Jūs esate
Pagrindinis > Verslas (Puslapis 26)

Verslas

Laikraštis „ŠIANDIEN”. PARDUOTI MIŠKAI

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN“ Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas. Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas.. Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… pasitarime buvo apsvarstyta, išklausyti argumentai ir siūlymas 6 procentais padidinti kvotą… ar galime pritarti… pritarta posėdyje, ačiū, posėdis taip pat baigtas“… Jeigu ši Vyriausybė taip priima sprendimus, tuomet vienas žmogus, kuriam suteikti premjero įgaliojimai, gali

Vieni Seimo komitetai svarsto kitų metų valstybės biudžetą, kiti ieško garso įrašų

Seimo Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, 2018 m. spalio 31 d. posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą . Komiteto nariai po diskusijų su finansų ministru Viliumi Šapoka, susisiekimo ministru Roku Masiuliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu bei ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi pritarė 2019 metų biudžeto projektui komiteto kuruojamose srityse. Komiteto nariai taip pat nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl biudžeto formavimo tvarkos pakeitimo, pažymėdami, kad biudžeto projekte turi būti nurodyti aiškūs strateginiai tikslai bei konkretūs išmatuojami rodikliai jiems pasiekti, ko šiuo metu yra pasigendama. Seimo

Vaikų mitybą veikia milžiniški komerciniai interesai

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narės Ramintos Popovienės iniciatyva Seime surengta konferencija vaikų mitybos klausimais „Vaikų maitinimo (r)evoliucija ugdymo įstaigose ir namuose“. Mitybos specialistai, gamintojų atstovai, tėvų forumo nariai dalijosi pastebėjimais apie vaikų maitinimo problemas, susidariusią situaciją po to, kai buvo pradėtas taikyti naujas Sveikatos apsaugos ministerijos modelis ugdymo įstaigose. „Deja, geri norai sveikai maitinti vaikus pradėti vykdyti skubotai kaip ir daugelis kitų dabartinės valdžios reformų. Iš mokyklų ir darželių pasigirdo signalai, kad išmetami labai dideli maisto kiekiai, iš tėvų ir žiniasklaidos – apie tai, kad vaikai bėga maitintis į greitojo

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Afrikinio kiaulių maro židinių geografija plečiasi ir Lietuvoje, ir Europoje

Šių metų vasara daugeliui šalių, kovojančių su afrikiniu kiaulių maru (AKM), pažėrė nemažai iššūkių. Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus ligos židinius kiaulių laikymo vietose ar laukinėje faunoje. „Kiaulių laikytojus norėčiau informuoti, kad situacija dėl kiaulių maro tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir net pasaulyje yra sudėtinga. Todėl biologinio saugumo kontrolė ūkiuose ir toliau išliks svarbiausiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniu“, - laikraščiui „ŠIANDIEN“ sakė tarnybos direktorius Darius Remeika. Veikia  kartu su Vokietijos specialistais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendradarbiauja su Vokietijos Frydricho Lioflerio institutu, dalinasi patirtimi afrikinio kiaulių maro viruso tyrinėjimo

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Genetiškai modifikuoti augalai braunasi į Lietuvą

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Nepaisant to, kad ekologinis ūkininkavimas imtas plėtoti XX a. pirmoje pusėje, o genetiškai modifikuoti (GM) augalai komerciniais tikslais pradėti auginti tik 1996 metais, pastarųjų plotai šiuo metu jau daugiau kaip tris kartus viršija ekologiškus. 2016 metais 18 milijonų ūkininkų 26 šalyse augino 185 milijonus ha GM kultūrų. Net 40 proc. pasaulyje auginamų minėtų kultūrų ploto tenka JAV. Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Brazilija, Argentina, Kanada, Indija, Paragvajus, Pakistanas, Kinija, Pietų Afrika ir Urugvajus. Nepaisant didelio GM pasėlių ploto, vyrauja keturios pagrindinės kultūros: soja, kukurūzai, medvilnė ir rapsai. Taip pat

