Jūs esate
Pagrindinis > Gamta (Puslapis 46)

Gamta

Gyva žmonių grandinė susikabino rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos

Gruodžio 9 d. Vilniuje vyko streikuojančius švietimo darbuotojus palaikanti protesto akcija. Gyva žmonių grandinė susikabino rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, nusidriekdama ir pro didžiąją dalį kitų ministerijų. Vėliau  mitingo dalyviai žygiavo prie Vyriausybės, kur kartu paskelbė su profesinėmis sąjungomis suderintus reikalavimus valdžiai. Raginama sustabdyti gruodžio 11 d., antradienį, numatomą kitų metų valstybės biudžeto priėmimą ir mokesčių reformą, skirti papildomų pinigų mokytojų atlyginimams didinti. Vyriausybė tokius reikalavimus atmeta kaip nepagrįstus. Premjeras perspėjo, kad biudžeto priėmimo sužlugdymas sukeltų sumaištį valstybėje. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas prieš mitingą pareiškė, kad visuomenėje jaučiamos įtampos

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dėkoja už darbą savo trims ministrams

Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius teigė, kad šis sprendimas turėjo būti priimtas dar anksčiau. „Dėl J.Petrauskienės krizinės situacijos formavosi dar nuo šitos Vyriausybės kadencijos pradžios, švietimo srityje politika visada stovėjo ant galvos, o ne ant kojų. Kultūros sritis irgi yra užmiršta. Ministrė nesugebėjo parodyti, kad kultūra yra vienas iš prioritetų.Dėl aplinkos ministro, manau, kad čia urėdijų reforma labai ritmas diskusijų objektas. O miškų kirtimai emociškai itin neigiamai veikė visuomenę. To nesprendimas yra tai, kas erzina", - . Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria švietimo

Mitingas šalies sostinėje : „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui ir barnevernet principams Lietuvoje

"Dvejopi jausmai: džiaugiuosi matydamas mitinge tiek jaunų šeimų, pasiryžusių apginti savo vaikų ateitį, kita vertus liūdna, kad jiems tai daryti reikia. Laukia nelengvas darbas. Reikės ne tik rasti atsakingus sprendimus, bet ir įveikti melu grįstą propagandą. Štai kaip atrodė, anot Lietuvos radijo žurnalistų, vos "500" žmonių mitingas...“, - "Facebook"  rašo Seimo narys Rimantas Dagys. Lapkričio 25 d., sekmadienį, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo į mitingą „Stop nepagrįstam vaikų paėmimui ir barnevernet principams Lietuvoje!“ susirinkę tūkstančiai  piliečių griežtai pasisakė prieš valstybės vardu vykdomą beprecedentį „vaikų paėmimą“ iš šeimų. Į mitingą juos pakvietė

Sąjūdžio bendražygiai siūlo atšaukti naująją vaikų paėmimo iš šeimų sistemą 

Filosofas Arvydas Juozaitis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje drauge Sąjūdžio laikų bendražygiu Gintaru Songaila įregistravo kreipimąsi, kuriame reikalaujama atšaukti š.m. liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką. Pasak kreipimosi autorių, naujoji Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija buvo priimta, nepaisant pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas joje yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudarė sąlygas piktnaudžiauti. Žinia, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. priimta naujoji įstatymo redakcija (Nr. XIII-643), pradėjus ją taikyti sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą. „Įstatymas Vaikų teisių

Minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-metį – generolo laipsniai ir valstybiniai apdovanojimai

Šiemet lapkričio 23 d. sukanka 100 metų kai 1918 m. lapkričio 23 dieną buvo išleistas pirmasis įsakymas atkurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-metį Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė generolo laipsnius ir įteikė valstybinius apdovanojimus Lietuvos karininkams. Ši diena yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Lietuvos kariuomenė buvo kuriama sunkiomis sąlygomis – 1918 metų pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė, jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija. Pirmieji Lietuvos kariuomenę ėmėsi organizuoti lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva sukurta lietuvių karininkų sąjunga.

