Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia (Puslapis 30)

Pradžia

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug

Dzūkijos grybų perdirbėjai susirūpinę: grybų Lietuvos miškuose nedaug, voveraičių kasdien superkama penkiskart mažiau nei pernai, baravykų kol kas į supirkimo punktus neatneša niekas. Grybų derliaus stygius juntamas ir pagrindinėse užsienio importo rinkose, iš kur jie įvežami – Rusijoje, Ukrainoje. Šiek tiek Lietuvos perdirbėjus gelbsti baltarusiai. Nors už kilogramą voveraičių mokama beveik dvigubai daugiau nei pernai- po 3,70 Eur, 2018 metais grybautojai jų atneša vos po kelis kilogramus. 2017 metais grybai augo kaip ant mielių, sako grybų perdirbėjai, trečdalis nesurinktų liko miškuose, o tokio prasto derliaus kaip šiemet jie neprisimenantys. Voveraitės Dzūkijos miškuose pradėjo

Eugenijus Gentvilas:„Rajonines ligonines siekiama sunaikinti administraciniais ir antikonstituciniais metodais“

Šiandien vykusioje opozicinių frakcijų spaudos konferencijoje skambėjo aštri kritika Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), sudariusiai „juodąjį“ rajoninių ligoninių sąrašą. Savivaldybių vadovai, medikų ir pacientų organizacijos bei politikai teigia, kad per pastaruosius kelerius A. Verygos vadovavimo ministerijai metus gydymo srityje niekas nepasikeitė, taip pat nepagerėjo gydymo prieinamumas. „Jau prieš pusmetį buvome atkreipę dėmesį į šį įstatymo projektą, kai jis dar nebuvo registruotas Seime. A. Veryga kartu su R. Karbauskiu turi viziją, kaip sunaikinti rajonines gydymo įstaigas administraciniais ir antikonstituciniais metodais. Optimizuoti tinklą jie siekia šantažu, melu ir administraciniais sprendimais. R. Karbauskis sako, kad veiksmai

Izraelis laukia lietuviško maisto

Ieškant naujų galimybių plėtoti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje, žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio vadovaujama verslo atstovų delegacija rugpjūčio 5–6 dienomis lankėsi Izraelyje. Didžiausias dėmesys tiek Lietuvos bei Izraelio žemės ūkio ministrų susitikime, tiek diskusijose su šios šalies žemės ūkio sektoriaus bei verslo atstovais buvo skirtas Lietuvos eksporto galimybėms į Izraelį. Izraelio žemės ūkio ministras Uri Arielis susitikimo metu pastebėjo, kad Lietuvos maisto produktų eksporto potencialas dar neišnaudotas, o aukščiausios kokybės žemės ūkio ir maisto produktai yra laukiami jų rinkoje. „Izraelis vis labiau vertina lietuviškų maisto produktų kokybę, ir kasmet sparčiai augantis jų

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Jurbarko krašte

„Nacionalinių vertybių praradimas, depolitizacija, kartu su masine emigracija visada veda prie to, kad valstybės teritorija tampa „niekieno žeme“, kurią labai greitai „privatizuoja“, neužmiršę savo nacionalinės savimonės kaimynai.“ (ištrauka iš knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“) Saulius LAPĖNAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Karštą ir neįprastai tvankią liepos pavakarę Jurbarko viešojoje bibliotekoje susirinko itin gausus būrys neabejingų Lietuvos ateičiai žmonių, kuriems norėjosi išgirsti tiesos žodį iš profesoriaus Vytauto Radžvilo lūpų apie tai, kas šiandien itin aktualu Lietuvai. Gal ne visiems patiko ir tiko tiesmuki knygos autoriaus teiginiai apie tai, ko trūksta ir ko reikia Lietuvai, kad jos pilietis galėtų čia, o ne

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Agronomo Edvardo Makelio tiesa

