Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia (Puslapis 31)

Pradžia

Seimas baigė pavasario sesiją: skandalai, abejotini sprendimai ir opozicijos nusivylimas

Šiandien Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią eilinę Seimo IV (pavasario) sesiją. Jos metu parlamentas surengė daugiau kaip 60 plenarinių posėdžių.Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Sesijos pabaigą parlamentarai pažymėjo tradiciškai Seimo salėje sugiedodami Lietuvos himną, tačiau prasidėjus Prancūzijos ir Argentinos futbolo dvikovai, dalis Seimo narių žvilgsnius nukreipė į futbolo varžybas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo. Tarp svarbiausių Seimo pavasario

Užkertamas kelias 17-ajai jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras“ kelionei

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai smerkia Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje pareiškimą, kuriuo užkertamas kelias 17-ajai jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras“ kelionei į lietuvių tremtinių palaidojimo vietas Rusijoje, turėjusiai vykti liepos 17 d. – rugpjūčio 1 d.„Misija Sibiras“ dalyvių neįleidimo į Rusiją siūlo išbraukti Rusijos ambasadą iš Rusijos dienų organizatorių sąrašo. „Ne pirmą kartą Rusija siekia daryti įtaką Lietuvos vidaus politikos sprendimams. Apmaudu ir smerktina, kad šiandien šios spaudimo politikos taikiniu tapo jaunimas. Viliuosi, kad Rusijos Federacija atšauks šią niekuo nepagrįstą ataką prieš Lietuvos jaunimo iniciatyvas. Savo ruožtu Lietuva privalo

KET pažeidėjus Vilniuje fiksuoja troleibusai

"Moderniame Vilniuje nuo šiol bus dar saugiau – Vilniaus savivaldybės E. miesto departamentas kartu su partneriais – Vilniaus apskrities policijos komisariatu, Vilniaus viešuoju transportu – džiaugiasi sėkminga pilotinio projekto pradžia: troleibusuose įrengti vaizdo registratoriai jau fiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, važinėjančius A juostomis, nepažymėtomis „4+“ simboliu, o Policija pradėjo juos drausminti", - pranešė Vilniaus savivaldybė. Šiuolaikinis miestas išnaudoja visas įmanomas technologines galimybes: ne tik sudaro palankias sąlygas testuoti novatoriškus sprendimus, bet ir pats jas kuria bei kaip galėdamas sparčiau taiko. Esame patenkinti sklandžiu bendradarbiavimu su savivaldybe, bendromis pastangomis veiksmingai sprendžiant tiek eismo

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Žemas matematinis raštingumas stabdo visuomenės gerovės kūrimą

Daugiau nei 18 tūkst. jaunuolių laikė valstybinį matematikos egzaminą. Nuo šių metų abiturientai, ketinantys studijuoti biomedicinos, fizikos ar technologijų mokslus, matematikos egzamine turi surinkti ne mažiau kaip 25 balus iš 100. Pretenduojantiems į humanitarines studijas kartelė išliko 16 balų. Ekonomiškai stipriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, matematika yra privalomas mokomasis dalykas iki pat abitūros, be šio brandos egzamino asmuo negali įgyti teisės studijuoti universitete. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad didelė žala buvo padaryta ir valstybei, ir jauniems žmonėms, kai Lietuvoje kurį laiką

Nauji automobiliai didina draudimo žalas

Į draudžiamus įvykius patekusių transporto priemonių savininkai patiria vis didesnių žalų – tai rodo KASKO draudimo išmokų duomenys. Draudimo bendrovė BTA per keturis šių metų mėnesius KASKO apsidraudusiems lengvųjų ir krovininių automobilių savininkams atlygino 3,9 mln. eurų nuostolių – 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinė vienos išmokos suma per metus išaugo daugiau nei penktadaliu iki 1231 euro. „Ženkliai padidėjusią vidutinę išmokos sumą lemia dvi pagrindinės priežastys – atsinaujinantis automobilių parkas bei pastebimai pabrangęs automobilių remontas. Bendram išmokų padidėjimui įtakos turėjo ir augantis draudimo populiarumas – galiojančių KASKO sutarčių

