Jūs esate
Pagrindinis > Investuotojams (Puslapis 2)

Investuotojams

Naujas ŠIANDIEN numeris: Lietuvos sveikos gyvensenos guru

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN „-Gerbiamas Dainiau, kaip atrodo Jūsų įprastinė darbo diena? -Penktą valandą dieną pradedu rytine mankšta. Po dušo - radijas, naujienos, dienos reikalų sudėliojimas. Nuo 8 val. iki 18 val. įvairūs darbai, po to pramogos, bendravimas su pasauliu. 22 val. - ant šono (šypsosi). -O ar išleidžiate kada nors savo kūną atostogų? -Pačios geriausios atostogos kūnui- kai širdis valandą plaka iki 140 dūžių ir srūva prakaitas (juokiasi). Deja, tai ne kasdien pavyksta. -Pasaulį šiuo metu vargina daugybė krizių, o liberalizmo įsiūbuotos globalizmo bangos baigia nušluoti tokias visuotinas vertybes, kaip teisingumas, pareigos

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Druskininkuose – XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

www.siandien.info Druskininkų savivaldybės nuotrauka. Druskininkuose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse  galima išvysti net 27 sporto šakų varžybas. Žaidynėse  atstovaujamos ne tik gerai žinomos ir Lietuvoje populiarios sporto šakos, tokios kaip krepšinis, tinklinis ar plaukimas, bet ir ne tokie įprasti, tačiau ne ką mažiau intriguojantys ir įtraukiantys sportai.                       Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas kartu su XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizatoriais ir dalyviais išlydėjo Jungtinė Karalystės dviratininkų komandą į kelionę aplink Lietuvą. Žaidynėse - daugiau kaip 3000 dalyvių iš 24 šalių, jie rungsis net 27 sporto šakų rungtyse. Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas šeštadienį garbingus

Naujas ŠIANDIEN numeris: tikrasis tikslas – dar labiau susilpninti gamtos apsaugą

www.siandien.info „Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Nuo šių metų liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Pažiūrėkite, kas atsitiko su miškais po urėdijų reformos. Dabar vyrauja grynas pelno siekimas, paminant tiek gamtosauginius interesus, tiek prievolę visuomenei išlaikyti palankią miškų būklę. Baisu net pagalvoti, kas atsitiks su miškais po dar vienos reformos – nuo lapkričio urėdija turėtų virsti akcine bendrove. Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Respublikos prezidentas: šiandien Ukrainoje sprendžiamas visos Europos likimas

www.siandien.info lrp.lt nuotrauka Į Seimo narius šiandien  kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Savo trečiajame metiniame pranešime jis didžiausią dėmesį skyrė karo Ukrainoje ir saugumo temoms. Prezidento kalba: "Mieli Lietuvos žmonės, Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime, jau trečią kartą stoju prieš Jus, kad apžvelgčiau padėtį Lietuvoje, kaip ir mūsų šalies padėtį pasaulyje. Trečius metus iš eilės kalbėsiu apie iššūkius, kuriuos turime įveikti, kad sustiprintume Lietuvą ir užtikrintume jos saugumą bei klestėjimą. Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais. Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas “Lietuvoje beveik nėra įmonių, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija sudaro bent 25 proc. viso įmonės importo arba eksporto, ko reikalaujama, norint gauti finansinę paramą. Mūsų šalies verslas toliau patiria finansinę įtampą, kadangi Kinija sugriežtino importo reikalavimus ir dabar už kinišką produkciją iš anksto reikalauja susimokėti visą kainą. Kada buvo normali prekyba, pati Kinija, skatindama eksportą, apdrausdavo savo įmones ir paprastai reikėdavo 15-20 proc. išankstinio mokėjimo. Dabar reikalauja mokėti 100 proc. Tai atima daug pinigų ir visuomet egzistuoja rizika“. - sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų

Lietuvos žmonių dovana Ukrainai – dronas „Bayraktar“ – geras pavyzdys Vakarų šalims

www.siandien.info Lietuviai dovanos Ukrainai droną Bayraktar“. „Laisvės TV“ pranešė , kad surinko daugiau kaip 5 mln. eurų dronui „Bayraktar“ pirkti, kuris bus skirtas kovojančiai Ukrainai. Akcijos iniciatorius žurnalistas Andrius Tapinas. © Reuters / Scanpix Šiuos pinigus pavyko surinkti per pusketvirtos dienos, pinigus žadama pervesti Krašto apsaugos ministerijai, kurios atstovai vyks į Turkiją derėtis ir pasirašyti ketinimų protokolo. Ukrainiečiai jau daugiau nei tris mėnesius kovoja su į šalį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, tačiau Vakarų šalys vis dar snaudžia, neskuba jų paremti ginklais, tarsi nežinotų, kas iš

Ignas Vėgėlė atsisveikina. Advokatai išsirinko naują vadovą

www.siandien.info Naujuoju Advokatų tarybos pirmininku penktadienį Vilniuje išrinktas advokatas Mindaugas Kukaitis. Naujasis pirmininkas advokato praktika užsiima jau daugiau nei 20 metų, jis taip pat yra ir ilgametis Advokatų tarybos narys, buvęs Advokatų garbės teismo pirmininkas. Visuotinio advokatų susirinkimo dalyviai tvirtino svarbiausius Lietuvos advokatūros klausimus, slaptai balsuodami išrinko naują Advokatų tarybą, Garbės teismą, taip pat naująjį vadovą – Advokatų tarybos Pirmininką. Naujasis pirmininkas vykdys pareigas 2022–2026 metais ir pakeis dvi kadencijas Lietuvos advokatų tarybai vadovavusį prof. Igną Vėgėlę. „Advokatūros įstatai numato dviejų kadencijų limitą Advokatūros pirmininkui. Dėkoju už nuolat plaukiančius advokatų laiškus su

Naujas ŠIANDIEN numeris: lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

www.siandien.info Naujausiame „ŠIANDIEN“ numeryje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento Rimo Varkulevičiaus interviu. "Santykiai su valdžia dalykiški ir konstruktyvūs. Niekada nebuvau iš tų, kurie ją kritikuoja. Tik kartais norisi pasakyti, kad valdžia nuo Dievo. Tad skausmingi visuomenei sprendimai, matyt, gimsta už nuodėmes. Yra sričių, kuriose norisi dar didesnio efektyvumo: mokesčių politika, migracijos klausimai, regioninė politika… Norisi ir didesnio pasitikėjimo verslu. Dažnai net ir užsienio valstybių pozityvios praktikos pavyzdžiai nepadeda. Ir nieko nuostabaus, juk valdžioje nedirba patys gabiausi, kompetentingiausi specialistai. Geriausi patenka į aukščiausius postus, o sprendimų vykdymas dažnai priklauso

Naujas ŠIANDIEN numeris. Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius: „Grąžinkime jaunimą į kaimą”…

www.siandien.info Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureato, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus mintys naujausiame ŠIANDIEN numeryje: „Visados svajonės būna gražesnės ir tikslai didesni. Galvojau, kad šimtai tūkstančių po pasaulį pasklidusių tautiečių grįš į gimtinę ir jai kartu dirbsime, statysime, puošime, o atkurta privati nuosavybė neliks tik atskirų asmenų prabangai, bet tarnaus visos valstybės gerovei. Deja, viskas nukrypo truputį kitaip... Gaila, kad politinės partijos užsidarė konkurenciniuose kovos laukeliuose, retai prisimena žmones, visos tautos, netgi valstybės poreikius...Manau, kad vėlesnė valstybinė ekonominė politika kaimo atžvilgiu pasuko ne tuo keliu. Laukinė laisvoji rinka dalinai uždusino kaimą, jų

