Jūs esate
Pagrindinis > Verslas (Puslapis 30)

Verslas

Vokiečiai Lietuvai bruka prastesnius maisto produktus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Loretos Mačytės, yra tas, kad Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoj pigaus palmių aliejaus bulvių traškučiams skrudinti – saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtis smulkiu šriftu ant pakuočių. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatydamas tyrimą, atskleidusį žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėties

Italijos Žvaigždės kavalieriaus ordinas – lietuvei Ievai Gaižutytei

www.verslaspolitika.lt, Gintauto Kniukštos nuotraukos Italijos ambasadoje įvyko  iškilminga Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų prezidentės dr. Ievos Gaižutytės apdovanojimo ceremonija, kurios metu buvo įteiktas prestižinis Italijos Žvaigždės ordinas už ypatingus nuopelnus skatinant Italijos ir Lietuvos kultūrinius ir ekonominius santykius. Apdovanojimas yra skiriamas Italijos prezidento Sergio Mattarella sprendimu. Italijos Žvaigždės ordinas yra antras pagal svarbą ir prestižą valstybinis apdovanojimas Italijoje, teikiamas žmonėms, svariai prisidėjusiems prie Italijos draugiškų ryšių ir bendradarbiavimo su kitomis šalimis. Lietuvoje šis prestižinis apdovanojimas yra įteiktas daugiau nei dešimt lietuvių (Violetai Urmanavičiūtei-Urmana, Virgilijui Noreikai, Eimantui Nekrošiui, Rūtai Prusevičienei, Gintautui Kėvišui, Vytui Dolinskui ir

Skelbiama vieša Lietuvos pašto vadovo atranka

www.verslaspolitika.lt AB Lietuvos paštas pranešė, kad skelbiama kandidatų į valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos pašto generalinio direktoriaus pareigas atranka. Siekiant pritraukti aukščiausios kompetencijos kandidatus ir laikantis skaidrumo principų, viešai atrankai organizuoti yra pasitelkta profesionali personalo atrankos bendrovė. Generalinio direktoriaus atranka vyks keliais etapais. Paiešką ir atranką organizuos išorinė aukščiausio lygio vadovų atrankos bendrovė „J. Friisberg & Partners“, ji pasirinkta vykdant viešojo pirkimo procedūrą. Kandidatai dokumentus gali pateikti iki spalio 10 dienos, esant poreikiui terminas gali būti pratęstas. Generalinį direktorių iš pasiūlytų kandidatų rinks ir skirs bendrovės valdyba. Būsimajam Lietuvos pašto vadovui yra keliamas

Trečią rugsėjo šeštadienį minima Miškininkų diena. Kodėl pralaimėjo valstybė

Valstybės turtas Miškai – ne tik medienos šaltinis. Miškai liko neišdraskytu didžiuliu Lietuvos turtu. Ne kartą aukščiausieji valstybės pareigūnai deklaravo, kad miškų išsaugojimas yra ir valstybės politikos dalis. Naujoji politinė jėga taip pat deklaravo, kad jai rūpi regionai, kalbėjo apie darbo vietų kūrimą. ,, Kasmet trečią rugsėjo šeštadienį minima Miškininkų diena šiemet tapo gėdingiausia diena miškininkų istorijoje. Miškininkų bendruomenė neišsaugojo pasaulyje geriausiai veikiančios sistemos.  Lietuvos  miškai  2012 metais buvo pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje. Daugybę metų, su kolaboruojančių miškininkų palaikymu, buvo siekiama išdraskyti valstybinius miškus, bet ankstesni Seimai suprato valstybinių miškų svarbą ir