Dar vienas “regioninės politikos” žygis į provinciją

Kol kas šios Seimo daugumos regionų politika dūžta į šipulius. Lapkričio 14- ąją sukanka du metai, kai dirba šios kadencijos paralamentas, tačiau  nepadarytų  darbų sąrašas netrumpėja: mokestinė našta gyventojams ir verslui nemažėjo, iš esmės palankesnių sąlygų naujoms investicijoms ir naujoms darbo vietoms nesukurta, pratęsta nuolatinio politikų kišimosi į teisėsaugos darbą tradicija. Vykdomos neparengtos, chaotiškos refomos, kurios priešina visuomenę, žmonės netenka darbo, dažnas renkasi emigraciją. Dabar grupė Seimo narių siūlo uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio, kailinių žvėrelių augintojams numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų pabaigos. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša laikraščiui

Ragina atmesti Jungtinių Tautų migracijos sutartį

Grupė visuomeninių organizacijų savaitgalį paskelbė viešą pareiškimą, kuriuo reikalauja atsisakyti pasirašyti Jungtinių Tautų „Pasaulinę saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartį“. Su visuomene ir net su Seimu nederintą šio dokumento pasirašymą pareiškimo autoriai vadina lietuvių tautos ir Lietuvos išdavyste. Atkreipiamas dėmesys, jog pasirašyti šią sutartį jau atsisakė įvairios demokratinės šalys, tarp jų JAV, Austrija, Estija, Čekija, Australija ir kitos. „Pareiškimą išprovokavo tai, jog Lietuvoje vyriausybė suskubo savavališkai paskelbti, kad šią sutartį pasirašys. Nėra gilinamasi, kodėl tą padaryti atsisako įvairūs mūsų NATO partneriai, ignoruojama priešinga visuomenės nuomonė, bandyta net patyliukais apeiti Seimą, kuriam

Uostamiestyje – mitingas „Už klaipėdiečių teisę į sveiką ir švarią aplinką”

Šeštadienį klaipėdiečiai buvo kviečiami į  mitingą  „Už klaipėdiečių teisę į sveiką ir švarią aplinką". Mitingo organizatoriai: asociacija „Klaipėdos Marių bendruomenė“, asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE), Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA), Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė. Žmonės raginami pasirašyti peticiją   "DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO", kuri adresuota Lietuvos Respublikos Vyriausybėi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais

Seimo LSDD frakcija kratosi  kaltinimų dėl fiktyvių mokymų

"Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad prieš 2016 m. Seimo rinkimus Lietuvos socialdemokratų partijos tuometinis lyderis Algirdas Butkevičius, tuometinė frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė ir partijos pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas iš UAB „PIAR“ pirko viešųjų ryšių mokymo paslaugas, bet iš tiesų mokymai nebuvo rengiami – tokia informacija klaidina visuomenę ir yra akivaizdus melas norint pakenkti buvusiems kolegoms", - pranešė Seimo LSDD frakcija. Dabartiniai Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos nariai I. Šiaulienė, G. Kirkilas ir A. Butkevičius seniai yra pateikę paaiškinimus VRK, kaip tokie mokymai vyko. Dėl tuo metu užimamų svarbių pareigų

Nerimo gaidos dėl švietimo sistemos ateities

Nerimo gaidos dėl švietimo sistemos ateities skambėjo šiandien įvykusioje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojo prof. Vytauto Juozapaičio spaudos konferencijoje „Kaip projektuojami pokyčiai bendrojo ugdymo mokykloje“. Konferencijoje kalbėta apie problemas ir valdžios nenorą į jas įsiklausyti, kurias patiria švietimo srities profesoriai, ekspertai, bendraudami su šios valdančiosios daugumos atstovais Seime ir Vyriausybėje. Pasak prof. V. Juozapaičio, švietimo bendruomenę labiausiai neramina nežinia dėl ateities. Tai pasakytina ir dėl bendrojo ugdymo programų ruošimo, kai nei pedagogai, nei vaikai ir tėvai nežino, kas jų laukia? Bandydama įžvelgti gilumines to priežastis,

Žalioji konferencija Gargžduose: nuogąstavimai dėl artėjančios krizės ir kaip seksis Lietuvai?

www.siandien.info Nuo nuogąstavimų dėl artėjančios krizės ir pasaulio ekonomikos tendencijų prie klimato kaitos, žaliojo verslo nišų bei perspektyvų. Tokiomis temomis Gargžduose vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Klaipėdos regionui” diskutavo ekonomikos ir žaliųjų inovacijų ekspertai, verslininkai bei vietos politikai. Vilnius nėra pajėgus vežti visą Lietuvos traukinį į priekį. "Lietuva vėl mėgaujasi subalansuota ekonomikos plėtra, be to, pernai pasėta bene rekordinė užsienio investicijų sėja teikia vilčių, kad pjausime gausesnį naujų darbo vietų „derlių“ – taip buvo teigiama banko „Luminor“ vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės pranešime. Tačiau anot analitikės, Lietuvai reikia daugiau augimo židinių: Vilnius nėra