1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai galima skirti iki gegužės 4 dienos (imtinai)

www.siandien.info Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai ( įm. k. 304457800) iki gegužės 4 dienos (imtinai). Laikraščiui ŠIANDIEN , kuris saugo Lietuvos miškus, mūsų kultūrą, mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Gyventojai deklaruodami pajamas kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto pajamų mokesčio nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto. . 2022 m. skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Prašymas skirti paramą bus įvykdytas tik teisingai ir laiku pateikus pajamų mokesčio deklaraciją 1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) 2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite

Naujas ŠIANDIEN numeris. Kun. A. Toliatas: ramybės siekis – tai  lyg ėjimas lynu

www. siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje kunigo Algirdo Toliato mintys. „Suprantama, šiandienos situacijoje daug kas gali klausti: Kur yra Dievas, kai vyksta tokie baisūs dalykai?... Klaidingas įvaizdis, kad krikščionis yra pasyvus ar abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Iš tikro yra greičiau atvirkščiai, nes krikščionybė nukreipta į visuotinio gėrio skleidimą, o ne pasyvumą... Kiekvienas krikščionis turi būti veikime, kad „žodis taptų kūnu“. Kaip tas gerasis Samarietis, negalime abejingai praeiti pro kenčiantįjį, net jei jis ir nėra mūsų brolis, o kartais – netgi mums atgrasus“, – įsitikinęs dvasininkas. Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje - jau rytoj. Prenumerata -

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė. www.siandien.info Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama tarptautinė žemės ūkio paroda "Ką pasėsi...2022", surengta šių metų kovo 31 - balandžio 2 dienomis, yra didžiausia Baltijos šalyse. Tai jau gilias tradicijas turintis ir ūkininkų bei kitų agroverslo atstovų pamėgtas renginys, tikra mokslo ir verslo bendrystės kalvė. „Paroda demonstruoja, kaip keičiasi ir modernėja žemės ūkio sektorius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Didžiausias dėmesys skiriamas tiksliajai žemdirbystei, tad galima rasti visą išmanių sprendimų „paletę“: nuo patobulinimų skirtingų modelių technikoje ir įrangoje, iki dronų, skirtų taupiai ir greitai

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir dr. Algimanto Matulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidento, buvusio LR Vyriausybės ir Seimo nario straipsnis „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“. „Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas

www.siandien.info „Praeitą vakarą ir šią naktį jie toliau daužė mūsų miestus. Bombos. Raketos. Artilerija. Kulkosvaidžiai. Į taikius gyventojus. Vėl. Per gyvenamuosius kvartalus. Vėl. Mariupolis, Charkovas, Kijevas, Žitomiras ir kiti Ukrainos  mestai ir gyvenvietės. To negalima paaiškinti jokiomis žmogiškomis priežastimis. Jokia dieviška priežastimi. Kas gi dabar toliau, jei dabar – Babij Jaras? Kokie gi dar kariniai objektai grasina Rusijai? Kokios dar „NATO bazės“? Sofijos soboras? Lavra? Šv. Andriejaus cerkvė? Apie ką jie ten besvajotų – teinie po velnių! Nes su mumis – DIEVAS!“ .Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje jau rytoj. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas”

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Ar vėl turime išeiti į Baltijos kelią”

www.siandien.info  „Šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikoje yra tokie žodžiai: (..) prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą (…). Kur mus veda Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šios priesaikos akivaizdoje? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus? Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę

Nuo 2022 metų pradžios minimali mėnesinė alga didėja iki 730 eurų

Darbo užmokestis 2022 metais: ką svarbu žinoti dirbantiesiems? www. siandien.info 2022 metais rekordiškai, beveik 14 proc., didės minimali mėnesinė alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kils bent 100 eurų. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis šalies darbo užmokestis didės daugiau kaip 9 procentais. „Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančiųjų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai. Tikimės, kad kartu planuojami pokyčiai šalies užimtumo sistemoje, paskatins šiuo metu darbo neturinčius žmones sugrįžti į darbo rinką“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Reikšmingas minimalios mėnesinės algos padidėjimas Nuo

