Jūs esate
Pagrindinis > Gamta (Puslapis 47)

Gamta

Daugiau pasitikėjimo žmonės reiškia tiems, kurie nėra patvirtinę, kad dalyvaus rinkimuose

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt 2019 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose jau pareiškė dalyvausią šeši kandidatai: Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius, Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas. Neabejotinas lyderis – Gitanas Nausėda, yra sakęs, kad sprendimą praneš rudenį. Sprendimą sakosi priėmęs ir Saulius Skvernelis, tačiau kol kas jo neatskleidžia. Kitas daug paramos sulaukiantis Visvaldas Matijošaitis tarsi davė suprasti, kad prezidento rinkimai jo nedomina. Kita vertus, reikia manyti, dar gali būti ir tokių, kurie šiandien nesvarstomi kaip kandidatai, ir patys jie kol kas tyli. Taigi, kaip atrodytų rinkimai, jeigu jie vyktų

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Jurbarko krašte

„Nacionalinių vertybių praradimas, depolitizacija, kartu su masine emigracija visada veda prie to, kad valstybės teritorija tampa „niekieno žeme“, kurią labai greitai „privatizuoja“, neužmiršę savo nacionalinės savimonės kaimynai.“ (ištrauka iš knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“) Saulius LAPĖNAS, laikraštis "ŠIANDIEN" Karštą ir neįprastai tvankią liepos pavakarę Jurbarko viešojoje bibliotekoje susirinko itin gausus būrys neabejingų Lietuvos ateičiai žmonių, kuriems norėjosi išgirsti tiesos žodį iš profesoriaus Vytauto Radžvilo lūpų apie tai, kas šiandien itin aktualu Lietuvai. Gal ne visiems patiko ir tiko tiesmuki knygos autoriaus teiginiai apie tai, ko trūksta ir ko reikia Lietuvai, kad jos pilietis galėtų čia, o ne

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Agronomo Edvardo Makelio tiesa

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis "ŠIANDIEN" AGRONOMO EDVARDO MAKELIO TIESA. Mokslas ir toliau lieka pagrindiniu ūkininko talkininku Prieš kurį laiką laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcija išrinko dešimt iškiliausių šimtmečio agronomų, kurie ne tik rūpinosi javų derlingumu. Jie aktyviai dalyvavo formuojant valstybės žemės ūkio politiką, buvo aktyvūs ekonomikos žinių ir kultūros puoselėtojai kaime. Į dešimtuką buvo išrinkti šeši šviesaus atminimo agronomai ir keturi mūsų amžininkai – Edvardas Makelis, Zenonas Dabkevičius, Jeronimas Kraujelis ir Viktoras Pranckietis. Pasak Edvardo Makelio, agronomo duona tikrai nelengva, juk galima užauginti puikų derlių, tačiau gamta gali neleisti jo paimti iš laukų. Tada tarp

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Kodėl mes dar negyvename taip, kaip Švedijoje?

Graži savaitgalio šventė buvo surengta Klaipėdos rajono Lapių kaime. Mokykla šventė 100 metų jubiliejų, nuo pat ryto į senąją liepų alėją rinkosi buvę mokiniai, mokytojai, netrūko ir svečių. Tarp jų ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Vaclovas Macijauskas. Skirtingai, negu rajono vadovai ir Seimo nariai, jis nesėdo į pirmą svečių eilę, nesakė sveikinimo kalbos, bet nuoširdžiai bendravo su žmonėmis ir iš mokyklos šventės išvažiavo vienas iš paskutiniųjų. Vaclovo Macijausko interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“. – Vaclovai, prieš trisdešimt metų paslapčia pasvajodavome, kad ir mes gyvensime taip, kaip Švedijoje, tačiau kuo toliau, tuo

Laikraštis „ŠIANDIEN”. LYDERIŲ SPINDESYS IR SKURDAS

Krescencijus STOŠKUS, laikraštis "ŠIANDIEN" Lyderystė. Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka.

