Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 62)

Autorius: Verslas ir Politika

Laikraštis ŠIANDIEN: K.Stoškus. GYVENIMAS TIK ČIA IR DABAR

Krescencijus Stoškus, Laikraštis ŠIANDIEN Ėjimas... be krypties. Moderniais laikais visiems buvo aiški pagrindinė gyvenimo kryptis: iš barbarybės – į civilizaciją, iš civilizacijos – į laisvę, lygybę, brolybę. Dabar tokios krypties nebeliko. Mūsų krašte pinasi viskas: fantastinė mokslo pažanga ir moralinis nuosmukis, neišpasakytai spartus turtėjimas ir gluminantis nuskurdimas, veržimasis dangoraižiais į dangų ir apleistų sodybų dūlėjimas, kūrybinis veržlumas ir sąmoningas naikinimas, reklaminis daiktų bei patarnavimų šlovinimas ir tyčiojimasis visur ir iš visko. Ypač skaudu matyti, kai važiuoji per gimtąją žemę. Išgražinti, išblizginti, stiklu spindintys miestai (ypač didmiesčiai), naująjį religingumą įtvirtinančios prekybos šventyklos, akropoliai ir

Vyriausybė pritarė ir Seimui teikia patobulintą 2018 metų biudžeto projektą

Išnagrinėjusi Seimo komitetų ir atskirų Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų siūlymus bei įvertinusi valstybės finansines galimybes, Vyriausybė pritarė ir Seimui teikia patobulintą 2018 metų biudžeto projektą. „Kaip ir pirminiame biudžeto projekte, taip ir patobulintame, esminiai tikslai – gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus gyventojų pajamas, auginti investicijas šalyje ir didinti Lietuvos saugumą – lieka nepakitę. Tam skiriamas pagrindinis dėmesys ir papildomas finansavimas,“ – teigia premjeras S. Skvernelis. „Iš Seimo sulaukėme siūlymų didinti išlaidas vienai ar kitai sričiai daugiau nei už 640 mln. eurų. Tačiau jį koregavome atsižvelgdami į

„Ačiū, Islandija“

Ketvirtadienis, lapkričio 30 d. (Reikjavikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Islandijos Respublikos Prezidentu Gudniu Thorlaciumi Johannessonu (Guðni Thorlacius Jóhannesson) ir su juo aptarė Lietuvos ir Islandijos santykius ekonomikos, verslo, mokslo, kultūros srityse, bendradarbiavimą NATO, Šiaurės ir Baltijos šalių ryšių stiprinimą. Šalies vadovė taip pat pakvietė Islandijos Prezidentą atvykti į atkurto Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo renginius kitais metais. Islandijos vadovas padėkojo už kvietimą ir pažadėjo kartu su pirmąja ponia dalyvauti 2018 m. Vasario 16-osios iškilmėse. Prezidentės teigimu, pirmoji pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Islandija parėmė mus tada, kai niekas nedrįso to padaryti.

Lukiškių aikštėje nori  įamžinti Vyčio monumentą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Valstybinės istorinės atminties komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydami, kad būtų imtasi veiksmų siekiant piliečių ir Seimo valia Lukiškių aikštėje įamžinti valstybinei aikštei tinkamą Vyčio monumentą. L. Kasčiūno teigimu, organizuojant Lukiškių aikštės paminklo konkursą buvo paminta Seimo valia ir daugumos piliečių išreikšta nuomonė dėl jiems priimtino monumento: tiek visuomenė reprezentatyviose apklausose, tiek išrinkti tautos atstovai Seimo balsavimu jau yra aiškiai pasisakę už Vyčio monumentą Lukiškių aikštėje. „Kadangi konkursas buvo imtas organizuoti jau po to, kai

A. Butkevičius ragina politikus nepritarti Loterijų ir lošimų įstatymo pataisoms

Seimo narys Algirdas Butkevičius ragina Seimo narius nepritarti Loterijų ir lošimų įstatymo pataisoms, kurios sumažins finansavimą Lietuvos sportui. Priėmus pataisas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), gaunantis didelę dalį savo pajamų iš loterijų, netektų net iki trečdalio savo pajamų – daugiau nei 2,5 mln. eurų. „Sutinku, kad loterijų mokesčio tarifas galėtų būti didinamas, tačiau visiškai nepritariu tam, kad dėl to nukentėtų LTOK ir Lietuvą pasaulyje garsinantys sportininkai. Pataisų įsigaliojimas reikš, kad jau nuo kitų metų sausio 1-osios mūsų olimpiečiai nebegalės deramai treniruotis ir ruoštis varžyboms. Turime ieškoti sprendimų, kurie nesumažintų Olimpinio komiteto

