Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia (Puslapis 25)

Pradžia

Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities

Vilniaus forumo rezoliucija dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Lietuvos mokslų akademija 2019-01-16 REZOLIUCIJA Dėl būtinybės imtis atsakomybės dėl Lietuvos ir Europos ateities Troškimas ir pareiga išsaugoti, apginti valstybę šiandien mus susieja su ryžtingais romantikais, kurie praėjusio amžiaus pradžioje užsibrėžė tikslą grąžinti Lietuvai tai, ką okupacijos – viena po kitos – atėmė ir naikino: valstybingumą, tapatybę, kalbą, savigarbą. Lietuva šiandien gyvena politinio nuosmukio, ekonominės atskirties ir geopolitinio nesaugumo sąlygomis. Didėjanti socialinė atskirtis ir susvetimėjimas yra vieni pagrindinių ir piliečiams svarbiausių vidaus politikos rūpesčių. Užsienio politikoje egzistencinę grėsmę kelia agresyvėjanti Rusija, Europos Sąjungos

Siūlo Liepos 6-ąją švęsti ypatingai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad „žmonės ir Seime, ir pas mus komandoje gali turėti kitas nuomones“. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis įregistravo Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame ypatingą dėmesį skiria „Tautiškai giesmei“ – Lietuvos Respublikos himnui. Lietuvių istoriografijoje tvirtinama, kad 1919 m. „Tautiška giesmė“ tapo valstybės himnu, taigi šiemet sukanka 100 metų, kai „Tautiška giesmė“ tapo oficialiu valstybės simboliu. Be to, sukanka 10 metų, kuomet iniciatyvių visuomenės veikėjų – aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Ambersail“ įgulos – dėka, „Tautiška giesmė“ kartu

Mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę

Sausio 21 d. paryčiais, mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, visuomenininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas. Petras Cidzikas (1944-2019) | S. Paškevičiaus nuotr. P. Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų raj., Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau įtarus platinant pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, KGB iniciatyva jam paskirtas prievartinis psichiatrinis gydymas. P. Cidzikas ketverius

V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas

Vytautas SINICA Vytautas Sinica. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai

Savaitraštis ŠIANDIEN.Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną iš Lietuvos (2)

Kažkada lankytojų centras dirbo ir savaitgaliais. Deja, dabar tik žmonių įspaustos pėdos sniege rodo, kad ši vieta turistų sulaukia ir šaltą žiemą, ir šventinėmis dienomis. Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“? Niekas nelaukė Praėjusį sekmadienį apsilankiau Europos geografiniame centre. Išvažiavę į A14 (Molėtų) plentą ir pasukę Utenos kryptimi, netrukus rasite nuorodą į Europos

Savaitraštis ŠIANDIEN. 2019 -ieji: tyko elektros kainų šuolis, neslūgs įtampa darbo rinkoje

Kaip gyvensime šiemet? Išorės aplinka nelepins. Indrė Genytė - Pikčienė Indrė Genytė-PIKČIENĖ Luminor banko vyriausioji analitikė, specialiai ŠIANDIEN Analizuojant pasaulio ekonomines tendencijas ir užbėgančiuosius ekonominius rodiklius, matome vis daugiau suaktyvėjusių makroekonominių seisminių zonų – rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti pasaulio ekonominės plėtros tvarumą ir, suprantama, Lietuvos raidos perspektyvas. Daugiausia nerimo kelia paaštrėjusios protekcionizmo apraiškos, galinčios sudarkyti tarptautines pridėtinės vertės grandines ir pakeisti pasaulio ūkio plėtros augimo pavarą žemyn. Kertinis neigiamas posūkis tarptautiniuose prekybos santykiuose - mažėja rinkos efektyvumas, daugėja prekybos

Naujas ŠIANDIEN numeris

Laikraščio ŠIANDIEN ieškokite visuose šalies prekybos centruose. Kas supranta, kad Lietuvai vienintelė alternatyva - ji pati? Ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo? Kodėl Lietuvoje žmonės sunkiai dirba, bet nieko neuždirba? Kodėl sunaikinta aviacija ir laivynas, gamyba ir litas, o bankai atiduoti svetimiems valdyti? Kai iškirsime miškus, išparduosime žemę, kam tada ateis eilė? Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris - visuose prekybos centruose.

