Jūs esate
Pagrindinis > Politika (Puslapis 19)

Politika

Ministrą sužavėjo Alytaus rajono savivaldybės pagalba žmonėms

Alytaus rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Savivaldybė sulaukė pagyrų už socialinių problemų sprendimą. Ministras liko sužavėtas savivaldybės teikiama pagalba priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims, asmens higienos paslaugomis ir kitomis socialinėmis iniciatyvomis. Vizitas – pažintinis Ministras pažymėjo, kad Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas pirmasis meras, kuris socialinius klausimus pristatė pats, o ne specialistai. „Tai rodo jūsų santykį į socialinius klausimus. Tada ir specialistai, ir darbuotojai jaučiasi kitaip, kai meras išmano dalykus“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis. Ministras sakė, kad lankymasis savivaldybėse yra pažintinis, tačiau išvažiuoja iš

V. Adamkaus vardo konferencija

V. Adamkaus vardo konferencijoje spręsis Vidurio–Rytų Europos šalių lyderystės atkūrimo klausimas. Rugpjūčio 22 dieną, Juodojo kaspino metinių išvakarėse, Vilniaus universitete vyks aukšto lygio prezidento Valdo Adamkaus vardo tarptautinė konferencija „Regioninės lyderystės atkūrimas“. Kaip teigiama Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pranešime, konferencijos globėjas ir dalyvis prezidentas V. Adamkus pažymi, kad šiandien Europai ir pasauliui kylančių iššūkių akivaizdoje reikalinga naujos kokybės lyderystė užsienio politikoje, kuri privalo prasidėti pirmiausia regione. Pasak V. Adamkaus, su artimiausiais kaimynais privalome išbristi iš nepasitikėjimo ir senų nuoskaudų eskalavimo lygmens ir inicijuoti strateginį dialogą apie sprendimus, sustiprinančius ne tik

Laiškai Rusijos bei kitų šalių ambasadoriams klibina parlamentinio komiteto vadovo kėdę

Reaguodami į Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako bandymą užmegzti ryšius su Rusijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis, parlamentarai Žygimantas Pavilionis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami įvertinti susidariusią padėtį. Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad V. Bakas 2011-aisiais siuntė laiškus Rusijos bei kitų šalių ambasadoriams. Juose V. Bakas, kaip tuometinis Nacionalinio pareigūnų profesinio sąjungų susivienijimo vadovas, prašė padėti užmegzti ryšius su tose valstybėse veikiančiomis teisėsaugos profsąjungomis. Vieno iš Lietuvos portalų paskelbtame pokalbyje V. Bakas taip pat užsimena apie skambučius ir susitikimus

Šalies vadovė: Korėjos Respublika vertinama kaip artima ir svarbi Lietuvos bei Europos partnerė

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Korėjos Respublikos Prezidentą Moon Jae-in šalies nacionalinės šventės – Išsilaisvinimo dienos – proga. Pasak šalies vadovės, Korėjos Respublika vertinama kaip artima ir svarbi Lietuvos ir Europos partnerė, su kuria sieja bendros vertybės ir su kuria užtikrintai stiprinamas tiek politinis, tiek ekonominis dialogas. Sveikinime linkima, kad augantis bendradarbiavimas visose srityse padėtų užtikrinti abiejų šalių piliečių interesų gynybą, žmonių klestėjimą ir saugumą. Prezidentė išreiškė įsitikinimą, kad Lietuva ir Korėja išliks bendramintėmis, vienodai vertinančiomis šiandieninius iššūkius ir įvairiopas grėsmes bei remiančiomis viena kitą.

Viena iš nesutarimo koalicijoje priežasčių – kairiosios politikos trūkumas?

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, koalicijos partnerių kritikuojamas dėl kairiosios politikos trūkumo, tvirtina, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės spendimas „vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“. Tačiau, kaip pažymi ekonomistas Tadas Povilauskas, ne visi į minėtus mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų įtraukti finansiniai instrumentai yra priskirtini socialinės atskirties mažinimui. Be to, kaip teigia ir jis, ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tolesniam jų tvarumui stinga finansinio pagrindo. Netylant kalboms apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, partijos primininko pavaduotoja Rasa Budbergytė

NATO demonstruoja vienybę, ryžtą ir pasirengimą atremti bet kokią grėsmę Aljanso teritorijai bei žmonėms

