Jūs esate
Pagrindinis > Verslas (Puslapis 31)

Verslas

Lietuvos paviljonas yra tarp dešimties populiariausių tarptautinės parodos „EXPO 2017“

Lietuvos paviljonas yra tarp dešimties populiariausių tarptautinės parodos „EXPO 2017“, kuri šiuo metu vyksta Kazachstano sostinėje Astanoje, paviljonų. Jis sulaukia vis didesnio ne tik parodos lankytojų, bet ir kitų šalių politikų, diplomatų, verslininkų dėmesio. Paviljonas tampa mūsų šaliai svarbių tarptautinių susitikimų vieta. Jame lankėsi oficiali Japonijos delegacija. Jai vadovaujantis ekonomikos, prekybos ir pramonės ministras Hiroshige Seko, Osakos prefektūros gubernatorius Ichiro Matsui, Kansai ekonominės federacijos prezidentas Masayoshi Matsumoto ir kiti delegacijos nariai susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Kazachstane Vytautu Naudužu ir Lietuvos ekspozicijos „EXPO 2017“ parodoje komisaru, Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėju Romu

Derybose dėl bendros žemės ūkio politikos ateities – stiprus šešių valstybių balsas

Šią savaitę Briuselyje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Vyšegrado grupės šalių – Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos – žemės ūkio ministrai. Šių šalių požiūris į ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2020 m. buvo įtvirtintas bendroje deklaracijoje, kurios pasirašymą inicijavo Lietuva. „Šis susitikimas labai svarbus įsibėgėjant parengiamosioms diskusijoms dėl BŽŪP ateities. Savo nuomonę šiuo klausimu jau yra pareiškę Europos Komisijos (EK) vykdytų viešųjų konsultacijų dalyviai. EK taip pat inicijuoja diskusijas dėl ES finansų, įskaitant ir BŽŪP finansavimo perspektyvas, ir yra jau pateikusi savo nuomonę šia tema“, – pradėdamas ministrų diskusiją sakė

Auditas VĮ „Utenos regiono keliuose“ iš postų išvertė 7 interesus supainiojusius darbuotojus

Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas auditas, nustatyti pažeidimai ir jų viešinimas privertė VĮ „Utenos regiono keliai“ kolektyvą atsisveikinti su giminystės ryšiais susijusiais ir viešuosius bei privačius interesus supainiojusiais darbuotojais. Tyrimo metu atleisti 7 darbuotojai. Iš darbo išėjo įmonės direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Gintautas Bilaišis ir Molėtų kelių tarnybos viršininkas Marius Paulauskas. Susisiekimo ministerija dėl padarytos materialinės žalos įmonei ir valstybei kreipsis į teisėsaugos institucijas. „Pradėję auditą Utenoje aptikome itin blogą situaciją. Giminystės ryšiais susiję darbuotojai, konkrečių įmonių protegavimas, netoleruotinas aplaidumas, valstybės pinigų švaistymas – buvo tiesiog įprasta praktika šioje įmonėje. Tokia padėtis tęstis

D.Kepenis. Ginče tarp aplinkosaugos ir naudotų automobilių importuotojų reikia ieškoti kompromiso

Dainius  Kepenis, Seimo narys Šių metų liepą pradėjus taikyti 2016 metais aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintą tvarką kyla ginčas dėl galimai perteklinių ir griežtų Europos Sąjungos teisės aplinkosaugos principų aiškinimo Lietuvoje. Inicijuoju diskusiją tarp aplinkos apsaugos specialistų ir naudotų automobilių importuotojų verslo atstovų ir kviečiu ieškoti kompromiso. Kiekvieną mėnesį vien per Klaipėdos uostą į Lietuvą įvežama daugiau nei pusė tūkstančio naudotų automobilių iš JAV ir kitų šalių. Šie automobiliai remontuojami, tvarkomi ir parduodami Lietuvoje arba eksportuojami į kaimynines valstybes – tai didelė Lietuvos automobilių verslo šaka, kurioje dirba tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Pastarosiomis savaitėmis