Seimo nariai jungiasi į Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo J. Trumpo draugų grupę

Seime įkurta Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo J. Trumpo draugų grupė. Laikinosios grupės pirmininku tapo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, grupės pavaduotojais skirti Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslav Narkevič. „Neabejotina, kad JAV lyderystė ir įsitraukimas Europoje yra žemyno saugumo ir klestėjimo pamatas, todėl nepaisant kai kurių mūsų parterių Europoje požiūrio, Lietuva kartu su JAV privalo būti pasirengusi toliau stiprinti transatlantinius ryšius, įskaitant laisvės ir demokratijos principų puoselėjimą, NATO matomumo ir karinio atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje

48 savivaldybėms prognozuojamos mažesnės pajamos nei 2018 metais

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija 2019 metų Vyriausybės biudžete įžvelgia per daug optimistinį scenarijų, liberalai pastebi, kad per pusę sumažinus skiriamų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų dalį savivaldybėms – šios susidurs su iššūkiu išgyventi, todėl siūlo keisti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Ričardas Juška piktinasi Finansų ministerijos pateikta metodika, kai siūloma savivaldybėms GPM pajamų mažinimą kompensuoti tik 50 proc. vietoj buvusios 100 proc. kompensacijos. Parlamentarą neramina, jog nukirtus kompensacijas per pusę – 48 savivaldybėms gresia stagnacija. „Pagrindinę savivaldybių biudžeto dalį sudaro GPM pajamos. Šią dieną matome, kad

E. Gentvilas: jeigu nesuprantate, kas yra Konstitucija, nudegsite pirštus

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt Seimui antradienį antrą kartą nepavyko patvirtinti LRT veiklą tyrusios komisijos išvadų. Valdantiesiems pritrūko balsų, kad joms būtų pritarta, dabar jos nukreiptos į Kultūros komitetą, ir Seimas lauks jo nuomonės. „Dienos temoje“ – komisijos narys iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Virgilijus Poderys ir išvadoms oponavęs Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. – Pone V. Podery, kad ir kaip jūs dabar bedėstytumėte, kad tai yra noras sutvarkyti LRT ūkinę bei finansinę veiklą ir apriboti LRT generalinio direktoriaus galias, tuo tikite, atrodo, nebent jūs patys, nes bent

I. Šimonytė: Lietuvos problema – bandome būti ir JAV, ir Švedija

  Ingrida Šimonytė. Nuotr. iš asmeninio archyvo.Darius Kuodis, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Jeigu nebūčiau tikėjusi, kad galiu laimėti, nebūčiau dalyvavusi partijos rinkimuose, LRT RADIJUI sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidate į prezidentus tapusi Seimo narė Ingrida Šimonytė. Paklausta apie konkurentus politikė tvirtina – nesvarbu, kas jie bus, svarbu, kad debatuose būtų diskutuojama apie problemas, o ne apie asmeniškumus. – Rezultatą jūs sekmadienį įvertinote kaip parodytą didelį pasitikėjimą. Kaip ketinate suteiktą pasitikėjimą realizuoti per likusį pusmetį? – Geriausiu man įmanomu būdu. Dabar jau stengsiuosi tų žmonių pasitikėjimą pateisinti toliau dirbdama, kad nacionalinėje kampanijoje

Kinijos žmonės ragauja lietuvišką duoną- geras ženklas verslo plėtrai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kinijos Prezidento Xi Jinpingo ir šios šalies vyriausybės kvietimu lapkričio 2 d. išvyko  darbo vizito į Šanchajų. Didžiausiame Kinijos ir septintame pagal dydį pasaulio mieste numatytas Lietuvos ir Kinijos Prezidentų susitikimas. Valstybių vadovai aptars dvišalius ryšius, naujas eksporto galimybes mūsų gamintojams milijardinėje Kinijos rinkoje. Daug dėmesio bus skirta Kinijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui, klimato kaitos ir globalios prekybos klausimams, tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje. Lietuvos vadovė taip pat dalyvaus pirmojoje tarptautinėje Kinijos importo parodoje ir jos proga Kinijos Prezidento rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje. Parodos atidarymo