(Rukla, Jonavos raj.) Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Nyderlandų Ministru Pirmininku Marku Rutte. Po dvišalio susitiko Prezidentė su Olandijos premjeru aplankė NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius olandų karius. Šalies vadovė pabrėžė, jog antras didžiausias investuotojas Lietuvoje Nyderlandai šiandien yra ir vienas pagrindinių mūsų saugumo partnerių. Šiuo metu tarnybą Vokietijos vadovaujame NATO batalione atlieka 250 Olandijos karių, kurie į Lietuvą atvyko su savo pėstininkų kovos mašinomis, šarvuočiais ir kita technika. Prezidentės teigimu, ES ir NATO rytiniame pasienyje tvyrant geopolitinei įtampai, Rusijai rengiantis plataus masto ir prieš Vakarus nukreiptoms puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad

Pradedamos jungti biudžetinių įstaigų bendrosios funkcijos

Vyriausybė nusprendė pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas. Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės teigimu, daugeliu atveju valstybės institucijų veikla neefektyvi, funkcijos dubliuojamos, orientuojamasi į procesą, ne į rezultatą, todėl neišvengiamai būtina reformuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių. Visose biudžetinėse įstaigose šių funkcijų paskirtis yra tokia pati, tačiau jos valdomos ir atliekamos skirtingais būdais, pasitelkus atskiras informacines sistemas. Dėl šios priežasties valstybės lėšos naudojamos nepakankamai racionaliai, funkcijos atliekamos neefektyviai, veiklos neretai dubliuojamos. „Buhalterinę apskaitą ir personalo administravimo funkcijas skirtingais lygiais yra

R. Valatka. Aušros Vartai ant Lenkijos pasų? Kaip turėtume reaguoti?

Rimvydas Valatka, politikos apžvalgininkas, Kovo 11 -osios Akto signataras Pats vasaros įkarštis. Iškankinti du vasaros mėnesius trukusių rudeniškų orų ir lietaus lietuviai išleido ilgai lauktą valstiečių pono Karbauskio partinį organą „Iškėlus varpą“ ir išrūko į Palangą ilsėtis. Tik mūsų kaimynai lenkai toliau vargsta prie kompų. Paraginti Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos jie dieną naktį balsuoja už tai, kad ant kiekvieno lenko paso puikuotųsi Vilniaus Ostra Brama. Užtikrintai pirmauja Ostra Brama, ir tai kai kuriuos lenkus džiugina labiau nei jų atletų startai pasaulio lengvosios atletikos čempionate. Aušros Vartai ant Lenkijos paso? Kaip turėtume

Siūlo įteisinti Lietuvio pasą

Seimo nariai, Lietuvio paso įstatymo bendraautoriai, yra įsitikinę, kad siekiant padėti lietuvių kilmės asmenims ir visiems pilietybę praradusiems piliečiams išsaugoti ryšį su Lietuva, su jos švietimo sistema ir, kiek tai įmanoma, su visu šalies gyvenimu, reikalinga ieškoti protingo kompromiso, kuris ir simboliniame, ir piliečio teisių lygmenyje padėtų suderinti skirtingus išeivių, gyvenančiųjų Lietuvoje interesus ir įsakmias Konstitucijos nuostatas. Eugenijus Jovaiša, Juozas Bernatonis, Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis, Arūnas Gumuliauskas užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises,

I. Šimonytė: ,,Nekurkime iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą”

.Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“. Lrt.lt Žurnalistės Mildos Vilikanskytės pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Ingrida Šimonyte ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda. – Lietuvos banko valdybos primininkas Vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką pavadino gera įžanga, nes kol kas ji nesprendžia esminių problemų. Pone Nausėda, kaip jūs vertinate šiandien pristatytą mokesčių planą? G.Nausėda: Jei sakoma, kad čia įžanga, baugina tas niekada nesibaigiantis procesas. Galima suprasti, kad reforma bus kažkada vėliau. Reiškia, mūsų verslas turi būti pasiruošęs ir 2019, ir 2020 metais kažko laukti. Klausimas – ko laukti