Kyla į kovą prieš neteisėtus kirtimus saugomose teritorijoje

Labanoro girioje vykdomi plynieji kirtimai daro didelę žalą visai biologinei įvairovei bei ekosistemai, teigia gamtininkas, „Labanoro klubo“ vadovas Andrejus Gaidamavičius. Pasak jo, Vyriausybei reikia kuo greičiau imtis veiksmų stabdant plynuosius kirtimus. Gamtininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinių miškų urėdija su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų palaiminimu nesilaiko specialių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimų dėl vykdomų plynųjų kirtimų miško saugomuose teritorijose. „Didžiausių diskusijų sukėlęs klausimas – tai plynasis pušynų kirtimas. Buvo prieita prie nuomonės, kad bent jau saugomose teritorijose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose galima pušynus kirsti taip, kad būtų paliekama

 A. Kubilius teigia, kad „S. Skvernelio kova su kainomis baigėsi net neprasidėjusi“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius spalio pradžioje kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamas paaiškinti, kaip Vyriausybė ir premjeras asmeniškai ruošiasi kovoti, kaip pats deklaruoja, su kainomis. Klausta ir tai, kodėl Finansų ministerija, skelbdama oficialias artimiausių kelerių metų ekonomines prognozes ir toliau prognozuoja tokį patį kainų augimą (infliacija 2,5 proc. 2019 m.) kaip ir šiais metais, o ne kainų sumažėjimą, kurį žadėjo premjeras, pristatydamas garsiai skelbiamus „kovų su kainomis“ planus. „Tam, kad Vyriausybės rengiami „kovos su kainomis“ planai nebūtų laikomi tik tuščiu neatsakingu populizmu ir cinišku politikavimu

Susisiekimo ministras atsakymo, kodėl Vyriausybėje įrašas buvo sunaikintas, išvengė

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitikime su susisiekimo ministru Roku Masiuliu aptarė Registrų centro krizę, domėjosi duomenų neteikimo žiniasklaidai aplinkybėmis, kodėl buvo ištrintas Vyriausybės pasitarimo garso įrašas. Susitikimą Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pradėjo klausimu dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo. Frakcijos seniūnas domėjosi, dėl kokių priežasčių buvo sunaikintas įrašas. „Ar Jums žinomas toks precedentas, kad Vyriausybės pasitarimų įrašai būtų naikinami?“ – klausė E. Gentvilas. Susisiekimo ministras atsakymo, kodėl įrašas buvo sunaikintas, išvengė. Ministro teigimu, posėdyje buvo kalbėta apie Registrų centro saugiklius, siekiant užverti duris verslo grupėms laisvai prieiti prie duomenų. „Jeigu yra

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kreipėsi į Ministrą Pirmininką

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Kopija Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Dėl miškų kirtimų stabdymo saugomose teritorijose, valstybiniuose miškuose dingusio, ar galimai dingusio vieno milijono kubinių metrų medienos ir nevaldomo Lietuvos miškų išpardavimo užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams 2018-10-15, Vilnius Gerbiamas Ministre Pirmininke, 2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių. Labanoro žygio organizatoriai kvietė valdžios atstovus savo akimis įsitikinti kokius šiandien miškų turime. Deja, susitikti su žmonėmis, kurie

Diena po dienos. Miškas – Lietuvos, atsiklausk tautos…

Gintautas KNIUKŠTA Sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininkas 2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, vakar į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių. Šis žygis buvo nuostabus, jis priminė Baltijos kelią, maži ir dideli keliavome miško takeliais, kurių dalis, matyt, buvo specialiai suarti tam, kad mums apsunkintų kelionę, iš arti matėme plynai iškirstus miškus, didžiulius kelmus, krūvas šakų.. Mes nepavargome, mes jutome vienas kito šilumą, pagarbą ir dėmesį. Vienas kitam dovanojome šypsenas, dalinomės ruginės duonos riekele, ragavome Labanoro girios ežero vandenį, o bažnyčioje susikibę rankomis

