Jūs esate
Pagrindinis > Verslas (Puslapis 28)

Verslas

„SCAT Airlines“ lėktuvai iš Vilniaus į Astaną kils du kartus per savaitę

Daugiau nei 20 metų Kazachstane veikianti antroji pagal dydį skrydžių bendrovė „SCAT Airlines“ gegužės 27 d. pradėjo vykdyti skrydį iš Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną. Tai pirmasis įmonės žingsnis ne tik į Baltijos, bet ir Europos Sąjungos šalis. Maršrutas iš Kazachstano į Lietuvą yra vienas didžiausių žingsnių oro bendrovės istorijoje, kurio tikslas – įkurti stiprų aviacijos centrą tarp Kazachstano ir Baltijos šalių. Tikimasi, kad naujoji kryptis iš Vilniaus į Astaną bus patraukli abiejų šalių gyventojams ir užtikrins abipusius turistų srautus. „SCAT Airlines“ lėktuvai iš Vilniaus į Astaną kils du kartus

Lengvatinis 5 proc. tarifas – ir turintiems kelias mažas įmones

Seimas balsavo už siūlymą suteikti pelno mokesčio lengvatą kelias mažas įmones turintiems asmenims. Sprendimas priimtas. „Lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas bus taikomas to paties asmens ar jo ir jo šeimos narių valdomos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesiekia įstatyme nustatytų apribojimų (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų). Šiuo metu kelių įmonių savininkai nepagrįstai diskriminuojami“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. siandien.info

„AgroBalt 2018“: Europos Komisaro Vytenio Andriukaičio dėmesys maisto švaistymo problemai

Maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos tema, kuriai skirtas aukšto lygio politinis forumas vyko parodoje „AgroBalt 2018“, yra aktuali ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet ir visame pasaulyje. Kasmet vien ES šalyse išmetama 88 mln. tonų maisto, o su tuo susiję nuostoliai siekia net 143 mlrd. eurų. Apie tai, jog tiesiog neetiška švaistyti maistą, kai šalia yra daug skurstančių ar net badaujančių žmonių, savo kalboje pabrėžė  Europos Komisaras V. Andriukaitis. Pasak jo, turime atsipeikėti ir atsikratyti siloso bokšto mentaliteto, kuris, deja, vis dar būdingas didžiajai daliai žmonių.„Eurostat duomenimis, apie 73 proc. žmonių

Ramūnas  Karbauskis nepasiduoda: „Nuslėptus A. Kubiliaus šeimos ryšius su Baltarusija turi įvertinti ne tik etikos sargai, bet ir Seimas“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl Andriaus Kubiliaus ilgai slėpto ir nedeklaruoto sūnaus atstovaujamo verslo, kuris, anot „Kauno dienos“ šiandien publikuoto straipsnio, glaudžiai susijęs su Baltarusija ir Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracija bei šiuo metu sukuria Seimo nariui interesų konfliktą. R. Karbauskis sako, kad nuslėpti konservatoriaus ryšiai galimai prasilenkia ne tik su Seimo nario etika, bet ir šiurkščiai pažeidžia Konstituciją. „Andrius Kubilius aktyviai dalyvauja Artūro Skardžiaus apkaltos procese ir galimai tą aktyvumą inspiravo ne skaidrumo siekis, kas labiausiai ir nuvilia,

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Miškuose baimė dar neišnyko…

Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis Tai, kas dabar daroma su miškais, įvardinau pseudoreforma, nes tai nieko bendra neturi su pagerinimu ar trūkumų šalinimu. Priminsiu reformos apibrėžimą – „Reforma: 1. ko pertvarkymas, pakeitimas norint pagerinti; 2. politinis pertvarkymas, naujovė, kurią įveda valdančioji klasė, siekdama sustiprinti savo viešpatavimą (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“, 1954). Reformuoti: pakeisti, padaryti tvarką, pašalinant trūkumus (Oksfordo žodynas)“. Tarybinių laikų reformos apibrėžimą kiek patikslinsiu: tai politinis pertvarkymas, kurį įveda monopolio siekiančios interesų grupės, norinčios gauti kuo didesnį pelną. Deja, tokio pobūdžio „reformos“ liečia ne tik miškus, bet ir kitas sritis, pavyzdžiui, žemės