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" AGRONOMO EDVARDO MAKELIO TIESA. Mokslas ir toliau lieka pagrindiniu ūkininko talkininku Prieš kurį laiką laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcija išrinko dešimt iškiliausių šimtmečio agronomų, kurie ne tik rūpinosi javų derlingumu. Jie aktyviai dalyvavo formuojant valstybės žemės ūkio politiką, buvo aktyvūs ekonomikos žinių ir kultūros puoselėtojai kaime. Į dešimtuką buvo išrinkti šeši šviesaus atminimo agronomai ir keturi mūsų amžininkai – Edvardas Makelis, Zenonas Dabkevičius, Jeronimas Kraujelis ir Viktoras Pranckietis. Pasak Edvardo Makelio, agronomo duona tikrai nelengva, juk galima užauginti puikų derlių, tačiau gamta gali neleisti jo paimti iš laukų. Tada tarp

Konservatorių siekis pripažinti Lietuvos komunistų partiją nusikalstama organizacija nesulaukė bendražygių pritarimo

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rugpjūčio 1 d., vykusioje spaudos konferencijoje pristatė parengtą Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti LKP nusikalstama organizacija. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas bei sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. „2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje, parengti įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Tačiau tokio įstatymo projekto Vyriausybė

Ariogaloje – 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovotojų sąskrydis

Kaip ir kasmet, pirmąjį rugpjūčio šeštadienį, rugpjūčio 4 d., Ariogalos Dubysos slėnyje rengiamas 28-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Maironio apdainuotas Dubysos slėnis, tūkstančiai likimo bičiulių, tremtinių dainos ir prisiminimai, – atrodo, kad metai sustoja ir grįžtame į sunkius, bet tokius brangius jaunystės metus… Ariogalos sąskrydis turi nostalgišką trauką ne tik Sibiro vargus patyrusiems, bet ir visiems, Lietuvą mylintiems žmonėms. Dažniausiai sakome – susitiksime Ariogaloje, ir visi žino, kad tai ne tik vieta, bet ir neoficialus renginio pavadinimas, o kartu ir jo dvasia. Tradicinis, jau 28-asis

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Kodėl mes dar negyvename taip, kaip Švedijoje?

Graži savaitgalio šventė buvo surengta Klaipėdos rajono Lapių kaime. Mokykla šventė 100 metų jubiliejų, nuo pat ryto į senąją liepų alėją rinkosi buvę mokiniai, mokytojai, netrūko ir svečių. Tarp jų ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Vaclovas Macijauskas. Skirtingai, negu rajono vadovai ir Seimo nariai, jis nesėdo į pirmą svečių eilę, nesakė sveikinimo kalbos, bet nuoširdžiai bendravo su žmonėmis ir iš mokyklos šventės išvažiavo vienas iš paskutiniųjų. Vaclovo Macijausko interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“. – Vaclovai, prieš trisdešimt metų paslapčia pasvajodavome, kad ir mes gyvensime taip, kaip Švedijoje, tačiau kuo toliau, tuo

Parama jaunoms šeimoms galės augti iki 50 proc. pirmojo būsto vertės

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Vida Ačienė, dirbanti Seimo Biudžeto ir finansų komitete, registravo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo sudaryti teisines prielaidas prie valstybės teikiamos finansinės paskatos prisidėti ir savivaldybėms bei verslo subjektams. „Dabar galiojanti tvarka numato valstybės paramą pradiniam įnašui už jaunos šeimos pirmąjį būstą padengti, tačiau daugelio regionų savivaldybės susiduria su problema, kai savivaldybių įstaigose trūksta šakinių specialistų, mokytojų, gydytojų ir kitų jaunų profesionalų. Todėl įstatymo pakeitimu siūloma, kad savivaldybės ir verslo įmonės turėtų galimybę papildomai prisidėti prie šios valstybės paramos

Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga 

Arvydas Juozaitis Tuštuma. Dvi baltų tautos iš vienos šaknies, vieno kamieno, tačiau kokie skirtingi keliai! Dvi valstybės, nebendraujančios kaip dera bendrauti gentainiams, dvi viena kitos beveik nematančios ekonomikos ir viena kitą užmirštančios užsienio politikos. Norėčiau klysti, ir jeigu kas įrodytų, kad klystu – nuolankiai sutikčiau. Deja, neklystu. Kasmet Latvijos Saeimoje rengiamuose užsienio politikos debatuose, o greta to – ir jų nustatomose gairėse Latvija nemato Lietuvos. Dažniausiai atsiperkama keliomis bendromis frazėmis ir teiginiais apie vienybę. O Lietuvos Seime? Apskritai jokių debatų nėra. Lietuva „apsikuičia“ visai be Latvijos. Absurdas prie absurdo ir tame absurde – skylė. Egzistencinis

Laikraštis „ŠIANDIEN”. LYDERIŲ SPINDESYS IR SKURDAS

Krescencijus STOŠKUS, laikraštis "ŠIANDIEN" Lyderystė. Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka.

