėdos uosto plėtros atveju, konvencijos nuostatomis nėra vadovaujamasi. Visuomenės nuomonė ir siekis dalyvauti priimant ypač gyventojams svarbius

„Achemos“ darbuotojai rengia piketą: akcininkams išmokėjo 19,8 mln. eur, paprastiems darbininkams ir algoms nelieka

LRT RADIJAS, LRT.lt pranešė, kad trąšų gamintojos „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga rengia pirmąjį piketą, piktindamiesi dėl jiems nesumokamų priedų. Pati „Achema“ skundėsi vyriausybei, kad dėl itin didelių mokesčių Suskystintųjų dujų terminalui (SGD) ir importuojamų pigesnių rusiškų trąšų įmonė itin sunkiai laikosi. Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos, įmonė, prognozuodama prastus finansinius metus, vienašališkai nusprendė sustabdyti kai kurias išmokas, kurios numatytos kolektyvinėje sutartyje. Darbuotojai sako nebegaunantys įvairių priedų, todėl nusprendė prie įmonės surengti piketą. Didžiausia Baltijos šalyse trąšų gamintoja „Achema“ sako susidurianti su itin dideliais finansiniais sunkumais ir sunkiai gali išsilaikyti. „Achemos“ atstovai sako mokantys

Europos reikalų komitetas: tiesioginių išmokų suma žemės ūkiams negali viršyti 150 tūkst. Eur

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) pritarė siūlymui didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus valdantiems žemdirbiams mokėti ne daugiau kaip 150 tūkst. Eur. Iki šiol Lietuvoje toks ribojimas nebuvo taikomas. Vienodos išmokos už vieną hektarą buvo mokamos tam ūkininkui, kuris valdo 100 ha, ir tam, kuris valdo 30 tūkst. ha. 150 tūkst. Eur išmokos Lietuvoje paprastai yra skiriamos didesniems nei 2300 ha žemės plotų turėtojams. Vyriausybei patvirtinus ERK rekomendaciją, viršijus šį plotą ir 150 tūkst. Eur išmokas, didesnės paramos iš ES už žemės plotus žemdirbiai negautų. Pasak ERK ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)

Kas laukia Lietuvos miškų ir miškininkų? Galimi scenarijai

Saulius Lazauskas Miškininkas, sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ pirmininko pavaduotojas Pastaruoju metu daug kalbama apie interpeliaciją ministrui Kęstučiui Navickui. Net valdantieji jau atvirai sako, kad jie nebepasitiki šiuo Vyriausybės nariu, išsako daug pastabų dėl jo kompetencijos. Šis politikas turi prisiimti atsakomybę ir už nemokšiškai, sakyčiau, įžūliai ir chaotiškai vykdomą miškų reformą. 2017 m. sausio 10 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, prieš paskelbdamas apie planuojamą miškų urėdijų valdymo pertvarką, susitiko ne su miškininkais, bet su stambiosios medienos pramonės atstovais ir jau sekančią dieną urėdijos buvo įvardintos „kaip didžiausi Lietuvos priešai“, ant miškininkų pasipylė nesibaigiančio melo

Opozicija turi pasiūlymų dėl mokesčių ir pensijų reformų

Seimo opozicinės frakcijos – socialdemokratai ir konservatoriai – matydamos valdančiųjų nesutarimą dėl mokesčių ir pensijų reformų, siūlo Vyriausybei su mokesčių ir pensijų reformomis neskubėti, aptarti jas su profesinės sąjungomis ir kitomis asocijuotomis grupėmis ir tuomet ieškoti platesnio sutarimo Seime. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį atmetė Vyriausybės siūlymą įvesti „Sodros“ lubas, daug klausimų kelia ir sumanymas nuo 2019 m. plėsti NPD iki 2,5 VDU. Kol kas komitetuose pritarimo nesulaukė ir gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimai: pagal Vyriausybės pateiktą siūlymą, tai priklausytų nuo jų gaunamų pajamų rūšies – skirtingų kategorijų pajamas gaunantys žmonės

Prezidentė pateikė svarbiausių savo darbų apžvalgą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikė ir svarbiausių savo darbų apžvalgą, kurią taip pat galima skaityti.  Ketvirtųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga Statistika (2017 07 12–2018 06 11) 37 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą. 86 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 34 su Prezidentais, 21 – su premjerais, 3 – su parlamentų pirmininkais, 22 – su tarptautinių organizacijų

Zarasų kurortas – vartai į Lietuvą. Atverkime juos plačiau!

Laikraštis "ŠIANDIEN" „Zarasų rajonas nepatrauklus verslui, verslininkų apklausa parodė, kad kraštas nepatogus ir nutolęs nuo sostinės...“, – taip apie šį provincijos žavų gamtos kampelį neseniai atsiliepė naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Ar iš tikrųjų taip ir yra? Kodėl ir toliau centrinė valdžia trimituoja, kad verta skatinti investicijas į Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, o tolimesni šalies kampeliai vėl pasmerkti merdėti, o ten gyvenantys žmonės priversti rinktis emigraciją? Dar prieš dešimt metų ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos siūlymą, nutarė suteikti Zarasų miestui kurortinės teritorijos statusą.