Mažuosius aludarius nuo žemės šluoja ir jų pačių rinkta valdžia

Karolis Didžiulis Šiaurės Lietuva dažnai vadinama ietuviško alaus tradicijų lopšiu. Istorijos šaltiniai liudija, kad pirmosios alaus daryklos Aukštaitijoje kėlėsi greta dvarų, o XIX amžiuje kiekvienas dvaras turėjo savo alaus daryklą. Dėl gamtos sąlygų, gyventojų mentaliteto ir meistrystės šis kraštas pelnytai vadinamas aludarių kraštu. Alus - ir vaistas, ir maistas Iki šių laikų yra išlikę žmonių, kurie puoselėja senąsias krašto tradicijas, išlaiko jų tęstinumą ir gali didžiuodamiesi vadintis aludariais iš Aludarių krašto. Vienas iš jų – pasvalietis, UAB „Alsteka“ direktorius Audrius Gesevičius, šio amato paslaptis perėmęs iš savo tėvų ir senelių. Anot jo, kai reikėjo

Gyvūnų gerovė ir sveikata – sėkmingo verslo garantas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Dariaus Remeikos išskirtinis interviu laikraščiui ,,ŠIANDIEN" Gerbiamas direktoriau, visuomenė jautriai reaguoja į viešumą iškylus gyvūnų gerovės pažeidimų faktams. Ko, Jūsų nuomone, labiausiai trūksta, kad savo augintinius prižiūrėtume geriau: teisės aktų, vieningos strategijos, bendro „gerosios praktikos“ susitarimo ar tiesiog mokymų.Ar tiesa, kad teisės aktai nustato tik minimalius reikalavimus? Žinoma, labai džiugu, kad visuomenė nėraabejinga, nuoširdžiai ir atyviai veikia gyvūnų globėjai. Mes reaguojame į kiekvieną skundą.Ir dėl galimai žiauraus elgesio, ir dėl gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimo. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme apibrėžtos gyvūnų laikytojų pareigos apima prievoles gyvūnų

Prognozuojamas transporto draudimo kainų augimas neturi pagrindo

Metų pradžioje sumažėjusios draudikų išlaidos nesustabdė privalomojo transporto priemonių draudimo kainų augimo. Maža to, pastaruoju metu Draudikų biuro atstovai teigia, kad artimiausioje ateityje draudimo įmokos gali brangti dėl galimai didėsiančių išlaidų, kurios atsiras padidinus neturtinės žalos atlyginimo ribas. Tačiau pateikti argumentai vežėjų neįtikina. Jei draudimo kainos ir didės, jos tik papildys draudikų kišenes, o realių padidėjusių išlaidų tikėtis sunku. „Eilinį kartą užsimenama apie ateityje didėsiančias draudimo kainas. Tačiau bent šiek tiek pasidomėjus rinkos specifika, darosi akivaizdu, kad skaičiais ir faktais yra manipuliuojama, tad draudimo kainos kilti neturėtų“, - teigia Lietuvos nacionalinės

Diskusijų festivalis„Būtent!“

Lietuvos lyderystė pasaulyje, tarptautinis konkurencingumas, žmonių gerovės kūrimas pačioje valstybėje bei daugelis kitų aktualių klausimų aptarti pirmąkart Lietuvoje surengtose diskusijų dienose Birštone. Savo įžvalgomis, ką ir kaip galima būtų pakeisti, dvi dienas dalinosi žinomi įvairių sričių Lietuvos ir užsienio ekspertai, politikai, verslininkai. Ilgametes tradicijas turintis diskusijų forumas Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių žmonių. Kaip Lietuvą paversti gerovės valstybe, iš kurios nebėgtų baigęs aukštąsias ar įgijęs profesijas jaunimas, kaip į regionus pritraukti investicijas, kad mažėtų socialinė atskirtis, kokią atsakomybę privalo priimti valstybė, kad visuomenė būtų laiminga ir kaip

Afrikinis kiaulių maras:pavojinga liga neaplenkė ir Lietuvos

Karlis Didžiulis Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti. Židinių geografija Europoje plečiasi Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus šios ligos židinius kiaulių laikymo