VRK narys be vidurinio išsilavinimo, bet vėl siūloma stiprinti politinių kampanijų finansavimo kontrolę

Seime pirmadienį surengta diskusija apie politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo problemas. Šią iniciatyvą, anot organizatorių, paskatino pastaruoju metu į viešumą iškylantys neskaidrūs politinių partijų finansavimo modeliai, paviešintos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados. Diskusijoje dalyvavo Teisingumo ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai, politologai. „Įsigaliojus draudimui juridiniams asmenims remti politines partijas, situacija turėjo iš esmės keistis, tačiau politinėms partijoms finansinė parama teikiama per paramos fondus ar visuomeninius judėjimus. Pastarieji ilgainiui tampa rinkimų komitetais. Visi puikiai suprantame, kad visas politinis įdirbis iki tol jau būna padarytas.

Naujasis Pensijų kaupimo įstatymas ribotų konkurenciją?

Seime kelią besiskinantis naujasis Pensijų kaupimo įstatymas ribotų konkurenciją ir vartotojų pasirinkimo laisvę. Tokias pastabas penktadienį pateikė Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad įstatyme numatytas pensijų anuitetų mokėjimo funkcijos perdavimas išimtinai „Sodrai“ nusižengia konkurencijos principams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame naujajame Pensijų kaupimo įstatyme, dėl kurio galutinis balsavimas Seime įvyks šią savaitę, numatoma iš esmės pakeisti pensinių anuitetų įsigijimo ir mokėjimo tvarką. Pensijų anuitetų kaupimas būtų patikėtas vieninteliam paslaugos teikėjui – „Sodrai“, atimant tokią teisę iš iki šiol ją turėjusių privačių bendrovių. Reaguodama į tokius ministerijos planus, Lietuvos gyvybė draudimo įmonių asociacija birželio

Laikraštis”ŠIANDIEN”:  CŽV kalėjimai. Ką norėjo nuslėpti Lietuva?

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" CŽV kalėjimai, kaip ir visi nešvarūs reikalai Lietuvoje, buvo pridengti valstybinės paslapties, nacionalinio saugumo interesų širma. Nūnai iš inercijos mėginama išvedžioti, kad Strasbūro teismo sprendimas paremtas netiesioginiais įrodymais. Bet kas trukdė pačiai Lietuvai surinkti tiesioginius įrodymus? Čia ir slypi visas įdomumas. EŽTT įpareigojo Lietuvą ne tik išmokėti nukentėjusiam palestiniečiui Abu Zubaydah 130 tūkst.eurų, bet ir nustatyti bei nubausti kaltuosius. Ši afera parodo, kaip Lietuvoje trypiama teisė, o tai padarę pareigūnai lengvai išsisuka nuo atsakomybės ir net praturtėja. Kiekvienas pilietis gali tapti slaptųjų tarnybų savivalės auka. CŽV kalėjimų istorija

‘Vilmorus” apklausa: Liberalų sąjūdis vertinamas prasčiausiai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė – antroje vietoje

siandien.info ,LRT RADIJAS, LRT.lt Iš visų Seime esančių partijų Liberalų sąjūdis vertinamas prasčiausiai – partija pasiekė rekordines žemumas ir apklausoje net neperkopia 5 proc. barjero. Tai rodo naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Anot centro vadovo Vlado Gaidžio, politiniai skandalai kitoms partijoms tokios didelės įtakos nedaro. Apklausa vyko birželio mėnesį, birželio 8–17 d. Apklausta daugiau kaip tūkstantis respondentų – 1034. Kalbant apie partijas, kažkokių ypatingų sensacijų nėra. Pirmoje ir antroje vietoje, kaip ir anksčiau, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rezultatas maždaug toks – TS-LKD

Aplinkos ministerija palengvino sąlygas brakonieriauti?