Laikraštis „ŠIANDIEN“. Aušros Maldeikienės slenkstis

Gerbiama Aušra, nemažai žmonių jau patikėjo, kad jūs būsite kandidatė į šalies prezidentus. Neapsigalvosite? Iki prezidento rinkimų liko dar  metai... Rinkimų kampanijos pradžiai pradėjau ruoštis pernai rugsėjį. Tai dariau kryptingai, motyvuotai ir nuosekliai. Priėmus sprendimą ir jį gerai apmąsčius, nesuprantu, kodėl turėčiau keisti savo poziciją ir abejoti, juo labiau kad reakcija į mano kampanijos pradžią buvo geresnė nei tikėjausi. Manau, kad į Lietuvą politiką privalu grąžinti politiką, t.y. debatus dėl viešųjų reikalų, ir mano tezių kritikai tai pastebėjo ir įvertino. Mano tikslas priversti kandidatus diskutuoti rimtai, remiantis esamos padėties analize, faktais ir

Nerimas dėl miškų – neslūgsta

Irma DUBOVIČIENĖ, laikraščio "Ūkininko patarėjas" korespondentė Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gimė kaip protestas Seimo palaimintai valstybinių miškų valdymo reformai, kai buvusių miškų urėdijų vietoje buvo suformuota ketvirta didžiausia Lietuvoje valstybės valdoma įmonė – VĮ Valstybinė miškų urėdija (VMU). Nuo Sąjūdžio gimimo nepraėjo nė metai, o nusivylimų užtektų dešimtmečiui. Pilietinis judėjimas nepajėgė sustabdyti įvykių.Tai skaudžiai išgyveno pirmosios Vyriausybės miškų ūko ministras, mokslininkas, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių šviesios atminties prof. Vaidotas Antanaitis, kurį artimieji ir draugai liepos 17 d. palydėjo į paskutinę kelionę. Apie tai ir apie judėjimo prasmę kalbamės su Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“

Laikraštis „ŠIANDIEN”. Mindaugas Vyskupaitis: Taip, aš tikrai didžiuojuosi būdamas lietuvis..“

"Taip, aš esu laimingas, tikrai didžiuojuosi būdamas lietuvis, turiu puikią šeimą, išauginau tris vaikus, turiu aštuonis anūkus, mėgstamą darbą, džiaugiuosi, kad sekasi mano kraštiečiams, išgyvenu, kai valstybingumas prisimenamas tik švenčių dienomis“, - laikraščiui „ŠIANDIEN“ sakė Mindaugas Vyskupaitis, bendrovės„Mėta“ įkūrėjas ir vadovas. Jo patarimas lietuviui labai paprastas: mylėti artimą žmogų, valgyti sveiką maistą ir džiaugtis gyvenimu, kuris kiekvienam iš mūsų duotas tik vieną kartą. Mindaugo įkurtos įmonės misija - nekasdieniška, savita, Lietuvos žmogui jis siūlo sustoti, mąstyti savo galva, rinktis tai, kas tikra, ir visada jausti saiką... „Mūsų rinka yra užversta įvairiais įvežtiniais

Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt Liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų. Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27). O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė norinčius ją pasveikinti pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“ (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate). Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1955 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos

S. Skvernelis: niekada nesakiau, kad man per brangu Lietuvoje

Gabija Kavaliauskaitė, LRT.lt "Kainos paslaugų sektoriuje Lietuvoje yra tikrai didelės, tačiau niekada nesakiau, kad atostogauju Ispanijoje dėl to, kad namuose per brangu. Taip Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Pokalbyje ne apie politiką kartu su reklamos specialiste, atlikėja Dovile Filmanavičiūte premjeras atskleidė ir neoficialiąją savo pusę: „Esu jautrus žmogus ir išgyvenu dėl savo sprendimų.“ Svarbiausia – šeimos nuomonė Neseniai pasirodžius naujienai apie tai, kad S. Skverneliui Ispanijoje atostogauti pigiau nei Lietuvoje, kilo daug pasipiktinimo, tačiau premjeras tikina niekada taip nesakęs. „Kalbėdamas apie atostogas niekada nesakiau, kad man per brangu Lietuvoje, nors,

Laikraštis „ŠIANDIEN” : Žemas matematinis raštingumas stabdo visuomenės gerovės kūrimą

Daugiau nei 18 tūkst. jaunuolių laikė valstybinį matematikos egzaminą. Nuo šių metų abiturientai, ketinantys studijuoti biomedicinos, fizikos ar technologijų mokslus, matematikos egzamine turi surinkti ne mažiau kaip 25 balus iš 100. Pretenduojantiems į humanitarines studijas kartelė išliko 16 balų. Ekonomiškai stipriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, matematika yra privalomas mokomasis dalykas iki pat abitūros, be šio brandos egzamino asmuo negali įgyti teisės studijuoti universitete. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė Bronė Narkevičienė pabrėžia, kad didelė žala buvo padaryta ir valstybei, ir jauniems žmonėms, kai Lietuvoje kurį laiką

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Kodėl danai sėkmės istorijų turi daugiau. Kas laimės iš vėjo energetikos Lietuvoje?