Liūdnos mintys stebint JAV politiką

Mykolas Drunga. Liūdnos mintys stebint JAV politiką Amerikos, iš dalies ir Europos, spaudoje tarp vasaros griaustinių, liūčių ir sausrų vyrauja tema – o kas bus su JAV Respublikonų partija ir jos į prezidentus iškeltu Donaldu Trumpu? Ar jis ištvers iki kadencijos pabaigos? Štai du komentarai – ir būtent iš dviejų jam mažiausiai priešiškų, taigi konservatyvių, žurnalistų. Kol kas „Donaldas Trumpas ir jo kritikai puldinėja vienas kitą, nesusitelkdami į vienintelį dalyką, kuris svarbiausias: tai Jungtinių Amerikos Valstijų gerovė“, – rašė istorikas Victoras Davisas Hansonas nuosaikių konservatorių žurnale „National Review“. „Amerikos politinė sistema dar niekada

Socialdemokratai nesutaria dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Vyksta Lietuvos socialdemokratų partijos skyrių apklausa dėl valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos Prezidiumas yra paprašęs iki rugsėjo 20 d. pateikti skyrių nuomonę. Po to bus šaukiama partijos Taryba, kuri priims galutinį sprendimą dėl valdančiosios koalicijos. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai išsakė argumentus „už“ arba „prieš“ koaliciją, tačiau sutarė laukti skyrių ir Tarybos sprendimo. „Bendra nuomonė yra tokia, kad pagal galiojantį partijos Tarybos sprendimą partija yra koalicijoje. Frakcija negali priimti savo sprendimų – būti koalicijoje ar nebūti. Kaip Taryba pernai įgaliojo pasirašyti koalicijos sutartį, taip dabar Taryba irgi priims

TALKA: piliečių diskriminacijos išvengti leidžia tik „latviškasis“ asmenvardžių rašybos pasuose variantas

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už valstybinę kalbą“ (toliau – TALKA) prieš dvejus metus surinko daugiau kaip 69000 piliečių parašų ir įstatymo nustatyta tvarka pateikė Seimui svarstyti kompromisinį projektą, siūlantį asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti paso papildomų įrašų skyriuje (latvišką variantą). Šiuo metu visi įrašai asmens dokumentuose daromi tik valstybine kalba, bet jau daug metų Lietuva spaudžiama įteisinti galimybę iš viso atsisakyti įrašo valstybine kalba. Aptarusi politinę situaciją ir Seime svarstomus projektus, TALKA vieningai nutarė, kad toliau remia savo pateiktą latviškąjį variantą“, nes kitos Seime užregistruotos alternatyvos diskriminuotų Lietuvos piliečius. TALKOS teigimu, Seime užregistruoti

Mažiau specialistų žemės ūkio sektoriuje. Ar tikrai to reikia Lietuvai?

Laura Žemaitienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Simbolinis sutapimas, kad tuo pačiu metu, kai šalies žemdirbiai laukuose pradeda šiųmetę javapjūtę, savajam „grūdų“ derliui, t.y. būsimiesiems pirmakursiams duris atvėrė ir žemės ūkio sektoriui specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – čia šią savaitę vyksta pirmasis su pakviestaisiais mokytis studijų sutarčių pasirašymo turas. Tačiau kartu faktas ir tai, kad po kelerių metų šalies agroverslo sektorius neišvengiamai pajus intelektinio potencialo duobę, nes šiemet iš viso ASU pirmakursių lietuvių bus mažiau nei ankstesniais metais dėl nepaskirto Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) finansavimo žemės ūkio studijoms ir smarkiai sumažėjusio mokančiųjų

Rimvydas  Valatka. Ilsėkis ramybėje, Lietuva!

Rimvydas Valatka Kuo yra gera liepos 26-oji? Tai yra diena, kai galite pailsėti. Bet svarbiausia, kad ir vakar tokia pat gera diena buvo, kai galėjote ramiai ilsėtis. Ir užvakar. Ir rytoj bus tokia pat gera diena ilsėtis. Ir poryt. Ir šitaip gerai Lietuvoje jau bus ant visados. Lietuva – ne Lenkija, kur pilietinė visuomenė skambina varpais, kokios dar atostogos, kai Konstitucijai – pavojus. Šimtai tūkstančių lenkų dieną naktį miestuose protestuoja prieš jų laisvės suvaržymus ir Seimo daugumos pasikėsinimą į teisinės valstybės pamatus. Kiek žmonių Lietuvoje per patį vidurvasarį ateitų prie Seimo ir Prezidentūros

