Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 61)

Autorius: Verslas ir Politika

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kviečia į mitingą: “Išsaugokime Lietuvos girias ateities kartoms“

Sausio 11 d. 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, priešais LR Vyriausybės rūmus Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kviečia į mitingą “Išsaugokime Lietuvos girias ateities kartoms“. Sąjūdis kviečia visuomenę stoti ginti Lietuvos miškus nuo skubotai ir neatsakingai pradėtos vykdyti valstybinių miškų valdymo reformos, kuri kelia chaosą visoje sistemoje. Visa tai gresia žalingomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis visai šaliai, o tai pat visų mūsų turto – miškų – apsaugai. Pasak Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos, valstybiniai miškai priklauso mums visiems, todėl visuomenė turi teisę dalyvauti priimant svarbius sprendimus. Valstybinių miškų valdymo

Nuo Seimo iki Japonijos

Seimas Seime registruotas Seimo nutarimo projektas, kuriuo ketinama sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir pavesti jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Pagal projektą komisija būtų įpareigojama ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, Vyriausybės 2003 m. priimto nutarimo atitikties pasikeitusiam Viešųjų pirkimų įstatymui ir atitinkamiems ES teisės aktams, 2013-2017 metais Viešųjų pirkimų tarnybos teiktos pastabos dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir

„Susieti žmones, suburti šalį“

Vilniaus centriniame pašte pristatoma šalies moksleivių kurtų atvirlaiškių paroda „Susieti žmones, suburti šalį“. Daugiau kaip iš 100 įvairių Lietuvos mokyklų atvirlaiškius kūrę vaikai įamžino šiemet atkurtos valstybės šimtmetį mininčią Lietuvą ir atkurtosios Lietuvos paštą. Šie metai yra ypatingi ir Lietuvai, švęsiančiai Valstybės atkūrimo šimtmetį, ir mūsų bendrovei, kuri taip pat minės 100 metų gyvavimo sukaktį. Įsitraukdami į visai Lietuvai svarbios istorinės sukakties minėjimą kviečiame žmones prisijungti prie įvairių iniciatyvų, bursiančių bendruomenes, ir dalintis viena didele žinia: atkurtai Valstybei jau šimtas metų! Tautines vertybes puoselėjantis jaunas žmogus – tai mūsų Valstybės ateities kūrėjas, todėl dar

Mokesčių sistema prisideda prie pajamų nelygybės

„Lietuvoje šiuo metu egzistuojanti mokesčių sistema iš dalies prisideda prie pajamų nelygybės, virsta galimybių nelygybe ir socialine atskirtimi“, – teigia Seimo narė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis (GPM) labiausiai prislegia vidutines, mažas ir labai mažas pajamas gaunančius gyventojus, kurie savo darbu į biudžetą suneša 68 proc. viso surenkamo mokesčio. Šią situaciją iliustruoja Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys už 2016 metus. Jie rodo, kad itin mažų ir mažų pajamų žmonėms efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 7,9 proc., vidutinių pajamų – 10,5 proc., o didelių ir labai didelių –

M. Drunga. Ką galime išmokti iš Winstono Churchillio?

Mykolas Drunga Iš tėvo pusės lietuvių kilmės amerikiečių politologas, karo istorikas, daugelio knygų ir straipsnių autorius, Bostono universiteto profesorius emeritas, pulkininkas Andrew Bacevichus, laikantis save kataliku konservatoriumi ir pasisakantis prieš JAV kišimąsi į kitų šalių reikalus, svetainėje „American Conservative“ svarstė, ką galima išmokti iš W. Churchillio. „Naujųjų metų išvakarėse, – rašo jis, – su žmona kine žiūrėjome „Tamsiausią valandą“. Tai naujas filmas apie Winstono Churchillo pirmąsias darbo savaites Britanijos ministro pirmininko poste 1940 m. gegužę. Kaip istorijos dramatizacija, šis kinas tikrai vertas bilieto kainos. Bet ką jis mums gali pasakyti šiandien? W. Churchilliui