Įmonių grupę DOJUS papildys dvi naujos įmonės

Tarptautinė žemės ūkio technikos pardavimo ir aptarnavimo įmonių grupė DOJUS, siekdama efektyvinti ir intensyviau plėtoti šiuo metu vykdomas veiklas, imasi esamų veiklų atskyrimo. Po pertvarkos DOJUS grupę papildys dvi naujos įmonės. „DOJUS rental“ teiks ilgalaikės ir trumpalaikės žemės ūkio technikos nuomos paslaugas, o įmonėje „DOJUS invest“ bus sutelktas turimo įmonės nekilnojamojo turto valdymas ir investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtojimas Lietuvoje. Pasak Donato Dailidės, įmonių grupės DOJUS vadovo, šiuo metu grupė vykdo daug veiklų, tokių kaip žemės ūkio, vejų ir komunalinės, kelių priežiūros, miškų technikos pardavimas, jos aptarnavimas, žemės ūkio technikos nuoma.

Lietuviai, lyginant su kaimynais, geriausiai vertina savo verslumą ir verslininkus

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją (76 proc.), latviai – kad svarbiausia yra žinios (73 proc.), o estams svarbiausia idėja ir žinios (79 proc.). Tai rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Baltijos šalių gyventojų verslumo tyrimas. „Visose trijose Baltijos šalyse žinios, idėja ir santaupos yra vertinamos kaip trys svarbiausi dalykai norint pradėti verslą. Bendrame kontekste labiausiai išsiskiria estai, aukščiausiai įvertindami žinių ir idėjų svarbą verslo startui. Tai, iš tiesų, ir yra pamatas verslui pradėti, o toks estų pasirinkimas greičiausiai rodo, kad šalyje švietimui

K. Masiulis prašo tirti situaciją Valstybės saugumo departamente

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką prašydamas sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir apsvarstyti situaciją Valstybės saugumo departamente. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Valstybės saugumo departamento darbuotojas Tomas Jakučionis turi interesų energetikoje, juos aktyviai įgyvendina, o per tai turi sąsajų su prieštaringos reputacijos verslininkais bei organizacijomis. „Vadovybė arba nesurenka informacijos apie savo darbuotojų veiklą, arba tai toleruoja. Ar galime pasitikėti, kad Lietuva yra saugi, jeigu pareigūnai labiau rūpinasi ne šalies interesais, o savo asmeniniais turtiniais reikalais? Tai rodo rimtas problemas svarbioje mūsų šalies saugumui

Afrikinis kiaulių maras grėsmingai plinta. Ar tik ūkininkai kalti?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmingai plinta ir apima vis naujus Europos regionus. Ligos protrūkiai nuolat fiksuojami ir viruso jau apimtose teritorijose. Dažniausia viruso plitimo priežastis – žmogiškasis faktorius. 2017 m. birželis 30 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje nustatytas penktas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys kiaulių laikymo vietoje. AKM protrūkis užfiksuotas Miežiškių seniūnijos (Panevėžio r.) teritorijoje, kuri įeina į prieš savaitę tame pačiame rajone nustatyto AKM atvejo priežiūros (10 km) zoną. Ūkyje savo reikmėms buvo laikomos keturios nedeklaruotos kiaulės. Šeimininkė, pastebėjusi, kad kiaulės

Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria JAV ir Kinijos rinkoms

Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos rinkoms, kur ekologiški maisto produktai iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra itin vertinami, tikina VšĮ Baltijos maisto organizacijos direktorė Rima Pozingė. Anot jos, pasirinkus ekologišką produkciją eksportui, nemažus kaštus labai greitai atsvertų gaunamas uždarbis. „JAV labai smarkiai domisi ekologiška produkcija. Jiems aktualūs kone visi produktai –amerikiečiams ekologija tiesiog šiuo metu yra labai įdomi tema. Žinoma, lietuvių įmonėms pagaminti ekologiškus gaminius kainuoja brangiau, tačiau gaunamas uždarbis tai gali greitai atsverti“, – trečiadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos maisto pramonės eksportas:

„Google“ dirbantis lietuvis – apie darbo prestižinėje kompanijoje užkulisius

Mantas Lapinskas, Kauno technologijos universitetas „Nebuvau tikras tuo, kaip seksis dirbti tokioje kompanijoje kaip „Google“. Prisimenu, galvojau, kad nepasisekus, bent jau galėsiu pasigirti solidžiu įrašu CV, tačiau šioje įmonėje dirbu jau 6 metus ir esu labai patenkintas“, – sako Aleksėjus Viktorčik, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, 2010 metais baigęs Taikomąją matematiką. Programinės įrangos inžinieriumi (angl. Software Engineer) didžiausioje pasaulyje kompanijoje „Google“, teikiančioje interneto paslaugas ir gaminančioje su jomis susijusius produktus, dirbantis A. Viktorčik šiuo metu kartu su komanda užsiima projektu, susijusiu su e-komercijos reklama. Ši komanda KTU absolventui – jau trečioji, dirbant „Google“.

Savaitgalis Ignalinoje: emigrantai vis dažniau stabteli ties ramiai tyvuliuojančiu ežeru, apkabina šimtametę pušį….

Pasiblaškę po pasaulį, šiltuosius kraštus lietuviai vis dažniau renkasi poilsį arčiau namų, savam krašte. Ne paslaptis, kad ir sugrįžę emigrantai vis dažniau stabteli ties ramiai tyvuliuojančiu ežeru, apkabina šimtametę pušį ar semiasi jėgų ir stiprybės iš girių karaliaus ąžuolo. Ignalinos  krašte 1974-aisiais įkurtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis Aukštaitijos parkas, čia dar gyvi senieji Šuminų, Strazdų kaimai, čia Piliakalnių metus pasitinka išdidus Ginučių piliakalnis, vandens malūnas, bitininkystės muziejus su seniausiu girių verslu – drevine bitininkyste. Mėgėjai keliauti Žeimena ir upeliais sujungtais Aukštaitijos ežerais valtimis bei baidarėmis šiame krašte pradeda, kiti baigia žygius, ant

R. Sotvarė-Šemetienė. Lietuvos kurortai nėra tobula vieta ilsėtis, bet kitokie jie nebus

R. Sotvarė-Šemetienė Vasaros ateina ir praeina, o melodija – ta pati. Po kiekvienos, nebūtinai ekstremalios, liūties verslininkai praneša, jog Lietuvos kurortuose verslui jokių sąlygų nėra. Kai nušvinta saulė, prabyla tauta. Važiuos į Bulgariją, Turkiją ar net dar toliau. Nes čia neįmanoma. Kainos raižo dangų, o kokybė, lyg čebureko, pakaitinto ketvirtos dienos taukuose. Čia kaip su emigracija. Kas nors nepatiko, emigruosiu. Tokia nauja emocinio šantažo rūšis. Skirta specialiai Sauliui Skverneliui, Seimui ir dar truputį prezidentei Daliai Grybauskaitei. Veikia, kartais net ministrai užmezga tiesioginį dialogą, gelbėdami valstybę nuo dar vienos potencialios aukos. Laiminga šalis, kurios vyriausybė

Kęstutis Bacvinka buvo teisus: Vyriausybė pralaimėjo kovą dėl urėdijų reformos, aplinkos ministras teisinasi

Gintautas Kniukšta Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kirto Vyriausybei - jos pateiktas Miškų ūkio įstatymo projektas patyrė fiasko po to, kai Seimo nariai pritarė liberalo Simono Gentvilo bei konservatoriaus Pauliaus Saudargo pataisai, o tai reiškia, kad Vyriausybės sumanymo jau nuo ateinančių metų sujungti visas šiuo metu veikiančias 42 urėdijas į vieną įmonę atsisakoma, šį variantą nukeliant iki 2020-ųjų – jeigu, žinoma, bus toks poreikis.     S. Gentvilo bei P. Saudargo pataisos, kurioms pritarė 6 Aplinkos apsaugos komiteto nariai, o prieš balsavo keturi, numato, kad sprendimo teisė, tvarkant urėdijas, Vyriausybei būtų perduota tik nuo 2020