A. Kubilius bijo, kad Premjeras, naudodamasis savo padėtimi Prezidento rinkimuose, gali ir neįveikti padorumo egzamino

Negalima paklusti vieno asmens interesams, neatsižvelgiant į pavojingas žemės koncentracijos vienose rankose tendencijas“, – sakė Seimo narys A. Kubilius. „S. Skvernelio sprendimas nebuvo naujiena, gal tik stilius, kuris buvo pasirinktas, atskleidžia visą ir paties premjero mąstyseną. To teatralizuoto veiksmo, kai tauta neva prašo dalyvauti, matyt, bus daugiau, tai rodo, kad tikro, žmogiško nuoširdumo bus žymiai mažiau, o premjeras savo pozicija ir toliau naudosis. Juk matėme: premjeras atvažiuoja estakados apžiūrėti ir, tautos prašymu, netyčia pasako, kad jei labai prašote, tai dalyvausiu Prezidento rinkimuose. Tokiu atveju kyla vienintelis klausimas, ar tai nuoširdus

S. Skvernelis nori būti prezidentu

S. Skvernelis patvirtino, kad dalyvaus prezidento rinkimuose S. Skvernelis.. S. Skvernelis patvirtino, kad dalyvaus prezidento rinkimuose. Premjeras iš pareigų trauktis kol kas neketinąs. Aš pasakiau savo apsisprendimą, jeigu pavyks įveikti visus teisinius reikalavimus, surinkti parašus, aš kandidatu tapsiu geriausiu atveju kovo mėnesį. Tada apie detales galėsime toliau kalbėti“, – sakė S. Skvernelis. "Visi mes turime tokią teisę, Vyriausybės įstatymas suteikia galimybe pasinaudoti 10 dienų atostogomis. Tą galimybę greičiausiai išnaudosiu. Jeigu reikės, galbūt, ir daugiau paimsiu. Mes turime precendentą ir pavyzdį kada prezidento rinkimai vyko, veikianti prezidentė dalyvavo“, – kalbėjo S. Skvernelis. siandien.info

Prisiekė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

Šiandien Seimo posėdyje prisiekė naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, A. Monkevičių į šias pareigas dekretu šiandien paskyrė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Septynioliktojoje Vyriausybėje naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru A. Monkevičius buvo paskirtas, iš šių pareigų atsistatydinus Jurgitai Petrauskienei. Pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas, socialinių mokslų daktaras A. Monkevičius 1974 m. baigė Rietavo vidurinę mokyklą, 1979 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultetą, įgijo matematikos ir fizikos mokytojo specialybę. 1979–1983

Atkurkime pirmąją lietuvišką žemės ūkio mokyklą

KONFERENCIJOS „SUGRĄŽINKIME „ŪKININKYSTĖS MOKSLINYČIĄ“ Į RIETAVĄ“ REZOLIUCIJA 2018 m. gruodžio 14 d. Rietavas 1859 m. Irenėjus Kleopas Oginskis Rietave įkūrė ,,Ūkininkystės mokslinyčią“ – pirmąją lietuvišką profesinę žemės ūkio mokyklą. Po 1863 m. sukilimo ši mokykla buvo likviduota. Lietuvai tapus nepriklausomai, Rietave įsteigta sodininkystės-daržininkystės mokykla, vėliau tapusi valstybine žemės ūkio mokykla. Pokaryje vietoj žemės ūkio mokyklos įkurtas žemės ūkio technikumas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, technikumas perorganizuotas į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o 2002 m. – į Žemaitijos kolegiją. 2009 m. kolegijos dieninėse ir nuotolinėse studijose studijavo 2400 studentų, keli šimtai kursantų kėlė kvalifikaciją. Pakeitus finansavimo ir studentų

„Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą”

Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka 2019 m. sausio 13 d., sekmadienį, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 28-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Iškilmingame minėjime kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad laisvės gynėjai, kuriant valstybę, trokšdami gyventi už Tėvynę, paaukojo gyvybes už mūsų laisvę. „Ačiū už narsą ir drąsą, ačiū už meilę, viltį ir tikėjimą, kuris tomis dienomis ir naktimis buvo įdiegtas į mūsų protus, kad augtų drauge su mūsų vaikais ir vaikaičiais. Lietuvos vaikai per Sausio 13-osios auką užaugo žinodami laisvės kainą