Su mitinguojančiais medikais susitikęs A. Veryga ragino nepasitikėti opozicija

Darbo sąlygomis ir atlyginimais nepatenkinti medikai pirmą naujų metų ketvirtadienį išėjo į gatves. Mitinge dalyvavo apie tūkstantis medikų ir juos palaikančių žmonių.   BNS, Giedrė Armalytė, Dalia Plikūnė, DELFI.lt, LRT.lt „Kas labiausiai skaudina? Ne taip organizuojama Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, darbo krūviai yra nepamatuoti ir nepaskaičiuoti, nes mes nenorime dirbti du ar tris etatus nematydami savo šeimos, mes norime oriai uždirbti“, – kalbėjo gydytoja rezidentė iš Kauno Jurgita. Su lagaminu į protesto akciją atvykusi jauna moteris neslėpė rimtai svarstanti emigracijos galimybę. „Labai daug svarstymų, kad nebe Lietuvoje – dėl finansinės pusės, pagarbos žmogui, pačios

Siūloma  tobulinti maisto tiekimo grandinę ir skatinti ekologiškų produktų vartojimą

Romaldas Abugelis Seimo kanceliarijos Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Seimo Kaimo reikalų komitetas, įvertinęs 2017 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ išdėstytas nuostatas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Europos Komisija 2018 m. planuoja parengti pasiūlymą dėl ES maisto tiekimo grandinės gerinimo, ypatingą dėmesį skiriant ūkininkų padėties šioje grandinėje ir derybinių galių stiprinimui, priėmė sprendimą „Dėl maisto grandinės tobulinimo ir ekologiškų produktų vartojimo skatinimo viešojo maitinimo vietose“. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, kad iki šio sprendimo priėmimo buvo nueitas ilgas kelias. Vyko nuolatinės diskusijos su įvairių ministerijų ir verslo

Kada R. Karbauskis nebegalėtų ignoruoti klausimų

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Visuomenės veikėjų, žurnalistų kova socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvoje yra naujas reiškinys, tačiau kol kas tai – lokalus konfliktas, kurio dalyviai gali patogiai ir selektyviai pateikti atsakymus arba nuo jų išsisukti. Taip LRT.lt sako viešųjų ryšių specialistai Orijana Mašalė ir Arijus Katauskas. „Situacija galėtų pasikeisti, jei atsirastų nors vienas žmogus, kuris buvo fiziškai nuvarytas nuo žemės, ir pasakytų, jog tai tiesa. Tuomet Ramūnas Karbauskis nebeturėtų galimybės tiesiog pigiai atrašyti arba ignoruoti klausimus“, – komentuoja A. Katauskas. „Facebook“ erdvėje jau kurį laiką nesiliauja keitimasis klausimais ir atsakymais. Lietuvos valstiečių ir

V. Sutkus. Regionų plėtroje darbo vietų kūrėjams – tik simbolinis vaidmuo

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus 2016 metais iš Lietuvos išvažiavo per 50 tūkst. žmonių. 2017 m. tempai nemažėjo. Didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių. Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų. Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo. Iki šiol regionų plėtra rūpinamasi paprasčiausiu keliu – vyriausybė skiria finansavimą ir savivaldybės įsisavina pinigus. Dažniausiai pasirenkama iškloti trinkeles

Įvertintas Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

Kultūros ministerijoje buvo pristatytas Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.Tyrimas atliktas Kultūros ministerijos užsakymu, atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias pateikė Europos Komisija 2011 m. galutinėje ataskaitoje dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio Europoje matavimo kriterijų nustatymo. Tyrime išskiriamos dvi tikslinės grupės: reprezentatyvi nuolatinių Lietuvos gyventojų grupė bei pagrindinių Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų – rusų ir lenkų grupė. Tikslinių Lietuvos tautinių mažumų grupių – rusų ir lenkų – pasirinkimą lėmė šalies tautinė sudėtis. Paskutinio Lietuvos Respublikos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, lenkai (6,6 proc. visų gyventojų) ir rusai (5,8 proc.) yra dvi

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena

,,Sausio 1 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Gedimino kalno pilies bokšte Lietuvos kariai iškilmingos ceremonijos metu iškelia 2018 metų vėliavą. Taip kiekvienais metais minime Lietuvos vėliavos dieną, prisimindami ir pagerbdami Lietuvos savanorius, kurių dėka 1919 metais sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Vilniuje suplevėsavo Lietuvos trispalvė – laisvos Lietuvos simbolis", - pranešė Kultūros ministerija Prieš pakeldami naująją valstybinę vėliavą, kariai nuleidžia 2017 metais iškeltą trispalvę. Pagal tradiciją, senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šįkart Lietuvos valstybinė vėliava oficialios ceremonijos metu bus