Laikraštis „ŠIANDIEN”. PARDUOTI MIŠKAI

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN“ Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas. Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas.. Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… pasitarime buvo apsvarstyta, išklausyti argumentai ir siūlymas 6 procentais padidinti kvotą… ar galime pritarti… pritarta posėdyje, ačiū, posėdis taip pat baigtas“… Jeigu ši Vyriausybė taip priima sprendimus, tuomet vienas žmogus, kuriam suteikti premjero įgaliojimai, gali

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Ką surado tarnybos, kas įrodo „antro lygio grėsmę“? Pasirodo, rykštę

Gintaras SONGAILA Kai šių metų liepos 1d. įsigaliojo garsusis M. Majausko-D. Šakalienės vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, turėjęs apsaugoti vaikus nuo smurto šeimoje, pamatėme, jog nuogąstavimai išsipildė: dabar jau tenka gintis nuo vaiko teisių saugotojų smurto prieš šeimas. Vaiko teisių apsaugos (ir įvaikinimo) tarnybos netrukus pasiekė stachanovietiškas aukštumas – vidutiniškai po 500 „paimtų“ vaikų per mėnesį. Pamatėme ir tarnybos vadybininkų darbo kokybę. Invazijos į šeimos aplinką, represyvus elgesys, vaikų plėšimas iš tėvų glėbio. Įstatymo nuostata, kad vaikų paėmimas iš šeimų – tai kraštutinė priemonė, kai iškilo grėsmė vaiko gyvybei ir sveikatai, liko tik

Kurį kandidatą konservatoriai rems 2019 metų prezidento rinkimuose?

  Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija rengia atvirus pirminius rinkimus, kurių metu paaiškės – kurį kandidatą – Ingridą Šimonytę ar Vygaudą Ušacką – partija rems 2019 m. prezidento rinkimuose.  Rinkimuose varžosi du kandidatai – Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Kandidatas, kuris susilauks didesnės balsuojančių rinkimuose paramos, taps TS-LKD partijos remiamu kandidatu 2019 m. prezidento rinkimuose.  Balsuoti gali visi TS-LKD partijos nariai bei iš anksto užsiregistravę dalyvauti pirminiuose rinkimuose nepartiniai. 2014 m. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)  Prezidento rinkimuose rėmė dabartinę šalies vadovę

Kapinių prižiūrėtoja: „Man labai patinka kapinėse, čia tokia ramybė”

 Edvardas Kubilius, Vytenis Radžiūnas, LRT RADIJO laida „10–12“, LRT.lt Geriau būtų, jeigu žmonės artimųjų kapus lankytų visus metus, o ne urmu atvyktų lapkričio 1-ąją, LRT RADIJUI sako Rusnės salos kapinių prižiūrėtoja Irma Rimkienė. Ji nuolat prižiūri ketverias kapines ir tai daro jau 14 metų. V. Radžiūno/LRT nuotr. – Esame jau gana vėlų vakarą kapinėse artėjant Vėlinėms. Kaip vyksta tas pasiruošimas Vėlinėms jums, kaip pagrindinei kapų prižiūrėtojai Rusnėje? – Daugiausia yra tvarkymas, masiškas tvarkymas, kad būtų galima kuo daugiau sutvarkyti kapų. – Ką reiškia, kad jūs turite tvarkyti kapus? Nėra artimųjų, kurie tvarko? – Kai kurie yra,

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Afrikinio kiaulių maro židinių geografija plečiasi ir Lietuvoje, ir Europoje

Šių metų vasara daugeliui šalių, kovojančių su afrikiniu kiaulių maru (AKM), pažėrė nemažai iššūkių. Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus ligos židinius kiaulių laikymo vietose ar laukinėje faunoje. „Kiaulių laikytojus norėčiau informuoti, kad situacija dėl kiaulių maro tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir net pasaulyje yra sudėtinga. Todėl biologinio saugumo kontrolė ūkiuose ir toliau išliks svarbiausiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždaviniu“, - laikraščiui „ŠIANDIEN“ sakė tarnybos direktorius Darius Remeika. Veikia  kartu su Vokietijos specialistais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendradarbiauja su Vokietijos Frydricho Lioflerio institutu, dalinasi patirtimi afrikinio kiaulių maro viruso tyrinėjimo