Siūlo mažesnes pajamas apmokestinti mažesniu GPM tarifu

Šią savaitę Seime vyko valdančiosios daugumos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) koalicinė taryba, kurios metu svarstyta LSDDP pasiūlyta darbotvarkė – aktualūs ir Seime šiuo metu svarstomi klausimai – regioninė politika, ligoninių tinklo optimizavimas ir mokesčių reforma. Tarybos posėdyje pasiūlyta  sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažesnes pajamas gaunantiesiems. „Per mažesnį GPM tarifą pasiektume progresyvumą, apie kurį jau ilgai kalbama. Siūlome nuo kitų metų sausio dirbantiesiems, kurių pajamos neviršija 1,5 MMA, o tai sudarytų apie 770 Eur taikyti 19 proc. GPM tarifą (nuo sausio jau matysime

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kelionė paskui saulę su ožkomis

Nedideliame Valdo Kavaliausko ir jo žmonos Rasos ūkyje ūkininkaujama santarvėje su gamta. Jie čia sukūrė stebuklą. Anot Valdo, kaimo gyvybės pagrindas yra būtent smulkieji ūkiai ir juose gyvenančių sodiečių veikla. „Mes savo darbo valandų neskaičiuojame. Tai yra mūsų gyvenimo pašaukimas, mums patinka tai, ką mes darome, gal mūsų pavyzdžiu paseks ir kiti, kurie sako, kad Lietuva baigia išsivaikščioti“, - sakė laikraščiui „ŠIANDIEN“ V. Kavaliauskas. Kalbamės su ūkininkais prie naujų trobesių, kuriuos jie pasistatė paėmę kreditą iš Alytaus kredito unijos. Čia pat, vos už kelių žingsnių, ganosi ožkos, iš kurių pieno jie gamina

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kita tiesa apie Klaipėdos uosto plėtrą

Linas ANDRONOVAS Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE) Visuomenė turi teisę žinoti Jau ne pirmą kartą spaudoje girdisi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos balsas (KVJUD) (tiesiogiai arba per tarpininkus), vadinantis dėl maksimalios uosto plėtros Klaipėdos paplūdimiuose protestuojančius klaipėdiečius „mitų kūrėjais“. Pasak jų, pirmasis mitas yra tai, kad Klaipėdos uostas statomas kinams. Tačiau būtent kinai, tiksliau kompanija „China Merchants Group“, ir yra tie paslaptingi investuotojai, kurie jau yra pasirašę memorandumą statyti giliavandenį uostą Melnragėje. Šis klausimas yra aptarinėjamas visuomenėje, nes, kaip interviu „The New York Times“ sakė kinams parduoto Graikijos valstybinio Pirėjo uosto (jo dalies)

34 Seimo nariai aplinkos ministrui K. Navickui reiškia nepasitikėjimą

Seimo nariai teikia interpeliaciją ir reikalauja, kad ministras K. Navickas Seime atsakytų į pateiktus klausimus dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo, dėl negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemas, dėl išryškėjusių vadybos ir kompetencijos stygiaus problemų, dėl negebėjimo efektyviai įgyvendinti miškų valdymo sistemos reformą. Pagal Seimo statutą, gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos

G. Lansdbergis. Nuvilia, kad apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla

Gabrielius Landsbergis, Seimo narys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams vertina santūriai pozityviai. NSGK tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas. Mūsų frakcija tiki,  kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, kad panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėl partijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma

ES Regioninės plėtros ir sanglaudos politika po 2020 metų

.Naujajam ilgalaikiam 2021–2027 m. ES biudžetui Europos Komisija siūlo atnaujintą sanglaudos politiką – pagrindinę ES investicijų politiką ir vieną iš konkrečiausių jos solidarumo išraiškų. ES ekonomika atsigauna, tačiau reikia papildomų investicijų siekiant panaikinti esamas spragas tarp valstybių narių ir atskirose valstybėse narėse. 2021–2027 m. laikotarpiui numačius 373 mlrd. EUR įsipareigojimų (einamosios kainos, atsižvelgiama į infliaciją) būsima sanglaudos politika užtikrins investicinius pajėgumus, padėsiančius sumažinti šiuos skirtumus. Ištekliai ir toliau bus nukreipiami į labiausiai nuo likusios ES dalies atsiliekančius regionus. Kartu ji ir toliau padės išlaikyti stiprų, tiesioginį ES ir jos regionų bei

5 dalykai, dėl kurių lietuviai Sicilijoje jausis kaip namie

Lietingą Lietuvą ir karščiu alsuojančią Siciliją skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau ar kada susimąstėte, kad su pietiečiais mus sieja ne vienas panašumas? Jie kaip ir mes iš pažiūros santūrūs, bet linkę bendrauti nuoširdžiai. Panašumų turi ir mūsų gamta, kultūra. Vaikščiodami Sicilijos paplūdimiais dairykitės gintarų, o pietaukite lyg pas mamą – sočiai ir nesikuklindami. Jau po keleto atostogų dienų aplankys deja vu jausmas – šioje saloje jauku kaip namuose. Dairykitės jūros išmestų gintarų Jeigu jaučiate nepaaiškinamą trauką gamtai, tai įvairus ir išskirtinai gražus Sicilijos kraštovaizdis jums paliks įspūdį. Nėra didesnio malonumo nei mėgautis ramybe

Top