Diena po dienos. Apie paštininkus, kurie mums neša ne tik laišką

Viktoras RINKEVIČIUS Seimo narys Minėdami Pasaulinę pašto dieną, nejučiomis prisimename žmones, kurie kiekvieną dieną aplanko mūsų namus, t. y. paštininkus. Pagalvojame, kaip jie gyvena, kaip jie jaučiasi, ar yra laimingi, patenkinti savo darbu. Lankydami mūsų namus, bendraudami su žmonėmis, jie neša ne tik laišką, bet ir bendravimą, emociją, kažkokią žinią, o kitiems – paprasčiausią galimybę pasikalbėti, pasidalinti savo mintimis, išgyvenimais. Todėl labai svarbu jų darbe ir jų pačių savijauta, kad neštų savo klientams teigiamą emociją. Deja... Lietuvoje nuolat vyksta diskusijos apie darbdavių ir darbuotojų darbo santykius. Keičiami, tobulinami tai reglamentuojantys teisės aktai. Logiškai mąstant

Turtingiausi viešieji Lietuvos asmenys. Ką  rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti duomenys

Turtingiausi viešieji Lietuvos asmenys. Ką  rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti duomenys Asmuo Deklaruotas turtas, Eur Pareigos 1. Antanas Guoga 26586222 Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos 2. Vidmantas Martikonis 19144316 Savivaldybių tarybų nariai 3. Ramūnas Karbauskis 15302349 Lietuvos Respublikos Seimo nariai 4. Nikolaj Melnik 10781169 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai 5. Mindaugas Plūkas 9423426 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai 6. Erika Sadauskienė 4828395 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas pareigas ėjusių gyventojų sutuoktiniai 7. Valdemaras Valkiūnas 4803338 Savivaldybių tarybų nariai 8. Arvydas Jakas 4115111 Savivaldybių tarybų nariai 9. Zigmantas Aleksandravičius 3557835 Savivaldybių tarybų nariai 10. Egidijus Černius 3322280 Savivaldybių tarybų nariai 11. Visvaldas Matijošaitis 3312646 Savivaldybių tarybų nariai 12. Irmantas Tarvydis 3237454 Savivaldybių tarybų nariai 13. Algimantas Kižauskas 2933489 Savivaldybių tarybų nariai 14. Valerij Stankevič 2857484 Savivaldybių tarybų nariai 15. Linas Šateika 2788457 Pirmame–septintame skirsnyje nurodytas

Už priverstinį pravaikštos laiką – 22 tūkstančiai eurų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį dėl informacijos apie Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) buvusio vadovo Eriko Bėronto grąžinimą į direktoriaus pareigas ir jam išmokėtus 22 tūkst. eurų už priverstinį pravaikštos laiką. Parlamentarė prašo išaiškinti atsakingus asmenis, dėl kurių nekompetencijos ar galimai tyčinių veiksmų susidarė ši situacija. „Iš pateiktos informacijos galima manyti, kad buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir E. Bėrontas galimai galėjo susitarti dėl tokio atleidimo iš pareigų, kad vėliau sugrįžtų į NMA vadovo

„Jonavos grūdai“, esanti nacionaliniam saugumui svarbių valstybės valdomų įmonių sąraše, yra užvaldoma „Agrokoncerno“?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko nuomone, įmonė, esanti strateginių įmonių sąraše ir vykdanti svarbią valstybei užduotį – rezervų kaupimą ir saugojimą, turi atitikti aukštus skaidrumo reikalavimus Žiniasklaida paskelbė informaciją, kad įmonė „Jonavos grūdai“, esanti nacionaliniam saugumui svarbių valstybės valdomų įmonių sąraše, yra užvaldoma „Agrokoncerno“. Šioje įmonėje yra laikomas valstybės grūdų rezervas, taip pat kitos maisto – cukraus, druskos – atsargos, kurių prireiktų kokios nors didelės nelaimės atveju. Informacija apie tokį rezervą yra įslaptinta. .„Viešųjų pirkimų reikalavimai yra vieni iš tokių, kurių, panašu, nėra paisoma. Įmonės valdymo struktūrose turi