Airijos pavyzdys: kurkime darbo vietas mažesniuose miesteliuose

Šimtai tūkstančių naujųjų emigrantų ir senosios lietuvių bendruomenės užsienyje gali ir turi tapti raktu į Lietuvos sėkmę. Airija sukūrė puikų modelį, kurį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlė pritaikyti Lietuvoje dar prieš rinkimus ir pristatė savo rinkimų programoje. Airiško modelio tikslas – pasinaudoti visa diasporos galia investicijų pritraukimui ir regionų gaivinimui. Realiai veikiantį modelį spaudos konferencijoje Seime pristatė viešnia iš Airijos Džoana Merfi (Joanna Murphy), kuri yra 2012 m. įkurtos nevyriausybinės organizacijos, traukiančios airių diasporą ir investicijas į Airiją, „Connect Ireland“ generalinė direktorė. „Connect Ireland“ Airijoje sukūrė tūkstančius naujų darbo vietų.

Kada Vilnius atsikratys „šiukšlių sostinės“ vardo?

Remigijus Lapinskas Europos Parlamentui griežtinant atliekų tvarkymo tikslus, Vilniaus miesto savivaldybė „pavyzdingai“ žengia žingsnį atgal – vėjais paleisdama bet kokius lūkesčius užtikrinti žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimą šalies sostinėje. Europos Sąjungoje vienam gyventojui per metus tenka apie pusė tonos buitinių atliekų, panašus gyventojui tenkantis kiekis atliekų skaičiuojamas ir Lietuvoje. Dėl augančio vartojimo susikaupiantys neregėti mastai šiukšlių – galvos skausmas ne tik aplinkosaugininkams, bet ir visai Europai. Tačiau problemos sprendimui išeitis yra – perėjimas nuo linijinio (gamyba – vartojimas – šalinimas) prie žiedinio (gamyba – vartojimas – perdirbimas) požiūrio į ekonomiką. Tad prieš kelias savaites Europos

Prakalbo apie  2021–2027 metų ES biudžetą

Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje buvo pristatyti Europos Komisijos pasiūlymai dėl būsimos Daugiametės finansinės programos. Europos Komisijos (EK) teigimu, siūlomas šiuolaikiškas, paprastas ir lankstus biudžetas, pasižymintis paprastesnėmis, aiškesnėmis taisyklėmis ir struktūra, mažesne administracine našta, aiškiai suformuluotais tikslais, orientacija į rezultatus, aiškia sąsaja su Europos Sąjungos (ES) prioritetais. EK siūlo mažinti finansuojamų programų skaičių daugiau nei trečdaliu (nuo dabartinių 58 iki 37), sujungiant išskaidytus finansavimo šaltinius į naujas integruotas programas ir iš esmės supaprastinant finansinių priemonių naudojimą. EK taip pat siūlo padidinti programų vidaus ir tarpusavio lankstumą, sustiprinti krizių valdymo priemones ir sudaryti naują

Seimo narys R.Karbauskis pažeidė įstatymą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti sudarytus sandorius (6 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktas, 7 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimtas vienbalsiai. Tyrimo duomenys rodo, kad politikas VPIDVTĮ numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų terminą nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš UAB „Agrokoncenas“ – R.Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du

Verslas kartu su mokslu galės pretenduoti į 76 tūkstančių eurų inovacinius čekius

Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonė „Inočekiai“ leis finansuoti iki 10 kartų didesnius, inovacijas kuriančius, mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Nuo šiol pagal atnaujintą priemonę „Inočekiai“ Iki šiol didžiausia vieno „Inočekio“ vertė siekė 7 tūkst. eurų. Tikimasi, kad tokie pokyčiai paskatins mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą ir inovatyvių produktų kūrimą. Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia tris kvietimus – pradedantiesiems inovatoriams, brandiesiems inovatoriams ir pareiškėjams, turintiems Europos Komisijos suteiktą Kokybės ženklo sertifikatą pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „MVĮ instrumentas“ – teikti paraiškas naujiems inovacinių čekių projektams. „Iki šiol pradedančios įmonės