Kyla į kovą prieš neteisėtus kirtimus saugomose teritorijoje

Labanoro girioje vykdomi plynieji kirtimai daro didelę žalą visai biologinei įvairovei bei ekosistemai, teigia gamtininkas, „Labanoro klubo“ vadovas Andrejus Gaidamavičius. Pasak jo, Vyriausybei reikia kuo greičiau imtis veiksmų stabdant plynuosius kirtimus. Gamtininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinių miškų urėdija su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų palaiminimu nesilaiko specialių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimų dėl vykdomų plynųjų kirtimų miško saugomuose teritorijose. „Didžiausių diskusijų sukėlęs klausimas – tai plynasis pušynų kirtimas. Buvo prieita prie nuomonės, kad bent jau saugomose teritorijose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose galima pušynus kirsti taip, kad būtų paliekama

Urbšys kirto „valstiečių“ veidams: atrodo, kad jie yra apsvaigę nuo valdžios

Indrė Makaraitytė, LRT laida „Dienos tema”, www.lrt.lt Lietuvoje – tikra įrašų krizė. Nereikalingus ir nenaudingus įrašus – sunaikina. O naudingi – ištraukiami ir svarbūs tampa net praėjus metams. Tokiu kažkada nesukėlusiu jokio ypatingo ažiotažo Ramūnas Karbauskis bei Agnė Širinskienė mojuoja Povilui Uršbiui ir Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui po nosimi ir ragina ne tik prisiimti atsakomybę, bet netgi grasina pirmalaikiais rinkimais. Ką gi slepia šios politinės audros, aiškinosi LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ su Indre Makaraityte, kurios svečiai – Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis bei Seimo narys Povilas Urbšys.   – Pone

Laikraštis „ŠIANDIEN”.Kova dėl Jono Noreikos- generolo Vėtros

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis „ŠIANDIEN“ “Inscenizuotas sukilimas” Veikiausiai nelemtas sutapimas, kad prieš numatytas Adolfo Ramanausko- Vanago valstybines laidotuves vėl pakilo nauja, gal net devintoji banga dėl Jono Noreikos- generolo Vėtros. Lietuvos žydų bendruomenėje pasigirdo pasipiktinusių balsų boikotuoti iškilmes. Jau vien dėl tokių minčių Aleksandras Slavinas aname pasaulyje yra laimingas - jis savo pasiekė. A. Slavinas, KGB pulkininkas, pokario NKVD Lietuvoje kontražvalgybos vadovas, kurio taikinių sąraše buvo lietuvių rezistencijos, pokario partizanų, emigracijos iškiliausios asmenybės. Jeigu saugumas negalėdavo jų laisvajame pasaulyje pasiekti fiziškai, pagal atskirus operacijų planus bandydavo juos paversti „politiniais lavonais“, pakišdamas Vakarų žiniasklaidai klastotes

Vyriausybėje buvo sunaikintas įrašas iš pasitarimo, kuriame premjeras Saulius Skvernelis aršiai pasisakė apie žiniasklaidos laisvę

Modesta Gaučaitė, LRT.lt, E. Blaževič/LRT nuotr. Kone pora šimtų žmonių pirmadienio pavakare susirinko šalia Vilniuje esančios vyriausybės, Vinco Kudirkos aikštėje, kur protestavo prieš valdžios inicijuojamus žiniasklaidos suvaržymus. Registrų centrui įvedus ribojimus neatlygintinai teikti duomenis, žurnalistai ir opozicijos atstovai juos ragina atšaukti teigdami, kad taip nepagrįstai varžoma žiniasklaidos laisvė. Registrų centro atstovų teigimu, ankstesnė praktika, užtikrinusi laisvą priėjimą prie duomenų, neteisėta, nes nėra numatyta įstatymuose. Premjeras yra sakęs, kad žurnalistams už duomenis Registrų centrui mokėti nereikės, sprendimas turėtų būti priimtas šią savaitę. Be to, pirmadienį paaiškėjo, kad vyriausybėje buvo sunaikintas įrašas iš vyriausybės pasitarimo,

Laikraštis „ŠIANDIEN”.„Gyvenu Balnininkuose, pasaulio vidury…“

Romas BEIŠTRAKIS, laikraštis "ŠIANDIEN" „Gyvenu pasaulio vidury, - šypsodamasi sako lėlininkė Irena Pusvaškienė iš Balninkų. - Tamsų ir šlapią rudenį į mūsų miestelį užklydusiems pakeleiviams gali atrodyti didžiausias užkampis. Kiekvienas skambiname iš savo jausmų varpinės“. Irenos vaikystė ir jaunystė prabėgo šalia Balninkų, Zapaškos kaime. Šio krašto tyla jai buvo stipresnė už miesto šurmulį, nes iš čia su vyru į savo gyvenimus išlydėjo tris vaikus. „Įlindusi“ į dviejų šimtų metų gylį ir užčiuopusi protėvių šaknis ji įsitikino, kad yra tikra balninkietė. Besimokydama vidurinėje mokykloje būsimoji lėlininkė labai žavėjo keramika ir svajojo apie dailės studijas.