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių”

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris:mes iki šiol neturime lietuvių tautos ateities programos

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „2006 metais estai priėmė savo Konstituciją (kaip aukštesnį už Briuselio teisę dokumentą). Jos preambulėje įrašyta: „Valstybė turi užtikrinti ne tik visuotinę gerovę, bet ir estų tautos išlikimą amžiams“ (!). Manau, kad toks teiginys daugeliui mūsų politikų (tarp jų ir aukščiausio rango) skamba vos ne kaip šventvagystė, kaip atviras spjūvis Briuselio link… Bet va, estai nežino emigracijos ir jų jaunimas pirmiausia laiko save savo šalies piliečiais. Tuo tarpu mūsų valstybinės elgsenos ir jaunosios kartos ugdymas sukamas bene viena aiškesne kryptimi – Briuselio, Europos Sąjungos

Užsiprenumeruokite laikraštį ŠIANDIEN 2021 metams

Šiandien paskambino Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Sako, norėjau Vilkaviškyje nusipirkti naujausią ŠIANDIEN numerį, o radau tik tą, kuriame rašo apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Suprantu gerbiamą Juozą. Tikiesi perskaityti savo interviu, o nusiperki laikraštį, kuriame politinio oponento mintys ir pasiūlymai. Ką daryti, kad nesugadintum nuotaikos iš pačio ryto ir nereikėtų pirkti laikraščio? Išeitis - labai paprasta, tiesiog reikia jį užsiprenumeruoti. Kaip trumpai pristatyti laikraštį ŠIANDIEN? Akademikas Romualdas Grigas sako, kad laikraštis ŠIANDIEN buria savo skaitytojus į dvasinę bendriją, kuri vadinama Tauta. Tokiam teiginiui

Vyriausybė nusprendė nuo trečiadienio sugriežtinti karantiną

www.siandien.info Vyriausybė nusprendė nuo trečiadienio Lietuvoje sugriežtinti karantiną: bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių ir vaistines, apribojamas žmonių išvykimas iš namų be svarbios priežasties. Vienų namų gyventojams bus leidžiama išvykti pasivaikščioti atvirose vietovėse savivaldybės ribose, nesusitinkant su kitais žmonėmis. Vilnius. Gintauto Kniukštos nuotr. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2849 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 756 iš jų registruoti Vilniaus, 550 Kauno, 327 Šiaulių, 310 Klaipėdos, 288 Panevėžio, 188 Alytaus. Dar 116 infekcijos atvejų patvirtinta Telšių, 108 Utenos, 97 Marijampolės ir 89 Tauragės apskrityse. 20 atvejų kol

Prekyboje – naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Nuoširdžiai kviečiame užsiprenumeruoti Lietuvos laikraštį ŠIANDIEN 2021 metams

„Tikiu, būtent šie trys žingsniai mus suvienys. Nežinomybės įtampą pakeis susikaupimas ir koncentracija bendram veikimui. Sugrįš tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba. Nustosime vieni kitus kaltinti, pasieksime saugų krantą ir galėsime ramiau visi planuoti savo gyvenimus. Neabejoju, susitelkimo jausmas mums padės”, - tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, atsakydamas į laikraščio ŠIANDIEN klausimus. Rytoj prekyboje – naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Nuoširdžiai kviečiu užsiprenumeruoti Lietuvos laikraštį ŠIANDIEN 2021 metams. Jau ketvirti metai mūsų leidinio puslapiuose randasi vietos paprastų žmonių portretams, jauniesiems talentams, mūsų tautos istorijai, gamtai, kultūrai,

Seime prisiekė XVIII Vyriausybės ministrai

www.siandien.info, lrs.lt Šiandien Seime patvirtinus Vyriausybės programą prisiekė XVIII Vyriausybės ministrai: Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kultūros ministras Simonas Kairys, energetikos ministras Dainius Kreivys, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, susisiekimo ministras Marius Skuodis ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka Priesaikas