Lietuvos pašto grupė uždirbo 1,6 mln. eurų

Valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos pašto įmonių grupė, audituotais duomenimis, pernai uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno. 2016 metais grupės grynasis pelnas siekė 19 tūkst. eurų. 2017 m. grupės pardavimo pajamos buvo 76,9 mln. eurų, tai yra 7,0 proc. didesnės nei 2016-aisiais. Tačiau Lietuvos pašto įmonių grupės vadovybė ketina per einamuosius finansinius metus tikslinti dalies įmonės turto tikrąją vertę, dėl kurios auditas finansinėse ataskaitose yra pareiškęs sąlyginę nuomonę. Šio turto balansinė vertė siekia 2,97 mln. eurų. 2017 m. įmonių grupės pardavimo pajamos buvo 76,9 mln. eurų, iš kurių pajamos už pašto paslaugas

Dešimt progresyvių įmonių, ženkliai įtakojančių Lietuvos ūkio raidą

Technologijų startuolių parke „Vilnius Tech Park“ vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos Metinė konferencija. LPK prezidentas Robertas Dargis konferencijos delegatams pristatė Metinę veiklos ataskaitą, kurioje atspindėta Lietuvos pramonininkų konfederacijos veikla 2017 metais. Prezidentas akcentavo, kad praeitais metais LPK įvairioms Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijoms pateikė net 131 pasiūlymą verslo aplinkos, energetikos, švietimo, aplinkosaugos, transporto, socialinių reikalų ir darbo, regioninės politikos, eksporto skatinimo bei sveikatos apsaugos srityse. Taip pat pateiktos 25 pozicijos įvairiais Lietuvos verslui aktualiais klausimais. 2017 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija kaip šalies verslui atstovaujanti ir jį vienijanti organizacija su Lietuvos Respublikos Vyriausybe bei profesinių

Norvegijos verslas vienas pirmųjų įžengė į atgimusią Lietuvą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Norvegijos sosto įpėdiniu kronprincu Haakonu ir kronprincese Mette-Marit atidarė Lietuvos ir Norvegijos verslo forumą. Renginyje, kuriame dalyvauja per 200 abiejų šalių verslo atstovų, daugiausia dėmesio skiriama technologijoms, skatinančioms augimą ir pažangą. Prezidentės teigimu, Norvegijos verslas vienas pirmųjų įžengė į atgimusią Lietuvą – su gerokai didesne misija nei tik gauti pelną. Jis atėjo pasidalyti savo patirtimi, vertybėmis ir verslo etika. Šiandien Lietuva ir Norvegija yra lygiavertės partnerės, kurias sieja brandūs verslo ryšiai, pasitikėjimas ir bendra atviros, inovatyvios, dinamiškos ateities ekonomikos vizija. Jau kone tris dešimtmečius Norvegijos

Daugiausia iš reformų išloš tie, kurie gauna didžiausias pajamas?

Struktūrinės reformos labai laukiamos ir reikalingos Lietuvai. Vis dėl to Vyriausybės pristatytos mokesčių, pensijų sistemos pertvarkos skirtos darbdavių ir daugiausia uždirbančiųjų gerovei, tuo tarpu mažai ir vidutiniškai uždirbantiems – „iš vienos kišenės perkelta į kitą“. „Dauguma dėl mokesčių pakeitimų apsidžiaugs 30–40 eurų didesne alga, tuo tarpu iš jų bus daugiau atimta, kai jie gaus mažiau kokybiškų viešųjų paslaugų. Į biudžetą žmonės sumokės mažiau pinigų, o vėliau dėl suprastėjusių, pavyzdžiui, gydymo ar švietimo paslaugų bus priversti pirkti privačias,“ – sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Vyriausybė paskelbusi, kad dėl pertvarkų milijonui žmonių