Seime pagerbti laisvės gynėjai

Tradiciškai laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seime pagerbti laisvės gynėjai. Sausio 13-osios įvykių dalyviai prisimena, kad vienas pirmųjų išmėginimų buvo jau sausio 8-ąją, kai pakėlus maisto produktų kainas, parlamentą pavyko apsaugoti nuo šturmo, kurį surengė prosovietinė organizacija „Jedinstvo“. Ne tik iškilminga rikiuotė, bet ir proga susitikti su bendraminčiais, dar kartą prisiminti, kiekvieną 1991-ųjų sausio dieną. Laisvės gynėjai prisimena, kad prieš 28 metus parlamente prisiekė apie porą šimtų vyrų, pasiruošusių ginti Aukščiausiąją tarybą. Tačiau pirmieji išbandymus turėjo atlaikyti parlamento apsaugos skyriaus vyrai. Jiems kartu su savanoriais dar sausio 8-ąją teko atremti parlamento šturmą, kai į

Laikraštis „ŠIANDIEN”. „Tiesa padarys jus laisvus“

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Jauniausiam iš jų buvo vos 17, vyriausiam – 55 metai. 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti anksčiau buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių. Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą byloje liudytoju apklausti M. Gorbačiovą, išsiųsti keli šaukimai, bet Rusija atsisakė jį įteikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui. „Yra išankstinė nuostata, o

Laikraštis ŠIANDIEN. 2019 metai – Žemaitijos metai

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net vienuolika nutarimų dėl 2019 metų paskelbimo atmintinais metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės ir pripažindamas Žemaitijos indėlį į valstybės gyvenimą per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją, nutarė paskelbti 2019 metus Žemaitijos metais. Seimas taip pat pažymėjo Žemaitijos vaidmenį Europos istorijoje 1236–1422 metų laikotarpiu, 200

Prezidentei pateikta Algirdo Monkevičiaus kandidatūra į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo Mykolo Romerio universiteto rektoriaus Algirdo Monkevičiaus kandidatūrą į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. A. Monkevičius jau yra buvęs švietimo ir mokslo ministru trijose vyriausybėse: 11-oje premjero Rolando Pakso vadovautoje 2000–2001 metais, 12-oje Algirdo Brazausko vadovautoje 2001–2004 metais ir 14-oje Gedimino Kirkilo vadovautoje 2006–2008 metais. 2000–2008 metais dvi kadencijas buvo renkamas į Seimą ir jame dirbo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijoje. Nuo 2010 metų jis penkerius metus buvo Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas, 2015 metais išrinktas šio universiteto rektoriumi. A. Monkevičiaus administraciniai gebėjimai bei patirtis aukštajame moksle, dabartinėje

Mirė VI–VIII Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras, agronomas, ambasadorius Vytautas Einoris

Mirė VI–VIII Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras, agronomas, ambasadorius Vytautas Einoris, skelbiama Seimo pranešime žiniasklaidai. V. Einoris gimė 1930 m. vasario 7 d. Kupiškio rajono Urnėniškių kaime gausioje šeimoje. Mokėsi Biržų rajono Vabalninko dvimetėje žemės ūkio mokykloje, 1957 m. įstojo į Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos–elektrifikacijos technikumą, kurį 1959 m. baigė ir įgijo techniko mechaniko specialybę. 1965 m. neakivaizdiniu būdu baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) Ekonomikos fakultetą ir įgijo mokslinio agronomo ekonomisto specialybę. 1952–1953 m. V. Einoris dirbo Biržų rajono vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriuje

Laikraštis ŠIANDIEN. Vaivos pranašystės

Vaiva BUDRAITYTĖ, specialiai laikraščiui ŠIANDIEN - 2019 metų horoskopas Avinas 2019 metai iš Avinų pareikalaus kokybiško sąmonės šuolio dvasiniame vystymęsi, antraip jų laukia profesinės veiklos ar karjeros krizė. Pakėlę savo dvasinį lygį į naujas aukštumas sulauks pripažinimo, išsiplės įtakos sferos, profesinis kilimas vyks lengviau ir greičiau. Gali kilti klausimas, kaip tai pasiekti. Tiesiog 2019 metais pradėkite mokintis kažką naujo, jums neįprasto. Šie metai nėra palankūs kovoti dėl valdžios, įsitraukti į organizacijų veiklą, geriau likti pasyvesniems ir mokytis, mokytis... Avinams palankiausia veikla, kuri šiais metais atneš pelno ir sėkmės, bus pirkimai-pardavimai. Sudėtingesnis metų laikas, kai reikia