Lietuvą pamėgo kinai

Žemės ūkio ministerija džiaugiasi stabiliais ir vis intensyvėjančiais dvišaliais santykiais su Kinija bei atskiromis jos provincijomis. Ministerijoje lankėsi jau trijų šios šalies provincijų delegacijos, o šią savaitę viešėjo svečiai iš Henanio provincijos. Kinija yra viena iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės eksporto rinkų, kuri vertinama kaip ilgalaikė ir patikima prekybos partnerė. „Siekiame ir toliau gilinti prekybinius ir ekonominius santykius su Jūsų šalimi, ypač pieno ir mėsos produktų srityje. Tikimės, kad galėsime išplėsti savo eksportuojamų produktų sąrašą“, – susitikimo metu su Kinijos liaudies politinės patariamosios konferencijos Henanio provincijos komiteto vicepirmininko Jin Kewen vadovaujama

Klausimas premjerui : Ar policija privalo apsaugoti Seimo narį nuo žurnalistų?

Po atostogų grįžęs premjeras Saulius Skvernelis Seime lrytas.lt trumpai pakomentavo, kaip vertina jo atostogų metu kilusį skandalą, kuomet Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui ir buvusiai parlamentarei Gretai Kildišienei lankantis viešųjų ryšių agentūroje „PR Service / Edelman Affiliate“ į konfliktą su žurnalistais įsivėlė ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės Jonsson patarėjas Linas Kontrimas. S.Skverneliui abejonių sukėlė L.Kontrimo elgesys su žurnalistais. Apie tai, kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija, S.Skvernelis sakė: „Reikia žiūrėti, kas ten kvietė ir ko kvietė. Policija turi svarbesnių darbų ir reikia žiūrėti, koks buvo pranešimas. Jei buvo pranešta, kad

Derybose dėl bendros žemės ūkio politikos ateities – stiprus šešių valstybių balsas

Šią savaitę Briuselyje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Vyšegrado grupės šalių – Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos – žemės ūkio ministrai. Šių šalių požiūris į ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2020 m. buvo įtvirtintas bendroje deklaracijoje, kurios pasirašymą inicijavo Lietuva. „Šis susitikimas labai svarbus įsibėgėjant parengiamosioms diskusijoms dėl BŽŪP ateities. Savo nuomonę šiuo klausimu jau yra pareiškę Europos Komisijos (EK) vykdytų viešųjų konsultacijų dalyviai. EK taip pat inicijuoja diskusijas dėl ES finansų, įskaitant ir BŽŪP finansavimo perspektyvas, ir yra jau pateikusi savo nuomonę šia tema“, – pradėdamas ministrų diskusiją sakė

Briuselis bando užkirsti kelius Lenkijos nuslydimui autoritarinės valstybės link

Lenkija dar neprarasta?Šįkart užsienio spaudos komentaruose viena vyraujančių temų yra poslinkiai Lenkijoje. Joje, pasak itin būdingo požiūrio, „demokratija – pavojuje“, nes „per mažiau nei dvejus metus Varšuvos vyriausybė sugebėjo sistemingai sugriauti šalies modernizavimo pasiekimus“. Tai ne vien Madrido kairiųjų dienraščio „Pais“ nuomonė. „Kokia vis dėlto užnuodyta Lenkijoje atmosfera, – rašė Lidvigshafeno prie Reino laikraštis „Rheinpfalz“, – rodo tai, kaip partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, artėjant antrai valandai nakties, Seime šturmavo podiumą ir leido laisvai išlsilieti susikaupusiems savo jausmams. Ogi, jo žodžiais, opozicijoje pilna išdavikų, žudikų, šunsnukių. Tai toks neapykantos

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį stebina G. Palucko pareiškimai, socialdemokratų ministras išsako savo nuomonę

Naisiuose po  partijos tarybos posėdžio Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad bus klausiama skyrių nuomonės dėl valdančiosios koalicijos su socialdemokratais. Tačiau R. Karbauskis pabrėžia, jog su socialdemokratų frakcija Seime bendradarbiaujama konstruktyviai, o socdemų lyderio Gintauto Palucko kritiška nuomonė dėl koalicijos su „valstiečiais“ neatspindi nuotaikų socialdemokratų frakcijoje. „Nereikėtų šnekėti apie santykių gerinimą, tiesiog yra darbinis režimas. Kad partijos pirmininkas pasisako taip, kaip jis pasisako... Kartais atrodo, kad jis šneka ne tai, ką galvoja frakcija. [...] Kai su frakcija šnekame apie tai, ką darysime rudenį ir kodėl tai yra labai