Seime – paroda „Mes – Jūsų visuomenės nariai“

2018 m. sausio 5 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks menininko Jono Grundos kūrybos darbų parodos „Mes – Jūsų visuomenės nariai“ pristatymas. Parodą atvers Seimo narys, parodos iniciatorius Algimantas Dumbrava. „Mes – Jūsų visuomenės nariai“ – tokiu pavadinimu menininkas J. Grunda pristato žmonių su proto ir psichikos negalia portretų parodą. Šie žmonės gyvena Visagino socialinės globos namuose. Įstaigą ir jos gyventojus palies pertvarkos procesas, todėl svarbu, kad jau šiandien visuomenė būtų informuota ir pasiruošusi tolerantiškai priimti šiuos žmones. Parodos organizatoriai – Visagino socialinės globos namai ir Visagino

A. Kubilius ir M. Majauskas užduoda klausimus žemės ūkio ministrui  

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo ir pateikė ministrui rašytinius klausimus. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos, 3 straipsnis numato, jog asmuo ar susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha. Pagal įstatymą susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas šalies žmonėms Naujųjų metų proga

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas šalies žmonėms Naujųjų metų proga Mieli Lietuvos žmonės, prieš mus – istorinė dviejų šimtmečių sandūra! Vienoje jos pusėje – ilgiausias išbandymų kelias, kuriame mūsų tauta net du kartus atkovojo valstybės nepriklausomybę. Kitoje – naujas šimtmetis ir neaprėpiamos galimybės Lietuvai. Ji – mūsų visų bendras kūrinys, mūsų gyvenimas ir ateitis. Drąsiai pasitikime ateinantį laiką! Nebijokime svajoti ir kelti sau didžiausių tikslų. Mums užteks jėgų jiems pasiekti. Tegul artėjantis šimtmetis bus nepertraukiamos laisvės ir gerovės amžius! Su Naujaisiais metais! Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė

Jau nebėra vilties, kad ši Vyriausybė galėtų išsiderėti didesnę paramą iš ES?

Parlamentaras  K. Starkevičius kreipiasi į Vyriausybę ragindamas nenuvilti žemdirbių. Jis tikina, kad šalies žemdirbiai liko nuvilti, sužinoję, kad Žemės ūkio ministerijos vadovai „sugebėjo“ iš ES gauti tik 9 mln. eurų dėl lietingų orų šiemet patirtiems nuostoliams kompensuoti. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kazys Starkevičius kreipiasi į Vyriausybę ragindamas šiais sunkiais metais atsižvelgti į labai menką nuostolių kompensavimui ES skirtą sumą ir papildomai paremti žemdirbius iš nacionalinio biudžeto. Parlamentaras ragina nedelsiant steigti Stabilizavimo fondą, kurio pagrindas galėtų būti gautos ES paramos lėšos, Paskolų garantijų fonde susikaupusios per finansinį mechanizmą grįžtančios

Italija: KAS MUS KVIETĖ Į ALYVMEDŽIŲ GIRAITĘ?

Jurgita ABUGELYTĖ Specialiai laikraščiui  „ŠIANDIEN“ iš Italijos. Tą ypatingą saulėtą vėlyvo pavasario dieną sėdome į nekilnojamojo turto agento Mario automobilį ir iš nedidelio jaukaus Canino miestelio pajudėjome link plačių Italijos Lazio regiono laukų. Vingiuotais keliais pamažu pasiekėme sklypą - juk apie tai ir svajojome, aš ir mano vyras Carlo po sūnaus Leonardo gimimo draugiškai nusprendėme, kad gyventi viename labiausiai užterštų Europos miestų – Milane, ne taip jau ir gerai. Pasiryžome kraustytis arčiau gamtos, į kaimą. Į kaimą? Į vienkiemį! Taigi, kupini smalsumo ir nekantraudami pirmą kartą žengėme mums siūlomo sklypo takeliais. Dairėmės į visas puses

Apie tai kalba Lietuva. Kaip turėjome pasielgti?