Ministras Pirmininkas S.Skvernelis: darome tai, ko kiti daryti nesiryžo

Vyriausybė visuomenei pristatė mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos reformas, naujas inovacijų skatinimo ir kovos su šešėliu priemones. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, Vyriausybė imasi problemų, apie kurias šnekėta jau ilgą laiką, tačiau politinės valios jas judinti iki tol buvusioms valdžioms taip ir neatsirasdavo. Pasak Ministro Pirmininko, esminis reformų tikslas – iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje. Reformomis siūloma mažinti darbo jėgos apmokestinimą, stabdyti įmokas iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus ir mažinti fondų administravimo mokesčius, kelti Lietuvos gyventojų pajamas. Spaudos konferencijos metu Ministras Pirmininkas teigė, kad kiekviena struktūrines reformas daranti ministerija išsikėlė

Politinė korupcija sumažėtų, jeigu verslininkai galėtų skaidriai finansuoti politinių partijų veiklą?

Seimo narys Bronislovas Matelis įregistravo Politinių partijų įstatymo pataisas, kurios turėtų sukelti nemažai diskusijų – politikas siūlo leisti juridiniams asmenims finansuoti partijų veiklą. Tačiau siūloma tvarka nesudarytų preteksto neskaidriems verslininkų ir politikų susitarimams. B. Matelio komentaras:  Net atvirkščiai – patys verslininkai nedalyvautų dalijant partijoms skirtas lėšas, būtų neįmanoma suskaičiuoti, kiek ir kieno skirtų pinigų kuriai partijai atiteko, o ilgesnis pinigų skirstymo ir įsisavinimo laikas neleistų verslininkams ir politikams susitarti dėl galimų politinės korupcijos schemų. Priimtos įstatymo pataisos taptų tikru lakmuso popierėliu, kuris leistų visuomenei geriau suprasti, kokių tikslų siekia finansiškai stiprūs ir

Zabieliškio sąvartyno plėtra – potenciali aplinkosauginė katastrofa

Remigijus LAPINSKAS* Jau dabar dvoką, triukšmą ir kitas taršos problemas keliantis Zabieliškio sąvartynas planuojamas plėsti – jame norima pašalinti apie 950 000 tonų atliekų. Tačiau tokie Kauno regiono atliekų tvarkymo centro planai kertasi ne tik su aplinkos apsaugos interesais, visuomenės teise į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, bet ir su Lietuvos bei Europos Sąjungos atliekų tvarkymo strategijomis. Kaina aplinkai ir visuomenei Dar gruodį reaguodama į Kėdainių rajono gyventojų susirūpinimą dėl Zabieliškio sąvartyno eksploatavimo ir planuojamos plėtros, Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą

Tikrai gera žinia Šiauliams: į oro uostą ateina naujos investicijos.

Vitalis Lebedis, Šiaulių miesto savivaldybė Tikrai gera žinia Šiauliams, į oro uostą ateina naujos investicijos. Šiaulių miesto savivaldybei pavaldžią įmonę „Šiaulių oro uostas“ miestas ne kartą gelbėjo nuo bankroto, pasirodo – ne veltui. Savivaldybės vadovai jau sukirto rankomis su investuotojais. Po kelių metų veiklą pradėsianti įmonė investuos milijonus, sukurs dešimtis naujų darbo vietų, o darbuotojams žada mokėti vieną didžiausių mieste vidutinį atlyginimą. Prie bendro stalo susėdę Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, UAB „Termicom“ direktorius Povilas Padaiga ir investuotojų atstovas Dmitrij Čeliadin patvirtino, kad derybos dėl investicijų Šiauliuose

Apie verslą ir mokesčius

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariai susitiko su Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) vadove Edita Janušiene ir viršininkės pavaduotoju Artūru Klerausku. LPK direkcija periodiškai rengia Konsultacinius posėdžius, kurių tikslas – detaliau susipažinti su ministerijose, joms pavaldžiose institucijose vykdoma verslui aktualia veikla, naujomis teisėkūros iniciatyvomis, bet svarbiausia – formuoti konstruktyvaus dialogo tarp valdžios institucijų ir verslo praktiką. Šis susitikimas buvo skirtas VMI veiklos 2017 m. rezultatams aptarti, padiskutuoti, kokius santykius siekia ir nori kurti VMI su klientais, partneriais, suinteresuotomis šalimis. Taip pat auditorijai buvo svarbu išgirsti, kokie planuojami mokestinių prievolių užtikrinimo prioritetai 2018 m. Kaip