Laikraštis ‘ŠIANDIEN”.Geidžiamiausias investuotojas Lietuvoje

Saulius LAPĖNAS Jurbarko rajono mero pavaduotojas Bendrauju su potencialiais investuotojais iš Skandinavijos, Vokietijos ir kitų ES šalių. Neapleidžia įspūdis, kad vyraujanti nuomonė Lietuvoje apie investuotojus neatitinka realybės. To pasekmė pasireiškia tuo, kad bet kokie svarstymai baigiasi beprasme magiška fraze „reikia pritraukti investuotojus“. Tačiau kiek bekartotum žodį „šokoladas“, burnoje nuo to saldžiau nebus. Investuotojas ne mitinė būtybė iš kitos galaktikos, kuri atlekia ištarus burtažodį „reikia pritraukti investuotojus“. Svarbiausia, kad nesupratus ko nori investuotojas, jo neįmanoma pritraukti. Kaip supranta investuotojo portretą Seimo nariai, valdžioje esantys politikai, žinomi ekonomistai ir patys potencialūs investuotojai. Man asmeniškai nėra abejonių, kad

Jau pradeda rengtis visuotiniam šalies gyventojų surašymui

  "Lietuvos institucijos jau pradeda ruoštis po 3 metų vyksiančiam visuotiniam šalies gyventojų surašymui",- pranešė Lietuvos radijas. Planuojama pirmą kartą jį vykdyti automatiškai, panaudojant duomenis, gautus iš valstybės registrų bei informacinių sistemų. 2011-aisiais vykusiame surašyme gyventojus lankė statistikai, kurie pildė surašymo lapus. Statistikos departamentas taip pat ruošiasi atlikti bandomąjį surašymą. Jis vyks 2019–2020 metais. siandien.info primena, kad 2013 m. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė išsamius galutinius Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus apie nuolatinių gyventojų sudėtį pagal tautybę, gimtąją kalbą ir savęs priskyrimą religinei bendruomenei. 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154

M. Drunga. Amerikos politiką lemia ne vien prezidentas

Mykolas Drunga „Pamirškite Donaldą Trumpą – spektakliui su Rusija vis dar vadovauja karinis-pramoninis kompleksas. Plėšydamiesi dėl D. Trumpo, žurnalistai pražiūri, kad jis įprastinei karo ir politikos mašinerijai duoda laisvą kelią“, – rašo teisininkas Bruce`as Feinas internetiniame žurnale „American Conservative“. „Prezidentas D. Trumpas ne susilpnino, o sustiprino Amerikos karinį ir ekonominį priešinimąsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Šis faktas laikraščių pranešimuose dažniausiai nutylimas, o vis dėlto jis nepaprastai svarbus. Ką D. Trumpas bekrenkštų apie NATO ar V. Putiną, dabar ir paskutinius septynis dešimtmečius Amerikos ir Rusijos santykius valdo tūkstančius milijardų dolerių surijantis karinis industrinis kontrateroristinis

59-oji Jūros šventė

Šeštadienis buvo gausiausia renginių diena, kurioje - jūriniai tradiciniai renginiai, įvairių skverų magija ir išskirtinumas, didžioji šventinė mugė, „Baltic Sail“ burlaiviai, paskutinė galimybė išvysti šventės premjerą „Mobis Dikas“, gera muzika ir šventinis fejerverkas. Šeštadienio rytas prasidėjo mišiomis už žuvusius jūroje ir visą jūrinę bendruomenę. 9 val. Marijos Taikos karalienės bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios. 9.30 val. Smiltynės kapinėse – tradicinė pirmojo Lietuvos uosto kapitono Liudviko Stulpino pagerbimo ceremonija, o 10 val. Skulptūrų parke buvo pagerbta žuvusio laivo „Linkuva“ įgula. Vidurdienį, vyko išskirtinė ir pasaulyje analogų neturinti – žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonija, kurios metu