Vašingtonui atrodo, kad Lietuva metė pirštinę. Ir jau ne pirmą kartą. „Laiko ženklai“„Lietuvos rytas“.lrytas.lt Lietuva nelauktai paslydo balsuodama dėl Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos, kurioje neteisėtu vadinamas JAV prezidento D.Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.REKLAMAPritardamas šiam dokumentui Vilnius supykdė savo svarbiausias strategines partneres JAV ir apkartino pastaruoju metu gerėjusius santykius su Izraeliu. Žinoma, apsispręsti nebuvo lengva – didžiosios ES šalys dar nuo 1967 metų karo nuosekliai laikosi nuostatos, kad Izraelis okupavo Rytų Jeruzalę, o vėliau neteisėtai ją aneksavo ir paskelbė visą miestą savo sostine. Briuselis jau keletą dešimtmečių siūlo, kad šis konfliktas būtų sprendžiamas dvišalėse

Tebūnie košė ant stalo… Mūsų protėviai labai mėgo šį patiekalą

Laikraštis ŠIANDIEN Nr. 9 „Beržinės košės“ laikai Lietuvoje eina į pabaigą, užtat kitų košių populiarumas auga kaip ant mielių. Vilniuje jau turime ir košės restoraną. Galima tik pasidžiaugti, kad mūsų verslininkai viešojo maitinimo nišoje siūlo vis daugiau sveikesnių ir naudingesnių pasirinkimo galimybių. Košės populiarios visame pasaulyje. Rusai garsūs grikių koše, anglai – avižine, totoriai – manų, norvegai – ryžių ... Mūsų protėviai taip pat labai mėgo šį patiekalą. Ne veltui apie košę turime visą virtinę posakių ir patarlių. Šiais laikais košes verdame jau daugiau kaip iš dešimties įvairių produktų. Ypač populiarios

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai –  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai -  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“ Laisvė Aužbikavičienė, laikraštis ŠIANDIEN Nr. 9 Atokesniems šalies regionams ir toliau išsiskiriant nepatrauklia aplinka verslui, pagal verslo laisvės indeksą pirmaujančių savivaldybių trejetas šiemet, palyginti su pernai, liko nepakitęs – viršuje atsidūrė Neringa, Vilnius ir Kaunas. Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. ,,Optimistinės nuotaikos vyrauja toli gražu ne visoje Lietuvoje – regionų atskirtis išlieka didelė, savivaldos institucijos dažnai nėra susipažinusios su vietos verslo poreikiais, o apie ilgalaikę plėtrą galvojančius verslininkus labiausiai gąsdina

Tarpušvenčiu nuotaiką kels saulė ir pavasariški orai

LRT RADIJAS, LRT.lt Šią savaitę šalyje vyraus pavasariški orai. Nors savaitės pabaigoje numatomos permainos, tikros žiemos dar nesulauksime. Taip LRT RADIJUI sakė sinoptikė Alva Nagelytė. Trečiadienį ir kitomis dienomis į Lietuvą iš pietų keliaus šiltas oras. Trečiadienio diena numatoma be lietaus, pro debesis dažnai pasirodys saulė. Pūs nestiprus pietinis vėjas. Temperatūra kils iki 2–4, pajūryje – 5 laipsnių šilumos.      Ketvirtadienio naktį kritulių dar nesulauksime. Nakties pradžioje debesys dar bus retesni, temperatūra nukris iki 0 ar 1 laipsnio šalčio. Vėliau danguje kaupsis daugiau debesų, kils oro temperatūra – paryčiais neigiamos temperatūros jau

Ant seklumos užplaukęs laivas bus atvilktas į Klaipėdos uostą

Kaip LRT RADIJUI šiandien sakė Klaipėdos Jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus, išvaduotas laivas turėtų būti atvilktas į uostą ir apžiūrėtas. Su Kipro vėliava plaukiojantis laivas, kuriame buvo 20 žmonių, ant seklumos užplaukė sekmadienį. Gruodžio 24 d. Klaipėdėdos valstybinio jūrų uosto prieigose įvyko laivo avarija. Dėl jos atliekamas tyrimas. Preliminari nelaimės priežastis – sugedęs pagrindinis laivo variklis. Pirminiais duomenimis, teršalų  neužfiksuota, gamtai padarytos žalos nėra, ant seklumos užplaukęs laivas uosto laivybai netrukdo. Gruodžio 26 d. ryte gautas tarptautinių vertintojų sudarytas laivo gelbėjimo planas. Kai tik leis oro sąlygos, prasidės laivo tempimo nuo sausumos