L. Klimka. Pažymint tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimimo sukaktį

Libertas Klimka Šios savaitės dienų istorinė atmintis sureikšminta tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus gimimo 166-ąja sukaktimi. Gal lapkričio 23-iąją tekančios saulės spinduliai praskirs rytmečio ūkanas ir apšvies aukuro akmenį ant Atgimimo ąžuolyno kalvos Ožkabaliuose; būtent tą jo pusę, kur iškalta tautos patriarcho gimimo data. O juk  „Aušra“ – tai ir J. Basanavičiaus sumanytas bei redaguotas leidinys, paskelbęs tautinio atgimimo idėjas. Pašiurenkime lapkričio darganų nublokštus ąžuolų lapus, vaikštinėdami šiuo nepaprastu parku; bent jau mintimis... Daktaro J. Basanavičiaus gimtoji Ožkabalių sodyba nuo pamato akmenų pakilo kaip stebuklas, su Sąjūdžio banga. O greta, 40-ies hektarų plote,

Kultūros ministerija skelbia Vyriausybės kultūros ir meno premijų pretendentų sąrašą

Kultūros ministerija skelbia asmenų, pretenduojančių 2018 metais gauti Vyriausybės kultūros ir meno premijas, sąrašą: pianistas Gabrielius Alekna, muzikantai Armonas-Uss Duo ( Irena Uss-Armonienė, Rimantas Armonas), grafikė  Sigutė  Chlebinskaitė, architektas Gintaras Balčytis, kompozitorė Zita Bružaitė, baleto artistė Anastasia Chumakova, aktorius Arvydas Dapšys, dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, skulptorius, medalininkas Petras Gintalas, teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, vitražistė Rasa Grybaitė, rašytojas Teodoras Laimonas Inis, choreografas Vytis Jankauskas, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, tekstilininkė Lina Jonikė, kultūros veikėja Liudmila Jonušienė, baleto artistas Nerijus Juška, skulptorius Juozas Kalinauskas, muziejininkė Vida Kanapkienė, operos solistė, kultūros veikėja Nomeda Kazlauskaitė (Kazlaus), kino

Vilniuje atidarytas naujas verslo centras „Narbuto 5“

Vilniuje duris atvėrė naujas verslo centras „Narbuto 5“. Naujajame 4700 kv.m. pastate jau kuriasi nuomininkai – beveik visas šio pastato plotas buvo išnuomotas dar prieš oficialią statybų pabaigą. Verslo centras gali didžiuotis strategiškai patogia vieta, patrauklia architektūra, optimaliu pastato dydžiu, lanksčiu biurų išplanavimu bei pažangiomis technologijomis. Didžiausią dėmesį plėtodami „Narbuto 5“ verslo centrą vystytojai skyrė nuomininkų komfortui ir produktyvumui, pastato tvarumui bei gamtai. Verslo centro projektuotojai numatė gryno oro padavimą į vėdinimo sistemas iš atokiausios nuo automobilių stovėjimo aikštelių ar gatvių vietos, pastate pritaikyti sudėtingi maksimalų dienos šviesos naudojimą numatantys inžineriniai fasado

R. Valatka. Vargas dėl aikštės ar dėl proto?

Rimvydas Valatka Prieš pat Adventą Lietuvą užklupo vargas dėl aikštės. Vos tik paskelbta, kad konkursą dėl Lukiškių aikštės paminklo laimėjo kalnelis partizanams atminti, paaiškėjo, kad Lietuvą užklupo dar ir vargas dėl demokratijos. Tuo metu, kai antivytininkai šaukė „Vivat!“ A.Labašausko kalneliui ir demokratijai, pralaimėjimu springdami Vyčio fanai klykė, kad čia jokia ne tautos valia, o neoliberalmarksistinės paminklo komisijos užgaidos. Jei būtų laimėjęs Vytis, tą sunkiai suvokiamą ir dar sunkiau ištariamą abrakadabrą būtų kartoję pikti antivytininkai. Nes demokratinės procedūros yra sudilusio grašio nevertos, jei laimi ne tie. Bet ir tai dar buvo ne paskutinis vargas, užklupęs

Priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas

Agnė Bilotaitė Seimas  priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą. Jis nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat skatinimo ir pagalbos priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes asmenims pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Vieno įstatymo, kuris užtikrintų asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, Lietuvoje iki šiol nebuvo. Įstatymas priimtas skubos tvarka. Šį mėnesį priimti Pranešėjų apsaugos įstatymą Lietuva įsipareigojo siekdama tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Įstatymo projektą parengusios darbo grupės pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė teigė, kad šio įstatymo

Pritarė patobulintam Šilumos ūkio įstatymo projektui

Šiandien Seimo Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 20 ir 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1294 ir Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1295. Šiomis įstatymų pakeitimų nuostatomis siekiama užtikrinti skaidrią ir objektyvią šilumos gaminimo ir (ar) supirkimo procedūrą, taip pat paskatinti konkurenciją tarp prižiūrėtojų ir energijos taupymo paslaugų rinkos vystymąsi, proporcingai padalyti pastoviąsias šilumos ūkio infrastruktūros sąnaudas tarp šilumos vartotojų ir nustatyti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų

Socialdemokratų pozicija dėl „vaiko pinigų“: priemonės nepakankamos“

Eglė Samoškaitė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nuomone, valdančiosios mažumos apsisprendimas nustatyti vos 30 eurų „vaiko pinigus“ yra neišbaigtas ir nepakankamas. Į vaiką orientuota politika turėtų reikšmingiau prisidėti prie šeimos galimybių stiprinimo, nes daugeliui tėvų Lietuvoje „neįkandamas“ papildomas vaikų ugdymas ar užimtumas. Socialdemokratai norėtų, kad: • universaliai mokami „vaiko pinigai“ palaipsniui turėtų pasiekti apie 100 eurų vaikui; • būtų atsisakoma vertinimo pagal pajamas; • papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) dirbantiems tėvams nebūtų naikinamas tol, kol „vaiko pinigai“ nepasieks užsibrėžtos ribos. Ką siūlo valdančioji mažuma: • įvesti 30 eurų „vaiko pinigus“ už visus vaikus; • atsisakyti papildomo neapmokestinamojo

Į Lietuvą išvyko pirmasis Kroatijos karinių pajėgų kontingentas

iš Kroatijos Petrinja mieste įsikūrusios karinės bazės į Lietuvą išvyko pirmasis Kroatijos karinių pajėgų kontingentas, kuris prisijungs prie Vokietijos vadovaujamų NATO priešakinių pajėgų. Iškilmingoje karių palydos ceremonijoje į Kroatijos karius kreipęsis Lietuvos ambasados skyriaus vadovas Donatas Žiugžda išreiškė Lietuvos padėką Kroatijai už jos indėlį stiprinant bendros NATO valstybių erdvės saugumą bei konkrečiais darbais rodomą solidarumą su Lietuva ir kitais sąjungininkais. „Lietuva ir Kroatija yra artimos sąjungininkės susaistytos daugybės glaudaus bendradarbiavimo ryšių, o Lietuvos ir Kroatijos karių draugystė ypač sustiprėjo bendros tarnybos NATO ISAF misijos Ghoro provincijoje Afganistane metu. Lietuvoje gerai žinomi Kroatijos

Pasirašė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas

Pirmadienis, lapkričio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Vadinamasis Magnitskio įstatymas užkirs kelią atvykti į Lietuvą užsieniečiams, kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu. Iki šiol užsieniečiams buvo galima uždrausti atvykti į Lietuvą, tik jeigu jie kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pasak Prezidentės, priimdama šį įstatymą Lietuva kartu su tarptautine bendruomene sako griežtą „ne“ žmogaus teisių niekinimui, nešvariems pinigams ir teisingumo menkinimui. Įstatymo viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms yra neatsiejama teisinės valstybės dalis. Tie, kurie pamina visuotinai

Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė V. Sinkevičių ūkio ministru

Pirmadienis, lapkričio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi Ministro Pirmininko teikimą, susitiko su kandidatu į ūkio ministrus Virginijumi Sinkevičiumi ir aptarė svarbiausius šalies ekonomikos augimui reikalingus darbus. Valstybei būtina išsigryninti svarbiausius ekonomikos sektorius ir nuspręsti, kur bus skiriami didžiausi resursai ir dėmesys. Dabar Lietuva turi net 20 prioritetų aukštųjų technologijų srityse, pradedant agroinovacijomis ir baigiant statybų technologijomis, tačiau realaus proveržio nėra nė viename iš jų. Todėl svarbu nesiblaškyti ir skirti didžiausią dėmesį ten, kur Lietuva turi didžiausią potencialą, – tai gyvybės mokslai, lazeriai, finansinės technologijos. Taip pat Prezidentė akcentavo,

Seime siūlomos pataisos Kino įstatymui, kuriomis būtų įvedama neapykantos kurstymo sąvoka

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Vytautas Kernagis kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku Seime registravo pasiūlymus Kino įstatymo projektui, kuriomis būtų įvedama neapykantos kurstymo sąvoka. L. Kasčiūno teigimu, įvesti neapykantos kurstymo sąvoką reikia, kadangi šiandien kinu neretai bandoma manipuliuoti mūsų visuomenės emocijomis, palaužti piliečių pasitikėjimą valstybe, juos sukiršinti, skleidžiant melą ir dezinformaciją. Pasak Seimo narių, būtina ne tik įvesti ir apibrėžti neapykantos kurstymo sąvoką Lietuvos Respublikos kino filmo įstatyme, bet ir suteikti indeksavimo komisijai galimybę vertinti filmus pagal neapykantos

Dalyvaus pasauliniame Moterų politikos lyderių suvažiavime

Seimo valdyba komandiravo Seimo Pirmininko pavaduotoją Ireną Šiaulienę ir Seimo narę Aušrinę Armonaitę lapkričio 28 – gruodžio 1 dienomis dalyvauti kasmetiniame pasauliniame Moterų politikos lyderių forume Reikjavike (Islandijos Respublika). Pasaulinis Moterų politikos lyderių forumas yra aktyvus tarptautinis tinklas, vienijantis moteris politikes (parlamentares, Europos Sąjungos institucijų aukšto rango politikes, vyriausybių nares, meres). Šių metų forume dalyvės dalysis gerąja pasauline praktika bei diskutuos lyderystės, teisėkūros ir rezultatyvių politinių darbotvarkių sudarymo klausimais. lrs.lt, ŠIANDIEN inf.

V. Blinkevičiūtė. Katalonų referendumas ritasi iki mūsų

Katalonų referendumas įvyko ne tik pačioje Katalonijoje. Su socialinių tinklų media jis vyko ir tebevyksta visame pasaulyje. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, nuotraukos, žinutės, komentarai.

Pasaulio dėmesį katalonai gavo ne savo, o  ispanų dėka.  Tokios daugybės pasidalijimų ir komentarų tikrai neiššauktų  vien tik proga pareikšti savo nuomonę Katalonijos nepriklausomybės klausimu. Didžiausiu akibrokštu ir pasidalijimų srautu socialiniuose tinkluose  buvo susirėmimų ir susidorojimų vaizdai – visuotinis streikas ir protestų mitingai, prieš protestuojančius guminių lazdų siena  stojantys šarvuoti ispanų pareigūnai, išvedamos analogijos su F. Franko režimo vaizdais ir panašūs.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija laukia kandidatų teikimų 2018 m. stipendijai gauti. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia iki šių metų gruodžio 31 d. siūlyti kandidatus Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti. Siūlyti kandidatus teisę turi mokslininkai bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, pateikdamos šiuos dokumentus: 1. Užpildyta kandidato anketa. 2. Bent dviejų mokslininkų ir bent vienos mokslo ir studijų institucijos rekomendacijos. 3. Kandidato mokslinės ir visuomeninės veiklos aprašymas (iki 5 puslapių). 4. Kandidato mokslo darbų sąrašas ir mokslo darbų kopijos skaitmeniniuose kompaktiniuose diskuose ar kitose kompiuterinėse laikmenose PDF formatu. 5. Mokslinio tyrimo (darbo) projekto aprašymas (iki