Lietuvos lenkų rinkimų akcija: apklausos neatspindi visų gyventojų nuomonės

Renata Sobieska, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga Apklausas atliekančios bendrovės Lietuvoje dažnai sumažina tikruosius LLRA-KŠS populiarumą atspindinčius rezultatus. Taip yra dėl ypatumų atliekant tyrimus regionuose bei tam tikro asmenų bei įstaigų, užsakančių tyrimus, nusistatymo. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą LLRA-KŠS sulaukė 5,8 proc. rinkėjų palaikymo, nors apklausas atliekančios bendrovės prognozavo vos 3-4 proc. palaikymą. Naujausios apklausos duomenimis, jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sulauktų 8,1 proc. rinkėjų palaikymo. LLRA-KŠS yra tarp 6 populiariausių partijų šalyje ir išlaiko stabilią balsuojančiųjų paramą. Apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio

D.Kepenis. Ginče tarp aplinkosaugos ir naudotų automobilių importuotojų reikia ieškoti kompromiso

Dainius  Kepenis, Seimo narys Šių metų liepą pradėjus taikyti 2016 metais aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintą tvarką kyla ginčas dėl galimai perteklinių ir griežtų Europos Sąjungos teisės aplinkosaugos principų aiškinimo Lietuvoje. Inicijuoju diskusiją tarp aplinkos apsaugos specialistų ir naudotų automobilių importuotojų verslo atstovų ir kviečiu ieškoti kompromiso. Kiekvieną mėnesį vien per Klaipėdos uostą į Lietuvą įvežama daugiau nei pusė tūkstančio naudotų automobilių iš JAV ir kitų šalių. Šie automobiliai remontuojami, tvarkomi ir parduodami Lietuvoje arba eksportuojami į kaimynines valstybes – tai didelė Lietuvos automobilių verslo šaka, kurioje dirba tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Pastarosiomis savaitėmis

„Reikia mažinti ne tik skurdą, bet ir nelygybę“

Tomas Tomilinas,  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Lietuva yra prasčiausia visoje Europos Sąjungoje pagal pastangas sumažinti turtinę nelygybę ir tas vertinimas suteiktas sisteminėms mūsų mokestinės, švietimo, sveikatos, socialinės ir darbo rinkos politikos sprendimams, suformuotiems dešimtmečiais. Gera žinia yra tai, kad turtinė nelygybė tapo ne tik ekspertų, vertinančių mus, žodyno dalimi, bet ir mūsų pačių viešojo diskurso esmine tema. Mes pagaliau suvokiame, kad reikia mažinti ne tik skurdą, bet ir nelygybę. Skurdo mažinimui turime sukūrę Piniginės socialinės paramos sistemą, kuri nemažina nelygybės, o tik gesina gaisrą. Ji remiasi griežta pajamų testavimo

D.Trumpas per rinkimus švaistėsi pažadais, tačiau nesugeba jų paversti realybe

l.rytas.lt Prieštaringai vertinamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo poste jau šešis mėnesius, tačiau jis beveik nieko nepasiekė. Amerikos vadovo pirmojo pusmečio įvertinamai labai neigiami, jis klimspta vis giliau į Rusijos skandalą ir nesugeba pildyti esminių rinkimų pažadų. D.Trumpo bėdos atsispindi jo populiarume: jo reitingas toliau smunka, o anot naujausios apklausos, jį remia vos 36 proc. amerikiečių, rašo CNN. Be to, D.Trumpas po šešių mėnesių prezidento poste neturi kuo girtis: jo ketinimai pertvarkyti šalies sveikatos apsaugos sistemą užstrigo, mokesčių reformos tėra tolima svajonė, o išsvajotos sienos su Meksika statybos net nepajudėjo iš vietos.