Domantė Platūkytė, LRT.lt Aplinkos ministerija nesugebėjo nupirkti licencijų medžioklei, o tai yra priežastis, kodėl buvo jų atsisakyta, įsitikinęs aplinkosaugininkas, buvęs Aplinkos viceministras Linas Jonauskas. LRT.lt jis teigia, kad tokie pakeitimai prisidės prie gyvūnų kiekio mažėjimo ir palengvins sąlygas brakonieriauti. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tokius kaltinimus neigia. Medžioklės taisyklių pakeitimuose nustatyta, kad nebebus naudojama plastikinių plombų, jos būdavo įveriamos į sumedžioto gyvūno ausį. Anot L. Jonausko, specialios plastikinės plombos buvo ne tik griežtos atskaitos dokumentas, bet ir realus saugiklis nuo brakonieriavimo. Tokia plomba į sumedžioto gyvūno ausį būdavo įveriama dar prieš pradedant jį transportuoti,

VTEK prašoma išaiškinti, ar premjeras nesiekė asmeninių tikslų

Seimo nariai Gabrielius Landsbergis ir Andrius Kubilius kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydami išaiškinti, ar Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio rodomas padidintas dėmesys netoli premjero namų statomai atliekų deginimo gamyklai nėra viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas. Parlamentarai atkreipia dėmesį į 2018 m. birželio 13 d. S. Skvernelio susitikimą Vyriausybėje su atliekų deginimo projektus Vilniuje ir Kaune įgyvendinančios įmonės „Lietuvos energija“ vadovu Dariumi Maikštėnu, po kurio viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, jog po susitikimo buvo nutarta keisti atliekų deginimo planus ir perskirstyti jų kiekius, dalį Vilniaus atliekų vežant

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kodėl danai sėkmės istorijų turi daugiau. Kas laimės iš vėjo energetikos Lietuvoje?

Šiuo metu yra svarstoma Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kuri nustatys atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus vystymo kryptis po 2020 metų. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus. Šį įsipareigojimą, beje, Lietuva viršijo 2015 metais. Europoje iš vėjo gaminama apie penkiolika procentų elektros ir planuojama, kad iki trisdešimtųjų metų bus gaminama apie dvidešimt penkis procentus. Lietuvoje šiuo metu bendra vėjo elektrinių instaliuota galia siekia kiek daugiau nei 500 MW. Atsinaujinančių išteklių energetika mažinant priklausomybę nuo importuoto kuro

Konkursas „Žydintis Vilnius“ grįžta ir kviečia dalintis žiedais

Kasmetine tradicija tapęs konkursas „Žydintis Vilnius“ sugrįžta ir vėl kviečia dalintis sostinėje kuriamu grožiu su aplinkiniais – siųsti savo puoselėjamų gėlynų nuotraukas. Šiemet konkurse naujovė – dalyvauti kviečiami ne tik pavieniai gyventojai, verslo įmonės, bet ir mokyklos, darželiai, kuriems bus įsteigti specialūs apdovanojimai. Taip norima atkreipti dėmesį į ugdymo įstaigų teritorijas, kaip mažiausi vilniečiai ir jaunimas mokomi gražinti ir puoselėti aplinką, kurioje mokosi. Nuotraukas kartu su trumpu gėlynų aprašymu konkursui kviečiame siųsti el. paštu zydintisvilnius2018@gmail.com nuo liepos 2 d. iki spalio 8 d. „Nepaprastai smagu jau ne pirmą kartą kviesti vilniečius dalyvauti

Aplinkos ministro atsakymuose – nutylėjimai, pagyros sau ir akių muilinimas

„Valstiečių“ aplinkos ministro Kęstučio Navicko atsakymai į interpeliacijoje iškeltus klausimus neįtikina, yra klaidinantys ir pasėja dar daugiau abejonių. Tokią Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime nuomonę parlamentarams pristatė frakcijos seniūnas Juozas Olekas. Seimo nariams pristatydamas interpeliaciją jis pabrėžė, kad K. Navicko atsakymai dėl jo buvusios darbovietės – Baltijos aplinkos forumo – privilegijuoto finansavo primena „odę buvusiai darbovietei“. „Baltijos aplinkos forumas neša nemažą naudą. Forumo įgyvendintų ar įgyvendinamų projektų sumos – 2 mln., 4 mln., 17 mln., 4,3 mln. eurų. Taip, jūs iš tikro išsisukote nuo įsakymų pasirašymo nusišalindamas, ministre. Juos pasirašė tuometis