J. Miliaus atleidimas neprieštarauja Konstitucijai

Ar buvusio Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus atleidimo aplinkybės neprieštarauja Konstitucijai. Į šį teismą pernai balandį kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis praneša, kad vyriausybei pasitarime svarstant J. Miliaus veiklos ataskaitą, jai nebuvo pritarta nesant ministrų kvorumo. Teisėsauga J. Miliui yra pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria įtarimus, kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą Petrą Gražulį siekė paveikti tarnybą, jog ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus. J. Milius savo kaltę kategoriškai neigia. Šiuo metu tarnybai vadovauja Darius Remeika. Konstitucinis Teismas pripažino, kad

R. Karbauskis nori žinoti kas ir kiek šalyje valdo žemės ūkio paskirties žemės

Vasario 28 d., trečiadienį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. NŽT jis prašo Seimo nariams pateikti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų disponavimą žemės ūkio paskirties žeme, žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją, fizinių ir juridinių asmenų valdomų ūkių dydį. Seimo narys taip pat prašo pasidalinti Nacionalinės žemės tarnybos turimais Lietuvos Respublikos žemės fondo, Nekilnojamojo turto registro suvestiniais duomenimis apie žemės sklypus, teisių į juos ir juridinių faktų įregistravimą nuo 1993 iki

Seimo narė  A. Maldeikienė: žemės ūkio ministras privalo išskaidyti įtarimus dėl protegavimo

"Šiandien kreipiausi į Žemės ūkio ministrą, kad jis paaiškintų aplinkybes, kurios nulėmė jo 2018 metų vasario 6 d. sprendimą, kuriuo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto pakaitiniu nariu paskirtas anksčiau skandalingai nuo pareigų nušalintas jo buvęs patarėjas Virginijus Eugenijus Kirsnickas", - šiandien pranešė Seimo narė A. Maldeikienė. V. E. Kirsnickas iš žemės ūkio ministro patarėjo pareigų pasitraukė prieš metus po to, kai žiniasklaida atskleidė, jog jis buvo susijęs su organizacija, kuri buvo įtariama ES lėšų grobstymu, netinkamu pinigų panaudojimu bei fiktyviais sandoriais. Be to, 2017 m. gegužės 10 d.

Laikraštis ŠIANDIEN. Iš žemdirbių suvažiavimo tribūnos: bėdos tos pačios ir po šimto metų?

Kalbėsiu apie melioraciją, nes be jos neįsivaizduojama ir Lietuvos žemės ūkio ateitis. Melioracijos statinių vertė - daugiau kaip 1,1 mlrd. Eurų, bet šio turto nusidėvėjimas tragiškas. Statiniai susidėvėję 70 proc. , o magistraliniai grioviai - net 84 proc.. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų - 2 mln. ha būklė kritiška. Ir dabar valstybė, o konkrečiai buvę mūsų kovų bendražygiai, atėję į Seimą ir į kitą valdžią nutarė visą šį nugyventą turtą Šv. Velykų proga padovanoti žemdirbiams. Tam pasamdė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą (LAEI), kad kuo greičiau parengtų šios dovanos

VTEK siūloma papildomai įvertinti aplinkos ministro K. Navicko sąsajas su buvusia darboviete

Seimo narės Ingrida Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką dr. Virginijų Kanapinską, prašydamos įvertinti, ar aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, kuriame reikalaujama vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių, jog toks konfliktas yra. Kreipimąsi parlamentarės formuluoja po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2018 m. vasario 7 d. sprendimo „Dėl Kęstučio Navicko“ ir po viešumoje pasirodžiusios naujos informacijos, kurioje keliama daugiau abejonių dėl Kęstučio Navicko, buvusio VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ eksperto, dalininko, o tam