Laikraštis ŠIANDIEN. „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“

Vytauto MATULEVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN Tai iš tiesų buvo retas įvykis: vyriausybinė Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija, visame pasaulyje ginanti žmogaus teises, nusprendė surengti klausymus, skirtus mūsų šaliai. Ir dar su tokia formuluote: „Politiškai motyvuotas (ne)teisingumas? Teisėjos N. Venckienės ekstradicijos byla.“ Galite įsivaizduoti, kokioje padėtyje atsidūrėme, jei jau mūsų svarbiausioji sąjungininkė ėmėsi Lietuvos? O prieš tai du JAV Kongreso nariai įregistravo įstatymo projektus, kuriuos priėmus N. Venckienė būtų išleista į laisvę ir galėtų netrukdomai gyventi ir dirbti JAV - kol nebūtų priimtas sprendimas jos politinio prieglobsčio byloje. Negana to, vienas iš projektą pateikusių kongresmenų, Chris'as Smith'as,

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kviečia į piketą prie LR Konstitucinio teismo

Pirmadienį, sausio 7 d. 12 val. sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ rengia piketą Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo dėl miškų reformos teisėtumo. Beveik prieš metus sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė pirmą piketą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiandien nesunku įvertinti, kas ir kaip kalbėjo šiame mitinge. Tuometinis aplinkos viceministras tvirtino, kad nėra reikalo dėl miškų reformos kreiptis į Konstitucinį teismą, tvirtino, kad Vyriausybė miškų kirtimų normos nedidins. Štai ką rašė www.15 min. „Baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ toliau reikalauja, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų Konstitucinis Teismas, tačiau aplinkos viceministras

Laikraštis ŠIANDIEN. Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Kas nori atimti Dievo ir prancūzų dovaną Lietuvai, arba kodėl šiandienė valdžia nusprendė Europos geografinį centrą parduoti „viešojo aukciono būdu“ Šiemet sukanka 30 metų, kai Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Šių metų gegužę sukanka 15 metų, kai Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna. Dėl skirtingų apskaičiavimo metodų Europos geografiniu centru laikomos kelios žemyno vietovės, tačiau 1989 m. prancūzai mokslininkai,

Seime – fotografo Alfredo Pliadžio paroda „Sporto ir laisvės sūkury“

Seime Alfredo Pliadžio parodoje „Sporto ir laisvės sūkury“ eksponuojamos pastarųjų metų sporto įvykių akimirkos ir geriausių Lietuvos sportininkų portretai. Seimo Jungiamojoje galerijoje ekspozicija veiks sausio 2–16 d Fotografas A. Pliadis sporto įvykius fiksuoja nuo 1976 m. Per 42 metus susikaupė įspūdingas fotokadrų archyvas. Tai tikras dokumentinių vaizdų apie reikšmingiausius Lietuvos sporto įvykius, sportininkų pastangas nugalėti, užkulisines nuotaikas lobis. Parodos autorius dalyvavo 10 olimpinių žaidynių: 1992 m. Barselonoje (Ispanija), 1994 m. Lilehameryje (Norvegija), 1996 m. Atlantoje (JAV), 1998 m. Nagane (Japonija), 2004 m. Atėnuose (Graikija), 2006 m. Turine (Italija), 2008 m. Pekine (Kinija),

Laikraštis ŠIANDIEN. Kur tie šiuolaikiniai Oginskiai, nacionaliniai lyderiai, kurie ne uždarinėtų, o atidarinėtų mokyklas, universitetus?

Valdas VASILIAUSKAS Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu Šiandien mažne užmirštą ir nebevartojamą „ Lietuvių žemės ūkio inteligentijos“ sąvoką tarpukario Lietuvoje buvo įtvirtinęs ir išplėtojęs profesorius Jonas Aleksa( 1879 – 1955), dukart ( 1920 ir 1926 -1935) Lietuvos žemės ūkio ministras, agronomas, sociologas, žemės ūkio ekonomikos Lietuvoje pradininkas, Sibiro kankinys ir mirtininkas. Pats profesorius buvo pirmosios lietuvių žemės ūkio inteligentų kartos atstovas, paskesnių inteligentijos kartų ugdytojas, kurio veiklą nutraukė okupacija. Lietuvoje Jonas Aleksa prisimenamas ir gerbiamas žemės ūkio mokslininkų, žemdirbių auditorijose. Tačiau ši iškili asmenybė netelpa viename bare, jos indėlis į nepriklausomos valstybės kūrybą