Saulius Skvernelis: atliekų tvarkymo verslas panašėja į Italijos mafiją

Premjeras Saulius Skvernelis ,,Lietuvos ryto"  televizijai sakė, kad korupcijos mastas Lietuvos atliekų tvarkymo versle yra įspūdingas. O pinigus grobstantys Lietuvos atliekų tvarkytojai darosi vis panašesni į garsiają Italijos mafiją. Maža to, susitepę verslininkai randa įtakingų užtarėjų. Iš Aplinkos ministerijos jau atleisti du valdininkai, kurie trukdė pareigūnams aiškintis, ar tikrai verslininkai pasisavino didžiujes sumas, o šiukšles užuot sutvarkę išvertė nežinia kur. Nors Vyriausybė situaciją atliekų versle vadina tragiška, rimtą kovą žadama skelbti tik kitąmet. verslaspolitika.lt

Milijonierių išpažintys: kodėl A. Avulis namie negali kalbėti apie verslą

LRT.lt Jie įtakingi ir turtingi. Jų gyvenimas daugeliui kelia pavydą ir milžinišką susidomėjimą. Žmonės nori žinoti, ką reikia daryti, kad atsidurtum jų vietoje.  LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbios detalės“ šalies turtingieji savęs nevaržė. 600 milijonų skolų ir staiga susirgusi žmona – apie juodžiausią krizę prabils statybų magnatas Arvydas Avulis, kurio turtas dabar vertinamas 130 mln. eurų. „Tai buvo vienas sunkiausių epizodų gyvenime: mano žmona viena koja jau buvo kitame pasaulyje ir tuo pačiu metu bankai reikalavo grąžinti daug milijonų kreditų“, – prisimena verslininkas. Kaip statybų magnatas išsikapstė iš krizės ir kodėl paskutiniais metais namuose

Prasideda didžiausias Vilniaus istorijoje viešojo transporto atnaujinimas

Vilnius mini tikrai istorinį įvykį – prasideda didžiausias, precedento neturintis Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas. Į Vilnių atvažiuoja pirmas pusšimtis 250 naujų autobusų, kuriais nuo šiol kasdien po sostinę keliaus vilniečiai ir miesto svečiai. Paskutinis didesnis viešojo transporto atnaujinimas Vilniuje įvyko prieš dešimtmetį, kai autobusų parką papildė beveik 90 naujų autobusų. Pirmąjį iš 250 naujų autobusų, perrištą šventiniu kaspinu, Europos aikštėje vilniečiams šiandien pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Rugsėjo 6 d. juos išbandys kiekvienas, važiuosiantis 11 Žvėrynas–Senamiestis–Užupis, 15 Žolyno g.–Antakalnis–Turniškės ir 114 Antakalnis–Mileišiškių–S. Kerbedžio g.–Dvarčionys–Vinciūniškės autobusų maršrutais. „Net 6 iš 10 Vilniaus gatvėmis

V. Savukynas. Kaip biurokratai mūsų valstybę pavogė

V. Savukynas Palangą ilgą laiką kamavo XXI amžiui nebūdinga problema – tualetų trūkumas pajūryje. Niekam ne paslaptis, kad gamtiniai reikalai buvo atliekami kopose arba jūroje. Tai tikrai nehigieniška ir labai atgrasu. Ir štai Palangos savivaldybė išsprendė šią problemą (bent jau dalinai), – pastatė taip ilgai lauktus tualetus. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškė, kad tai yra nelegalūs statiniai. Kaip suprantu, jie vadovaujasi planu, kuriame nėra numatyta tų tualetų ir kanalizacijos vamzdžių, kurie senų seniausiai patiesti. Tad reikalauja ne tik nugriauti tualetus, bet ir tuos vamzdžius iškasti. Tada tikriausiai bus galima pakeisti

Siūlo uždrausti bet kokius verslo ryšius

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą Liną Antaną Linkevičių ir Lietuvos Respublikos ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių dėl papildomų sankcijų pritaikymo Šiaurės Korėjai ir bet tokių Lietuvos verslo ryšių su šia šalimi draudimo. L. Kasčiūno teigimu, po to, kai 2017 m. rugsėjo 3 d. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketai tinkamą vandenilinę bombą, tokį Pchenjano bandymą pasmerkė daugumą pasaulio lyderių. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ėmė rengti ekonominių sankcijų paketą, kuriuo bus nutraukta visa prekyba su bet kuria šalimi,