Gamtos turtus saugo darbščios rankos

www.verslaspolitika.lt Vasarą miškus užplūsta ne tik poilsiautojai, bet ir uogautojai, grybautojai. Sūduvos krašte žmonės labai laukiami, čia galima ne tik gerai pailsėti, bet ir daug ką pamatyti, tačiau pasak Marijampolės miškų urėdijos inžinieriaus R. Mažėčio, miškininkams padaugėja rūpesčių ne tik dėl gaisrų pavojaus, bet ir dėl poilsiaviečių priežiūros, paliktų šiukšlių. Kartais tenka tvarkyti lankytojų nusiaubtas poilsio vietas, rinkti paliktas šiukšles – ir butelius, ir senas automobilių padangas, ir maisto pakuočių likučius... Medienos ruoša – labai svarbus miškininkų darbas, tačiau daug pastangų ir darbčių rankų reikalauja miškų atkūrimas, rekreacinių objektų, miško kelių priežiūra

Medžioklė su varovais Aplinkos ministerijoje

Karolis Trečiokas Laikraštis ,,ŠIANDIEN“, 2017 m. gegužė Kanclerio ir departamento direktoriaus draugystė peržengė ribas. Artimiausiu metu gali kilti medžiotojų korupcijos skandalas Aplinkos ministerijoje, kai bus išsiaiškinta, kaip į darbą priimami ministerijos vadovams lojalūs asmenys. Departamento vadovas D. Dudutis ir ministerijos kancleris R. Klovas medžioja viename medžiotojų būrelyje, bet tai nesutrukdė D. Dudučiui tapti Departamento direktoriumi. Aplinkos ministerijoje buvo surengtas konkursas Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pareigoms užimti. Šio konkurso komisijai pirmininkavo ministerijos kancleris Robertas Klovas, o konkursą laimėjo Donatas Dudutis. Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių

Parlamentinės partijos išsako savo poziciją dėl miškų reformos

Kestutis Didžiulis Pasak „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio , partijos pozicija dėl urėdijų reformos nesikeičia, partiečiai nepritariai šiai miškų pertvarkai. „Manome, kad tai yra labai bloga iniciatyva, turėsianti daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų. Kažkuria prasme, urėdijų konsolidacija man primena liūdnai pagarsėjusį LEO projektą“, – teigia R. Žemaitaitis. Tuo tarpu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis Seimo VTEK ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai adresuotame kreipimesi teigė, kad R. Žemaitaitis savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie tai, jog jo tėvai verčiasi kavinių verslu ir statybinių medžiagų prekyba (taip pat ir

Vedybų sutartys: mitai ir tikrovė

Nuo 2002 m. Lietuvoje veikia Vedybų sutarčių registras, kuriame besiruošiantys tuoktis ar jau susituokę gali registruoti tarpusavyje pasirašytą ir notaro patvirtintą vedybų sutartį. Kas mėnesį Lietuvoje sudaroma apie 100 tokių sutarčių, o iš viso nuo 2002 m. jų yra registruota virš 9 tūkst. Du kartus  dažniau tokias sutartis sudaro jau gyvenantys santuokoje sutuoktiniai, nei sužadėtiniai. Į klausimus apie šias sutartis, jas gaubiančius mitus ir nuogąstavimus atsako advokatė dr. Eglė Mauricė. Kas yra vedybų sutartis, dėl ko joje galima, o dėl ko negalima susitarti? Vedybų sutartis yra instrumentas, skirtas sutuoktinių turtinėms teisėms ir

Miškų reforma įsisiūbavo: Seimo nariai praranda atmintį, ignoruoja kraštiečių nuomonę

Gintautas Kniukšta Vilniuje prie Seimo rūmų prasidėjo visuotinis šalies miškininkų protesto mitingas. Miškininkai juokavo, kad ir gamta juos girdi – pasiuntė į šalies sostinę galingą vėją ir liūtį. Iš visos Lietuvos suvažiavę miškininkai skandavo: „Oligarchams – mediena pusmečiui“ , „Ar emigracija tapo norma?“ , „Reforma =miškų privatizavimas“,„Miškai visų, o ne kelių“... Anot Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos vadovės Ingos Ruginienės, jeigu Seimas iki atostogų patvirtins reformą, bus tariamasi dėl neterminuoto streiko paskelbimo - ,,dabar valdžia pamins miškininkus ir paskui eis per kitas sritis“. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip

Menininkai ir leidėjai prašo Seimo nenumarinti lietuviškos kultūros

Seimo Kultūros komitetas ketina svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus. Praėjusią savaitę Seimui perdavus šį klausimą svarstyti Kultūros komitetui, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą. Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai. Nuo šių metų jie turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų. Metų pradžioje Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis registravo

Lietuvos ūkininkų ryžtas davė vaisių – kooperacijos pavyzdys ir Europos valstybėms

Gintautas Kniukšta, laikraštis ,,ŠIANDIEN" Žemdirbių kooperacijos flagmanas – kooperatyvas „Pienas LT“ vienija daugiau kaip 220 šalies pieno gamintojų, o jų pastatyta gamykla jau garsi ir ES valstybėse. Kiek kartų politikai šluostė ūkinininkų ašaras dėl žemų pieno supirkimo kainų? Kiek kartų jie mušėsi į krūtinę, kad kainos didės? Prisiminkime: iš pradžių rudenį, vėliau įstojus į ES, po to dar ir dar: lukterėkime mėnesį ar iki kitų rinkimų. O ką į tai atsakė žemdirbiai? Jie tikėjo, streikavo, blokavo pasienio kelius, vaikščiojo po teismus ir vis klausė: kada pieno perdirbėjai kilstelės kainas? O jos nekilo, nesvarbu,

Mokslininkų žodis: dar turime neišnaudotų galimybių, bet urėdijų draskyti nereikia

Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra atsako į laikraščio ,,Šiandien“ klausimus. Seimas po pateikimo pritarė LR Vyriausybės pateiktam Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kuris iš esmės keistų valstybinių miškų ūkio valdymą. Kaip miškininkystės mokslininkai vertina šį įstatymo projektą. ? Ką jūs galėtumėte patarti Seimo nariams? Vyriausybės idėja steigti vieną miškų įmonę, reorganizuojant 42 miškų urėdijas tikrai naudos neduotų. Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas sutrikdytų pakankamai stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir neišvengiamai sukeltų neigiamas socialines, ekonomines bei aplinkosaugines pasekmes. Esu ir Seime vykusioje konferencijoje sakęs,

Seimas įtvirtino efektyvesnes pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones

Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus , kuriais siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms. Priimtomis pataisomis nutarta išplėsti subjektų, kuriems bus taikomos įstatymo nuostatos, sąrašas. Pagal naujas nuostatas įstatymas bus taikomos asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma

Rinkėjai budina Seimo narių sąžinę dėl miškų reformos

Birželio 29 d. Seimui turėjo būti pateikta nepriklausoma valstybinių miškų valdymo reformos ekspertizė, kuri padėtų parlamentarams apsipręsti priimti sprendimą dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Vyriausybės urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj 42 urėdijų bus įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. www.verslaspolitika.lt pokalbis su buvusiu girininku, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Kęstučiu Bacvinka. Kalbėjosi Gintautas Kniukšta. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis miškininkams tvirtai pažadėjo, kad urėdijų reformos ir su ja susijusių Miškų įstatymo pakeitimų svarstymas Seime atidedamas iki rudens. Tuo tarpu kitą dieną premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė šaukti neeilinę sesiją. Kaip

Miškininkai rinksis į mitingą prie Seimo ir prezidentūros

Miškininkai ketvirtadienį planuoja rinktis į mitingą prie Seimo ir prezidentūros. Pasak Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, šiame mitinge ketina dalyvauti daugiau nei 2 tūkstančiai žmonių. Federacijų pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, Aplinkos ministerijai pavaldi Generalinė miškų urėdija su profesinėmis sąjungomis yra pasirašiusi šakinę kolektyvinę sutartį, kurioje nustatyta, kad reformos negali būti įgyvendinamos prieš tai neinformavus darbuotojų ir su jais nesikonsultavus. Pasak pirmininkės, derybų tenka reikalauti ketvirtadienį rengiamu mitingu ir penktadienį žadamu dar didesniu streiku. Miškininkų teigimu, reformos reikia, tačiau ji turi būti suderinta su visomis pusėmis, o ne peršama aklai,