Naujas laikraščio „ŠIANDIEN” numeris jau prekyboje

Naujas laikraščio ‚ŠIANDIEN“ numeris jau prekyboje: LIETUVA ŠIANDIEN. Valstybės pavestą funkciją vykdantys antstoliai šiuo metu uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvos Respublikos Prezidentė. 30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas. Neretai skolininkai mokėdami antstoliams tiesiog neišgali grąžinti pačios skolos. TAUTOS ISTORIJA. Daug buvo tikimasi iš prezidento Valdo Adamkaus dekretu 1998 m. įkurtos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti. Prabėgo jau net dvidešimt metų – kur rezultatai? Kam Lietuvos valstybės išlaikoma komisija atsiskaito? Žinome

Prabilo radijo stočių atstovai, atlikėjai – siūloma nustatyti nacionalinių kūrinių kvotą

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vytautas Kernagis pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvos radijo stotims nustatyti 35 proc. Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotą. V. Kernagis spalio 1 d., pirmadienį, 11 val. Seimo organizuoja diskusiją, kur įvairios įstatymo projektu suinteresuotos grupės – radijo stotys, atlikėjai ir kt. – dalinsis savo pasiūlymais šiam Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotų įstatymo projektui. „Džiaugiuosi, kad prabilo radijo stočių atstovai, atlikėjai – visi, kam rūpi Lietuvos muzikos kūrėjų šiandieninė padėtis bei ateitis. Manau, kad norint priimti tokį svarbų įstatymo projektą turi būti išgirstos visos pusės, todėl jau

R. Lapinskas. Primena valstybinių miškų valdymo reformos scenarijų

Remigijus LAPINSKAS* Žalieji švenčia nors ir mažą, tačiau reikšmingą pergalę kovoje už Lietuvos miškų apsaugą. Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos žaliųjų partijos Seimo nario Lino Balsio siūlymui drausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Deja, neabejoju, kad kliūčių tolesniam šio projekto tobulinimui ir galutiniam priėmimui nestigs. Kai kuriems parlamentarams jau dabar pasirodė, kad toks sprendimas turi būti vertinamas ne tik Vyriausybės, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos. Džiugu, kad į šį klausimą žiūrima taip rimtai. Tai iš tiesų jautri ir reikšminga tema, tačiau ar tokie siūlymai nėra tik bandymas kišti pagalius į ratus – visuomenės

Seimas svarstys siūlymą apriboti plynuosius kirtimus

SSeimas svarstys siūlymą apriboti plynuosius kirtimus. Tai numatančių Miškų įstatymo pataisų projektą  pristačiusio Seimo nario Lino Balsio teigimu, siūlomais pakeitimais siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus. Teikiama pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose (genetiniai, geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kultūriniai draustiniai ar jų dalys, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypai, miško sėkliniai medynai, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose

14 tūkstančių žmonių reikalauja Vyriausybės atšaukti sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimo normą

Daugiau nei 14 tūkst. asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 procentais penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, jog leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha, t.y. 682 hektarais daugiau nei šiuo metu. Peticiją inicijavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas teigia, kad Vyriausybės sprendimas kelia pavojų Lietuvos miškams, o jo motyvas – neturi pagrindo. "Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir racionalus medienos panaudojimas, drauge išlaikant bioįvairovės, apsauginių ir socialinių miško funkcijų išsaugojimą, tačiau panašu, jog dabartinis Vyriausybės nutarimas orientuotas

Abejoja Seimo nario  nešališkumu

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, atkreipdamas dėmesį į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko (BFK) Stasio Jakeliūno biografijos faktus. Dar būdamas kandidatas Seimo rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje biografijoje S. Jakeliūnas nuslėpė faktą, jog iki ateidamas 2012-aisiais metais dirbti į tuometinio premjero A. Butkevičiaus Vyriausybę, metus dirbo analitiku kredito unijoje „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriai 2014-aisiais dėl įsipareigojimų indėlininkams nevykdymo Lietuvos bankas atėmė veiklos licenciją. „Prašome įvertinti, ar toks informacijos nuslėpimas prieš rinkimus ir po jų pretenduojant į BFK pirmininkus nėra etikos pažeidimas bei