Dėl akcizų tarifo pakeitimo vežėjai jau dairosi į kaimyninę Lenkiją

Lietuvos Vyriausybė nuo kitų metų siūlo didinti akcizų tarifą dyzeliniam kurui. Šiuo metu galiojantis tarifas nuo 330,17 eurų už 1000 litrų būtų padidintas iki 347 eurų už 1000 litrų. Dėl šio akcizų įstatymo pakeitimo vežėjai jau dairosi į kaimyninę Lenkiją, kur degalų kaina pasidarys konkurencingesnė. Penkios verslo įmones vienijančios organizacijos kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį ir Seimo komitetus dėl numatomų pokyčių. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija nepritaria numatytiems pokyčiams ir teigia,

Ministerijos raginamos didesnį dėmesį skirti iš emigracijos grįžusiems lietuviams

Lietuvos Respublikos ministerijos raginamos sudaryti sąlygas iš emigracijos grįžusiems lietuviams pradėti verslą regionuose. „Siekdami paskatinti mūsų tautiečius sugrįžti gyventi į Lietuvą, kviečiame ministerijas vieną iš savo veiklos prioritetinių sričių numatyti grįžusiems iš emigracijos žmonėms sudaryti kuo palankesnes sąlygas pradėti verslą regionuose. Tam galimybių galėtume rasti peržiūrėjus Europos Sąjungos fondų, įvairių projektų ir programų įgyvendinimo sąlygas“, – įsitikinusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymai bei šiuos metu svarstomas 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių

Dalyvaus Baltijos Asamblėjos sesijoje Taline

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Seimo delegacija dalyvaus lapkričio 9–10 d. vyksiančioje 36-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje Taline (Estijos Respublika). Trijų Baltijos valstybių parlamentarai sesijoje daugiausia dėmesio ketina skirti Europos Sąjungos išorės sienų saugumo užtikrinimo, Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais, sveikatos priežiūros ir efektyvaus išteklių, skirtų sveikatos priežiūros paslaugoms, panaudojimo klausimams. Taip pat bus svarstomi Baltijos pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje aljanso darbai. Taline posėdžiaus Baltijos Taryba, vyks Baltijos Asamblėjos Prezidiumo, komitetų posėdžiai, Baltijos Asamblėjos apdovanojimų ir medalių įteikimo ceremonijos, kiti renginiai. 23-iojoje Baltijos Taryboje bus apžvelgti šių metų rezultatai,

2017 m. Laisvės premiją siūloma skirti Nijolei Sadūnaitei

Lapkričio 8 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2017 m. Laisvės premiją skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei. Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui. 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo

2017 metais elektros vartojimas Lietuvoje bus rekordinis

Per 2017 m. 9 mėnesius galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje buvo 7,9 mlrd. kilovatvalandžių (arba 7,9 teravatvalandžių, TWh), o tai 236 mln. kilovatvalandžių (arba 0,236 teravatvalandžių) daugiau nei per ta patį 2016 metų laikotarpį. Toks augimas beveik prilygsta Lietuvos bio elektrinėse (biomasės ir biodujų elektrinėse) pagamintos elektros energijos kiekiui. Elektros vartojimas Lietuvoje auga visuose sektoriuose – gyventojai suvartojo 2 proc. daugiau elektros nei per tą patį 2016 metų laikotarpį, žemės ūkio sektorius – 2,3 proc. , paslaugų sektorius – 2,4 proc., transportas – 1,4 proc. Didžiausias vartojimo augimas – 4,4 proc.