Neramios Seimo narių atostogos: kreipiasi ir į Konstitucinį Teismą, ir į Saugumo departamentą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Gintarės Skaistės, Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko iniciatyva, grupė Seimo narių kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl valdančiųjų priimtos pensijų reformos atitikties Konstitucijai. Parlamentarai pažymi, jog nauja pensijų reforma (keičiamu Pensijų kaupimo ir naikinamu Pensijų sistemos reformos įstatymais) galimai paneigia antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėtus lūkesčius. Teigiama, jog Konstitucinis Teismas savo ankstesniais nutarimais kaupiamųjų pensijų sistemos atžvilgiu leidžia keisti įmokų dydžius, tačiau tik esant labai aiškioms sąlygoms: mažinimas yra laikinas, nulemtas objektyvių ypatingų sąlygų (ekonominės krizės), galiausiai turi būti įtvirtinamas būsimas kompensavimo mechanizmas. Visiškai

Kaune siekiama suartinti abu Nemuno krantus

Kauno architektūros ir urbanistikos taryba surengė Pėsčiųjų tiltų per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo prospekto atvirą projekto konkursą. Taip siekiama suartinti abu Nemuno krantus ir dar labiau paskatinti pietinės miesto dalies plėtrą. Centrinė miesto dalis ir Aleksotas priešinguose Nemuno krantuose praeiviams bei dviratininkams gali būti pasiekiami greičiau ir patogiau – pėsčiųjų tiltais. Kauniečiai kviečiami iš arčiau susipažinti su architektūriniais pasiūlymais, kaip galėtų atrodyti tiltai, jungiantys Karaliaus Mindaugo prospektą bei H. ir O. Minkovskių gatvę su Nemuno sala. Pasak architektų, naujasis tiltas padidintų Nemuno salos integralumą

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba: V.Titovui pradėta įgaliojimų netekimo procedūra

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, kad tarybos nariui, Lietuvos rusų sąjungos atstovui Viačeslavui Titovui būtų pradėta įgaliojimų netekimo procedūra. Po V. Titovo pasisakymų apie Klaipėdos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą įgaliojimų netekimo procedūrą inicijavo Klaipėdos meras. Po teikimu pasirašė 21 tarybos narys. „Turbūt šiandien niekam nekyla abejonės, kad ši diena yra išskirtinė ir šis posėdis ateityje galės būti vadinamas istoriniu. Turbūt kursime tam tikrą teisinę praktiką, naują Lietuvos, kaip teisinės valstybės istorijos puslapį. Dar kartą noriu atsiprašyti Adolfo Ramanausko-Vanago artimųjų už visą tą ažiotažą, kuris kilo ir ne pačiu gražiausiu būdu išgarsino

Seimo pirmininkas švenčia jubiliejų

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Seimo Pirmininką, profesorių Viktorą Pranckietį 60 metų jubiliejaus proga. Pasak šalies vadovės, per tuos metus V. Pranckietis spėjo daug nuveikti mokslo, akademinėje, visuomeninėje srityse, taip pat ir politikoje, kuri suteikė galimybę pažinti jį, kaip asmenybę, siekiančią į pirmą vietą iškelti valstybės interesus. Šalies vadovė jubiliatui palinkėjo ir toliau sėkmingai derinti mokslininko išmintį su vadovo kantrybe bei kuo geriausios sveikatos ir ištvermės. Anot Prezidentės, Parlamente V. Pranckiečiui neretai tenka priimti sudėtingus sprendimus, ieškant bendro sutarimo ir puoselėjant taip reikalingą politinę kultūrą. Kaip teigiama sveikinime, su mokslininko atkaklumu ir pedagogo kantrybe profesorius