Lietuva su Vokietija dar niekada nebuvo tokios artimos sąjungininkės

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel. Vizito tikslas – aptarti tolesnes dvišalių Lietuvos ir Vokietijos ryšių stiprinimo perspektyvas bei aktualius ES darbotvarkės klausimus prieš kitos savaitės neformalią Europos Vadovų Tarybą Zalcburge. Prieš dvišalį susitikimą su Vokietijos Kanclere Prezidentė žurnalistams pabrėžė, kad abiejų valstybių ryšiai šiuo metu yra pasiekę sėkmingiausią etapą dvišalių santykių istorijoje. Šalies vadovės teigimu, Lietuva su Vokietija dar niekada nebuvo tokios artimos sąjungininkės ir partnerės. Abi valstybes sieja itin glaudus politinis, ekonominis, kultūrinis bendradarbiavimas. Jaučiamas ypatingas Vokietijos dėmesys Lietuvos gynybai, saugumui, sparčiai augantiems ekonominiams ryšiams. Prezidentė

Vilniuje vyksta viena svarbiausių Europoje paslaugų centrų sektoriaus konferencija

Paslaugų centrų apdovanojimus kasmet skinantis Vilnius šią savaitę priima renginių ciklo „Shared Services and Outsourcing Week“ rudeninę sesiją. Tarptautinė konferencija, vykstanti rugsėjo 11–13 dienomis, pritraukė kelis šimtus svečių iš Lietuvos ir užsienio. Pranešimus skaito apie 70 ekspertų iš tokių bendrovių, kaip „Siemens“, „Western Union“, „Danske Bank“, „Adidas“, „Discovery Communications“, „Booking.com“ ir GSK. Auganti paslaugų centrų bendruomenė Tai, kad Vilnius pasirinktas šiai konferencijai, nenustebins paslaugų centrų sektoriaus žinovų. Lietuvoje veikia daugiau negu 70 paslaugų centrų, įskaitant SEB, „Swedbank“, „Telia“, „Cognizant“, „Nasdaq“ ir „Booking.com“. Be to, Lietuvoje veikiantys paslaugų centrai atlieka kritiškai svarbų vaidmenį savo motininių

Dovilas Petkus. Iškirskim Lietuvos miškus, nes kitaip jie supus

 Dovilas Petkus, www.DELFI.lt Tokiomis idėjomis visai neseniai pasižymėjo Seimo pirmininkas V. Pranckietis, gindamas savo kolegos aplinkos ministro Kęstučio Navicko sprendimus dar 6 proc. padidinti Lietuvos miškų kirtimo normą. Per Lietuvą vilnijant masiniam piliečių ir miškininkų pasipiktinimui dėl vykdomos urėdijų reformos ir dar labiau išaugusio miškų kirtimo, aplinkos ministeriją gaubia nevykdomų pažadų ir neaiškių interesų atmosfera. Nevykdo programos pažadų 2016 m. savo „Darnios Lietuvos“ programoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkėjams teigė:„Pastaruoju metu ryškėja tendencija mišką vertinti tik kaip medienos išteklių, pamirštant kitas miško funkcijas: rekreacinę, buveinių, miško gėrybių. <...>Vyriausybė įsipareigoja <…> miškus vertinti

Valstybės pavestą funkciją vykdantys antstoliai šiuo metu uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvos Respublikos Prezidentė

Antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu? "Skolininkai su manimi pasidalija antstolių vykdymo išlaidų apskaičiavimais, kurie sveiku protu sunkiai suvokiami. Tarkim,  kaip stebuklingai iš 40 eurų skolos, pridėjus antstoliams ranką, ji virsta į kelių šimtų skolą. Dažni skundai ir apie antstolių piktnaudžiavimą bei psichologinį smurtą, tad kalbėti ir ieškoti būdo, kaip išsiieškoti skolas nesužlugdant skolininkų yra būtina“, – sakė Seime spaudos konferenciją surengusi Seimo narė Dovilė Šakalienė. 30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas.