„Western Union“ plečia veiklą Lietuvoje

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų lyderė „Western Union“ plečia veiklą Lietuvoje – ėmėsi tiesioginio savo verslo. Nuo pavasario Vilniuje turinti paslaugų centrą, šiandien atidarė pirmąjį klientų aptarnavimo padalinį. Pirmasis pavedimą prieš fotoaparatų blykstes atliko muzikantas Viktoras Diawara – savo šeimai į Malį Afrikoje. „Western Union“ veikia daugiau kaip dviejuose šimtuose šalių. Į Lietuvą atėjo prieš maždaug 7-erius metus, priviliota tuometinės Vyriausybės pinigine dotacija. Nors investicijos į šį klientų aptarnavimo padalinį, pasak kompanijos Lietuvoje vadovo, minimalios – dirbs vienas ar du žmonės, iš viso Lietuvoje bendrovė sukūrusi apie 1700 darbo vietų ir teigia toliau galvojanti apie plėtrą.      

V. Savukynas. Žvilgsnis į savo istoriją turi būti atviras

Virginijus Savukynas Žvilgsnis į savo istoriją turi būti atviras: negalima neigti faktų, tačiau negalima ir praeities vertinti pagal dabarties kurpalių. Šiandien visuomenėje užaštrėjo diskusija dėl partizanų vertinimų. Šis periodas yra labai svarbus tiek mūsų istorijoje, tiek ir mūsų savimonėje. Jei mes kalbame, kad agresijos atveju ginsimės ir priešinsimės, tai partizanų pavyzdys bus žymiai svarbesnis nei tankai ar patrankos. Visuose karuose nugali žmogaus ryžtas, pasiaukojimas, o ne technika, kad ir kokia ji svarbi būtų.Žvilgsnis į partizanus turi būti atviras. Savaime suprantama, kad reikia pripažinti, jog buvo tokių, kurie buvo susitepę žydų krauju. Buvo ir kriminalinių

Dėl Gedimino kalno būklės – konservatorių raginimas rengti skubius klausymus

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Kernagis kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Aplinkos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką dėl komitetų bendrų klausymų organizavimo. Atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą dėl Gedimino kalno būklės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jau beveik pusė metų, kaip Vyriausybė yra paskelbusi ekstremalią padėtį dėl Gedimino kalno, o per tą laiką jau įvyko dvi naujos nuošliaužos, parlamentarai kreipėsi į komitetų vadovus, prašydami artimiausiu metu imtis parlamentinės kontrolės ir organizuoti skubius bendrus klausymus dėl ekstremalios Gedimino kalno padėties. Jų nuomone. būtina kviesti

 A. Kirkutis. Svarbu mokėti ligas gydyti, bet dar svarbiau žinoti, kaip jų išvengti

Lapkričio 8 dieną, trečiadienį, Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitetis organizavo posėdį, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų viešinimo respublikos žiniasklaidoje ir su tuo susijusių problemų. Šio pakomitečio susirinkimo tikslas – aptarti sveikatos apsaugos tematikos pristatymą  šalies žiniasklaidoje ir sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklą. Pasak pakomitečio pirmininko, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario prof. Algimanto Kirkučio, šiandieninė žiniasklaida puikiai informuoja visuomenę apie ligų gydymo naujoves, tačiau to kol kas negalima pasakyti apie ligų atsiradimo priežastis ir kovą su jomis. „Mes siekiame peržiūrėti ir pakeisti vyraujančią

A. Kubilius. Lietuva turi drąsiai pasisakyti už Europos Sąjungos stiprinimą

Seimo Europos reikalų komitete vykstančių diskusijų metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius inicijavo Seimo narių specialų dokumentą (angl. Non-paper) dėl Lietuvos pozicijos ES perspektyvų klausimu. Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas teigia, jog ES vyksta intensyvi diskusija apie Bendrijos ateitį, todėl Lietuvai šioje diskusijoje svarbu identifikuoti savo aktualiausius nacionalinius interesus ir remiantis tuo suprasti svarbiausius iššūkius tolesnei Bendrijos raidai. Anot A. Kubiliaus, Lietuva turi drąsiai pasakyti, kad ji nebijo tolesnės natūralios ES konsolidacijos, nebijo, jei ES galios plėsis į tas sritis, kuriose iki šiol tokių galių nebuvo: švietimas, sveikatos apsauga,