Ką siūlo Seimo rudens sesijai?  Registruoja pasiūlymus mokesčių pertvarkai

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai. Pirma, bus siūloma iki 142 eurų didinti bazinį dydį, taikomą apskaičiuojant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Šiuo metu jis siekia 130,5 euro. Nuo šio dydžio priklauso valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat valstybės tarnautojų, teisėjų, politikų darbo užmokestis. Šis dydis 2008 m. siekė 490 litų, bet per krizę buvo sumažintas ir neatkurtas. Antra, socialdemokratai jau registravo siūlymą „vaiko pinigus“ mokėti visiems vaikams, taip pat ir globojamiems, iki sueis 18 metų. Išmokas vaikus auginančioms šeimoms didinti kasmet,

Vilniaus savivaldybė lėšų nepanaudojo ir nesiteikė paaiškinti, kodėl

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Sostinės savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas nepanaudojo 2,89 mln. eurų, todėl šie pinigai buvo perskirstyti, ir net milijonas eurų atiteko sporto klubams, LRT.lt aiškina miesto Tarybos narys Adomas Bužinskas. Tačiau savivaldybės atstovai nepanoro paaiškinti nei kodėl pinigai nebuvo panaudoti, nei kodėl minėtas departamentas neparodė iniciatyvos susigrąžinti bent dalį jų ir paskirti prastos būklės miesto gatvėms. „Nekomentuojame politinių sprendimų“, – laiške LRT.lt parašė savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Aidetytė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje trečiadienį balsų dauguma nuspręsta skirti 1 mln. eurų dviem pagrindiniams sostinės sporto

R. Vainienė. Sumažino administracinę naštą. O kiek padidino?

Rūta Vainienė Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai. Administracinė našta nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms. Tai – laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos, kurias patiria gyventojai bei įmonės, kai jiems reikia vykdyti valdžios nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją, ją kaupti ir saugoti. Ir nors administracinė našta apima tik

Indijos valdžios siekiai bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis

Lietuvoje svečiavosi Indijos tarptautinės studijų akademijos ir Indijos Rai technologijos universiteto delegacija. Ji kartu su ES projektų vystymo ir tarptautinių investicijų bendrovės ,,Innoera Global" atstovais pristatė Indijos valdžios siekius bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis žemės ūkio technologinių tyrimų, genetikos, maisto kokybės srityse, pagrindinį dėmesį skiriant praktinių, inovatyvių, verslui patrauklių rezultatų kūrimui ir diegimui. Vizito Lietuvoje metu svečiai lankėsi Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės institutų laboratorijose, susipažino su ten vykdomais tyrimais. Indų nuomone, tokių eksperimentinių centrų potencialas turi

Strategiškai svarbių valstybės įmonių akcijų pardavimas gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl Vyriausybės suburtos darbo grupės pateiktų siūlymų, orientuotų į valstybės valdomų įmonių akcijų pardavimą, įmonių reorganizavimą ar likvidavimą. Minėta darbo grupė siūlo parduoti po trečdalį akcijų tokiose strateginėse valstybės įmonėse kaip „Lietuvos energija“, „EPSO-G“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos paštas“. „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupę siūloma reorganizuoti atskiriant kai kurias veiklas, privatizuojant krovinių vežimo geležinkeliu paslaugas ir kai kurias dabar grupėje esančias bendroves. Komercinių veiklų atskyrimas ir pardavimas numatytas ir „Lietuvos pašto“ įmonių grupėje.