V. Ušacko sprendimas: dalyvaus prezidento rinkimuose

Modesta Gaučaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Ilgai aistras kurstęs konservatorius Vygaudas Ušackas pagaliau paskelbė savo sprendimą. Trečiadienio vidurdienį Kaune jis paskelbė, kad sieks šalies vadovo posto 2019-ųjų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Tiesa, panašu, kad rinkimuose jis dalyvaus be Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramos. „Aš priėmiau atsakingą sprendimą dėl dalyvavimo 2019 m. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jį skelbiant norėsiu ne tik atvirai paaiškinti savo motyvus, bet ir atskleisti aplinkybes, paskatinusias mane apsispręsti būtent taip“, – dar prieš renginį, kuriame paskelbė savo sprendimą, socialiniame tinkle rašė V. Ušackas. Išklausyti V. Ušacko pareiškimo susirinko

Vyriausybės sprendimas pykdo gamtininkus: miškas – ne bulvių laukas

Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių.Modesta Gaučaitė, LRT.lt Nors Lietuvai šiuo metu vadovauja valstiečiai ir žalieji, šalies miškų tai, panašu, neapsaugo. Vyriausybė neseniai nutarė, kad turi būti didinama valstybinių miškų kirtimo norma. Nuspręsta, kad per artimiausius penkerius metus bus iškertama 6 proc. daugiau Lietuvos miškų. Vyriausybės patvirtintame dokumente rašoma, kad dar gegužės 22-ąją vykusiame Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje buvo pritarta vyriausybės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha valstybinių miškų kirtimo normai, kuri 6 proc. didesnė nei buvo 2014–2018 metais. Tiesa, tame pačiame dokumente nurodoma, kad Aplinkos ministerijoje, siekiant

Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo oro teršimo uostamiestyje

Po to, kai rašėme Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje įvertinus ir patikslinus asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ pareiškime pateiktą informaciją apie galimai viršytas oro taršos normas gyvenamuosiuose Klaipėdos miesto šiaurinės dalies rajonuose, besiribojančiuose su Klaipėdos uostu, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje. T. y. pagal  požymius (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas). Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Ką kirsime iškirtę miškus?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vyriausybė priėmė nutarimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkeriems metams ir leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidino nuo 11 168 iki 11 850 hektarų. Kodėl visuomenė taip skausmingai sureagavo į šį sprendimą? Tiesiog mus visus apgavo aplinkos ministras. Pasirašė projektą, kad miškų kirtimą nedidins ir išėjo atostogauti, o ministrų kabinetas susirinko į posėdį ir tyliai nutarė miškus kirsti dar labiau. Kodėl tyliai? Kas parengė šį projektą? Jo tiesiog nėra. Vyriausybės 2018-08-08 priimto nutarimo projekto ,,Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Neleiskime rugiams sulaukti linų likimo

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" Be ruginės duonos daugelis iš mūsų neįsivaizduojame kasdieninio stalo. Deja, statistiniai duomenys liūdina ir kelia pagrįstą nerimą, kad rugius gali ištikti linų likimas, o mūsų stalas gali būti skurdesnis. 1932 – 1938 metais rugių Lietuvoje buvo auginama 503 tūkst. ha, 1990 m. – 168 tūkst. ha, o šiais metais deklaruota tik 21 tūkst. hektarų. Rugiai – svarbiausias duoninis augalas Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir kituose artimuose regionuose. Rugiai yra nelepūs, gerai auga ir prastesnėje, rūgščioje lengvesnėje žemėje, o linai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje auginamų pluoštinių augalų. Lino stiebeliai vartojami