Šiuo metu yra svarstoma Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kuri nustatys atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus vystymo kryptis po 2020 metų. Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus. Šį įsipareigojimą, beje, Lietuva viršijo 2015 metais. Europoje iš vėjo gaminama apie penkiolika procentų elektros ir planuojama, kad iki trisdešimtųjų metų bus gaminama apie dvidešimt penkis procentus. Lietuvoje šiuo metu bendra vėjo elektrinių instaliuota galia siekia kiek daugiau nei 500 MW. Atsinaujinančių išteklių energetika mažinant priklausomybę nuo importuoto kuro

Zarasų kurortas – vartai į Lietuvą. Atverkime juos plačiau!

Laikraštis "ŠIANDIEN" „Zarasų rajonas nepatrauklus verslui, verslininkų apklausa parodė, kad kraštas nepatogus ir nutolęs nuo sostinės...“, – taip apie šį provincijos žavų gamtos kampelį neseniai atsiliepė naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Ar iš tikrųjų taip ir yra? Kodėl ir toliau centrinė valdžia trimituoja, kad verta skatinti investicijas į Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, o tolimesni šalies kampeliai vėl pasmerkti merdėti, o ten gyvenantys žmonės priversti rinktis emigraciją? Dar prieš dešimt metų ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į Ūkio ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos siūlymą, nutarė suteikti Zarasų miestui kurortinės teritorijos statusą.

Laikraštis ‘ŠIANDIEN” : Ar po skandalingos VSD pažymos valstybėje padaugės skaidrumo ir teisingumo?

Valdas Vasiliauskas, laikraštis "ŠIANDIEN" Visuomenė dar giliau įmurdyta į neišbrendamų skandalų liūną, dar labiau praradusi pasitikėjimą valdžia, politikais, partijomis ir verslu.  Paskelbus „tulpės“ susirašinėjimą su E. Masiuliu ir pradėjus svilti D. Grybauskaitės padams, prezidentūra neužtruko su atsakomuoju smūgiu. Ugnis buvo užgesinta stipresne ugnimi, skandalas – dar didesniu skandalu. Sykiu prezidentei keblumų sukėlęs rubuilis „Skalikas“ buvo su kitais jos priešais įkištas į maišą ir užrištas. Sudie, Tomai! Nesunku nuspėti, kieno stalčiuose ( kompiuteriuose) ši skandalinga į viešumą išmesta informacija buvo saugoma – taip pat ir prezidentės vyriausiosios patarėjos nacionalinio saugumo klausimais Živilės Šatūnienės,

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui – 30 metų

Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų birželio 3-ąją, įvyko stebuklas – gimė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, atvedęs Lietuvą į Baltijos kelią ir Kovo 11-ąją. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, kurią sudarė iškiliausi to meto mokslo ir kultūros žmonės, susikūrimas Lietuvos mokslų akademijoje 1988 m. birželio 3 d. laikomas tikrąja Sąjūdžio pradžia. Tų pačių metų liepos 9-ąją Vingio parke įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas, į kurį žmonės rinkosi iš visos Lietuvos. Šiame mitinge dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių. Netrukus, rugpjūčio 23-osios mitinge Vingio parke dalyvavo jau ketvirtis milijono apie laisvę svajojusių Lietuvos žmonių. Vienas iš Lietuvos sąjūdžio šauklių, koncertavęs

Laikraštis ŠIANDIEN: ‚,Turime savo globėją Lenkijoje – Prezidentą Bronislavą Komorovskį“