Produktyvumas, technologinis atsinaujinimas ir žmonės – didžiausi verslo laukiantys iššūkiai 2019 metais

Robertas DARGIS LPK prezidentas 2018 m. Lietuvos ekonomikai ir verslui buvo tikrai sėkmingi – nuoseklus ekonomikos augimas, naujų investuotojų atėjimas, mūsų įmonių plėtra ir investicijos į naujus projektus. Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES) – pramonės gamyba per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu – Lietuvoje išaugo 9,2 proc. Bet tuo pačiu stebime ir neraminančias tendencijas – darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių ES valstybių – Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo

TV laidų vedėja E. Daugelaitė 2019-iesiems nieko nepasižada: paskui gali būti liūdna

V. Radžiūno/LRT nuotr.LRT.lt „Nesu mėgėja duoti sau didelius pažadus“, – sako LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė. Lankydamasi naujametinėje Andriaus Tapino laidoje „Laikykitės ten“, ji pasakojo apie darbo televizijoje užkulisius, neįprastus pomėgius ir socialinius tinklus, kuriuose jai labiau patinka skaityti kitus nei lietis pačiai. 2018 metai E. Daugėlaitei buvo kupini iššūkių, o vienas didžiausių – popiežiaus vizitas Lietuvoje, kurio metu jai teko komentuoti net 14 valandų trukusią transliaciją. Kaip sako laidų vedėja, tiesioginiame eteryje ne viskas vyksta taip, kaip suplanuota: „Tiesioginis eteris tuo ir žavus. Pavyzdžiui, atrodytų, kad tiesioginiam eteriui turi būta pasirūpinta veikiančia

 Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 100-osios metinės

Pirmą kartą Lietuvos trispalvę Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Ar dar galime Lietuvą vadinti žemės ūkio kraštu?

Apie skaudžius žemės ūkio praradimus, ministerijos iškėlimą į Kauną ir susipykusius žemdirbius. Žemės ūkio ministro Giedriaus SURPLIO išskirtinis interviu laikraščiui ŠIANDIEN. Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA Gerbiamas ministre, Statistikos departamento duomenimis, nuo narystės ES pradžios per 2004–2016 metus šalyje ūkių skaičius sumažėjo 40,6 proc. Lietuvoje nebeliko linų, vis mažiau auginama rugių. Jūs susitaikėte su tuo? Susitaikyti su šiais skaudžiais mūsų žemės ūkiui praradimais, manau, gali tik tas, kas neturi visiškai jokių politinių ambicijų ir idėjų. Visgi turime suprasti, kad negalime grįžti į buvusius planinės ekonomikos laikus ir tikėtis, kad linus vėl galėtume auginti visoje Lietuvoje

Vyriausybė apsisprendė ką siūlys į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas Vyriausybės sprendimą teikti jo kandidatūrą į Europos Tarybos (ET) generalinio sekretoriaus pareigas teigė, kad šiuo metu rengiasi rinkimų konkurencijai, kuri gali būti tikrai sudėtinga. „Šiuo metu ruošiuosi konkursui, nes konkurencija gali būti tikrai sudėtinga, kadangi Vyriausybės nominacija – tik pirmas etapas ir ji sekė po gana ilgo Europos liaudies partijos vadovybės pusės įkalbinėjimo, nes pagal džentelmenišką susitarimą Europos Taryboje, kuriai priklauso 47 valstybės, įskaitant Turkiją, Rusiją, kuriai suspenduota balsavimo teisė, šioje Taryboje po 2 kadencijų, kai

Ekspertai: 2018-ieji metai buvo nesėkmingiausi ES istorijoje

Pasak Express.co.uk kalbintų užsienio analitikų, 2018 metais Europos Sąjunga (ES) išgyveno vienus iš kontraversiškiasusių metų savo istorijoje ir turi nedelsdama pasikeisti ir reformuotis, kad būtų išvengta tolesnės politinės ir demokratinės krizės, ypatingai demokratinio atskaitomumo atžvilgiu. 2018 metais drastiškai krito „taip vadinamų ES lyderių“ – Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) ir Vokietijos kanclerės Andgelos Merkel (Angela Merkel ) – reitingai dėl jų vykdomos politikos. E. Makrono reitingai ženkliai nukrito po geltonųjų liemenių protestų Prancūzijoje, kurie tęsiasi iki šiol. A. Merkel padėtis taip pat kebli, kai ji pasitraukė iš savo partijos –