Abejonių dėl aplinkos ministro vis  daugėja

Aplinkos ministerija paskelbė Nacionalinį taršos mažinimo planą, kuriame skelbiama, kad ruošiamasi uždrausti naudoti malkas ar kitą kietą kurą vietovėse, kur yra centrinis šildymas. Maža to, malkomis kūrenamas krosnis ar židinius ketinama apmokestinti. „Neįtikėtini aplinkos ministro ir Vyriausybės sprendimai. Tai jie didina miškų kirtimus prisidengdami, kad pigins malkas ir biokurą, kurių kainos smarkiai išaugo, tai dabar iš viso malkas uždraus. Kam tada didinami kirtimai? Kieno interesai atstovaujami? Kas gali paneigti, kad ne medienos pramonės?“, – klausia Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Socialdemokratai, nebe pirmą kartą keldami ministro Kęstučio Navicko kompetencijos

Seimo narys sunerimo dėl kiaulių maro

A. Matulas: „Nespręsdama kiaulių maro problemos Vyriausybė finansinę naštą dėl jo likvidavimo ketina užkrauti žmonėms.“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas, šią vasarą intensyviai lankydamasis kaimiškuose rajonuose, gavo gyventojų nusiskundimų, kad Vyriausybė ne tik nesprendžia afrikinio kiaulių maro problemos, bet ir bando numesti gyventojams išlaidas, patiriamas kiaulių maro židinių likvidavimui. Parlamentaras kreipėsi į žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, reaguodamas į gautą informaciją, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Teisės ir Skubios veiklos skyriai parengė tvarką, pagal kurią planuojama reikalauti iš kiaulių laikytojų apmokėti VMVT patirtas išlaidas už

Konservatorai: „Politiko ir verslininko V. Matijošaičio verslas galimai pelnosi Rusijos okupuotame Kryme“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių atkreipdama dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio verslą okupuotose Ukrainos teritorijose. Parlamentarė prašo įvertinti viešai skelbiamą informaciją ir pateikti oficialią valstybės poziciją dėl galimo nusižengimo ES teisei. „Jei tai, ką skelbia žiniasklaida yra tiesa – tai kelia susirūpinimą. Kuomet karas tęsiasi, Krymo totoriai negali grįžti į savo namus, režisierius Olegas Sentsovas ir kiti politiniai kaliniai uždaryti Sibiro kalėjimuose ilgiems metams, yra tokių, kurie pelnosi

Kas iš tikrųjų vyksta Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose?

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema”, LRT.lt Automobilių kelių direkcija tikrai turėjo tapti susisiekimo ministro Roko Masiulio galvos skausmu. Tai direktoriaus pavaduotojo 2 nesėkmingi atleidimai, kainavę valstybei 43 tūkst. eurų, tai dabar konkursas Rusnės estakadai statyti, tapęs įrodymu, kad kai nukerti vieną galvą, sistema lieka veikti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Kelių direkcijos laikinuoju vadovu Vitalijumi Andrejevu, Seimo Audito komiteto vadove Ingrida Šimonyte ir asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentu Rimvydu Gradausku. – Pone V. Andrejevai, pirmiausia klausimas jums. Tuo metu, kai ministras piktinasi, kad į Kelių direkciją neleistinas intervencijas darė

Laikraštis „ŠIANDIEN”: „Imlitex Holdings“ investicijos Kretingoje atvėrė Lietuvos ūkininkams dar didesnes galimybes

Kretingos miesto pramoniniame rajone Tiekėjų gatvėje jau daugiau kaip mėnuo dirba naujas grūdų elevatorius, kurio talpos yra pajėgios vienu metu sutalpinti apie 28 tūkst. tonų grūdų. Investuota keli milijonų eurų, sukurtos naujos darbo vietos.  Objekto užsakovas – IMLITEX HOLDINGS įmonių grupė. Grūdus čia superka  UAB „Imlitex Agro“. "Imlitex Holdings“ – viena iš didžiausių žaliavų tiekimo grupė Rytų Europoje, vienijanti kelias dešimtis bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje bei Rumunijoje. Įmonių grupėje dirba apie 500 darbuotojų, o verslo santykiai vystomi 70 pasaulio valstybių. Daugiau nei 3000 pavadinimų žaliaviniai produktai tiekiami beveik visoms pramonės

Visuomenė telkiasi prieš sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimų normą