V. Radžvilas: Mums reikia ne ūkininkų ir administratorių, o politiko, vizionieriaus…

  2018 m. Dainų šventė Vilniuje. "Prezidento Antano Smetonos pasisveikinimas". R. Abugelio nuotr.   Vytenis RADŽIŪNAS, LRT.lt Populiariausias kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda buvo užsienio bankų tarnautojas, o tai yra problemiška. Tuo metu buvę ambasadoriai – Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis – priskiriami žmonėms, kurie bendraudami su galingųjų pasaulio valstybių atstovais išsiugdė paklusnumo ir nuolankumo įpročius, o tai visiškai netinka būsimajam Lietuvos prezidentui (Ž. Pavilionis atsisakė kandidatuoti į šalies prezidentus - siandien.info pastaba).   Premjero Sauliaus Skvernelio gyvenimiška ir profesinė patirtis yra labai ribojantis ir reikšmingas veiksnys. Taip kandidatus į šalies vadovo postą duodamas interviu LRT.lt

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Ar gyvensime sveikiau ir ilgiau?

Seimo narys, Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis prieš rudens sesiją įregistravęs Seimo nutarimo projektą „Dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ atsako į šį klausimą teigiamai. Tiesa, su sąlyga, kad Seimas pritars šiam projektui, o Vyriausybė parengs konkrečias jo įgyvendinimo priemones ir numatys atitinkamą finansavimą. Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių tikslas - inicijuoti iš esmės naują Lietuvos sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, kuri yra būtina siekiant įgyvendinti „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numatytus tikslus, kad „sveikata vertinama kaip didžiausias turtas ir yra svarbi tiek asmens, tiek ir visuomenės

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Armėno Alberto Albertjano ilgesys Gargždams ir Lietuvai

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis „ŠIANDIEN“ Retas gargždiškis nepažįsta armėno Alberto Albertjano, kuris Lietuvoje gyvena jau ketvirtą dešimtmetį. Duodamas interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“ žinomas gydytojas, vienintelis skausmo gydymo specialistas Vakarų Lietuvoje, teigia, kad bėgant metams ryšys su Lietuva stiprėja, tad kartais net būdamas Armėnijoje jaučia ilgesį Gargždams ir Lietuvai. „Nuoširdžiai sakau -  pasiilgstu juodos lietuviškos duonos ir lašinių, Nidos kopų ir Kuršių marių. Čia man gera gyventi, čia mano vaikų gimtinė“, - sako Albertas. Į tuometinį Kauno medicinos institutą Albertas atvyko studijuoti 1985 metais. Mokykloje jis mokėsi labai gerai, tačiau Armėnijoje tuo metu studijuoti mediciną

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Tėvas Stanislovas – dvasios aristokratas, Paberžės kūrėjas

Romaldas ABUGELIS, laikraštis "ŠIANDIEN" 2018 m. rugsėjo 29 d. bus minimos 100-osios vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio gimimo  Suvokdamas jo indėlį į Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėjimą ir tautinės savimonės žadinimą, taip pat pastangas gelbstint krašto žydus Antrojo pasaulinio karo metais bei ilgametę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus paskelbė Tėvo Stanislovo metais. . Šie žymaus vokiečių filosofo žodžiai puikiai tinka apibūdinti Algirdo Mykolo Dobrovolskio, daugumai mūsų žinomo kaip Tėvo Stanislovo, gyvenimui. Nediduką, nuošalų Kėdainių rajono Paberžės bažnytkaimį jis išgarsino

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Prezidento pavyzdžio jėga: kodėl turėtume būti įžvalgūs rinkdamiesi savo šalies lyderį