Visi augantys miestai turi šansą suklestėti. Kaunas neturi teisės praleisti šios progos

Kauno meras V. Matijošaitis kartu su „Vieningo Kauno“ sąrašu, dalyvaus rinkimuose į Kauno miesto tarybą. „Prieš kelerius metus Kaunas buvo apleistas, nedrąsus ir praradęs pasitikėjimą savimi miestas. Kad galėtų pakilti iš pelenų, Kaunui visų pirma reikėjo išsikuopti. Šiandien tai yra miestas, į kurį visi žiūri su pagarba. Tai yra miestas, kurio žmonės žodžius „aš esu iš Kauno“ pagaliau sako su pasididžiavimu. Šiandien Kauno dabartimi ir ateitimi tiki tiek jo žmonės, tiek ir verslas. O tai virsta investicijomis, naujomis gamyklomis, verslo centrais ir naujomis darbo vietomis“, – teigė V. Matijošaitis. Pasak dabartinio miesto

„Te Lietuva būna vilties švyturiu“

Prezidentė D. Grybauskaitė per šventes linkėjo  prisiminti Popiežiaus Pranciškaus žodžius – „te Lietuva būna vilties švyturiu“. "Tegul kasdien pildosi šis palinkėjimas. Kiekvienam iš mūsų" Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sveikina visus Lietuvos žmones su šv. Kalėdomis. „Sveikinu visus šilčiausių metų švenčių proga. Šie šventiniai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai artėja prie pabaigos. Įsimintina liks, kiek pilietiškumo suvienytų žmonių – nuo Dainų šventės dalyvių, Popiežiaus vizito liudininkų iki vietos bendruomenių savanorių ir daug kitų geradarių – sukūrė šiltas, gyvas ir pilnas pagarbos šimtmečio metų dienas. Nuoširdžiai visiems dėkoju“, – sveikina Seimo Pirmininkas V. Pranskietis. „Visiems linkiu

Valdžios atstovai: kas ir kaip siūbuoja valstybės laivą

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdo Paleckio veikla jau kuris laikas kelia abejonių dėl jo lojalumo Lietuvai, todėl, kai išaiškėjo, kad jis suimtas už šnipinėjimą Rusijai turbūt didelės nuostabos nebuvo. Labiau suintrigavo žinia, kad kali jis jau nuo spalio. Tuo metu aiškėja, ką turėjo galvoje premjeras, iš pradžių paminėjęs konservatorius, o vėliau apskritai jėgas, kurios esą gali siekti nuversti teisėtą šalies valdžią. „Savaitei“ kalbėję liudininkai tikina, kad tokiose akcijose A. Paleckis nepraleisdavo progos sudalyvauti. Trečiadienį teisėsauga patvirtino – už šnipinėjimą Rusijai nuo spalio suimtas Algirdas Paleckis. „Rusijos žvalgyba buvo nusitaikiusi į visuomenei

Seimas priėmė rezoliuciją dėl socialinio dialogo normalizavimo

Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ . Už šį teisės aktą balsavo 57, prieš buvo 5, susilaikė 19 Seimo narių. Priimtu teisės aktu Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad vienos iš mokytojų profesinės sąjungų streikas tęsiasi jau daugiau nei mėnesį; pabrėždamas, kad streikas yra teisėtas būdas veikti kolektyvinio ginčo dėl interesų metu, kai išnaudojami visi kiti būdai ir nesusitariama kolektyvinių derybų keliu; suvokdamas, kad švietimo srityje kilęs streikas išryškino įsisenėjusias viešojo sektoriaus finansavimo problemas, pažymi, kad streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimas kelti algas gali būti įgyvendintas suradus kompromisą dėl tvaraus viešojo sektoriaus