Pagrįstas klaipėdiečių susirūpinimas dėl uosto plėtros kaskart tik atsimuša į sieną

Remigijus LAPINSKAS Kol už uždarų durų sprendžiama apie uostamiesčio ateitį neišvengiamai paliesiančio projekto vystymą, klaipėdiečiai visomis išgalėmis bando išsiaiškinti teisybę apie buldozeriu stumiamą Klaipėdos uosto plėtrą. Tačiau pagrįstas gyventojų susirūpinimas kaskart tik atsimuša į sieną. Vadovaujantis Orhuso konvencijos nuostatomis, visuomenei turi būti užtikrinama teisė gauti informaciją ir būti įtrauktai į sprendimų dėl aplinkosauginių klausimų priėmimą, kad būtų apsaugota tiek šios, tiek būsimų kartų žmonių teisė gyventi jų sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Tačiau panašu, kad Klaipėdos uosto plėtros atveju, konvencijos nuostatomis nėra vadovaujamasi. Visuomenės nuomonė ir siekis dalyvauti priimant ypač gyventojams svarbius

„Achemos“ darbuotojai rengia piketą: akcininkams išmokėjo 19,8 mln. eur, paprastiems darbininkams ir algoms nelieka

LRT RADIJAS, LRT.lt pranešė, kad trąšų gamintojos „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga rengia pirmąjį piketą, piktindamiesi dėl jiems nesumokamų priedų. Pati „Achema“ skundėsi vyriausybei, kad dėl itin didelių mokesčių Suskystintųjų dujų terminalui (SGD) ir importuojamų pigesnių rusiškų trąšų įmonė itin sunkiai laikosi. Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos, įmonė, prognozuodama prastus finansinius metus, vienašališkai nusprendė sustabdyti kai kurias išmokas, kurios numatytos kolektyvinėje sutartyje. Darbuotojai sako nebegaunantys įvairių priedų, todėl nusprendė prie įmonės surengti piketą. Didžiausia Baltijos šalyse trąšų gamintoja „Achema“ sako susidurianti su itin dideliais finansiniais sunkumais ir sunkiai gali išsilaikyti. „Achemos“ atstovai sako mokantys

Europos reikalų komitetas: tiesioginių išmokų suma žemės ūkiams negali viršyti 150 tūkst. Eur

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) pritarė siūlymui didelius žemės ūkio paskirties žemės plotus valdantiems žemdirbiams mokėti ne daugiau kaip 150 tūkst. Eur. Iki šiol Lietuvoje toks ribojimas nebuvo taikomas. Vienodos išmokos už vieną hektarą buvo mokamos tam ūkininkui, kuris valdo 100 ha, ir tam, kuris valdo 30 tūkst. ha. 150 tūkst. Eur išmokos Lietuvoje paprastai yra skiriamos didesniems nei 2300 ha žemės plotų turėtojams. Vyriausybei patvirtinus ERK rekomendaciją, viršijus šį plotą ir 150 tūkst. Eur išmokas, didesnės paramos iš ES už žemės plotus žemdirbiai negautų. Pasak ERK ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)

Kas laukia Lietuvos miškų ir miškininkų? Galimi scenarijai

Saulius Lazauskas Miškininkas, sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ pirmininko pavaduotojas Pastaruoju metu daug kalbama apie interpeliaciją ministrui Kęstučiui Navickui. Net valdantieji jau atvirai sako, kad jie nebepasitiki šiuo Vyriausybės nariu, išsako daug pastabų dėl jo kompetencijos. Šis politikas turi prisiimti atsakomybę ir už nemokšiškai, sakyčiau, įžūliai ir chaotiškai vykdomą miškų reformą. 2017 m. sausio 10 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, prieš paskelbdamas apie planuojamą miškų urėdijų valdymo pertvarką, susitiko ne su miškininkais, bet su stambiosios medienos pramonės atstovais ir jau sekančią dieną urėdijos buvo įvardintos „kaip didžiausi Lietuvos priešai“, ant miškininkų pasipylė nesibaigiančio melo

Prezidentė pateikė svarbiausių savo darbų apžvalgą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikė ir svarbiausių savo darbų apžvalgą, kurią taip pat galima skaityti.  Ketvirtųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga Statistika (2017 07 12–2018 06 11) 37 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą. 86 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 34 su Prezidentais, 21 – su premjerais, 3 – su parlamentų pirmininkais, 22 – su tarptautinių organizacijų

Zarasų kurortas – vartai į Lietuvą. Atverkime juos plačiau!