Tendencijas diktuoja technologijos: kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Įsivaizduokite – atsidarote internetinę drabužių parduotuvę, išsirenkate jums patinkantį modelį ir... jį pasimatuojate. Taip, nesuklydote – galimybė virtualiai pasimatuoti drabužį šiandieniniame pasaulyje tampa realybe. Kaip ir drabužių spausdinimas 3D spausdintuvais, nanotechnologijų kuriant funkcinę tekstilę taikymas ar psichologinis pirkėjų konsultavimas. Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams „Svarią įtaką aprangos gamybai ir verslui turės įvairūs modernūs įrenginiai, kurie pakeis žmones darbo vietoje. Jau šiandien užsakovai iš gamintojų reikalauja dar tiksliau atliktų siuvimo, sukirpimo operacijų, kurias ne visada įmanoma atlikti rankomis“, – teigia Neringa Prabulytė, baigusi mados inžineriją Kauno technologijos

R. Dargis. Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vakarų pasaulyje augusios nacionalizmo ir populizmo nuotaikos pristabdytos Prancūzijoje. Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Tačiau ar po penkerių metų nepatirsime to paties nerimo, priklauso kaip laimėtą laiką išnaudosime. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. Demografija. Visame pasaulyje savo ekonomika konkuruojanti Europa nerimauja dėl mažėjančios viduriniosios klasės ir atskirose šalyse svarsto 35 valandų darbo savaitę, kuomet pigios darbo jėgos šaltiniu laikyta Azija augina vidutines pajamas gaunantį sluoksnį, neskaičiuoja darbo valandų ir vis daugiau pinigų skiria investicijoms ir

Permainos Nacionalinėje žemės tarnyboje: griežtinama teritorinių padalinių veiklos priežiūra, stiprinama kova su korupcija

Karolis Didžiulis 2017 m. gegužės 30 d. sukako metai, kaip Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovauja Danielius Kuprys. Pasak tarnybos vadovo, profesine prasme jam tai buvo sunkiausi, bet kartu ir įdomiausi metai. „Prieš metus pasiryžau vadovauti visiškai žmonių pasitikėjimą praradusiai tarnybai. Tai labai didelis iššūkis. Sprendžiant įvairias įsisenėjusias problemas buvo būtina imtis kuo skubesnių veiksmų, užtikrinti, kad tarnyba pilnu pajėgumu galėtų tarnauti visuomenei ir sklandžiai įgyvendintų valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje”, – sako direktorius D. Kuprys. Tolimesnės veiklos perspektyvos Anot NŽT vadovo, vienas iš svarbiausių uždavinių, padedančių pasiekti iškeltus tikslus – racionaliai

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo atgaivinti linų auginimą Lietuvoje

Romaldas Abugelis, Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Seimo Kaimo reikalų komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei parengti nacionalinę ilgalaikę linų ūkių plėtros programą. Tikimasi, kad tokia programa padėtų išsaugoti linų auginimą mūsų šalyje ir užtikrintų kompleksišką šios unikalios kultūros plėtrą. Lietuvoje yra palankios sąlygos linų auginimui, ši ūkio šaka turi itin gilias ir turtingas tradicijas, tačiau dabar šios kultūros auginama tik apie 300 hektarų. Linų produktai itin naudingi sveikatai yra ir daug kitų jų pritaikymo galimybių. Apie priimtus sprendimus Vyriausybė paprašyta informuoti Kaimo reikalų komitetą iki 2017 m. gruodžio 1 dienos.  *** Skaitytojams siūlome ,,Verslo ir

Ž. Pavilionis: ,,Norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas”