Prezidentė perdavė Popiežiui Pranciškui – mažiausią pasaulyje prakartėlę

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė perdavė Popiežiui Pranciškui lietuvių mokslininkų ir studentų sukurtą unikalią kalėdinę dovaną – mažiausią pasaulyje prakartėlę. Dešimt tūkstančių kartų sumažinta ir tik mikroskopu matoma Vilniaus Katedros aikštės prakartėlės kopija jau užregistruota Gineso pasaulio rekordų knygoje. Prakartėlė yra tokia maža, kad kūdikį Jėzų vaizduojanti figūra yra mažesnė ir už žmogaus ląstelę. „Didžiuojuosi, kad mūsų mokslininkai ir studentai sukūrė pačią mažiausią pasaulyje prakartėlę. Ypač džiaugiuosi, kad galime įteikti šią įdomią ir inovatyvią dovaną Popiežiui Pranciškui, kurio kitąmet laukiame Lietuvoje“, – sako Prezidentė. Prakartėlę kūrusių mokslininkų tikslas – garsinti Lietuvą kaip modernią, talentingų

Krescencijus Stoškus. GYVENIMAS TIK ČIA IR DABAR

Krescencijus STOŠKUS, laikraštis "ŠIANDIEN" Nr.9  Ėjimas... be krypties. Moderniais laikais visiems buvo aiški pagrindinė gyvenimo kryptis: iš barbarybės – į civilizaciją, iš civilizacijos – į laisvę, lygybę, brolybę. Dabar tokios krypties nebeliko. Mūsų krašte pinasi viskas: fantastinė mokslo pažanga ir moralinis nuosmukis, neišpasakytai spartus turtėjimas ir gluminantis nuskurdimas, veržimasis dangoraižiais į dangų ir apleistų sodybų dūlėjimas, kūrybinis veržlumas ir sąmoningas naikinimas, reklaminis daiktų bei patarnavimų šlovinimas ir tyčiojimasis visur ir iš visko. Ypač skaudu matyti, kai važiuoji per gimtąją žemę. Išgražinti, išblizginti, stiklu spindintys miestai (ypač didmiesčiai), naująjį religingumą įtvirtinančios prekybos šventyklos, akropoliai

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija: „Lietuvos gyventojai nėra apsaugoti nuo perteklinio mokesčio už atliekų sutvarkymą“

Liberalų sąjūdžio frakcija kartu su opozicinėmis „Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijomis susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir viceministru Daliumi Krinicku. Susitikimo metu ministro klausta, kaip Aplinkos ministerija spręs atliekų susikaupimo krizę. Šiandien Aplinkos ministerija vykdo ekologinį nusikaltimą prieš gamtą ir finansinį nusikaltimą prieš gyventojus. Gyventojai, mokėdami atliekų rinkliavą, per ją sumoka už atliekų išrūšiavimą ir jų sutvarkymą – sudeginant. „Tačiau Aplinkos ministerija elgiasi blogiausiu galimu būdu – išrūšiuotas atliekas vis tiek leidžia legaliai pašalinti sąvartynuose kaip degiąsias arba, pakeitus dokumentus, kaip pramonines atliekas. Tai yra nusikaltimas prieš rinkliavą

Tarp sėkmingai dirbančių įmonių – Uosto direkcija

Tradiciškai baigiantis metams Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pagerbia šalies įmones, dirbusias sėkmingai ir metus baigsiančias gerais rezultatais. „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimas įteiktas ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Kasmet LPK siekia įvertinti sėkmingai Lietuvoje kuriančias ir verslą vystančias įmones, jų vadovų ir specialistų pasiekimus. Yra vertinamos teikiamos paslaugos, pelningumas, investicijos, eksportas, darbo našumo rodikliai ir kiti kriterijai. Šiemet išrinkta ir pagerbta 15 sėkmingai dirbančių Lietuvos įmonių. Uosto direkcija yra atsakinga už uosto vystymą, infrastruktūros tobulinimą ir uosto veiklos administravimą. Uosto direkcija nuolat investuoja į uosto infrastruktūrą – kasmet investuojama dešimtis milijonų

Laikraštis ŠIANDIEN: Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” rezoliucija