Laikraštis "ŠIANDIEN" „Zarasų rajonas nepatrauklus verslui, verslininkų apklausa parodė, kad kraštas nepatogus ir nutolęs nuo sostinės...“, – taip apie šį provincijos žavų gamtos kampelį neseniai atsiliepė naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Ar iš tikrųjų taip ir yra? Kodėl ir toliau centrinė valdžia trimituoja, kad verta skatinti investicijas į Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, o tolimesni šalies kampeliai vėl pasmerkti merdėti, o ten gyvenantys žmonės priversti rinktis emigraciją? Dar prieš dešimt metų ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos siūlymą, nutarė suteikti Zarasų miestui kurortinės teritorijos statusą.

Pensijų reforma: ko tikisi žmonės ir ko iš tiesų siekia Vyriausybė

Jonas Varkalys Kiekvienas sąžiningai dirbantis ir mokesčius mokantis žmogus tikisi, kad po aktyvių darbo metų sulauks orios senatvės, kurios metu bus užtikrinta solidi pensija. Valdžios interesai ir žmonių lūkesčiai šiuo klausimu turėtų sutapti – valstybė turi garantuoti orią ir ramią senatvę. Deja, siūloma pensijų reforma rodo ką kitą – Vyriausybės interesą lįsti į žmogaus kišenę, o ne reformos būdu užtikrinti orią ir saugią senatvę bei tinkamą pensiją. Visų pirma, valstybė turėtų garantuoti: - Sąžiningą pensijos dydį. Tai reiškia, kad pensijos dydis turi priklausyti nuo to, kiek žmogus sukaupia per ilgus darbo metus. Valstybė

Siūlo mažesnes pajamas apmokestinti mažesniu GPM tarifu

Šią savaitę Seime vyko valdančiosios daugumos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) koalicinė taryba, kurios metu svarstyta LSDDP pasiūlyta darbotvarkė – aktualūs ir Seime šiuo metu svarstomi klausimai – regioninė politika, ligoninių tinklo optimizavimas ir mokesčių reforma. Tarybos posėdyje pasiūlyta  sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažesnes pajamas gaunantiesiems. „Per mažesnį GPM tarifą pasiektume progresyvumą, apie kurį jau ilgai kalbama. Siūlome nuo kitų metų sausio dirbantiesiems, kurių pajamos neviršija 1,5 MMA, o tai sudarytų apie 770 Eur taikyti 19 proc. GPM tarifą (nuo sausio jau matysime

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kelionė paskui saulę su ožkomis

Nedideliame Valdo Kavaliausko ir jo žmonos Rasos ūkyje ūkininkaujama santarvėje su gamta. Jie čia sukūrė stebuklą. Anot Valdo, kaimo gyvybės pagrindas yra būtent smulkieji ūkiai ir juose gyvenančių sodiečių veikla. „Mes savo darbo valandų neskaičiuojame. Tai yra mūsų gyvenimo pašaukimas, mums patinka tai, ką mes darome, gal mūsų pavyzdžiu paseks ir kiti, kurie sako, kad Lietuva baigia išsivaikščioti“, - sakė laikraščiui „ŠIANDIEN“ V. Kavaliauskas. Kalbamės su ūkininkais prie naujų trobesių, kuriuos jie pasistatė paėmę kreditą iš Alytaus kredito unijos. Čia pat, vos už kelių žingsnių, ganosi ožkos, iš kurių pieno jie gamina

Laikraštis ‘ŠIANDIEN” : Ar po skandalingos VSD pažymos valstybėje padaugės skaidrumo ir teisingumo?