,,Man gaila, kad mes susirenkame kalbėtis tokiomis temomis, kai valstybėje yra daug daugiau svarbių klausimų”

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Kaip suprasti pastarojo meto Ramūno Karbauskio nuotykius ir viešus pasisakymus? Kaip įtakingiausi „valstiečių“ frakcijos nariai vertina savo vado žygius? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūno pavaduotoju Virginijumi Sinkevičiumi ir frakcijos nariu Povilu Urbšiu. – Pone Sinkevičiau, kaip jūs vertinate pastarojo meto viešą turinį, susijusį su ponia Kildišiene ir Ramūnu Karbauskiu? V. Sinkevičius: Pirmiausiai, aš norėčiau atskirti du dalykus. Labai daug kalbama yra apie G. Kildišienės knygą. Nei frakcija, nei partija nėra susijusi su knyga. Pirmininkas tvirtina,

Orkestras pasikeitė, dainelės liko tos pačios

Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga Neretai tenka girdėti, kad 2016 m. Seimo rinkimuose laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į LR Vyriausybę atvedė „profesionalus“, tačiau bendravimo kultūra plėtojant socialinį dialogą niekuo nesiskiria nuo prieš tai buvusių vyriausybių. Visi su Lietuvos švietimo sistema susiję klausimai sprendžiami už uždarų durų, dažniausiai vasarą, kai dauguma pedagogų atostogauja, apskritai net nebandoma slėpti, kad švietimo darbuotojų atstovai „profesionalų“ kabinetuose yra nepageidaujami. 2017 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė raštą dėl įsakymo projekto „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2010 M.

Žmogaus teisių gynėjų ir akademikų sąjungos išplatino pranešimą dėl V. Radžvilo

Lietuvos žmogaus teisių organizacijų, Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) išplatino pareiškimą dėl prof. Vytauto Radžvilo diskriminavimo pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu: ,,2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Europos studijų magistro programos pirmojo kurso studentų grupė (I. Galkytė. Ž. Damošius P. Palaikytė, S. Žukauskaitė, J. Albertavičienė, J. Ražanaitė, T. Pipiras, I. Miklaševskaja, M. Glinskytė) pateikė TSPMI administracijai prašymą pakeisti prof. V. Radžvilo dėstomo kurso „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“ statusą iš privalomojo į pasirenkamąjį. Prašyme teigiama, kad dauguma prof. V.

K. Masiulis prašo tirti situaciją Valstybės saugumo departamente

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką prašydamas sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir apsvarstyti situaciją Valstybės saugumo departamente. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Valstybės saugumo departamento darbuotojas Tomas Jakučionis turi interesų energetikoje, juos aktyviai įgyvendina, o per tai turi sąsajų su prieštaringos reputacijos verslininkais bei organizacijomis. „Vadovybė arba nesurenka informacijos apie savo darbuotojų veiklą, arba tai toleruoja. Ar galime pasitikėti, kad Lietuva yra saugi, jeigu pareigūnai labiau rūpinasi ne šalies interesais, o savo asmeniniais turtiniais reikalais? Tai rodo rimtas problemas svarbioje mūsų šalies saugumui

Ketvirtoji sveikatos politikos banga

Habil. med. m. dr., prof. Algimantas Kirkutis, Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio pirmininkas Tam, kad gyventojai apgintų savo interesus, remdamiesi demokratiniais principais ir procesais iš savo tarpo jie išrenka patikimus asmenis, kuriems deleguoja prisiimti atsakomybę už visuomenės gyvenimo sąlygų formavimą dabartyje ir ateityje. Taigi man teko ši atsakomybė ir garbė. Ji akimirksniu pavertė mane iš taikaus gydytojo į karingą politiką ir privertė rimtai susimąstyti, kas yra politika, kokia jos esmė ir kokie procesai bei tendencijos valdo šią veiklos sritį? Straipsnyje su skaitytojais ketinu pasidalinti keliomis mintimis ir įžvalgomis apie šiuolaikinės politikos raidą

Pavasario sesija valdančiajai daugumai turėtų tapti pamoka: laikas tapti politikais

,,Birželio 30–liepos 9 dienomis bendrovės „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai turėtų apkartinti daugelio „valstiečių“ vasaros poilsį labiau nei nuolatiniai lietūs ar nesušylantis ežerų vanduo. Per parlamento rinkimus Valstiečių ir žaliųjų sąjungą šiuo metu rinktųsi tik 12,9 proc. žmonių",-  rašo lrytas.lt  Birželio pradžioje tokių buvo 15,7 proc., o, pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje – net 31,5 procento. Nors konservatorių populiarumas pastaruoju metu irgi smuktelėjo, jie iškopė į pirmąją partijų rikiuotės vietą (13,5 proc.). Jau kurį laiką ant trečio laiptelio įsitaisę socialdemokratai šioje pozicijoje stabiliai ir laikosi. Kitų partijų reitingo svyravimai – taip pat statistinės