Rokiškio rajono savivaldybės mero Antano Vagonio išskirtinis interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“ Gerbiamas mere, kaip pristatytumėte Rokiškio kraštą „ŠIANDIEN“ skaitytojams? Kuo Šiaurės Lietuvos pakraštyje esantis miestas išsiskiria iš kitų? Pirmiausia tai – pasienio miestas, atitolęs nuo sostinės ir nuo didžiųjų miestų (apie pusantro šimto kilometrų yra ir iki Vilniaus, ir iki Rygos), tačiau atstumas šiais laikais nėra kliūtis. Iki karo čia buvo daug žydų, kurie gyveno net kaimuose. Kadangi žydams nederėjo užsiimti žemės ūkiu, jie vystė prekybą. Gal tai ir lėmė, jog Rokiškis – daugiau pramoninis miestas. Rokiškio miestas, anot vieno internetinio portalo, atsidūrė septintojoje

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Miškuose baimė dar neišnyko…

Profesorius Arvydas Virgilijus Matulionis Tai, kas dabar daroma su miškais, įvardinau pseudoreforma, nes tai nieko bendra neturi su pagerinimu ar trūkumų šalinimu. Priminsiu reformos apibrėžimą – „Reforma: 1. ko pertvarkymas, pakeitimas norint pagerinti; 2. politinis pertvarkymas, naujovė, kurią įveda valdančioji klasė, siekdama sustiprinti savo viešpatavimą (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“, 1954). Reformuoti: pakeisti, padaryti tvarką, pašalinant trūkumus (Oksfordo žodynas)“. Tarybinių laikų reformos apibrėžimą kiek patikslinsiu: tai politinis pertvarkymas, kurį įveda monopolio siekiančios interesų grupės, norinčios gauti kuo didesnį pelną. Deja, tokio pobūdžio „reformos“ liečia ne tik miškus, bet ir kitas sritis, pavyzdžiui, žemės

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Trečiasis Lietuvos miestas – Akmenės rajonas

Gintautas Kniukšta, laikraštis ŠIANDIEN Ėjau Naujosios Akmenės gatvėmis ir stebėjausi – tokį švarų provincijos miestą mačiau tik Čekijoje, jokio popierėlio ar nuorūkos... Pastatų langai taip pat švyti, o iškili centrinė miesto aikštė taip jaukiai pasipuošusi, kad Šv. Velykas atrodo, galėtum sutikti ir čia, tiesiog aikštėje... Vėliau man meras Vitalijus Mitrafonovas pasakys :“Mums ir Dievas padeda, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios būtent mūsų rajonas šalyje pastatė daugiausia bažnyčių..." Savivaldybės pastatas taip pat jaukus, pasijunti tarsi į kokią ministeriją įžengęs, posėdžių salės kompiuterizuotos, kol laukiau susitikimo su meru, prisiminiau Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo profesorius

Laikraštis ŠIANDIEN: Ką veiktų be priešo mūsų valdžia?

Valdas Vasiliauskas, laikraštis ,,ŠIANDIEN” Spėriai blėsta iš visuomenės atminties buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio paveikslas ir jo įkvėptas Andriaus Tapino mitingas. Visgi istorija dar nepasibaigusi – keisis tik jos veikėjai, nes priešo poreikis niekur nedingo. Ką veiktų be priešo mūsų valdžia ir ją aptarnaujanti žiniasklaida? Pirmas padėkoti M. Basčiui turėtų pats A. Tapinas, kuriam jis nukrito iš dangaus kaip keptas karvelis. Net publikos numylėtiniui A. Tapinui nėra lengva išlaikyti visuomenės dėmesį: tik atsipalaiduok – ir ji jau garbina kitus TV ir ,,Facebook’o“ stabus. M. Bastys ir Seimo balsavimas išaugino prigesusiam A. Tapinui naujus

„Savaitėje“ abiejų socialdemokratų partijų pirmininkai Gediminas Kirkilas ir Gintautas Paluckas

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt, Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas trečiadienį pažadėjo paramą valstiečių žaliųjų kandidatui prezidento rinkimuose ir kalbėjo apie bendrą veikimą kitąmet vyksiančiuose rinkimuose (savivaldybių, merų ir Europos parlamento). Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partija pranešė ketinanti kelti savo kandidatą. Maždaug mėnesį egzistuojančios dvi socialdemokratų partijos šiandien oponentės ir konkurentės. Dar vasario mėnesį Socialdemokratų partija turėjo šiek tiek didesnį nei dešimties (10,1) procentų reitingą ir partijų rikiuotėje tvirtai stovėjo trečioje pozicijoje – po konservatorių ir valstiečių. Kovą vaizdas visiškai pasikeitė – socialdemokratams liko mažiau nei penki (4,9) procentai