Seimo narių grupė Seime įregistravo rezoliuciją, kviečiančią Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentarus priimti teisės aktus, neleisiančius nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamai elektrai patekti į Baltijos šalių ir Lenkijos elektros sistemas. Pasak vieno iš rezoliucijos autorių, Seimo nario Žygimanto Pavilionio, norint užkirsti kelią nesaugios Astravo branduolinės elektrinės statyboms, atėjo metas sutelkti visas diplomatines pastangas: „Praėjusių metų vasarą surinkome piliečių parašus įstatymo, draudžiančio tiekti Astravo ir kitų nesaugių elektrinių gaminamą elektrą į Lietuvos rinką, iniciatyvai. Neseniai ši iniciatyva virto įstatymu, kuriam buvo pritarta Seime. Šiandien privalome žengti dar vieną žingsnį ir visomis diplomatinėmis priemonėmis

Apklausa atskleidė nacionalinius eismo kultūros ypatumus

Raimonda Mailaitė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Komunikacijos projektų vadovė Stereotipiniai streso keliuose faktoriai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus. Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo ką kita – ne tik pėstiesiems bei dviratininkams, bet ir automobilių vairuotojams daugiausia streso kelia ir saugią kelių atmosferą griauna neatsakingas kitų sutinkamų vairuotojų elgesys. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog šie rezultatai puikiai iliustruoja, su kokiomis eismo kultūros problemomis Lietuvoje susiduriama dažniausiai. „Kažkiek nesusikalbėjimo

Rūta Vainienė. Ir vėl de javu kaip prieš dešimtmetį, kai po nakties pabudome su naujais mokesčiais

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis. Mažesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą mokės ir mažesnes nei 30 tūkst. eurų per metus gaunantys asmenys, kurie užsiima individualia veikla ir priklauso taip vadinamoms „laisvosioms profesijos“. Mokesčių atostogos metams bus suteiktos tiems, kurie pirmą kartą gyvenime pradėjo verslą. Tačiau čia gerosios naujienos ir

Ūkio ministras M. Sinkevičius JAV susitiko su didžiausios pasaulyje biotechnologijų asociacijos viceprezidentu

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius vizito JAV metu susitiko su Biotechnologijų inovacijų organizacijos  viceprezidentu Josephu Damondu, su kuriuo aptarė Lietuvos siekį stiprinti bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje su JAV ir padėkojo už šiemet Lietuvai skiriamą ypatingą dėmesį forume „BIO International Convention 2017“. Ministro susitikimas su BIO viceprezidentu – pirmasis dviejų šalių bendradarbiavimo istorijoje. Taip pat šiemet „BIO International Convention 2017“ dalyvaujantiems Lietuvos atstovams suteikta galimybė prisistatyti net du kartus: ūkio ministras birželio 21 d. dalyvaus viename iš atidarymo renginių ir pristatys Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialą, o „Verslios Lietuvos“ atstovai forume „Innovation Hubs“

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Lietuvos bankas paskelbė, kad gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų. Tačiau vis daugiau įmonių teigia, kad, nuolat didindamos darbo užmokestį, jos negali rasti pakankamai darbuotojų, ir tai riboja jų veiklą. Žinoma, situaciją dar labiau apsunkina prasta demografinė

Miškų reforma: išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų

Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais galės būti ir miškininkystės specialistai, turintys aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje. Taip pat patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir

A. Bilotaitė siūlo griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Agnė Bilotaitė įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo griežtinama prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarka, o savivaldybėms suteikiama daugiau galių riboti alkoholio prekybą tam tikrose teritorijose. Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų steigimosi sąlygas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose, tuo pačiu suteikiant teisę namo gyventojams spręsti, ar jų kaimynystėje turėtų veikti alkoholinių gėrimų parduotuvė. Įsigaliojus pataisoms, daugiabučio gyventojų sutikimą reikėtų gauti kaskart, kai tuo pačiu adresu būtų steigiamas naujas ūkio subjektas. Pasak projekto rengėjos A. Bilotaitės, keisti dabar