Seime pristatytas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas

Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga. Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimu (Nr. SV-S-185) sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. Darbo grupę sudarė 17 narių, tarp kurių Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai. „Su

A. Knystautas apie kovą dėl miškų: stipriai rizikuojame

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra jokių žaliųjų, o apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama, sako gamtos mokslų daktaras, pasaulinį pripažinimą pelnęs gamtininkas ir ornitologas Algirdas Knystautas. „Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Visiškai neliečiama gamtosauga. Ten yra valstiečių oligarchinė partija“, – apibendrino A. Knystautas. Interviu LRT.lt gamtininkas teigia pasisakantis prieš urėdijų reformą, nors urėdijų darbą tobulinti esą būtina. „Bet padaryti monopolį su 25 filialais, neturint juridinio statuso, yra tas pats, kaip karvės fermoje, kai kiekviena karvė statuso neturi ir nieko savarankiškai daryti negali. Pavyzdžių turime kiek nori

Miškų reforma : kas tam pasitarnavo? E. Gentvilui – Trojos arklio vaidmuo?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Jau niekas nebegalės sutrukdyti „valstiečių“ siekiams centralizuoti šalies miškų valdymą ir praktiškai panaikinti šiuo metu veikiančių urėdijų savarankiškumą. Šį planą galima būtų pakoreguoti arba papildyti tik simboliškai, nes, kaip LRT.lt tvirtino partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, – tokia Seimo politinė valia. Paklaustas, kaip vertina, kad itin svarbiame balsavime dėl Miškų įstatymo pataisų nedalyvavo „valstiečių“ į premjero postą deleguotas Saulius Skvernelis, R. Karbauskis stojo jį ginti. „Jis seniai buvo suplanavęs atostogas su šeima, todėl jam buvo būtina išvykti. Kita vertus, jo vieno balsas nieko nebūtų lėmęs ar pakeitęs, nes dėl miškų pertvarkos

Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas: mažiau privilegijų, daugiau atsakomybės

Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas (Nr. XIIIP-957), kurio tikslas – aiškiai ir be galimybių interpretacijoms apibrėžti parlamentarų teises, pareigas ir atsakomybę tų pareigų nesilaikius. Tarp kitų pokyčių projektas numato ir mažesnes parlamentines lėšas bei finansinę atsakomybę nelankantiems posėdžių parlamentarams. Pirmiausia, teisės akto projektas numato, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties (ligos, komandiruotės, vaiko priežiūros laikotarpio) nedalyvavusiam Seimo ar struktūrinių padalinių posėdžiuose, darbo užmokestis už kiekvieną praleistą posėdį būtų mažinamas 5 procentais. Kita nuostata – parlamentarui nebemokamas atlyginimas jo suėmimo atveju. Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo

Seimas svarsto Miškų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą

Seimas antradienį, liepos 11 d. svarsto Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-4291(3). Aplinkos apsaugos komitetas atmetė Vyriausybės siūlomą miškų reformą ir parėmė Liberalų sąjungos frakcijos nario Simono Gentvilo parengtas pataisas, kurios  siūlo iki 2020 m. palikti nuo 15 iki 25 urėdijų, kurios bus performuojamos remiantis įstatyme numatytais miškų ploto rodikliais. Šios urėdijos turėtų išlaikyti juridinio asmens statusą ir iki 2020 m. nebūtų centralizuojamos. Po 2020 m. sausio 1 d. dėl tolimesnio urėdijų likimo spręstų Vyriausybė, tačiau tikimybė, jog Vyriausybė prieš pat Seimo rinkimus nuspręstų centralizuoti urėdijas

L. Kasčiūnas paskirtas ESBO Parlamentinės Asamblėjos Migracijos komiteto pirmininko pavaduotoju

Minske vykusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu Asamblėjos pirmininkė Kristyn Mutonen (Christine Muttonen) paskyrė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narį Lauryną Kasčiūną Migracijos komiteto pirmininko pavaduotuoju. Šio komiteto tikslas – rengti politines rekomendacijas, kuriose būtų gilinamasi į migracijos problematiką, kuri per pastaruosius kelis metus tapo globaliu reiškiniu, keliančiu grėsmę saugumui, ekonomikai bei žmogaus teisėms. Komitetas skatina diskusijas su migracija susijusiais klausimais ir tarpparlamentinį keitimąsi geriausiomis valstybių praktikomis šioje srityje. L. Kasčiūno teigimu, privaloma sukurti veiksmingą, bendrą ir saugią migracijos politiką. Dialogas migracijos klausimais tarp ESBO