Nerimas dėl miškų – neslūgsta

Irma DUBOVIČIENĖ, laikraščio "Ūkininko patarėjas" korespondentė Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gimė kaip protestas Seimo palaimintai valstybinių miškų valdymo reformai, kai buvusių miškų urėdijų vietoje buvo suformuota ketvirta didžiausia Lietuvoje valstybės valdoma įmonė – VĮ Valstybinė miškų urėdija (VMU). Nuo Sąjūdžio gimimo nepraėjo nė metai, o nusivylimų užtektų dešimtmečiui. Pilietinis judėjimas nepajėgė sustabdyti įvykių.Tai skaudžiai išgyveno pirmosios Vyriausybės miškų ūko ministras, mokslininkas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių šviesios atminties prof. Vaidotas Antanaitis, kurį artimieji ir draugai liepos 17 d. palydėjo į paskutinę kelionę. Apie tai ir apie judėjimo prasmę kalbamės su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Mindaugas Vyskupaitis: Taip, aš tikrai didžiuojuosi būdamas lietuvis..“

"Taip, aš esu laimingas, tikrai didžiuojuosi būdamas lietuvis, turiu puikią šeimą, išauginau tris vaikus, turiu aštuonis anūkus, mėgstamą darbą, džiaugiuosi, kad sekasi mano kraštiečiams, išgyvenu, kai valstybingumas prisimenamas tik švenčių dienomis“, - laikraščiui „ŠIANDIEN“ sakė Mindaugas Vyskupaitis, bendrovės„Mėta“ įkūrėjas ir vadovas. Jo patarimas lietuviui labai paprastas: mylėti artimą žmogų, valgyti sveiką maistą ir džiaugtis gyvenimu, kuris kiekvienam iš mūsų duotas tik vieną kartą. Mindaugo įkurtos įmonės misija - nekasdieniška, savita, Lietuvos žmogui jis siūlo sustoti, mąstyti savo galva, rinktis tai, kas tikra, ir visada jausti saiką... „Mūsų rinka yra užversta įvairiais įvežtiniais

Didėja šalies vadovų turtai: kol kas nepralenkiama D. Grybauskaitė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai turėjo per 852 tūkst. eurų turto ir santaupų, premjeras Saulius Skvernelis su šeima – beveik 230 tūkst. eurų. Kaip rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) politikų turto deklaracijų duomenys, D. Grybauskaitės turtas per metus išaugo 15 tūkst. eurų – 2016-aisiais jos turto ir santaupų vertė siekė 837 tūkst. eurų. Prezidentės turimų sklypų vertė padidėjo nuo beveik 23 tūkst. eurų užpernai iki 98 tūkst. eurų pernai, 24 tūkst. eurų iki 352 tūkst. eurų sumažėjo jos vertybinių popierių vertė, 36 tūkst. eurų aptirpo ir D. Grybauskaitės piniginės santaupos – ji

J. Olekas.Malkų auganti kaina – stebina

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ skelbiamais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusiais metais, įvairių rūšių malkinės medienos kaina augo 15–25 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas užregistravo įstatymo pataisą ir siūlo įvesti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams, besišildantiems malkomis ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis. J. Oleko nuomone, PVM lengvata turėtų būti taikoma ne vien daugiabučiuose gyvenantiems ir centralizuotai besišildantiems gyventojams, bet ir tiems, kas šilumą gamina savarankiškai. Juolab, jau kurį laiką malkinės medienos kainos auga ir yra didesnės nei, pavyzdžiui, Latvijoje. „Valdantieji kalbėjo, kad

Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt Liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų. Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27). O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė norinčius ją pasveikinti pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“ (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate). Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1955 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos

Vyriausybė atmetė opozicijos siūlymą reguliuoti trąšų importą iš trečiųjų šalių

  Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Muitinės departamentui nusprendus savarankiškai ištirti į Lietuvą įvežamas trąšas ir nustačius, kad maišytos trąšos patenka į importo mokesčio ribas, verslininkai pasiskundė Vyriausybei. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas turėtų džiaugtis išaiškinęs, kad jo tyrimas leistų šalies biudžetą papildyti 8 mln. eurų – tiek trąšų importuotojai, tarp jų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“, turėtų papildomai sumokėti muito mokesčių. Tačiau buvęs vadovas ne veltui yra buvęs. Verslininkams verkiant į Vyriausybės dekoltė, o departamentui sprendžiant, ką daryti su trąšų importuotojų skundu, jis pats pasiprašė būti atleidžiamas ir perkeliamas į