Valdas Vasiliauskas, laikraštis "ŠIANDIEN" Visuomenė dar giliau įmurdyta į neišbrendamų skandalų liūną, dar labiau praradusi pasitikėjimą valdžia, politikais, partijomis ir verslu.  Paskelbus „tulpės“ susirašinėjimą su E. Masiuliu ir pradėjus svilti D. Grybauskaitės padams, prezidentūra neužtruko su atsakomuoju smūgiu. Ugnis buvo užgesinta stipresne ugnimi, skandalas – dar didesniu skandalu. Sykiu prezidentei keblumų sukėlęs rubuilis „Skalikas“ buvo su kitais jos priešais įkištas į maišą ir užrištas. Sudie, Tomai! Nesunku nuspėti, kieno stalčiuose ( kompiuteriuose) ši skandalinga į viešumą išmesta informacija buvo saugoma – taip pat ir prezidentės vyriausiosios patarėjos nacionalinio saugumo klausimais Živilės Šatūnienės,

V. Ušackas: D. Grybauskaitė atskleidė savo tikrąjį veidą

Vladimiras Laučius, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė „įsitraukė į manipuliacijų, intrigų žaidimą ir atskleidė savo tikrąjį veidą“. Taip, vertindamas Lietuvą purtantį skandalą, portalui LRT.lt sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, Meksikoje ir Didžiojoje Britanijoje, ES ambasadorius Afganistane ir Rusijoje Vygaudas Ušackas. „Manau, prezidentė D. Grybauskaitė per devynerius metus suteikė naują braižą prezidento vaidmeniui politiniame ir ekonominiame gyvenime. <…> Apgailestauju, bet iš viešinamos informacijos susidaro įspūdis, jog ji buvo įvelta į tą žaidimą. Tas įsivėlimas kompromitavo jos integralumą“, – svarsto politikas. – Panašiai kaip prieš vienuolika metų, Lietuvą purto skandalai, susiję su VSD

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kita tiesa apie Klaipėdos uosto plėtrą

Linas ANDRONOVAS Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE) Visuomenė turi teisę žinoti Jau ne pirmą kartą spaudoje girdisi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos balsas (KVJUD) (tiesiogiai arba per tarpininkus), vadinantis dėl maksimalios uosto plėtros Klaipėdos paplūdimiuose protestuojančius klaipėdiečius „mitų kūrėjais“. Pasak jų, pirmasis mitas yra tai, kad Klaipėdos uostas statomas kinams. Tačiau būtent kinai, tiksliau kompanija „China Merchants Group“, ir yra tie paslaptingi investuotojai, kurie jau yra pasirašę memorandumą statyti giliavandenį uostą Melnragėje. Šis klausimas yra aptarinėjamas visuomenėje, nes, kaip interviu „The New York Times“ sakė kinams parduoto Graikijos valstybinio Pirėjo uosto (jo dalies)

Valdantieji susirūpino  sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų darbu

G. Kirkilo vadovaujami socialdarbiečiai sunerimo dėl kai kurių ministrų darbo. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija  priėmė sprendimą kitą savaitę kviestis į frakciją aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. „Kviesimės ministrus tų sričių, kuriose šiandien kyla daugiau klausimų. Opozicijos inicijuota interpeliacija aplinkos ministrui K. Navickui iškėlė nemažai klausimų, į kuriuos, mes kaip valdančiosios koalicijos partneriai, turime teisę žinoti atsakymus. Prašysime ministro paaiškinti savo ryšius su viešąją įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“, klausime, ar tikrai yra pagrindo nuogąstauti dėl atliekų ir pakuočių tvarkymo, ir kokius sprendimus siūlo ponas K. Navickas.