Dešimt progresyvių įmonių, ženkliai įtakojančių Lietuvos ūkio raidą

Technologijų startuolių parke „Vilnius Tech Park“ vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos Metinė konferencija. LPK prezidentas Robertas Dargis konferencijos delegatams pristatė Metinę veiklos ataskaitą, kurioje atspindėta Lietuvos pramonininkų konfederacijos veikla 2017 metais. Prezidentas akcentavo, kad praeitais metais LPK įvairioms Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijoms pateikė net 131 pasiūlymą verslo aplinkos, energetikos, švietimo, aplinkosaugos, transporto, socialinių reikalų ir darbo, regioninės politikos, eksporto skatinimo bei sveikatos apsaugos srityse. Taip pat pateiktos 25 pozicijos įvairiais Lietuvos verslui aktualiais klausimais. 2017 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija kaip šalies verslui atstovaujanti ir jį vienijanti organizacija su Lietuvos Respublikos Vyriausybe bei profesinių

Laikraštis ŠIANDIEN: LRT – naujosios nomenklatūros tėvonija

Valdas Vasiliauskas, laikraštis "ŠIANDIEN" Viena iš mūsų valstybės viešojo gyvenimo keistenybių – konfliktas tarp Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ir Seimo, kuris niekaip neįstengė išreikalauti iš LRT tarybos bei administracijos informacijos apie LRT ūkinę ir finansinę veiklą, todėl net buvo priverstas įkurti laikinąją parlamentinę komisiją. Kaip čia gali būti, kad valstybinė įmonė – viešoji įstaiga LRT, pagal įstatymą ir Seimo statutą tiesiogiai pavaldi parlamentui, jam privalanti kasmet atsiskaityti, siunčia Tautos atstovybę šunims šėko pjauti? Ko vertas Seimas? Gal Lietuva ne parlamentinė (su prezidentinės požymiais) respublika, kurios valdžios galios centras jau seniai persikėlė

Ministras Pirmininkas S.Skvernelis: darome tai, ko kiti daryti nesiryžo

Vyriausybė visuomenei pristatė mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos reformas, naujas inovacijų skatinimo ir kovos su šešėliu priemones. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, Vyriausybė imasi problemų, apie kurias šnekėta jau ilgą laiką, tačiau politinės valios jas judinti iki tol buvusioms valdžioms taip ir neatsirasdavo. Pasak Ministro Pirmininko, esminis reformų tikslas – iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje. Reformomis siūloma mažinti darbo jėgos apmokestinimą, stabdyti įmokas iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus ir mažinti fondų administravimo mokesčius, kelti Lietuvos gyventojų pajamas. Spaudos konferencijos metu Ministras Pirmininkas teigė, kad kiekviena struktūrines reformas daranti ministerija išsikėlė

„Kreipiausi į VPT ir STT dėl milijoninių viešinimo kontraktų Žemės ūkio ministerijoje“

Seimo nario R. Žemaitaičio pranešimas : „Kreipiausi į VPT ir STT dėl milijoninių viešinimo kontraktų Žemės ūkio ministerijoje“ Po žiniasklaidoje paviešintos informacijos apie tai, kad Broniaus Markausko vadovaujamoje Žemės ūkio ministerijoje už 6 milijonus eurų (beveik 21 mln. litų) perkamos viešinimo paslaugos, kurių kaina gerokai viršija vidutines rinkos kainas, Seimo narys ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) su prašymu ištirti ir įvertinti ministerijoje vykdomus viešuosius pirkimus. „Aš suprantu, kad artėja rinkimai ir kai kam kyla pagundos pasinaudoti administraciniais resursais,

Laikraštis ŠIANDIEN: Atstatykime lietuviškas pilis, pirmiausia – savo širdyse

Gintaras Karosas Laikraštis ŠIANDIEN Lietuva pasitinka valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume? Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai jie įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų požiūrį, tradiciškai vertybes apibrėžiančios sąvokos panaudojamos egoistiniams tikslams. Deja, šis minkštasis ir pavojingas valstybingumui karas įsismarkavo mūsų, o ir