Visi kalba, bet nieko nedaro… Kainų politika Lietuvoje: ką turime keisti?“

ŠIANDIEN kylančias maisto produktų kainas Lietuvos gyventojai įvardija kaip aktualiausią problemą. Didelės kainos lemia ir tai, kad šalies gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje. Aukštos maisto produktų kainos neigiamai veikia mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią, skatina dar didesnę socialinę nelygybę ir atskirtį. Tai patvirtina ir Lietuvos banko neseniai atliktas kainų raidos tyrimas. Kas lemia tokį spartų kainų augimą? Ar Lietuvos politikai padarė viską, kad tai sustabdytų? Kaip turėtų keistis kainų politika? Šiuos ir kitus klausimus SEIME aptarė diskusijos dalyviai: ūkio viceministras

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė: lėšas ministrai buvusioms darbovietėms skirti gali, jei patys nepasirašo paraiškų

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad aplinkos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nepažeidė). Tyrimo metu VTEK vertino aplinkybes, susijusias su Aplinkos ministerijoje tvirtintu lėšų skyrimu buvusios ministro darbovietės – VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) – projektui. Tiriant nustatyta, kad ministras K.Navickas 2017 m. sausį Ministrui Pirmininkui įteikė rašytinį nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su BAF, svarstymo bei sprendimų priėmimo procedūrų. Ministras Pirmininkas K.Navicko nusišalinimą priėmė ir potvarkiu

Ž. Pavilionis. Laiškas dėl Gitano Nausėdos statuso

Gerbiamasis Peteri Wallenbergai, „Wallenberg Foundations AB“ prezidente, gerbiamasis Magnusai Schöldtzai, fondo ryšiams su užsieniu vadove, Jūsų atstovaujama organizacija yra viena didžiausių ir gerbtiniausių investuotojų į mūsų šalies ekonomiką. Drąsiai galiu teigti, kad jūs simbolizuojate investicijas į Baltijos šalis iš Skandinavijos, kurios ne tik padėjo mums vystant ekonominę gerovę, tačiau ir prisidėjo žengiant demokratijos keliu. Suprasdamas jūsų atstovaujamo fondo reikšmę ir svorį, kreipiuosi į Jus dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Gitanas Nausėda per savo ilgametę veiklą yra pelnęs autoritetingo profesionalo vardą. Įvairiose apklausose jis yra įvardinamas kaip vienas reikšmingiausių

Kaip prikelti merdinčius Lietuvos regionus?

Kaip prikelti merdinčius Lietuvos regionus?Kaip spręsti socialinę atskirtį? Kaip iš letargo miego pažadinti nusilpusius regionus ir paskatinti jų ekonominį augimą? Šie klausimai neramina ne tik regionų gyventojus ir valdininkus, bet ir ekspertus, tačiau jie siūlo išeitį – žaliosios ekonomikos vystymą. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017-ųjų pabaigoje šalyje buvo 152,5 tūkstančiai bedarbių ir šis skaičius buvo net 500 žmonių didesnis nei prieš metus. 2017 m. lapkritį bedarbių skaičius Lietuvoje sudarė 7 proc., Estijoje jis siekė 5,1 proc., o Lenkijoje tik 4,5 proc. Tiesioginės užsienio investicijos galėtų būti viena pagrindinių priemonių atskirčiai tarp regionų

Be defektų – tik 1 iš 10 kelių

Susisiekimo ministerijos iniciatyva pradėtas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas atskleidė pažeidimų mastą. Pirmajame audito etape ištyrus 10 skirtingų kelių ruožų paaiškėjo, kad tik vienas iš jų atitinka kokybės reikalavimus. 90 proc. neseniai rekonstruotų kelių nustatyti defektai, daugelis jų – esminiai. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas. „Pirmieji kelių kokybės audito rezultatai parodo aplaidumo ir piktnaudžiavimo mastą – net devyni iš dešimties kelių yra nekokybiški. Tai reiškia, kad į juos vėl reikės investuoti ne po planuotų 20, o po 15 metų.