Didžiausios Baltijos jūros regiono konferencijos vinis – tvari inovacijų ekosistema

 verslaspolitika.lt, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parko inf. Spalio 26-27 dienomis Stokholme vyks didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių inovacijų konferencija, sukviesianti per 200 inovacijų skatintojų. Estijos Talino mokslo parko „Tehnopol“ su Švedijos inkubatorių ir mokslo parkų asociacija rengiama konferencija „Nordic-Baltic Dynamics: Building Resilience for a Stronger Tomorrow“ kvies ieškoti atsakymų, kas lemia tvarų inovacijų ekosistemų vystymą Baltijos jūros regione. Pritraukia vis daugiau investicijų įmonėms Prie renginio organizavimo prisideda ir lietuviai – Kauno mokslo ir technologijų parkas (Kauno MTP). Šiemet Europos inovacijų švieslentėje Lietuva parodė didelį spurtą kuriant inovacijoms palankią aplinką iš 24 vietos 2016

Aptartos „ketvirtosios pramonės revoliucijos“ vystymo galimybės Lietuvoje

Ūkio ministerijoje buvo surengtas pirmasis Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ posėdis, kuriame aptartos vadinamosios „ketvirtosios pramonės revoliucijos“ vystymo galimybės Lietuvoje. Šios komisijos pirmininkas ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius posėdyje pažymėjo, kad labai svarbu jau dabar rengtis permainoms ir teikti motyvuotus pasiūlymus, kaip skaitmeninti pramonę nacionaliniu lygmeniu, kad Lietuva liktų konkurencinga tarp kitų valstybių. Iniciatyva „Pramonė 4.0“ – tai bendromis verslo, Vyriausybės, pramonės ir mokslo pastangomis sukurta platforma, kuri turi padėti įmonėms įsidiegti inovacijas į savo gamybos procesus. Lietuvoje „Pramonė 4.0“ turėtų paskatinti ir padėti visų Lietuvos pramonės sektorių įmonėms diegti skaitmenines technologijas,

Pokyčiai profesinėse mokyklose: mažiau „mirusių sielų“, skaidresnė ir efektyvesnė sistema

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos LPK viceprezidentas Šių metų stojimo į profesinio mokymo įstaigas rezultatuose akivaizdžiai matomi teigiami pokyčiai, kurių ilgą laiką trūko. Pirmiausiai, šiuos pokyčius nulėmė pirmą kartą vykęs centralizuotas mokinių priėmimas į profesinio mokymo mokyklas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti skirtą sistemą (LAMA BPO). Nuo pat pradžių tokiai LR Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytai priėmimo tvarkai pritarė ne visos profesinio mokymo srityje veikiančios šalys, tačiau šio sprendimo pirmuosius rezultatus po pirmojo priėmimo etapo jau galima apčiuopti ir įvertinti teigiamai. Savotiška technologinė revoliucija

Neišvengiamai į žmogaus kasdienybę besiveržiantys robotai vis plačiau naudojami ir ugdymo procese

Ar galite patikėti, jog kiekvieną dieną jus supančioje aplinkoje susiduriate su robotais patys to nežinodami? „Robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos – pradedant buitimi, baigiant kosminių laivų pilotavimu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doc. dr. Gintaras Dervinis. Pasak jo, ir pačios visuomenės domėjimasis robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo. „Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos“, - teigia G.

Prezidentė siūlo Seimui kelti atsakomybės už korupciją kartelę

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Seimo rudens sesijos darbotvarkę siūlo įtraukti įstatymų pataisas, kurių tikslas – toliau didinti skaidrumo ir atsakomybės reikalavimus, kad būtų efektyviau kovojama su korupciniais nusikaltimais ir mokesčių vengimu. Mažinant šešėlinės ekonomikos lygį ir siekiant pažaboti korupciją, būtina riboti bet kurias nesąžiningos ir neskaidrios veiklos prielaidas. Griežtos atsakomybės privalo sulaukti visi neteisėto praturtėjimo atvejai. Šalies vadovė inicijuoja Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurių tikslas – pareikalauti adekvačios mokestinės atsakomybės iš visų mokesčių mokėtojų, kurių pajamų kilmė yra neaiški ir kurios jie negali pagrįsti. Atitinkamai turi būti įvertinti ir piktybiškai

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai skatinti bus teikiamos pasidalytos rizikos paskolos