Laikraštis ŠIANDIEN: „Jeigu tiek tenorit, tai turėkite tą savo vėliavą…“

Gintautas Kniukšta, laikraštis ŠIANDIEN 1990 m.* Profesorius Bronius Genzelis ypač populiarus tapo po 1988 metų spalio 4 die¬ną įvykusio LKP CK plenumo, kuriame išdrįso išpeikti LKP CK pirmojo sekretoriaus kalbą ir net pasiūlė jam atsistatydinti. Dabar tokiomis kalbomis nieko nenustebinsi, bet tuomet... Kodėl būtent B. Genzelis pasakė šitą kalbą, o ne kas nors kitas iš ano meto Sąjūdžio lyderių? – 1988 metais Lietuva dar labai nenoriai priėmė M. Gorbačiovo siūlomas reformas. Kad ir kaip žiūrėtume į kaimyninę šalį, bet pertvarkos procesai ten vis dėlto prasidėjo kur kas anksčiau, negu pas mus. Sunku įsivaizduoti, kaip mes

Konservatoriai apie T. Langaičio išėjimą: nuvylė

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Konservatorius Tadas Langaitis Seimo nario mandato galėjo atsisakyti vos patekęs į Seimą ir sužinojęs, kad teks dirbti opozicijoje, LRT.lt teigia komunikacijos konsultantas Linas Kontrimas. Jo teigimu, toks išėjimas kirs per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, kalbančios apie atsinaujinimo būtinybę, įvaizdį. Kalbinti TS-LKD frakcijos Seime nariai taip pat teigia, jog T. Langaitis nuvylė ir partiečius, ir rinkėjus. Konservatoriai ne tik analizuoja T. Langaičio išėjimo iš parlamento priežastis, bet ir pradeda kalbėti, kokią žalą tai gali atnešti partijos reputacijai. Konservatorius Paulius Saudargas įsitikinęs, kad pasitraukti iš tokių aukštų politinių pareigų,

Laikraštis ŠIANDIEN: Provincijos Lietuva

„Žymusis prieškario tautiškų tradicijų ir paveldo fotografas Balys Buračas šiandien apsilankęs Lietuvos kaime labai nustebtų čia pamatęs ryškias mūsų tautos genocido tendencijas: daug kur neliko tikrųjų kaimo gyventojų. Net ir vaizdingiausiose gamtos vietovėse jų beveik nėra. Sodybos tuščios, nutilę ir išmirę. Jas lanko ir prižiūri daugeliu atvejų tik miestiečiai, įsirengę čia poilsiavietes, arba kaimo turizmo verslininkai, kurie čia plėtoja viešbučių, baidarių verslus“, – sako žinomas fotografas, leidėjas Valentinas Juraitis. Nors jau keturis dešimtmečius jis gyvena sostinėje, tačiau savęs grynu vilniečiu nelaiko. Jam svarbūs Lietuvos regionai, nes jis – vienas iš tų,

Pirmoji Vyriausybė: kaip ji veiktų šiandien?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 100 metų, kai pradėjo dirbti pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Augustino Voldemaro sudarytas ministrų kabinetas išsilaikė pusantro mėnesio, jame dirbo šeši ministrai. Pirmoji po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybė dirbo beveik dešimt mėnesių. Ministre Pirmininke 1990 m. kovo 17 d. Aukščiausios Tarybos nutarimu buvo paskirta Kazimira Danutė Prunskienė, o atleista 1991 m. sausio 10 d. – taip pat Aukščiausios Tarybos nutarimu. Ministrės pirmininkės pavaduotojais tapo Algirdas Mykolas Brazauskas ir Romualdas Ozolas. Kabinete be jų dirbo dar 17 ministrų. Didžiausias šios Vyriausybės nuopelnas tas, kad buvo išsaugota šalies nepriklausomybė, padėtas

Laikraštis ŠIANDIEN. Iš žemdirbių suvažiavimo tribūnos: bėdos tos pačios ir po šimto metų?

Kalbėsiu apie melioraciją, nes be jos neįsivaizduojama ir Lietuvos žemės ūkio ateitis. Melioracijos statinių vertė - daugiau kaip 1,1 mlrd. Eurų, bet šio turto nusidėvėjimas tragiškas. Statiniai susidėvėję 70 proc. , o magistraliniai grioviai - net 84 proc.. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų - 2 mln. ha būklė kritiška. Ir dabar valstybė, o konkrečiai buvę mūsų kovų bendražygiai, atėję į Seimą ir į kitą valdžią nutarė visą šį nugyventą turtą Šv. Velykų proga padovanoti žemdirbiams. Tam pasamdė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą (LAEI), kad kuo greičiau parengtų šios dovanos

Kauno „Žalgiris“ – Karaliaus Mindaugo taurės čempionas!