Atsisako imtis realių veiksmų mažindama dirbančiųjų mokesčius

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas nesutinka su Finansų ministerijos išvada dėl pernai lapkritį Seimo narių pateikto projekto dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų, kuriomis siūloma vietoj dabar galiojančio 15 proc. GPM tarifo nustatyti 12 proc. tarifą pajamoms, neviršijančioms 1800 Eur per mėnesį, o pajamų dalis, viršijanti minėtą sumą, būtų apmokestinama 19 proc. tarifu. Parlamentaro Ž. Pavilionio nuomone, šis Finansų ministerijos sprendimas atspindi ir visos Vyriausybės požiūrį į teisingesnį pajamų dirbantiems apmokestinimą. „Sprendimas nepritarti mūsų siūlomam projektui apnuogina ir visos Sauliaus Skvernelio Vyriausybės

K. Bacvinka. Medžių kirtimo planai miestuose nesibaigia

Kęstutis Bacvinka Aplinkos ministerija jau kelinti metai bando patvirtinti teisės aktą, kuriame saugotinais medžiais pripažįstami tik tam tikro skersmens 1,3 m aukštyje medžiai. Pagal šį Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintą „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas“ teisės aktą nustatoma, kuriems medžiams, norint juos iškirsti ar kitaip tvarkyti, reikia gauti iš savivaldybės leidimą, o kuriuos galima tvarkyti ir savo nuožiūra. Kai miestų teritorijose, vykstant nuolatiniams gatvės želdinių tvarkymo darbams, iškirtus pakankamai sveikus medžius, sodinami nauji, visuomenėje dažnai kyla pasipiktinimas. Net

Ar pas mus yra profsąjungos?

Dainius PAUKŠTĖ, Migracijos klausimų ekspertas Laikraštis ŠIANDIEN „Ar pas mus yra profsąjungos? Tai, kas yra, tik profsąjungų parodija. Ir jų nebus tol, kol darbuotojai bus avinai be ragų, kurie kartais tyliai pamekena, bet nesibado. Todėl mūsų atlyginimai ES uodegoje, kainos ES viršūnėje, socialinė atskirtis ES viena didžiausių ir niekas nesikeičia, nejuda į geresnę pusę. Valdininkų greit bus daugiau nei dirbančiųjų, veisiasi kaip tarakonai...“ (Iš komentarų internete). Prieš kurį laiką, rašydamas straipsnį apie profsąjungų problemas teigiau, kad piliečių aktyvumą, jų saviraišką Europos Sąjunga vertina kaip vieną iš kertinių demokratijos pamatų, nes ji užtikrina visą valstybės,

Atliekų tvarkymui – naujas požiūris  

Seime priimtos įstatymo pataisos, pagal kurias ūkio subjektai naudos bendrą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą ir teiks ataskaitas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų projektais siūloma nustatyti pareigą ūkio subjektams vykdyti apskaitą ir teikti ataskaitas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai naudojantis bendra gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS). Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Kęstučio Mažeikos, tokie įstatymo pakeitimai būtini įgyvendinant 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetą, nustatantį „aplinkosaugos, gamtos išteklių darnų naudojimą ir

A. Kubilius. Europa susirūpinusi dėl neigiamas socialines pasekmes nešančio žemės koncentravimosi stambių žemvaldžių rankose reiškinio

Andrius Kubilius, Seimo narys Valdančiąją koaliciją suformavus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai ir į valdžią atėjus stambiam žemvaldžiui Ramūnui Karbauskiui, pradėjo ryškėti schemos, susijusios su didelės apimties žemės plotų užvaldymu. Žurnalistai atranda vis naujus būdus, kaip R. Karbauskis, išnaudodamas savo sūnus, brolį ar seserį, randa būdų kaip apeiti įstatyme nustatytą 500 ha ribą nuosavybe valdomai žemei. Dar daugiau – pradeda aiškėti, kad tokius artimų giminių įsigijimus, kurie kainuoja milijonus eurų, finansuoja pats R. Karbauskis, naudodamas iki šiol nedeklaruotus finansinius sandorius. Neseniai spaudos konferencijoje „Agrokoncerno“, kurio 100 proc. akcijų valdo R. Karbauskis, vadovai viešai