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus” REZOLIUCIJA priimta steigiamojo suvažiavimo 2017 12 09 Raudondvaryje Lietuvos Respublikos Seimas šių metų pavasario sesijoje priėmė Miškų įstatymo pakeitimus, kurie iš pagrindų griauna beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius kurtą ir tobulintą valstybinių miškų valdymo sistemą. Rengiant Miškų įstatymo pakeitimus buvo demonstratyviai ignoruojama miškininkų, mokslininkų, profsąjungų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomonė, nors įsigaliojus įstatymui regionuose bus sunaikinti keli tūkstančiai darbo vietų, sužlugdyti žmonių gyvenimai, gausinamos bedarbių ir emigrantų gretos. Nukentės ne tik miškininkai, bet ir miške dirbantys smulkieji verslininkai, smulkieji medienos perdirbėjai. Siekiant užgniaužti visuomenės pasipriešinimą neskaidriems politikų sprendimams,

„Lietuvos geležinkelių“ valdymo filosofija: rekordiškai ėmė augti krovinių pervežimai

,,Lygiai prieš metus prasidėję pokyčiai kardinaliai pakeitė situaciją vienoje didžiausių valstybės valdomų kompanijų. Pakeitus „Lietuvos geležinkelių“ valdymo filosofiją ėmė rekordiškai augti krovinių pervežimai, Lietuva pirmą kartą tapo regiono lydere, o 1,8 mln. Eur nuostolį vos per 11 mėnesių pakeitė 11,9 mln. Eur pelnas", - pranešė Susisiekimo ministerija. „Pirmiesiems metams kėlėme tikslus suburti stiprią komandą, pradėti dirbti skaidriai ir grįžti prie pelningos veiklos. Visus šiuos tikslus pavyko pasiekti ir žengėme dar toliau. Tapome lyderiais Baltijos šalių regione, pasiekėme susitarimus su strateginiais partneriais, pasiūlėme naujovių keleiviams ir parodėme didesnį dėmesį klientams“, - sako

Prezidento rūmuose pirmą kartą įžiebiama Chanukos žvakė

Sekmadienį, gruodžio 17 d., 17.30 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje įžiebta 6-oji Chanukos žvakė. Šventiniame vakare  pristatyta Chanukos istorija, skambėjo dainos jidiš kalba, atliekamos tenoro Rafailo Karpio, kuris savo kūryboje daug dėmesio skiria žydų kultūrinei tradicijai ir siekia ją pristatyti visuomenei. Pagal hebrajų kalendorių Chanuka prasideda Kislev mėnesio 25 dieną, tačiau pagal Grigališkąjį – šventė kasmet minima skirtingomis dienomis, lapkričio arba gruodžio mėnesiais. Švenčiant Chanuką yra uždegama specialiai šiai šventei skirta devynšakė žvakidė. Pirmąjį Chanukos vakarą yra uždegama pagalbinė ir pirmoji žvakė, antrąjį vakarą degamos dvi žvakės, vėliau trys, kol

Europos Komisija išskyrė kitų metų ES ekonominius ir socialinius prioritetus

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis pristatė 2018 m. metinę augimo apžvalgą, kuri pradeda aštuntąjį Europos semestro ciklą, apimantį tris ekonominės politikos koordinavimo sritis: 1) struktūrines reformas, daugiausia dėmesio skiriant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui pagal strategiją „Europa 2020“; 2) fiskalinę politiką, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas pagal Stabilumo ir augimo paktą; 3) perviršinio makroekonominio disbalanso prevenciją. Pristatydamas apžvalgą, V. P. Andriukaitis pažymėjo, kad remdamasi ankstesnėmis gairėmis ir atsižvelgdama į valstybių narių ekonomines situacijas, Europos Komisija išskyrė kitų metų ES ekonominius ir

Poilsiautojams iš Lietuvos vartus atvėrė populiariausias Portugalijos regionas

Jau ateinantį rudenį poilsiautojams iš Lietuvos taps lengviau pasiekiama dar viena šiltojo sezono kryptis – Portugalija. Ši iš vienos pusės Atlanto vandenyno skalaujama, o iš kitos – tik su Ispanija besiribojanti valstybė ilgus metus buvo kone izoliuota nuo pasaulio, tačiau šiandien Portugalijoje turizmas itin klesti. Ir nors keliautojų pamėgtame Algarvės regione, į kurį ir bus skraidinami lietuviai, gausu pasaulines turizmo tendencijas atliepiančių paslaugų, neseniai Lietuvoje viešėjęs Portugalijos turizmo departamento vadovas Oto Oliveira piečiausią šalies regioną ragina pažinti per autentiškus, unikalius patyrimus. Ragina ieškoti autentikos „Portugalijos turizmo sektoriui – 200 metų. Per šį laikotarpį