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai jau gali kreiptis į AB Šiaulių banką ir AB „Swedbank“ dėl lengvatinių paskolų, kurios teikiamos žemesnėmis nei rinkos kainomis pagal Ūkio ministerijos finansinę priemonę „Pasidalytos rizikos paskolos, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“. „Pagal šią priemonę atrinkti bankai smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teiks paskolas investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti. Tikimės, kad tai palengvins galimybes verslo atstovams gauti finansavimą iš išorinių šaltinių ir padės jiems plėstis, imtis naujų veiklų ir taip stiprinti šalies ekonomiką“, – teigia ūkio viceministrė Lina Sabaitienė. Naudodamasis šia priemone, SVV subjektas galės

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu

Verslo atstovai apie unikalų KTU magistrantūros modelį MA+: tai yra tai, ko labai reikia ir trūksta šiuo metu. 80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas. Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį, šiandien darbo rinką pasiekiančiam jaunimui

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Rūta Vainienė Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą. Jei užsiimi veikla, kuri įtraukta į sąrašą, mokesčius gali sumokėti labai paprastai – tiesiog imti ir sumokėti, fiksuotą sumą, be ilgų ir sudėtingų skaičiavimų. Bet kadangi valdžiai nepatinka paprasti dalykai, kiekviena valdžia jaučia pareigą verslo

Baltijos šalių tyrimas: Lietuvos verslininkams svarbiausia greitis ir išmokų dydis

Lietuvos verslininkai iš paslaugas jiems teikiančių bendrovių tikisi ne nuolaidų, o greito ir operatyvaus reagavimo įvykus nenumatytoms aplinkybėms. Atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalies įmonių vadovų pagrindiniai lūkesčiai draudimo bendrovėms yra greitas reagavimas nelaimės atveju ir kuo didesnės išmokos. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta verslo atstovų nuomonės apklausa. Tyrimo duomenimis, 77 proc. Lietuvos verslininkų iš draudikų tikisi greito reagavimo įvykus nelaimei, o 72 proc. mūsų šalies verslo atstovų išreiškė lūkestį sulaukti kuo didesnės išmokos ir kuo geresnio jų poreikių supratimo. Šiuos prioritetus dažniausiai minėjo Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių

Europos šalyse – paukščių gripo, mėlynojo liežuvio ir afrikinio kiaulių maro ligų protrūkiai

Europos Komisijos Pranešimų apie gyvūnų ligas sistema išplatinta informacija apie naujus gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius ūkinių gyvūnų laikymo vietose Italijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje. Italijos kompetentinga institucija informavo, kad šalies  Mantova  regione nustatytas didelio patogeniškumo H5N8 paukščių gripo viruso protrūkis mėsinių kalakutų ūkyje. Jame buvo laikoma 7 680 kalakutų.  Visi ūkyje laikyti paukščiais turės būti nugaišinti ir utilizuoti. Tai jau 29 protrūkis Italijoje šiais metais, ankstesni protrūkiai registruoti Venecijos, Parmos, Treviso, Mantova, Veronos ir Pavios regionuose. Dėl ligos protrūkių Italijoje iš viso jau teko sunaikinti per 1 milijoną 125 tūkstančius paukščių. Apie mėlynojo

Mokesčių reforma didelių permainų verslui neatneša

XVII LR Vyriausybė 2017 metų birželį išleido siūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, turinčius nemažai įtakos verslo aplinkos gerinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siekdama išsiaiškinti, kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą, liepos mėn. atliko 101 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių apklausą. Tyrimas rodo, kad apklausoje dalyvavusių įmonių vadovai turi labai skirtingą požiūrį į siūlomas reformas, tačiau, daugelio pastebėjimu, didelių permainų verslui nesimato. BENDRAS ĮMONIŲ VERTINIMAS – DVIPRASMIŠKAS Iš visų apklausoje dalyvavusių didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių, 26,7 proc. apklaustųjų bendrai LR Vyriausybės reformas vertina teigiamai, nors tokia pati dalis (26,7 proc.)

Šiukšlių vežėjai atsipirko baudomis, kas atlygins nuostolius vartotojams?