Gintautas Kniukšta. Kalėdinis Labanoro girios apkabinimas

Gintautas Kniukšta, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“pirmininkas Šiuo laiškeliu kreipiuosi į visus mielus miško bičiulius. Linksmų ir šiltų švenčių jums, mes lyg giminės, ar net dar daugiau, ta šiluma, ta mūsų vienybė ir bendras siekis mus buria į dar didesnį būrį, kviečia įgyvendinti naujas idėjas ir tikslus. Dar neišdilo įspūdžiai iš gyvo miško bendruomeninių pusryčių, per kuriuos aptarėme šių metų darbus, pasidalinome idėjomis ateinantiems (įsipareigojome ir pasižadėjome kiekvienas asmeniškai). Mieli miško bičiuliai, Sąjūdis |“Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir „Labanoro Klubas“ kviečia Lietuvos žmones į kalėdinį Labanoro girios apkabinimą. Šios idėjos autorius vilnietis Vytautas Radavičius, „Boeing 737“

Ar Naglis Puteikis galėjo turėti sąsajų su Alytaus pataisos namuose planuotais (organizuotais) neramumais?

Gabrielius LANDSBERGIS Kaip klojamas kelias į Prezidento rinkimus. Įtemptas metas, biudžeto priėmimas. Opozicija kritikuoja ir kelia bangas, mokytojai nepatenkinti streikuoja, Tapinas ir profsąjungos mitingus organizuoja. Premjeras suraukęs antakį grūmoja - Kremlius, opozicija, mokytojai, kriminalinis pasaulis susiję ir organizuoja valstybėje perversmą. Perklausiamas ne kartą ir per vyriausybės valandą ir skirtingų žiniasklaidos priemonių nepaneigia ir toliau aiškina, kad vykstantys aplink procesai - Kremliaus ir konservatorių inspiruoti. Melo inžinierius Malinauskas patvirtina, kad tikrai ženklai apie bendradarbiavimą aiškūs, tą patį pakartoja ir Karbauskis. Galima pasukioti pirštą prie smilkinio, galima pasipiktinti, nes taip elgiasi ne savaitraščio “NSO

ŠIANDIEN redakcija dėkoja visiems, paėmusiems į rankas šį leidinį

ŠIANDIEN redakcija dėkoja visiems, paėmusiems į rankas šį leidinį. ŠIANDIEN - tai naujas žodis, smagios naujienos, pozityvaus gyvenimo palydovas. ŠIANDIEN kolektyvas tikisi šiltos bendrystės su kiekvienu iš skaitytojų ir kitais metais. ŠIANDIEN prenumerata 2019 metams priimama visuose Lietuvos pašto, „Paypost“ skyriuose, www.prenumeruok.lt  

Seimas nepriėmė tyrimo dėl LRT išvadų

LRT.LT Seime ketvirtadienį vyko galutinis balsavimas dėl LRT veiklą tyrusios komisijos išvadų. Kaip sakė posėdžiui pirmininkaujantis Remigijus Žemaitaitis, tokio balsavimo dar nebuvo: balsuojant už kiekvieną projekto straipsnį, pirmam pritarta su Aušrinės Armonaitės pataisomis, o antram – nepritarta. Balsuojant už visą išvadų projektą, Seimas jam nepritarė. Už projektą balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 57, susilaikė 5. Iš „valstiečių“ prieš balsavo Raimundas Martinėlis, Vytautas Bakas – susilaikė. Anksčiau deklaravęs, kad tokį tyrimą turėtų atlikti atitinkamos institucijos, o ne Seimas, premjeras Saulius Skvernelis balsavo už išvadas. Vieningai išvadas palaikė Lenkų rinkimų akcijos frakcija, iš

„Dabar beveik nėra pilietinio judėjimo, kuris nekeltų klausimo, ką darysim su Lietuva”

Krescencijus STOŠKUS ATVIRAS LAIŠKAS PONUI SAULIUI SKVERNELIUI Pone Ministre Pirmininke, esu priverstas kreiptis į Jus atviru laišku, nes neturiu kitos galimybės perduoti tų pilietinių rūpesčių, kurie slegia ne tik mane, bet ir tas organizacijas, su kuriomis esu susisaistęs tarpusavio įsipareigojimais. Nepaisant visų Jūsų kanceliarijos darbuotojų užtikrinimų, nesu gavęs atsakymo nė į vieną iš toje kanceliarijoje užregistruotų į laiškų. Beje, į vieną iš jų buvusi kanclerė atsiuntė žinią, kad laiškas yra perduotas bene šešioms ministerijoms, tačiau jos irgi seka Jūsų pavyzdžiu: nė viena iš jų nematė reikalo į jį atsakyti. Gana nemalonu tą sakyti, bet

Top