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Klaipėdoje apgynė SIL-Karaliaus Mindaugo taurės čempionų titulą finale 81:62 (20:19, 13:16, 27:18, 21:9) nukaudami Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkus. SIL-Karaliaus Mindaugo taurės finalą atkovotais kamuoliais puolime ir puikiais epizodais po krepšiu pradėjo Brandonas Daviesas – 4:0. Griaunant vilniečių derinius sausą atkarpą iki 8:0 tęsė aštriai sužaidęs Kevinas Pangosas bei vagystę greitu išpuoliu įtvirtinęs Axelis Toupane. Po pasitarimo varžovai pralaužė ledus finale, tačiau atstumui mažėti neleido iš distancijos keletą metimų sumetęs K.Pangosas – 12:5. Pirmajam kėliniui persiritus į antrą pusę darbo ėmėsi šešis taškus paeiliui kauniečiams surinkęs Edgaras Ulanovas,

Laikraštis „ŠIANDIEN”: Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę

Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę Valdas Vasiliauskas Laikraštis "ŠIANDIEN", 2018 m.vasario 16 - kovo 1 d. Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau, ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu? Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl iš karto nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią. Šį aktą kūnu pavertė Tauta,

Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį!

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje Gerbiami Lietuvos žmonės, brangūs svečiai, sveikinu visus su švente! Lietuvos Valstybė žengia į naują šimtmetį! Šįryt trispalvė kilo prie daugelio laisvę branginančių namų. O tai reiškia vis stipresnę Valstybę, kurios žmonės supranta atsakomybę už savo Laisvės kūrinį, kurios dvasios nesuvaržys nei savi draudimai, nei svetimi reikalavimai. Šiandien su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimename visus, kurie kėlė mūsų šalį iš užmaršties, kurie klojo mūsų dabarties pamatus. Tai buvo nepaprastai veržlus skrydis į ateitį, į šviesą – į laisvą pasaulį. Mus mėgino stabdyti ir naikinti. Jėga

V. Pranckiečio pozicija nacionalinio saugumo klausimais liberalams kvepia prorusiškumu

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pozicija samprotaujant apie Lietuvos nacionalinį saugumą kelia daugiau klausimų nei turi atsakymų. Keista, kad vienas iš valstybės vadovų įžvelgia problemą, kas galimas kandidatas į prezidentus dirba draugiškos užsienio šalies banko atstovybėje Lietuvoje, tačiau jau po kelių minučių kategoriškai atsisako kalbėti apie koncerną, bendradarbiaujantį su įmone, kurios savininkas – JAV nepageidaujamų asmenų sąraše. „Vienas šalies lyderių įžvelgia problemą ar kažkokias hipotetines grėsmes, kad geras ekonomistas dirba ne Lietuvos bankams. Ar jis mato patį banką kaip grėsmę nacionaliniam saugumui? Ar pačią Švedijos karalystę kaip galinčią pakenkti mūsų šaliai?“, –

Dainuoti Lietuvai, Žemei mūsų

Laikraštis ŠIANDIEN Country muzikos Lietuvoje pradininkas, tautinių muzikinių juostų audėjas Vytautas Babravičius (Simas) visuomet buvo Lietuvai itin svarbių įvykių sūkuryje. Jis jau  – 50 metų scenoje su gitara.  1979 metais būtent Simui buvo patikėta atlikti Vilniaus valstybinio universiteto 400 – ųjų metinių jubiliejinio koncerto finalinę oratoriją „Salve, Alma Mater“, o po dešimties metų su gitara ir giesme pradėjo Molotovo – Ribentropo pakto 50 – ųjų metinių minėjimą Vilniaus Kalnų parke... V. Babravičius yra vienas iš Lietuvos Sąjūdžio šauklių, koncertavęs daugiatūkstantiniuose mitinguose Vingio parke, didžiausiose Vilniaus, Kauno ir kitų miestų salėse, gyva daina prie

Kaip prikelti merdinčius Lietuvos regionus?