Gintaras KAROSAS Laikraštis „ŠIANDIEN“* Kitąmet rinksime Respublikos Prezidentą. Nuo to, kokią kandidatūrą pasirinksime, smarkiai priklausys ir mūsų artimiausio laikotarpio šalies raida. Taigi pasvarstykime, kodėl turėtume būti įžvalgūs rinkdamiesi savo šalies lyderį. Gyvename jubiliejiniais 2018-aisias. Tai tie metai, kai švenčiame savo tautinės valstybės atkūrimo šimtmetį ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmetį. Lemtingų Valstybei įvykių jubiliejai įpareigoja mums prisiimti dar daugiau atsakomybės už sėkmingą šalies ateitį. Respublikos Prezidento kandidatų spektras plečiasi – įvairovė suteikia galimybę rinktis. Net jei geriausias pretendentas ir nelaimės, viešai kalbėdamas jis turės galimybę išsakyti savo poziciją. Tai svarbu demokratijos užtikrinimui ir pilietiškumo ugdymui, nes

Valstybės pavestą funkciją vykdantys antstoliai šiuo metu uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvos Respublikos Prezidentė

Antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu? "Skolininkai su manimi pasidalija antstolių vykdymo išlaidų apskaičiavimais, kurie sveiku protu sunkiai suvokiami. Tarkim,  kaip stebuklingai iš 40 eurų skolos, pridėjus antstoliams ranką, ji virsta į kelių šimtų skolą. Dažni skundai ir apie antstolių piktnaudžiavimą bei psichologinį smurtą, tad kalbėti ir ieškoti būdo, kaip išsiieškoti skolas nesužlugdant skolininkų yra būtina“, – sakė Seime spaudos konferenciją surengusi Seimo narė Dovilė Šakalienė. 30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas.

Mindaugo Survilos „Sengirė“ iš Italijos parsivežė auksą

Mindaugo Survilos (dešinėje) dokumentinė juosta „Sengirė“ Lesinjos filmų festivalyje įvertinta pagrindiniu prizu. Rugpjūčio 24–rugsėjo 2 dienomis Italijos Alpėse, Bosco Chiesanuova kalnų miestelyje, vyko Lesinjos filmų festivalis (Film festival della Lessinia). Mindaugo Survilos dokumentinė poema „Sengirė“ šiame festivalyje įvertinta pagrindiniu apdovanojimu – „Lesinjos auksu“ (Lessinia D’Oro). Šiame festivalyje žiūrovams buvo parodyti 63 filmai iš 37 šalių. Iš jų kruopščiai atrinkti 26 filmai dalyvavo konkursinėje programoje, tarp jų ir lietuvius jau spėjęs sužavėti dokumentinis filmas „Sengirė“. „Prieš vykstant į šį festivalį buvo tikrai neramu, nes italai neturi tradicijos dokumentiką žiūrėti kino teatruose. Ji, galima teigti, ten

Vyriausybės sprendimas pykdo gamtininkus: miškas – ne bulvių laukas

Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių.Modesta Gaučaitė, LRT.lt Nors Lietuvai šiuo metu vadovauja valstiečiai ir žalieji, šalies miškų tai, panašu, neapsaugo. Vyriausybė neseniai nutarė, kad turi būti didinama valstybinių miškų kirtimo norma. Nuspręsta, kad per artimiausius penkerius metus bus iškertama 6 proc. daugiau Lietuvos miškų. Vyriausybės patvirtintame dokumente rašoma, kad dar gegužės 22-ąją vykusiame Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje buvo pritarta vyriausybės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha valstybinių miškų kirtimo normai, kuri 6 proc. didesnė nei buvo 2014–2018 metais. Tiesa, tame pačiame dokumente nurodoma, kad Aplinkos ministerijoje, siekiant

Laikraštis „ŠIANDIEN”. V. Ušackas: „Pirmiausia – tarnauti savo kraštui, kiekvienam piliečiui, visiems be išimčių”

2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimai Vygaudas Ušackas norėtų remtis Vinstono Čerčilio išmintimi, mylėti žmones kaip Antanas Smetona. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" Kretingos rajono Jokūbavo miestelyje stovi paminklas Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Gali būti, kad ir šiame šimtmetyje Žemaitija turės paminklą Lietuvos prezidentui. „Jeigu konservatoriai mane reitinguos ir siūlys būti Lietuvos prezidentu, aš jiems tarsiu „ačiū“, tačiau noriu pabrėžti, kad aš sieksiu būti visų Lietuvos piliečių kandidatu į šalies vadovus“, – teigia iš Skuodo kilęs Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius ambasadorius Vygaudas Ušackas. – Jau prieš dešimt metų kalbėta, kad jūs

Kas iš tikrųjų vyksta Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose?