Sparčiausias Europoje kainų augimas apkarpė Lietuvos BVP plėtrą

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2017 m. ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,4 proc. Tai – lėčiausias BVP augimo tempas šiemet (pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį BVP išaugo atitinkamai 4,2 ir 4,1 proc.). Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas komentuoja, kad „nors Statistikos departamentas dar nepateikė atskirų Lietuvos BVP komponentų dinamikos už šių metų trečiąjį ketvirtį, tačiau galima daryti prielaidą, kad labiausiai prie BVP sulėtėjimo prisidėjo tas komponentas, kuris dar visai neseniai labiausiai skatino BVP plėtrą, t.y. vartojimas.“ Lėtėjančią vidaus vartojimo plėtrą puikiai atspindi

Buvęs premjeras: „Dabar palankus metas inicijuoti laikrodžių sukinėjimo atšaukimą“

Seimo nario Algirdo Butkevičiaus manymu, dabar palankus metas Lietuvai inicijuoti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos dėl vasaros laiko pakeitimą. „Nors vasaros laiko poveikio analizė Lietuvoje parodė, kad laiko keitimas į vasaros ir žiemos žmonių sveikatai neturi reikšmingo poveikio, tačiau akivaizdu, kad tai erzina daugelį gyventojų ir sudaro jiems tam tikrų nepatogumų. „Vilmorus“ šiemet atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui. Negalime ignoruoti žmonių nuomonės – tai taip pat svarus argumentas Vyriausybei kreipiantis į Europos Komisiją atšaukti laikrodžių sukinėjimą Lietuvoje“, – sako Seimo narys Algirdas Butkevičius. Pasak

Apie  aktualius finansinius, žemės ūkio ir energetinio saugumo klausimus

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis  susitikime su Europos Komisijos nariu, atsakingu už Europos Sąjungos biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Giunteriu Otingeriu (Günther Oettinger) aptarė ES daugiametės finansinės programos, žemės ūkio finansavimo, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Astravo atominės elektrinės saugumo ir kitus klausimus. Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad ES daugiametė finansinė programa yra itin svarbi ir privalės padėti ne tik iššūkiams ES viduje ir išorėje, bet ir užtikrinti finansavimą ilgalaikiams ES prioritetams, tokiems kaip sanglauda ir žemės ūkis. Parlamento vadovas susitikime atkreipė dėmesį, kad šiais metais Lietuvos žemės ūkis dėl prastų oro sąlygų jau patyrė daugiau

LRT žurnalistas iš Barselonos: panašu, kad niekas nenori rizikuoti

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Barselonoje besilankantis LRT žurnalistas Rimvydas Paleckis sako, kad nors mieste vyksta protestų, tačiau didelės įtampos nėra. „Nėra jokios įtampos, labiau laukimas, kaip kad buvo prieš keletą savaičių, prieš mėnesį. Jie kažką padaro, tada atsitraukia. Dabar žinome, kad areštuoti keli lyderiai, ir suprantama, kad tai irgi lemia nuotaikas. Tik jaučiu, kad jau prasidėjo rinkimų kampanija, nes, matyt, kad dauguma susitaikė, kad Ispanijos valdžia vis dėlto čia turi realią galią“, – sako R. Paleckis. Pasak jo, trūksta ir daugumos, kuri išreikštų aiškų nepriklausomybės siekį.  „Akivaizdu, kad nėra tos daugumos, kuri pasisakytų,

L. Klimka. Šio mėnesio kaimo darbai daugiausiai jau po stogu

Jau turbūt prasidėjo antroji rudens pusė. Jos pradžia, aukštaičiai pasakytų, – kai palyja keletą dienų tokiu smulkiu, bet kiaurai permerkiančiu, na, tiesiog „kiauliniu“ lietumi. Rudens darganos ir šlapdribos priplos prie žemės nukritusius lapus, tik nuogos medžių šakos tiesis į dangų. Išties – koks gi lapkritis, tokiu vardu kalendoriuje įrašytas, jeigu tik vienas kitas lapelis ant medžių šakų palikęs. Pripažinkime, suklydo lietuviško kalendoriaus tėvas Laurynas Ivinskis, mėnesius rikiuodamas. O gal 1845-aisiais ruduo pasitaikė šiltesnis... Tačiau juk neimsime taisyti įprastinių dalykų; štai bemaž pusė pasaulio šio mėnesio pavadinimą kildina iš romėniškojo novemberio, reiškiančio