Kaip prikelti merdinčius Lietuvos regionus?Kaip spręsti socialinę atskirtį? Kaip iš letargo miego pažadinti nusilpusius regionus ir paskatinti jų ekonominį augimą? Šie klausimai neramina ne tik regionų gyventojus ir valdininkus, bet ir ekspertus, tačiau jie siūlo išeitį – žaliosios ekonomikos vystymą. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017-ųjų pabaigoje šalyje buvo 152,5 tūkstančiai bedarbių ir šis skaičius buvo net 500 žmonių didesnis nei prieš metus. 2017 m. lapkritį bedarbių skaičius Lietuvoje sudarė 7 proc., Estijoje jis siekė 5,1 proc., o Lenkijoje tik 4,5 proc. Tiesioginės užsienio investicijos galėtų būti viena pagrindinių priemonių atskirčiai tarp regionų

Be defektų – tik 1 iš 10 kelių

Susisiekimo ministerijos iniciatyva pradėtas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas atskleidė pažeidimų mastą. Pirmajame audito etape ištyrus 10 skirtingų kelių ruožų paaiškėjo, kad tik vienas iš jų atitinka kokybės reikalavimus. 90 proc. neseniai rekonstruotų kelių nustatyti defektai, daugelis jų – esminiai. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas. „Pirmieji kelių kokybės audito rezultatai parodo aplaidumo ir piktnaudžiavimo mastą – net devyni iš dešimties kelių yra nekokybiški. Tai reiškia, kad į juos vėl reikės investuoti ne po planuotų 20, o po 15 metų.

Universitetų lyderystė būtina investuotojų pritraukimui ir išlaikymui

Tokios gamybos milžinės kaip „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“, praėjusiais metais įžengusios į Lietuvos rinką, Kauno regione sukėlė tikrą proveržį. Prie Ūkio ministerijos veikiančios užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertės Birutės Noreikaitės teigimu, svarbiausi kriterijai, lemiantys tiek užsienio investicijų atėjimą, tiek ir pasilikimą Lietuvoje, yra talentų parengimo kokybė bei jų skaičius. Su B. Noreikaite kalbėjomės apie tai, kokią įtaką Lietuvos investiciniam patrauklumui daro šalies aukštasis mokslas ir jo potencialas bei, kokią reikšmę investuotojų apsisprendimui turi vietos švietimo įstaigų galimybės pritaikyti specialistų rengimą pagal verslo poreikius. – Kokie paprastai kriterijai nulemia investuotojų

Ragina nebepolitizuoti tyrimo ir leisti komisijai dirbti

Ramūnui Karbauskiui paskelbus dalį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) pateiktų atsakymų į klausimus, kuriuos jiems pateikė Seimo nariai, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai LRT veiklą tiriančioje komisijoje Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis ir Agnė Bilotaitė ragina Ramūną Karbauskį liautis politizavus LRT tyrimą ir leisti komisijai dirbti. „Ramūnas Karbauskis, skelbdamas LRT atsakymus, sąskaitas, sutartis ir kitus dokumentus labai aktyviai bando paversti tai politiniu šou, asmenine kova prieš LRT. Negana to, R. Karbauskis imperatyviai bando nurodinėti, kaip turėtų dirbti, į ką turėtų kreiptis LRT veiklą tirianti komisija. Nurodinėja, ką turi daryti

Sveikatingumo vakaronė Širvintose: nuo profesoriaus patarimų iki ekologiškų dainų

Rojus VAKARIS Laikraštis ŠIANDIEN Surengti sveikatingumo vakaronę Širvintose pasiūlė ūkininkas iš Bagaslaviškio, nenuilstantis Lino namų įkūrėjas ir puoselėtojas Liubomiras Bronislavas Vošteris. Pradėdamas renginį jis trumpai papasakojo apie vietinių, mūsų gimtoje šalyje auginamų kultūrų svarbą mūsų sveikatai. Žodžiai tik moko, o pavyzdys užkrečia. Šių metų sausį  80 metų jubiliejų švęsiantis ūkininkas dar žvalus, judrus ir savo ūkį su žmona Janina prižiūrintis ūkininkas garsina Bagaslaviškį sveiku linų sėmenų, judrų ir rapsų aliejumi, belukštėmis avižomis, žirniais, spelta, kmynais... Įsigyti natūralių, su meile užaugintų Vošterių produktų atvyksta besirūpinantys savo sveikata net ir iš Mažeikių. širvis.lt nuotr. Idėja padovanoti

Top