Politikas liko vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, oponentai kritikuoja

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija mano, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atsakymai į interpeliacijos klausimus buvo neišsamūs ir nepakankami, nors politikas liko vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai. Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas teigia, kad ministrui neužtenka pasakyti, jog jis sieks didinti darbo užmokestį arba paves paruošti darbo užmokesčio didinimo tvarką iki tam tikros datos. „Medikų darbo užmokesčio didinimo eilė jau yra atėjusi ir mes negalime nespręsti problemos. Neužtenka, kaip kad ministras daro, įrašyti „sieksime“ iki 2020 m. padidinti vidutinį slaugytojų atlyginimą iki 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio, o gydytojų

Strateginių projektų portfelio komisija patenkinta savo darbu

Vyriausybėje posėdžiavusi Strateginių projektų portfelio komisija paskutiniajame šių metų posėdyje aptarė darbo rezultatus.Komisijai pirmininkaujantis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad pirmą kartą nuo nepriklausomybės laikų šalies prioritetiniams pokyčiams įgyvendinti yra taikomas projektinis valdymas, atsakingi politinio pasitikėjimo asmenys turi reguliariai atsiskaityti už pasiektus rezultatus. „Siekiame, kad reformos būtų įvykdytos numatytu laiku, neviršijant suplanuoto biudžeto ir  nenukrypstant nuo pagrindinių tikslų. Džiaugiuosi, kad 90 proc. Komisijos prižiūrimų strateginių projektų vyksta pagal grafiką“, – sakė premjeras. Komisijos posėdyje buvo pristatyti 6 strateginių projektų ateinančių metų įgyvendinimo planai. Susisiekimo ministerijos viceministras Paulius Martinkus pristatė „Oro uostų ir

R. Masiulis: ,,Miestai įpusėjo rengti darnaus judumo mieste planus”

Pusė savivaldybių jau turi parengtus ir patvirtintus darnaus judumo mieste planus (DJMP) ir netrukus pradės įgyvendinti plane numatytus sprendinius. Jonava, Druskininkai, Tauragė, Mažeikiai, Visaginas, Utena, Kėdainiai, Palanga, Birštonas – tai miestai, kurių DJMP šiuo metu jau yra parengti ir patvirtinti. Kiekvienas miestas turi savo plėtros viziją iki 2030 m. ir numatomų veiksmų planą iki 2020 m. „Darnaus judumo mieste planai – svarbus darnaus miesto plėtros dokumentas. Savivaldybės, kurios yra parengusios šiuos planus, jau gali teikti paraiškas numatytoms priemonėms įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų. Neabejotinai, darnaus judumo skatinimas šalyje atneš teigiamų pokyčių susisiekimo

Patvirtinta naujos sudėties Etninės kultūros globos taryba

Seimas patvirtino naujos sudėties Etninės kultūros globos tarybą. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-1476) vienbalsiai balsavo 81 Seimo narys. Etninės kultūros globos taryboje dirbs 21 narys: Rūta Žarskienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu), Rasa Paukštytė-Šaknienė (Lietuvos istorijos instituto teikimu), Jonas Rudzinskas (Lietuvos tautodailininkų sąjungos teikimu), Jonas Vaiškūnas (Lietuvių etninės kultūros draugijos teikimu), Juozas Šorys (Lietuvos kraštotyros draugijos teikimu), Nijolė Balčiūnienė (Lietuvos ramuvų sąjungos teikimu), Vytautas Ališauskas (Lietuvių katalikų mokslo akademijos teikimu), Dalia Urbanavičienė (Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos teikimu), Daiva Vyčinienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teikimu), Lina Petrošienė (Klaipėdos universiteto

Mažinama mokesčių našta

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1237(3), kuriomis nutarta nuo 2018 m. mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams padidinant neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD), atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) taikymo modelio, tolygiau paskirstyti mokesčių naštą smulkiajam verslui patikslinant individualios veiklos pajamoms taikomų pajamų mokesčio tarifų taikymo principus. Priimtais pakeitimais nuspręsta didinti bendrą NPD nuo 310 iki 380 eurų ir taip mažinti darbo apmokestinimo naštą mažiausiai uždirbantiems asmenims. NPD riboto darbingumo asmenims atitinkamai bus keliamas nuo 320 iki 390 eurų ir nuo 380 iki 450 eurų. Seimas taip pat atsisakė

Vyčio paminklo reikia ir Marijampolei?