Teiks paskolas žemės ūkiui su valstybės garantija

Pranešimas spaudai Bankas „Luminor“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su nacionaline plėtros įstaiga Žemės ūkio paskolų garantijų fondas ir pradeda teikti paskolas nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam žemės ūkiui ir žuvininkystės verslui. Iš viso šiai finansinei priemonei įgyvendinti valstybė skyrė 40 mln. eurų. Gintauto Kniukštos nuotrauka Bankas prisidės įgyvendinant priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Ši finansinė priemonė taikoma smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, kurios pernai sėkmingai vykdė savo veiklą, tačiau turi sunkumų dėl COVID-19 protrūkio. Lengvatinės

Prezidentas trečiadienį dirbs Kazlų Rūdoje, patarėjai susitiks su IKEA Industries“ atstovais

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, vasario 26 d., dirbs Marijampolės regione, kur susitiks su apskrities merais, vietos bendruomenių atstovais. lrp.lt nuotr. Tai trečias kartas, kai Prezidentas ir jo komanda dirbs regione. Prezidentas Kazlų Rūdos savivaldybėje susitiks su Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių merais. Bus aptarti ir visam regionui, ir atskiroms savivaldybėms aktualūs klausimai. Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjai susitiks su nevyriausybinių organizacijų atstovais ir savivaldybių darbuotojais bei aptars socialinės piniginės paramos ir socialinių paslaugų sistemos savivaldybėse situaciją bei iššūkius. Numatytas atskiras šios grupės patarėjų

Užsieniečių teisė įsigyti žemės Lietuvoje

Aušrinė Lisauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokie užsienio subjektai gali Lietuvoje įsigyti žemės. Lietuvos kaimas. Gintauto kniukštos nuotrauka. NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas). Juridiniai asmenys. Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Konstitucinio

Laikraštis ‘ŠIANDIEN”.Geidžiamiausias investuotojas Lietuvoje

Saulius LAPĖNAS Jurbarko rajono mero pavaduotojas Bendrauju su potencialiais investuotojais iš Skandinavijos, Vokietijos ir kitų ES šalių. Neapleidžia įspūdis, kad vyraujanti nuomonė Lietuvoje apie investuotojus neatitinka realybės. To pasekmė pasireiškia tuo, kad bet kokie svarstymai baigiasi beprasme magiška fraze „reikia pritraukti investuotojus“. Tačiau kiek bekartotum žodį „šokoladas“, burnoje nuo to saldžiau nebus. Investuotojas ne mitinė būtybė iš kitos galaktikos, kuri atlekia ištarus burtažodį „reikia pritraukti investuotojus“. Svarbiausia, kad nesupratus ko nori investuotojas, jo neįmanoma pritraukti. Kaip supranta investuotojo portretą Seimo nariai, valdžioje esantys politikai, žinomi ekonomistai ir patys potencialūs investuotojai. Man asmeniškai nėra abejonių, kad

Davė startą programai „Work in Lithuania”

verslaspolitika.lt, Prezidentės spaudos tarnybos pranešimas Neseniai iniciatyvą „Rinkis Lietuvą“ paskelbusi šalies vadovė ypatingą dėmesį skiria į Lietuvą grįžtantiems mūsų šalies piliečiams. Startuojančios programos „Work in Lithuania“ tikslas – skatinti užsienyje gyvenančius lietuvius karjeros siekti savo gimtinėje.  Šioje informacinėje platfarmoje bus visa informacija apie įsidarbinimo galimybes Lietuvoje, darbo sąlygas ir perspektyvas. Nepaisant to, kad atlyginimai šalyje auga, o ekonominė situacija kasmet vis gerėja, Lietuva vis dar stipriai pralaimi konkurencinę kovą pritraukdama ir išlaikydama talentingus žmones. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame tyrime pagal talentų pritraukimą mūsų šalis užėmė 117, o pagal jų išlaikymą – tik