Įmonių krovinių patikros keliuose – statybų sektoriumi domisi VMI

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad liepos 19–20 d. visoje Lietuvoje rengiamos su statybų sektoriumi susijusių įmonių krovinių patikros keliuose –  bus stebima, ar važtaraščiai elektroninių važtaraščių posistemiui (i.VAZ) teikiami tinkamai, o juose nurodomi duomenys – tikslūs. Važtaraščių duomenų analizė padeda nustatyti ne tik važtaraščių teikimo pažeidimus, bet ir galimus PVM vengimo ar pajamų neapskaitymo atvejus, skelbia VMI pranešime žiniasklaidai. Krovinių važtaraščių duomenis i.VAZ verslo atstovai teikia jau kiek daugiau nei pusantrų metų, o vienas iš sektorių, kuriame aktyviai vykdomi medžiagų pervežimai bei pristatymai – statybos. „Išanalizavus ir palyginus vienos statybų bendrovės

„Misija Sibiras‘18“ komanda išvyksta į Kazachstaną

Trečiadienis, liepos 18 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su „Misija Sibiras‘18“ komanda, rytoj išvykstančia į Kazachstaną. Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras‘18” dalyviams išduoti vizas, kai iki suplanuoto išvykimo į tremties vietas Sibirą, Krasnojarsko krašte, buvo likęs mažiau nei mėnuo, šiemetinės misijos ekspedicijų maršrutai pasuko į Vidurinę Aziją – į Kazachstaną. Pasak Prezidentės, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos apie mūsų tautos patirtą genocidą. Ši atmintis visada bus gyva, ir tai patvirtina jaunimo patriotinis pasiryžimas atlikti šių

Mokestis vėl didėja. Neringos valdžia nusigręžia nuo turizmo verslo?

Kamilija Linkutė Turizmo institucijos siekia skatinti keliones po Lietuvą, tuo tarpu Neringos miesto savivaldybė, neinformavusi turizmo bendrovių, ženkliai pakelia įvažiavimo mokestį turistinio sezono viduryje, sukurdama kliūtis verslo vystymui Kuršių Nerijoje. Neringos savivaldybės Taryba šių metų birželio 28 d. vykusiame tarybos posėdyje pakėlė įvažiavimo į Neringos miestą vietinę rinkliavą turistiniams autobusams (virš 30 vietų). Mokestis turistinio sezono metu pakito nuo 45 iki 70 EUR autobusui ir įsigaliojo praėjus vos kelioms dienoms nuo įvykusio Neringos savivaldybės Tarybos posėdžio - 2018 m. liepos 1d. Neringos miesto savivaldybė laiku neinformavo kelionių organizatorių apie pakeltas kainas, jau užsakytiems

FIFA 2018 nepaslėpė Rusijos skaudulių

Arnas Šarkūnas, specialiai LRT.lt iš Maskvos, LRT.lt  Sekmadienį Rusijoje pasibaigęs pasaulio futbolo čempionatas futbolo sirgaliams padovanojo daugybę puikių akimirkų. Tačiau, nors norėta šį renginį išnaudoti propagandiniams ir žmonių telkimo tikslams, ši Vladimiro Putino užgaida į savo kiemą sukviesti visus futbolo stipriausius gali inspiruoti ir ne visai jam naudingus pokyčius šalies viduje. Pasaulio futbolo čempionato metu Rusija buvo lyg pasiskirsčiusi į kelias dalis: tiesiog gyvenančius futbolu ir jo karštine, bei tuos, kurie po gražiu fasadu matė ir daugybę problemų. Tai ir socialinės, ir ekonominės problemos, tiek tarptautinė izoliacija, apie ką nurimus fanfaroms vėl

Konservatoriai: valstiečių kuriamą tyrimą ignoruosuosime

Balsavimai dėl naujos komisijos įkūrimo turėtų įvykti ateinančioje Seimo sesijoje. Komisijos darbas, jei ji būtų sukurta, turėtų trukti iki ateinančių metų gegužės 1 d. „Suprantame, kad šios komisijos tikslas yra ne tiesos išaiškinimas. Atvirkščiai – kuriama komisija politiniam triukšmui sukelti, kuris uždengtų antidemokratinius procesus ir blogus sprendimus, vykstančius mūsų valstybėje. Todėl TS-LKD nedeleguos savo atstovų į šią komisiją, nebendradarbiausime su ja, neatsakinėsime į komisijos atstovų pateikiamus klausimus, jei tokių bus. Tikimės, kad taip pasielgs ir kitos opozicinės partijos“, – komentavo G. Landsbergis. TS-LKD frakcijos seniūno manymu, pasibaigus Seime vykusiam Nacionalinio saugumo ir