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė konkurenciją ribojantį susitarimą komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sektoriuje ir skyrė adekvačias baudas kartelį sudariusioms bendrovėms. 2016 m. gruodžio 8 d. Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“, dalyvaudamos 2015 m. UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro organizuotame komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešajame pirkime, derino komercinius pasiūlymus ir taip ribojo konkurenciją. Šis ribojimas galėjo lemti didesnes komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų kainas vartotojams. Konkurencijos tarybos ekspertų surinkti duomenys rodė, kad su bendrovės

Naujos galimybės tvariosios energetikos projektams gauti investicijų

Agentūra 1323  pranešė, kad „InnoEnergy”, kuri šiuo metu Lietuvoje organizuoja PowerUp! konkursą pradedantiesiems verslininkams ir startuoliams, siekiantiems įgyvendinti tvariosios energetikos sprendimus, skelbia dar vieną iniciatyvą jau veikiančioms įmonėms ir organizacijoms. Startuoja 2017 m. investicijų etapas novatoriškiems projektams, kuriais siekiama skatinti tvariąją energetiką ir į rinką įvesti perspektyvius produktus ar paslaugas. „InnoEnergy“ žada iki 5 milijonų eurų siekiančias investicijas, taip pat dalinimąsi savo tarptautinės rinkos žiniomis, turimu klientų tinklu ir galimu bendradarbiavimu su 160 partnerių Europoje. Įmonės kviečiamos pildyti paraiškas iki 2017 m. spalio 23 d. Pirmaujanti Europoje tvariosios energetikos kompanija „InnoEnergy“ kviečia pildyti

I. Šimonytė: ,,Nekurkime iliuzijos apie mūsų laukiančią esminę mokesčių reformą”

.Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“. Lrt.lt Žurnalistės Mildos Vilikanskytės pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Ingrida Šimonyte ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda. – Lietuvos banko valdybos primininkas Vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką pavadino gera įžanga, nes kol kas ji nesprendžia esminių problemų. Pone Nausėda, kaip jūs vertinate šiandien pristatytą mokesčių planą? G.Nausėda: Jei sakoma, kad čia įžanga, baugina tas niekada nesibaigiantis procesas. Galima suprasti, kad reforma bus kažkada vėliau. Reiškia, mūsų verslas turi būti pasiruošęs ir 2019, ir 2020 metais kažko laukti. Klausimas – ko laukti

Klimato kaita ir lietuvių kuriamas anglies dioksido dujų žemėlapis 

Klimatas šyla ir šyla labai sparčiai. Per pastarąjį šimtmetį oro temperatūra pakilo 1 laipsniu. Kaip skaičiuoja klimatologai, hidrometeorologinių reiškinių – audrų, sausrų, karščio bangų bei potvynių – skaičius, lyginant su XX a. viduriu, išaugo 3,5 karto. Lietuva nėra šių reiškinių nuošalyje. Kas vyksta visoje žemėje, vienokiu ar kitokiu pavidalu pasireiškia ir Lietuvoje, kuri yra neatsiejama visos klimato sistemos dalis. Ekstremalių reiškinių – vis daugiau „Ekstremalių reiškinių visame žemės rutulyje pastebima vis daugiau. Tai ir stiprios liūtys, ir sausros, ir neregėti karščiai šiuo metu kankinantys Vakarų Europą. Lietuvoje taip pat fiksuojame ir pastebime dažnesnes

Augo elektros importas iš Latvijos ir Lenkijos

Gabrielė Klusienė, „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovė Praėjusią savaitę, liepos 24-30 d., „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina buvo 37,85 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti su ankstesne savaite, kaina buvo 23 proc. aukštesnė, o su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais – 6 proc. mažesnė. Lietuvoje importuota 85 suvartotos elektros, 34 proc. - iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 41 proc. elektros – iš trečiųjų šalių ir 17 proc. – iš Lenkijos. Praėjusią savaitę Lietuvoje daugiau gamino Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir vietos elektrinės pagamino trečdaliu daugiau elektros nei ankstesnę savaitę. Estijoje gamyba smuko dešimtadaliu,