„Sąjūdis supurtė nesupurtomą, išjudino nepajudinamą”…

Seimo rūmuose įvyko iškilmingas Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Sveikindama minėjimo svečius Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad sąjūdiečių, disidentų, politinių kalinių ir tremtinių, Nepriklausomybės Akto signatarų

34 Seimo nariai aplinkos ministrui K. Navickui reiškia nepasitikėjimą

Seimo nariai teikia interpeliaciją ir reikalauja, kad ministras K. Navickas Seime atsakytų į pateiktus klausimus dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo, dėl negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemas, dėl išryškėjusių vadybos ir kompetencijos stygiaus problemų, dėl negebėjimo efektyviai įgyvendinti miškų valdymo sistemos reformą. Pagal Seimo statutą, gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui – 30 metų

Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų birželio 3-ąją, įvyko stebuklas – gimė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, atvedęs Lietuvą į Baltijos kelią ir Kovo 11-ąją. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, kurią sudarė iškiliausi to meto mokslo ir kultūros žmonės, susikūrimas Lietuvos mokslų akademijoje 1988 m. birželio 3 d. laikomas tikrąja Sąjūdžio pradžia. Tų pačių metų liepos 9-ąją Vingio parke įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas, į kurį žmonės rinkosi iš visos Lietuvos. Šiame mitinge dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių. Netrukus, rugpjūčio 23-osios mitinge Vingio parke dalyvavo jau ketvirtis milijono apie laisvę svajojusių Lietuvos žmonių. Vienas iš Lietuvos sąjūdžio šauklių, koncertavęs

G. Lansdbergis. Nuvilia, kad apsiribojama vieno lietuviško ir vieno rusiško koncerno veikla

Gabrielius Landsbergis, Seimo narys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl verslo subjektų ir kitų interesų grupių neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir neteisėtos įtakos politiniams procesams vertina santūriai pozityviai. NSGK tyrime dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas. Mūsų frakcija tiki,  kad po tyrimo išvadų bus imamasi tam tikrų žingsnių, kad panašios situacijos nesikartotų. Frakcija siūlo stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kuri atliktų gilesnį partijų ir politikų veiklos monitoringą. Būtina diskutuoti ir dėl partijų finansavimo kontrolės stiprinimo. Siūloma

Prokurorai siunčia signalą – tik pabandykite mus kritikuoti

  Varnas varnui nekirs akies, o prokuroras keršys už prokurorą. Ar teisinga kompen­suoti su­­mažintą atlyginimą daugiausiai už­dirbantiems valdininkams, kai dar didesnių pra­­radimų patyrė visi dirbantieji, ypač privačiame sektoriuje? "Siekiame ir teisėtumo, ir teisingumo", - atsakė Konstitucinio Teismo pirmininkas, kai visuomenė suūžė, jog teisėjų atlyginimų sumažinimas dėl krizės prieštarauja Konstitucijai. Dabar visuomenei žinutę siunčia prokurorai.  Šitokią išvadą būtų galima padaryti po vakarykščio Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kuriame pasireiškė skandalingą savo kolegą ginantis prokuroras. Už tai, kad demokratinėje valstybėje surengė piketą ir išreiškė savo nuomonę, buvusius Seimo narius Kęstą Komskį ir Valdą Vasiliauską prokuroras Stanislavas

Aiškėja universitetų reorganizavimo planai: LEU ir ASU jungti prie VDU, ŠU – prie VU

Seimas po svarstymo  pritarė siūlymams reorganizuoti Lietuvos universitetus: Lietuvos edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universitetus (ASU) prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), o Šiaulių universitetą (ŠU) – prie Vilniaus (VU). „Vykdant ankstesnį susitarimą Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas reorganizuojami prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu. Tam Seimas tvirtina reorganizavimo sąlygas ir planą. Kaip ir planuota, Šiaulių universitetas reorganizuojamas prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu ir iki šių metų spalio 10 dienos Seimui turi būti pateiktas universitetų reorganizavimo planas bei reorganizavimo sąlygos“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus

ES Regioninės plėtros ir sanglaudos politika po 2020 metų

.Naujajam ilgalaikiam 2021–2027 m. ES biudžetui Europos Komisija siūlo atnaujintą sanglaudos politiką – pagrindinę ES investicijų politiką ir vieną iš konkrečiausių jos solidarumo išraiškų. ES ekonomika atsigauna, tačiau reikia papildomų investicijų siekiant panaikinti esamas spragas tarp valstybių narių ir atskirose valstybėse narėse. 2021–2027 m. laikotarpiui numačius 373 mlrd. EUR įsipareigojimų (einamosios kainos, atsižvelgiama į infliaciją) būsima sanglaudos politika užtikrins investicinius pajėgumus, padėsiančius sumažinti šiuos skirtumus. Ištekliai ir toliau bus nukreipiami į labiausiai nuo likusios ES dalies atsiliekančius regionus. Kartu ji ir toliau padės išlaikyti stiprų, tiesioginį ES ir jos regionų bei

Mokytojų darbo atlyginimas  didės apie 20 procentų

Seimas pirmoje (pateikimo) stadijoje pritarė siūlymui keisti mokytojų atlyginimo tvarką pereinant prie etatinio apmokėjimo. Sprendimas priimtas 63 parlamentarams balsavus už, 9 balsavus prieš ir 30 susilaikius. Iš visų balsavusiųjų 43 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai balsavo už ir 1 susilaikė. „Mokytojai yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o tarifikuotas valandas. Nepakankamai atlyginama už visas ugdymui būtinas veiklas: bendradarbiavimą ir bendravimą su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), ugdomųjų renginių ar edukacinių išvykų organizavimą ir kitas veiklas, svarbias mokyklos bendruomenei. Todėl siūloma įvertinti visas mokytojui nustatytas pareigas ir suformuoti

Ar  turizmas Lietuvoje  pigus?

 LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Lietuviams vis dažniau piktinantis palyginus, kiek atostogos atsieina užsienio kurorte ir kiek – Lietuvoje, Valstybinio turizmo departamentas (VTD) vis tiek skatina rinktis poilsį savo šalyje. Atostogauti Lietuvoje įmanoma visais metų laikais, ne tik vasarą, LRT RADIJO laidoje „LRT aktualijų studija“ sako laikinoji VTD vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Ekspertai pataria į atostogas užsienyje lietuviams vykti ankstyvą pavasarį ar rudenį, o vasaros mėnesiais leistis į artimesnę pažintį su savo kraštu ir neapleisti kelionių po gimtąją šalį visus metus, nes nedideli atstumai leidžia kone per vieną dieną pažinti visą

„AgroBalt 2018“: Europos Komisaro Vytenio Andriukaičio dėmesys maisto švaistymo problemai

Maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos tema, kuriai skirtas aukšto lygio politinis forumas vyko parodoje „AgroBalt 2018“, yra aktuali ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet ir visame pasaulyje. Kasmet vien ES šalyse išmetama 88 mln. tonų maisto, o su tuo susiję nuostoliai siekia net 143 mlrd. eurų. Apie tai, jog tiesiog neetiška švaistyti maistą, kai šalia yra daug skurstančių ar net badaujančių žmonių, savo kalboje pabrėžė  Europos Komisaras V. Andriukaitis. Pasak jo, turime atsipeikėti ir atsikratyti siloso bokšto mentaliteto, kuris, deja, vis dar būdingas didžiajai daliai žmonių.„Eurostat duomenimis, apie 73 proc. žmonių

Pasvaliečiai išėjo į miškus ir mokėsi išgyventi minimaliomis sąlygomis

Rūta Grušaitė Pasvalio rajone vyko Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės lauko taktikos pratybos „Vyčio kardas 2018“, kurių metu vyko ir Savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos. Pasvalio rajono savivaldybės administracijoje buvo sukviesta Ekstremaliųjų situacijų komisija dėl inscenizuoto neteisėto pasienio ruožo kirtimo iš Latvijos į Lietuvą mūsų rajono ribose. Buvo sukviesta daugiau kaip pusšimtis atsakingų institucijų ir įstaigų atstovų aptarti situacijos ir koordinuoti veiksmus, bandant išspręsti susidariusią situaciją, į Savivaldybės administracijos patalpas ėmė veržtis aktoriai, vaidinantys priešiškai nusiteikusius asmenis, vyko gaisro inscenizacija. Į minią, sustojusią priešais pastatą, įvažiavo automobilis

Top