S. Gentvilas. Įstatymų besilaikantis verslas neturi mokėti už Aplinkos ministerijos darbo broką

Simonas Gentvilas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos ministerijai pavaldi institucija, priėmė sprendimą, kurio pagrindu beveik 2000 Lietuvos gamintojų ir importuotojų atsirado prievolė mokėti milijoninius mokesčius už nesutvarkytas metalo ir plastiko atliekas. Esu įsitikinęs, Aplinkos ministerija, versdama verslą antrą kartą susimokėti už pakuočių tvarkymą, tuo pačiu verčia įmones sumokėti ir už pačios ministerijos darbo broką Dėl galimai fiktyvaus metalo atliekų tvarkymo, Departamentui panaikinus metalo ir plastiko atliekų perdirbimo įmonės UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą pagrindžiančias pažymas už 2013–2015 metus, praėjusių metų pabaigoje gamintojai ir importuotojai sulaukė aplinkosaugininkų dovanos – prievolės antrą kartą susimokėti

Nuo Seimo iki Japonijos

Seimas Seime registruotas Seimo nutarimo projektas, kuriuo ketinama sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir pavesti jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, Vyriausybės 2003 m. priimto nutarimo atitikties pasikeitusiam Viešųjų pirkimų įstatymui ir atitinkamiems ES teisės aktams, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir

Mokesčių sistema prisideda prie pajamų nelygybės

„Lietuvoje šiuo metu egzistuojanti mokesčių sistema iš dalies prisideda prie pajamų nelygybės, virsta galimybių nelygybe ir socialine atskirtimi“, – teigia Seimo narė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis (GPM) labiausiai prislegia vidutines, mažas ir labai mažas pajamas gaunančius gyventojus, kurie savo darbu į biudžetą suneša 68 proc. viso surenkamo mokesčio. Šią situaciją iliustruoja Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys už 2016 metus. Jie rodo, kad itin mažų ir mažų pajamų žmonėms efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 7,9 proc., vidutinių pajamų – 10,5 proc., o didelių ir labai didelių –

Siūloma  tobulinti maisto tiekimo grandinę ir skatinti ekologiškų produktų vartojimą

Romaldas Abugelis Seimo kanceliarijos Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Seimo Kaimo reikalų komitetas, įvertinęs 2017 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ išdėstytas nuostatas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Europos Komisija 2018 m. planuoja parengti pasiūlymą dėl ES maisto tiekimo grandinės gerinimo, ypatingą dėmesį skiriant ūkininkų padėties šioje grandinėje ir derybinių galių stiprinimui, priėmė sprendimą „Dėl maisto grandinės tobulinimo ir ekologiškų produktų vartojimo skatinimo viešojo maitinimo vietose“. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, kad iki šio sprendimo priėmimo buvo nueitas ilgas kelias. Vyko nuolatinės diskusijos su įvairių ministerijų ir verslo

A. Kubilius ir M. Majauskas užduoda klausimus žemės ūkio ministrui  

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo ir pateikė ministrui rašytinius klausimus. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos, 3 straipsnis numato, jog asmuo ar susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha. Pagal įstatymą susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

Jau nebėra vilties, kad ši Vyriausybė galėtų išsiderėti didesnę paramą iš ES?

Parlamentaras  K. Starkevičius kreipiasi į Vyriausybę ragindamas nenuvilti žemdirbių. Jis tikina, kad šalies žemdirbiai liko nuvilti, sužinoję, kad Žemės ūkio ministerijos vadovai „sugebėjo“ iš ES gauti tik 9 mln. eurų dėl lietingų orų šiemet patirtiems nuostoliams kompensuoti. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kazys Starkevičius kreipiasi į Vyriausybę ragindamas šiais sunkiais metais atsižvelgti į labai menką nuostolių kompensavimui ES skirtą sumą ir papildomai paremti žemdirbius iš nacionalinio biudžeto. Parlamentaras ragina nedelsiant steigti Stabilizavimo fondą, kurio pagrindas galėtų būti gautos ES paramos lėšos, Paskolų garantijų fonde susikaupusios per finansinį mechanizmą grįžtančios

Top