Vokiečiai Lietuvai bruka prastesnius maisto produktus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Loretos Mačytės, yra tas, kad Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoj pigaus palmių aliejaus bulvių traškučiams skrudinti – saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtis smulkiu šriftu ant pakuočių. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatydamas tyrimą, atskleidusį žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėties

Diskusijų festivalis„Būtent!“

Lietuvos lyderystė pasaulyje, tarptautinis konkurencingumas, žmonių gerovės kūrimas pačioje valstybėje bei daugelis kitų aktualių klausimų aptarti pirmąkart Lietuvoje surengtose diskusijų dienose Birštone. Savo įžvalgomis, ką ir kaip galima būtų pakeisti, dvi dienas dalinosi žinomi įvairių sričių Lietuvos ir užsienio ekspertai, politikai, verslininkai. Ilgametes tradicijas turintis diskusijų forumas Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių. Kaip Lietuvą paversti gerovės valstybe, iš kurios nebėgtų baigęs aukštąsias ar įgijęs profesijas jaunimas, kaip į regionus pritraukti investicijas, kad mažėtų socialinė atskirtis, kokią atsakomybę privalo priimti valstybė, kad visuomenė būtų laiminga ir kaip

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį MA+: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu. 80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas. Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį, šiandien darbo rinką pasiekiančiam jaunimui

Naujos galimybės tvariosios energetikos projektams gauti investicijų

Agentūra 1323  pranešė, kad „InnoEnergy”, kuri šiuo metu Lietuvoje organizuoja PowerUp! konkursą pradedantiesiems verslininkams ir startuoliams, siekiantiems įgyvendinti tvariosios energetikos sprendimus, skelbia dar vieną iniciatyvą jau veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. Startuoja 2017 m. investicijų etapas novatoriškiems projektams, kuriais siekiama skatinti tvariąją energetiką ir į rinką įvesti perspektyvius produktus ar paslaugas. „InnoEnergy“ žada iki 5 milijonų eurų siekiančias investicijas, taip pat dalinimąsi savo tarptautinės rinkos žiniomis, turimu klientų tinklu ir galimu bendradarbiavimu su 160 partnerių Europoje. Įmonės kviečiamos pildyti paraiškas iki 2017 m. spalio 23 d. Pirmaujanti Europoje tvariosios energetikos kompanija „InnoEnergy“ kviečia pildyti

Užsieniečiai renkasi studijas KTU: sulaukta 30 proc. daugiau prašymų

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas Rugpjūčio 3 d. baigėsi antrasis bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas etapas, po kurio paaiškėjo, kad studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė dar 676 stojantieji. Paraleliai vyksta ir institucinis užsienio šalių piliečių priėmimas į visų pakopų studijų programas. Šiemet Kauno technologijos universitete (KTU) jau sulaukta daugiau nei 800 paraiškų, o tai yra beveik 30 proc. daugiau, lyginant su praėjusiais metais. Populiariausios programos užsienio piliečių tarpe: Mechanikos inžinerijos, Mechatronikos, Informatikos bakalauro, Architektūros vientisosios studijos bei Tarptautinio verslo, Pramonės inžinerijos ir vadybos, Apskaitos ir audito, Informatikos, Transporto

Lietuviai, lyginant su kaimynais, geriausiai vertina savo verslumą ir verslininkus

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją (76 proc.), latviai – kad svarbiausia yra žinios (73 proc.), o estams svarbiausia idėja ir žinios (79 proc.). Tai rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Baltijos šalių gyventojų verslumo tyrimas. „Visose trijose Baltijos šalyse žinios, idėja ir santaupos yra vertinamos kaip trys svarbiausi dalykai norint pradėti verslą. Bendrame kontekste labiausiai išsiskiria estai, aukščiausiai įvertindami žinių ir idėjų svarbą verslo startui. Tai, iš tiesų, ir yra pamatas verslui pradėti, o toks estų pasirinkimas greičiausiai rodo, kad šalyje švietimui

Top