Tauta – ne balinis vėžlys, kurio laisvė priklauso nuo jį paleidžiančiojo…

Aldona Minkevičienė, grokiskis.lt Kai pasišiukšlini, geriausia – susirgti amnezija… Amnezijos virusas užkratus ir labai pavojingas, kaip kiaulėms afrikinis kiaulių maras. Bet politikams ši liga – tobulas gelbėjimosi ratas. Amnezijos virusu užsikrėtė ir mūsų rinktas seimūnas Martinėlis, šią savaitę viename interviu apsiskelbęs: jis nebeprisimena vasaryje rajono tarybos beveik vienbalsiai patvirtinto kreipimosi į šalies vadovus, kad nebūtų draskomos urėdijos, nes tai sukels nepataisomų padarinių ir taip nykstančiam regionui. Didžiosios politikos pradžiamokslį pradėjusiems, kaip kad mūsiškiui, prisišliejusiam prie valdančiosios „valstiečių“ frakcijos, pono „zadanija“ aiški – linkčioti žilą galvą prieš frakcijos vedlį Karbauskį ir Vyriausybės Skvernelį, policininko

Ž. Pavilionis. Neturėtume pervertinti Vokietijos kanclerės kritikos D. Trumpo atžvilgiu

Žygimantas Pavilionis Laikraštis ,,ŠIANDIEN“ Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas neišvengia kontraversijų. Bet labai dažnai kritika jam nėra iki galo pagrįsta. Turbūt daugiausiai apkalbų susilaukia galimi prezidento ar artimų jo komandos žmonių ryšiai su Rusija. Svarstoma, jog dar prezidento rinkimų kampanijos metu Trumpo atstovai palaikė ryšius su Kremlias aplinka. Tą įrodžius, kiltų abejonių, ar naujoji Administracija yra pajėgi priimti sprendimus, kurie išlaikytų principingą JAV laikyseną Rusijos atžvilgiu. Tačiau kol kas šie kaltinimai iš esmės yra parašyti šakėmis ant vandens. Kitaip tariant, jokių konkrečių įrodymų, jog Trumpas kaip nors susijęs ar sąlygojamas Rusijos, nėra. Dar

Europos ateičiai reikia konkrečių darbų, ne tik raginimų ar pareiškimų

Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės  teigimu, Europos Sąjungai atėjo laikas nuo abstrakčių diskusijų apie ateitį pereiti prie konkrečių darbų, stiprinant žmonių saugumą ir gerovę. Viena po kitos Europą krečiančios kibernetinės atakos, saugumo, ekonominiai ir migracijos iššūkiai reikalauja ne žodinio, o atsakingo politinio atsako. Europos Vadovų Taryba jau žengė svarbų žingsnį, kurdama Europos gynybos fondą. Prezidentės teigimu, Europos žmonių saugumas, kibernetinės gynybos stiprinimas, dėmesys inovacijoms bei strateginės reikšmės projektams, didinantiems Europos šalių sujungiamumą ir konkurencingumą – ir toliau turi išlikti ES prioritetais bei atsispindėti naujame daugiamečiame biudžete. Lietuvai taip pat svarbu užsitikrinti nuoseklų

R. Sotvarė-Šemetienė. Lietuvos kurortai nėra tobula vieta ilsėtis, bet kitokie jie nebus

R. Sotvarė-Šemetienė Vasaros ateina ir praeina, o melodija – ta pati. Po kiekvienos, nebūtinai ekstremalios, liūties verslininkai praneša, jog Lietuvos kurortuose verslui jokių sąlygų nėra. Kai nušvinta saulė, prabyla tauta. Važiuos į Bulgariją, Turkiją ar net dar toliau. Nes čia neįmanoma. Kainos raižo dangų, o kokybė, lyg čebureko, pakaitinto ketvirtos dienos taukuose. Čia kaip su emigracija. Kas nors nepatiko, emigruosiu. Tokia nauja emocinio šantažo rūšis. Skirta specialiai Sauliui Skverneliui, Seimui ir dar truputį prezidentei Daliai Grybauskaitei. Veikia, kartais net ministrai užmezga tiesioginį dialogą, gelbėdami valstybę nuo dar vienos potencialios aukos. Laiminga šalis, kurios vyriausybė

Top