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašo: Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą. Kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose negali viršyti iki šiol galiojusios (2014-2018 m.) kirtimų normos,y. 11 168 ha ploto,  apskaičiuoto pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame kertama iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Prašome priimti  nutarimą, kuriame  maksimali metinė valstybinių miškų kirtimo norma būtų įtvirtinta būtent ta, apie kurią visuomenei pranešė Aplinkos ministerija t.y. 11 168 ha. Vykdyti rinkėjams ,,Darnios Lietuvos

Kliba K. Navicko kėdė: miškų kirtimą didina kito ministro rankomis

Liepos pabaigoje Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame teigiama, kad valstybinių miškų kirtimo apimtys nebus didinamos, o K. Navickas išėjo atostogų. Rugpjūčio 8 d. Ministrų kabinetas miškų kirtimus padidino 6 proc., o nutarimo projektą už K. Navicką pasirašė jį pavaduojantis žemės ūkio ministras G. Surplys. Šis Vyriausybės nutarimas sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Daugiau kaip 80 proc. Žinių radijo klausytojų balsavimu patvirtino, kad miškų kirtimo didinti nereikia. Sąjūdis "Už Lietuvos miškus" kreipėsi į šalies vadovus prašydamas atšaukti minėtą Vyriausybės nutarimą. " Atkreipiame jūsų dėmesį, kad jeigu Vyriausybė ir  toliau nesiskaitys  su visuomenės

Siūlymas iš Seimo prekybos tinklams: kainas žymėti didesniu šriftu

Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į didžiausių Lietuvos prekybos centrų UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Lidl Lietuva“ vadovus dėl maisto kainų nurodymo etiketėse. Kreipimesi parlamentarė siūlo plėtoti gerąją praktiką, ir savanoriškai prekybos centrams imtis iniciatyvos prekių standartinio vieneto kainą rašyti didesniu, lengvai įskaitomu šriftu, ant kontrastingo fono. „Dabar pirkėjui tenka arba itin atidžiai apžiūrinėti gaminių pakuotes, arba lyginti standartinio vieneto (pvz., kainos už kilogramą arba litrą) kainas. Standartinio vieneto kainos etiketėje privalomai nurodomos, tačiau jos dažnai rašomos ypač mažu šriftu, tad yra sunkiai įskaitomos, juolab

Laikraštis „ŠIANDIEN”: šalies gyventojai – už brangiausio Lietuvos turto – miškų – išsaugojimą

Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis, laikraštis "ŠIANDIEN" Gegužės 4–12 dienomis, Lietuvoje beverdant aistroms dėl politinių lyderių susikompromitavimo, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ nustatydama politikų reitingus paklausė ir keletą klausimų apie miškus. Sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“ yra neramu, kad Miškų ūkio konsultacinė taryba, kurią sudarė aplinkos ministras K. Navickas, pasiūlė 6 procentais padidinti miškų kirtimą, todėl  paprašė sociologų išsiaiškinti, ką apie tai galvoja Lietuvos žmonės. Kadangi „Vilmorus“ apklausos yra reprezentatyvios, taigi galime pagrįstai teigti, kad išryškintas tikrasis Lietuvos gyventojų požiūris. Buvo užduoti du klausimai: „Ar pritariate, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas,

Laikraštis „ŠIANDIEN”.Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra

Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra. Pasekmės gamtai, Lietuvos pajūrio krantams, žmonių sveikatai ir pačiai miesto infrastruktūrai sprendžiami vienos ministerijos valdininkų kabinetuose Linas ANDRONOVAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) atstovai drauge su Lietuvos žaliųjų partijos vadovu R. Lapinsku, sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininku G. Kniukšta ir jūrinių mokslų specialistais lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Direkcijos vadovas parodė gero pusvalandžio trukmės prezentaciją apie uosto plėtros gerumus. Taip pat pakviestiesiems direkcija pateikė atsakymus į DUK‘us, į kuriuos atsakinėdami jie, neabejotina, pavargo – tad ir paruošė šią puikią prezentaciją. Tačiau dalyviams labiau rūpėjo

Top