Ministrui dirbti nėra kada. Valdantiesiems reikia dar vieno mandato

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, jog partija šių metų rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 rems savo koalicijos parnerių valstiečių-žaliųjų kandidatą, šiuo metu žemės ūkio ministro pareigas einantį Giedrių Surplį. „Tokį sprendimą priėmė LSDDP valdyba birželio 11 d. Tai yra pirmasis bendras partnerių projektas, ir tikimės, sėkmingas. G. Surplys – politikoje ne naujokas, manome, jog puikiai atliks Seimo nario pareigas ir vykdys Zanavykų žmonėms duotus įsipareigojimus“, – sako LSDD frakcijos narys, Seimo

S. Skvernelis: niekada nesakiau, kad man per brangu Lietuvoje

Gabija Kavaliauskaitė, LRT.lt "Kainos paslaugų sektoriuje Lietuvoje yra tikrai didelės, tačiau niekada nesakiau, kad atostogauju Ispanijoje dėl to, kad namuose per brangu. Taip Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pokalbyje ne apie politiką kartu su reklamos specialiste, atlikėja Dovile Filmanavičiūte premjeras atskleidė ir neoficialiąją savo pusę: „Esu jautrus žmogus ir išgyvenu dėl savo sprendimų.“ Svarbiausia – šeimos nuomonė Neseniai pasirodžius naujienai apie tai, kad S. Skverneliui Ispanijoje atostogauti pigiau nei Lietuvoje, kilo daug pasipiktinimo, tačiau premjeras tikina niekada taip nesakęs. „Kalbėdamas apie atostogas niekada nesakiau, kad man per brangu Lietuvoje, nors,

„Slava, Ukraine! Davaj, davaj!“ (Šlovė, Ukrainai! Pirmyn, pirmyn!)“

"Kroatijos nacionalinės futbolo rinktinės gynėjas Domagojus Vida po pergalės prieš Rusijos komandą pasaulio čempionato ketvirtfinalio etapo rungtynėse Sočyje po baudinių serijos 4:3 (1:1, 2:2) supykdė turnyro šeimininkų žiniasklaidą", - pranešė lrytas.lt D.Vida drauge su kitu Kroatijos delegacijos nariu Ognenu Vukojevičiumi sušuko Ukrainą šlovinantį šūkį ir tai nufilmavo. „Slava, Ukraine! Davaj, davaj!“ (Šlovė, Ukrainai! Pirmyn, pirmyn!)“, – skandavo kroatai. Tai neliko neišgirsta Rusijos žiniasklaidos atstovų. 29-erių metų D.Vida dvikovoje su Rusija per pratęsimą 101-ąją min. išvedė krotaus į priekį (2:1), o baudinių serijoje savo smūgį atliko ketvirtas ir taip pat pelnė įvartį. Smūgis

Šimtmečio „Tautiškos giesmės“ organizatoriai: iniciatyva subūrė apie 4 mln. lietuvių

LRT RADIJAS, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt Iniciatyvos suburti keturis milijonus lietuvių kartu giedoti 100-mečio „Tautišką giesmę“ organizatoriai teigia, kad projektas parodė, jog Lietuva nenyksta. Pasak iniciatyvos atstovės Aušros Kukelkaitės, tiksliau penktadienį Lietuvos himną giedojusių žmonių skaičių bus galima įvertinti tik atlikus apklausas. E. Genio/LRT nuotr. Penktadienį viso pasaulio lietuviai susivienijo bendrai „Tautiškai giesmei“. Lygiai 9-ą vakaro Lietuvos laiku Vingio parke ją sugiedojo 12 tūkst. Dainų šventės dalyvių, o kur dar žiūrovai, kurių buvo pilnutėlis parkas. Šimtmečio giesmė skambėjo ir kitur Lietuvoje, taip pat daugelyje užsienio šalių. Taip visi sveikino Lietuvą atkurto 100-mečio proga