Daugiau kaip 4 tūkstančiai žemės naudojimo patikrų

Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai buvo suplanavę š. m. II ketvirtį atlikti 3 337 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus. Šis planas buvo viršytas – teritoriniai skyriai pagal žemės buvimo vietą visuose šalies regionuose atliko net 4 011 patikrų. Buvo patikrinti 447 išnuomoti valstybinės žemės sklypai, 690 suteiktų laikinai naudoti žemės ūkio veiklai sklypų, 286 apleisti žemės sklypai, 266 žemės sklypai, kurie ribojasi su vandens telkiniais, ir kiti žemės sklypai. Daugiausia patikrinimų atlikta Vilniaus rajone (460), Klaipėdos rajone (173), Plungėje ir Rietave (127), Tauragėje ir Pagėgiuose (114), Kauno mieste (83), Vilkaviškyje (91), Šilalėje

Lietuvos žuvivaisos modelį nori perimti ir kaimyninės valstybės

Margarita Pelenytė, Kęstutis Didžiulis Laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse Lietuvoje imta rūpintis dar devynioliktajame amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. 1881-1885 metais Trakų Vokėje pagal žymaus ichtiologo M. Girdvainio projektą buvo įrengti tvenkiniai, kuriuose dirbtiniu būdu buvo išperinami sykai ir įveisiami Trakų ežeruose. Šiemet į Lietuvos upes ir ežerus bus paleista daugiau kaip 23 milijonai žuvų jauniklių. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2017 metų planą, rengiamasi įžuvinti Neries, Šventosios, Žeimenos, Dubysos, Jūros, Bartuvos, Šventosios pajūrio ir Ventos upių baseinus, 125 valstybinius

.„Citadele“ bankas per metus vartojimo kreditų portfelį padidino 80 proc.

www.verslaspolitika.lt Lietuvos banko duomenimis, per vienerius metus iki šių metų balandžio šalies bankų suteiktų vartojimo paskolų suma išaugo 8 proc. iki 737,1 mln. eurų. Bankai užima beveik du trečdalius vartojimo kreditų rinkos.  Tuo tarpu „Citadele“ banko vartojimo paskolų portfelis 2017 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 13,87 mln. eurų ir buvo 177 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinis banko suteiktos vartojimo paskolos dydis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 4292 eurus – 14 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (3766 eurai). „Vartojimo paskolų augimą lemia tiek gerėjanti gyventojų finansinė situacija, vis didesnei daliai žmonių leidžianti

Lietuvą pamėgo kinai

Žemės ūkio ministerija džiaugiasi stabiliais ir vis intensyvėjančiais dvišaliais santykiais su Kinija bei atskiromis jos provincijomis. Ministerijoje lankėsi jau trijų šios šalies provincijų delegacijos, o šią savaitę viešėjo svečiai iš Henanio provincijos. Kinija yra viena iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės eksporto rinkų, kuri vertinama kaip ilgalaikė ir patikima prekybos partnerė. „Siekiame ir toliau gilinti prekybinius ir ekonominius santykius su Jūsų šalimi, ypač pieno ir mėsos produktų srityje. Tikimės, kad galėsime išplėsti savo eksportuojamų produktų sąrašą“, – susitikimo metu su Kinijos liaudies politinės patariamosios konferencijos Henanio provincijos komiteto vicepirmininko Jin Kewen vadovaujama

Mokslas pateikė rekordinį skaičių idėjų technologijų projektams

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo rekordinį skaičių idėjų dėl naujų technologinės plėtros projektų, kuriuos įgyvendins mokslas kartu su verslu. Mokslo ir studijų institucijos konkursui pagal Technologinės plėtros projektų priemonę pateikė 79 naujas idėjas projektams, kurių metu bus kuriami inovatyvūs produktai. „Technologijų progresas pasaulyje vystosi milžinišku greičiu, todėl Lietuva turi žengti naujų technologijų ir inovacijų vystymosi keliu. Valstybės prioritetas yra skatinti mokslo ir verslo partnerystę. Labai džiaugiuosi, kad tiek universitetai, tiek mokslinių tyrimų institutai parodė didelį susidomėjimą šia priemone ir nori bendradarbiauti su verslu bei kurti inovacijas“, – sako švietimo

Top