Laikraštis ,,ŠIANDIEN”: „Lietuvos klausimas“ 1990 metais

,,Katalonijos nepriklausomybės tarptautinė bendruomenė nepripažins,“- pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau „Esame Ispanijos sąjungininkai ir partneriai, Ispanija yra brandi demokratinė valstybė, taigi nežadame kištis į jos vidaus reikalus“, – sakė ministrė. ,,Katalonijos situacija man primena 1990 metus, kai paskelbus Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą ne tik JAV, bet ir kitos Vakarų Europos valstybių vadovai neskubėjo susitikti su Lietuvos Respublikos vadovybe. Tuomet tai buvo TSRS vidaus reikalas...“, - sakė laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ buvęs Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Rimantas Stankevičius. Kokie buvo pirmieji susitikimai su Vakarų valstybių lyderiais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę? Rimantas Stankevičius

Pagerbtas iškilių lietuvių atminimas

Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės gėlių puokštėmis pagerbtas iškilių lietuvių atminimas. Gėlės padėtos ant Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko kapų. Taip pat pagerbti Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius, Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, poetai Jonas Mačiulis-Maironis ir Justinas Marcinkevičius, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas ir pirmasis už Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. žuvęs šalies kariuomenės karininkas Antanas Juozapavičius. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienos – Vėlinių – išvakarėse padėti gėlių vainikai ir uždegtos žvakės ant laisvės kovotojų

„Doing Business 2018“: Lietuva – verslui palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke

Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2018“ Lietuva užima 16 vietą ir yra palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke tarp 190 šalių. Palyginti su 2017 metais, Lietuva pagerino savo pozicijas per 5 vietas – pernai ji buvo 21-a. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių mūsų šalis užima 6 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta). Pasaulio bankas, vertindamas šalių pažangą pagal dešimt rodiklių, pripažino, kad Lietuva per vertinamąjį laikotarpį įgyvendino teigiamas reformas keturiose srityse: statybos leidimų gavimo, prisijungimo prie elektros tinklų, smulkiųjų investuotojų apsaugos ir mokesčių mokėjimo

Europos Komisijos narys V. P. Andriukaitis pristatė Europos Komisijos 2018 m. darbo programą

Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje išklausė Europos Komisijos nario Vytenio Povilo Andriukaičio pristatymą apie Europos Komisijos 2018 m. darbo programą, kuri bus perduota svarstyti Seimo komitetams. Darbo programos svarstymas Seime ir Seimo prioritetų šios programos pagrindu nustatymas užtikrina Seimo komitetams galimybę metų eigoje išsakyti savo nuomonę svarbiausiais ES darbotvarkės klausimais. Komisijos narys atkreipė dėmesį į tai, kad kitų metų darbo programoje nurodytos ne tik svarbiausios ateinančiais metais numatomos iniciatyvos, bet ir veiksmai, siūlomi jau dabar mąstant apie 27 valstybių narių Sąjungos ateitį iki 2025 m. ir vėliau. Iš svarbiausių trumpojo laikotarpio

TS-LKD  frakcija siūlo 2019-uosius paskelbti Lietuvos Žydų metais

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kubilius ir Edmundas Pupinis siūlo 2019 m. paskelbti Lietuvos Žydų metais. „Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Po Antrojo pasaulinio karo ir jo metu išgyventų skaudžių tragedijų būtina įtvirtinti nedviprasmišką visuomenės ir valstybės santykį su Holokausto tragedija ir Lietuvos žydų bendruomene, juolab, kad pastaroji Lietuvai suteikė daug iškilių asmenybių. Siekdami parodyti pagarbą žydų bendruomenei ir kurdami artimesnę bendrystę su žydų tauta siūlome 2019 m. paskelbti Lietuvos žydų metais“, –

V. Radžvilas: panašūs dalykai buvo sovietmečiu

„Jei būsiu atleistas iš darbo, neprapulsiu, o paviešindamas savo istoriją siekiau parodyti, kad, kol dirbsiu institute, neleisiu, kad čia būtų ruošiama dirva naujiems Lietuvos grobikams“, – portalui LRT.lt teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius filosofas Vytautas Radžvilas. Skandalas dėl jo paskaitų ciklo institute buvo kilęs šių metų vasarą.  

Top