Liepos šeštoji karūnuoja mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį

Mieli Lietuvos žmonės, brangūs Lietuvos draugai ir svečiai, sveikinu Jus su nuostabia švente – Valstybės diena! Šiemet Liepos šeštoji karūnuoja mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį! Kita tokia šventė bus tik po šimto metų. Mums visiems labai pasisekė, kad esame ypatingo jubiliejaus dalyviai ir liudininkai. Ši diena primena, kad valstybe esame jau beveik aštuonis šimtus metų, kai Karalius Mindaugas atvedė suvienytą Lietuvą į Europą. Mūsų valstybingumo kelyje buvo visko, tačiau net sunkiausiais laikais, kai svetimi naikino tautos atmintį ir pačią tautą, Lietuva visada surasdavo jėgų atgimti ir pakilti dar aukščiau. Štai kodėl su tokiu pasididžiavimu kartojame:

Paskelbta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje programa

Šventasis Tėvas popiežius Pranciškus 2018 m. rugsėjo 22–25 d. su apaštaliniu vizitu lankys tris Baltijos šalis: Lietuvą, Latviją ir Estiją. Susitikti su popiežiumi Lietuvoje bus galima rugsėjo 22–23 d. Vilniuje ir Kaune. Šventojo Sosto spaudos salė skelbia vizito programą. JO ŠVENTENYBĖS POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS APAŠTALINIS VIZITAS LIETUVOJE 2018 m. rugsėjo 22–23 d. Šeštadienis, rugsėjo 22 d. ROMA–VILNIUS 7.30 val. Išvykimas lėktuvu iš Romos Fjumičino oro uosto į Vilnių 11.30 val. Atvykimas į Vilniaus tarptautinį oro uostą PASISVEIKINIMO CEREMONIJA MANDAGUMO VIZITAS PAS PREZIDENTĘ Prezidento rūmuose SUSITIKIMAS SU VALDŽIOS IR VISUOMENĖS ATSTOVAIS, DIPLOMATINIO KORPUSO NARIAIS S. Daukanto aikštėje 16.30 val. AUŠROS VARTŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS, GAILESTINGUMO

Iškilminga Laisvės kario skulptūros atidengimo ceremonija Valstybės dienos išvakarėse

Iš Ukrainos atvežta Laisvės kario skulptūra - daugiau kaip 3 tonas sveriantis bronzinis - liepos 5-ąją  iškilmingai  buvo atidengta. „Tai yra stebėtina, kad per tokį trumpą laiką – lygiai šešis mėnesius – pavyko viską įgyvendinti nuo idėjos iki realios skulptūros. Nesu girdėjęs, kad taip rekordiškai greitai būtų pastatyta tokio masto skulptūra, – kalbėjo architektas prof. Jonas Audėjaitis, pabrėždamas ir šio įvykio istorinę reikšmę, – Tai yra brangus praeities simbolis dabarčiai ir ateičiai, kuris liudija tai, jog mes, kaip tauta, išties galime susikalbėti ir būti vieningi.“ Ukrainos sostinėje Kijeve nulietas istorinis tautos simbolis

Laikraštis „ŠIANDIEN”: „Provincija irgi neliūdi, arba Mažo miesto privalumai”

Martina RUGINYTĖ, laikraštis "ŠIANDIEN" Į savo gimtą miestą – Mažeikius po studijų grįžau beveik prieš trejus metus. Kuo labiau bręsti (nesinori sakyti „sensti“), tuo labiau vertini mažus ir, iš pažiūros, paprastus dalykus. Tas pats ir su miestais. Jaunimas dažnai siekia savo ateitį sieti su didmiesčiais. Tačiau nereti ir tokie atvejai: ilgą laiką juose pragyvenę žmonės, ar tas pats jaunimas, sukūręs šeimas, nusprendžia persikelti į kaimus arba mažesnius miestelius. Manau, kad tai lemia vienas pagrindinių mažų erdvių privalumų: tiek kaimų, tiek mažesnių miestų savybė – lėtesnis gyvenimo tempas. Pamenu, kai gyvenau Kaune, norėdama kur

Top