Šiomis dienomis plačiai aptarinėjamas valstybingumo simbolis – Vyčio paminklas – turi būti statomas Marijampolėje. Šis miestas 2018 metais yra paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Tokią idėją iškėlė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Smirnovas, Aušra Papirtienė ir premjeras Saulius Skvernelis, priklausantys Sūduvos krašto bičiulių parlamentinei grupei. „Sūduva – tautinio atgimimo lopšys, net šeši iš 20-ies Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto, signatarų yra iš Sūduvos. Vienas jų – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Iš šio krašto kilęs ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, o Sūduvos sostinė

Po gražiausia Europos egle – „Knygų Kalėdų“ skaitymai

Trečiadienis, gruodžio 6 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė sostinės Katedros aikštėje įsikūrusiame Kalėdų miestelyje ir kartu su Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ dienos centro „Vilties angelas“ vaikais dalyvavo „Knygų Kalėdų“ pasakų skaityme. „Vilniaus eglė – gražiausia Europoje, mes visi tuo didžiuojamės. Ji iš tiesų elegantiška, šviesi, nuostabi, ir tai yra Kalėdų laukimo eglė“, – sakė šalies vadovė. Po Kalėdų egle įsikūrūsiame Kalėdiniame miestelyje šalies vadovė apžiūrėjo šventines parduotuvėles, kur įsigijo meduolių. Pasak Prezidentės, džiugu, kad vilniečiai ir miesto svečiai ir ypač vaikai gali net ik jaukiai susiburti, bet ir išklausyti Kalėdinių

Laikraštis ŠIANDIEN: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai – klausimas išsprendžiamas per kelias valandas“

Kuršių Nerija – unikalus Lietuvos kampelis, ramybės oazė. Tačiau šioje nuostabioje vietoje verda ne visai ramus gyvenimas – kurortas nuolat kritikuojamas dėl per didelės rinkliavos už įvažiavimą, o vietiniai gyventojai išvarginti nesibaigiančių valdžios institucijų rietenų dėl nelegalių statybų. Čia griaunami pastatai, o atpirkimo ožiais dažnai tampa legaliai nekilnojamąjį turtą įsigiję žmonės, o ne jį pastatę verslininkai, kurie galbūt jau seniai bankrutavo. Kaip spręsti kurorto problemas ir atgaivinti šį nuostabų kampelį?“ŠIANDIEN“ kalbasi su Neringos miesto meru, Lietuvos kurortų asociacijos prezidentu Dariumi Jasaičiu. Visą tekstą skaitykite laikraštyje ŠIANDIEN.

Konservatoriai siūlo galutinai atsisveikinti su komunistiniais simboliais

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo projektą, siūlydami eiti pastaraisiais metais Ukrainos ir Lenkijos pramintu keliu ir „išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių“. Šis įstatymo projektas buvo pristatytas šiandien vykusioje spaudos konferencijoje. Lietuvos viešojoje erdvėje nuolat iškyla diskusijos dėl gatvių ar mokyklų pavadinimų, miestų aikštėse tebestovinčių paminklų, skirtų su komunistine ideologija ar sovietinės okupacijos režimu susijusiems veikėjams, Lietuvą okupavusiai Raudonajai armijai. Sprendimus dėl tokių objektų pervadinimo ar pašalinimo šiandien savarankiškai priima savivaldybės, tačiau dažnu atveju nusprendžiama nesiimti ryžtingesnių

Dėl pakitusių vaistų kainų ir generinių vaistų taikymo – vėl klausimai A. Verygai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą dėl kompensuojamųjų vaistų kainų ir generinių vaistų. Sveikatos apsaugos ministerija ir ministras A. Veryga mėgsta pabrėžti, kad vaistų kainos Lietuvoje peržiūrėtos ir buvo sumažintos, o rezultatas pasiektas įpareigojant vaistininkus pacientams siūlyti pigesnius generinius vaistus. Visgi tokie apibendrinantys teiginiai neatspindi realios padėties, kadangi pacientų praktinė patirtis rodo, kad vienų vaistų kainoms mažėjant, pacientų priemokos kitiems vaistams be aiškių priežasčių išaugo – kai kuriais atvejais, žymiai. Parlamentarė kreipimesi sveikatos apsaugos ministro klausia, kokia yra procentinė dalis

Top