Lietuvos žiniasklaidos padėtis nenuteikia pozityviai

Lietuvoje didžiausią žiniasklaidos rinkos dalį dalijasi vos dvi–trys organizacijos ir šie skaičiai tikrai nenuteikia pozityviai, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Žiniasklaidos instituto vadovas Deimantas Jastramskis. Anot jo, tai kelia pavojų žiniasklaidos įvairovei. „Šiuo atveju Lietuvoje skaičiai nenuteikia labai pozityviai, bet, kita vertus, tam tikras išorinis pliuralizmas visada egzistuoja“, – pastebi D. Jastramskis. D. Jastramskio su kolegomis iš Latvijos ir Estijos atliktas tyrimas rodo, kad Baltijos šalių žiniasklaida sutelkta keliose rankose, kitaip sakant, yra labai koncentruota. – Keliems veikėjams, vaizdžiai tariant, priklauso Lietuvos žiniasklaida? – Tai – keturios rinkos, praktiškai dvi–trys organizacijos, kurios ir

Kodėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nebūtinai reiškia kovą su šešėline ekonomika?

Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. dr. Vaida Pilinkienė Lietuvoje netyla diskusijos dėl siūlymo LR Seimui priimti įstatymą, draudžiantį grynaisiais pinigais atsiskaityti už sandorius, viršijančius 3 tūkst. eurų. Kokia praktika taikoma Europoje ir tokius veiksmus sieti su kova prieš šešėlinę ekonomiką nėra visiška tikslinga? Pirminės tokio siūlymo ištakos yra Europos Komisijos išplatintas komunikatas dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano. Jame pabrėžiamos teroristų veiklos finansavimo aplinkybės, kai už jų veiklą mokama grynaisiais pinigais, ir siūloma Europos Sąjungos šalims narėms imtis priemonių apriboti galimas viršutines mokėjimo grynaisiais pinigais ribas. Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse

Lietuvos darbdavių konfederacija skaičiuoja alkoholio suvartojimą

Giedrė Narbutaitė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys) Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Lietuvos laisvosios rinkos instituto bei „Synopticom“ duomenys rodo, kad, į skaičiavimus įtraukus šešėlinio alkoholio pardavimus ir emigrantų išvežamą alkoholį, praėjusiais metais Lietuvoje vienam asmeniui, vyresniam nei 15 metų, teko 12,8 litrų alkoholio. Labai panašią statistiką skelbia ir Statistikos departamentas, kurio duomenimis praėjusiais metais vienam šalies gyventojui teko 13,2 l gryno alkoholio. Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami skaičiai kečiasi priklausomai nuo situacijos. „Prieš mėnesį PSO skelbė, kad vienam lietuviui tenka 18 litrų grynojo alkoholio, iš kurių 5 litrai – neva šešėlinis.

Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio trasa pailgės beveik 10 kilometrų

Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kurio tikslas – visuomenės reikmėms išpirkti žemę, kurioje bus tiesiamas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 – Vilniaus pietinio aplinkkelio – 7,9–17,4 km ruožas. Tai antrasis sostinės pietinio aplinkkelio tiesimo darbų etapas. Jis turėtų būti baigtas ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos. „Šį ypatingos valstybinės svarbos projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais. Aplinkkelis taps jungtimi tarp Vilniaus–Kauno ir Vilniaus–Minsko magistralių. Naujas kelias pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose, bus sprendžiama transporto spūsčių problema“, – sako

R. Budbergytė. O kur didesni mokesčiai daug uždirbantiems ?

Labai skambiai, bet gana kukliu „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimu“ pavadintas praėjusią savaitę Vyriausybės pristatytas mokesčių pertvarkos planas jau sulaukė nemažai atgarsių. Daugiausia kritikos strėlių – dėl ambicingumo stokos. Pajamų nelygybė Lietuvoje jau kelerius metus išlieka viena didžiausių Europoje. Tai kenkia ne tik ekonomikos augimui, makroekonominiam stabilumui, bet ir ženkliai didina emigracijos mastus. Mokesčių pertvarka yra būtina, siekiant mažinti pajamų nelygybę bei socialinę atskirtį. Rūpestis mažiausiai uždirbančiais, šeimomis, auginančiomis vaikus, kompleksiškai mažinant jų apmokestinimą ir didinant socialines išmokas yra prioritetinis. Pasak mokesčių pertvarkos strategų, pritarus teiktiems siūlymams mažai uždirbančiųjų mokesčių našta bus

Top