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema”, LRT.lt Automobilių kelių direkcija tikrai turėjo tapti susisiekimo ministro Roko Masiulio galvos skausmu. Tai direktoriaus pavaduotojo 2 nesėkmingi atleidimai, kainavę valstybei 43 tūkst. eurų, tai dabar konkursas Rusnės estakadai statyti, tapęs įrodymu, kad kai nukerti vieną galvą, sistema lieka veikti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Kelių direkcijos laikinuoju vadovu Vitalijumi Andrejevu, Seimo Audito komiteto vadove Ingrida Šimonyte ir asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentu Rimvydu Gradausku. – Pone V. Andrejevai, pirmiausia klausimas jums. Tuo metu, kai ministras piktinasi, kad į Kelių direkciją neleistinas intervencijas darė

Laikraštis „ŠIANDIEN”: „Imlitex Holdings“ investicijos Kretingoje atvėrė Lietuvos ūkininkams dar didesnes galimybes

Kretingos miesto pramoniniame rajone Tiekėjų gatvėje jau daugiau kaip mėnuo dirba naujas grūdų elevatorius, kurio talpos yra pajėgios vienu metu sutalpinti apie 28 tūkst. tonų grūdų. Investuota keli milijonų eurų, sukurtos naujos darbo vietos.  Objekto užsakovas – IMLITEX HOLDINGS įmonių grupė. Grūdus čia superka  UAB „Imlitex Agro“. "Imlitex Holdings“ – viena iš didžiausių žaliavų tiekimo grupė Rytų Europoje, vienijanti kelias dešimtis bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje bei Rumunijoje. Įmonių grupėje dirba apie 500 darbuotojų, o verslo santykiai vystomi 70 pasaulio valstybių. Daugiau nei 3000 pavadinimų žaliaviniai produktai tiekiami beveik visoms pramonės

Visuomenė telkiasi prieš sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimų normą

Sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašo: Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą. Kirtimų apimtys valstybiniuose miškuose negali viršyti iki šiol galiojusios (2014-2018 m.) kirtimų normos,y. 11 168 ha ploto,  apskaičiuoto pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame kertama iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Prašome priimti  nutarimą, kuriame  maksimali metinė valstybinių miškų kirtimo norma būtų įtvirtinta būtent ta, apie kurią visuomenei pranešė Aplinkos ministerija t.y. 11 168 ha. Vykdyti rinkėjams ,,Darnios Lietuvos

Laikraštis „ŠIANDIEN”.Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra

Bauginanti Klaipėdos uosto plėtra. Pasekmės gamtai, Lietuvos pajūrio krantams, žmonių sveikatai ir pačiai miesto infrastruktūrai sprendžiami vienos ministerijos valdininkų kabinetuose Linas ANDRONOVAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) atstovai drauge su Lietuvos žaliųjų partijos vadovu R. Lapinsku, sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininku G. Kniukšta ir jūrinių mokslų specialistais lankėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Direkcijos vadovas parodė gero pusvalandžio trukmės prezentaciją apie uosto plėtros gerumus. Taip pat pakviestiesiems direkcija pateikė atsakymus į DUK‘us, į kuriuos atsakinėdami jie, neabejotina, pavargo – tad ir paruošė šią puikią prezentaciją. Tačiau dalyviams labiau rūpėjo

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Dešimt Garliavos istorijos metų: ši byla turi pradžią, bet neturi pabaigos

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Daug kam Lietuvoje buvo neramu, koks bus JAV federalinio teismo Čikagoje sprendimas dėl Neringos Venckienės. Per užtrukusį teismo procesą Neringa sulaukė JAV kongresmenų Chriso Smitho ir Randy Hultgren’o rimtos paramos ir tokių pasaulio žiniasklaidos gigantų kaip “Associated Press” išskirtinio dėmesio. O Lietuvoje? Nors žiniasklaidos tonas sušvelnėjo, bet kol kas vyrauja vienkryptis judėjimas. Aš pasirengęs suprasti ir gerbti kitokią nuomonę dėl Garliavos nei mano: ši iškrypėliška istorija per daug tolima ir prieštaraujanti sveikam protui, kad normalus žmogus ja patikėtų (tuo iškrypėliai visame pasaulyje visuomet meistriškai naudojasi). Bet aš atsisakau

Top