Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra (Puslapis 16)

Kultūra

Lietuvos partizanų naikinimas pripažintas genocidu

Rugsėjo 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo. „Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, kaip reikšmingos Lietuvių tautos dalies, genocidą,

Kurs ateities Lietuvą

Vyriausybė Seimui pateikė artimiausių mėnesių darbus ir įstatymų projektus, kurie yra būtini kuriant ateities Lietuvą. „Teikdama Seimui įstatymų projektus, Vyriausybė ir toliau nuosekliai bei atsakingai siekia mažinti socialinę atskirtį, gerinti valstybės teikiamas paslaugas, spręsti šešėlinės ekonomikos, korupcijos, šeimų saugumo, orios senatvės ir klimato kaitos problemas“, – sakė premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Šioje rudens sesijoje Vyriausybė Seimui siūlo svarstyti 144 įstatymų projektų paketus, iš jų pusė jau yra pasiekę Seimą. Panašus skaičius Seimui buvo pateiktas ir pavasario sesijai, priimta 86. Antradienį prasidedančioje rudens Seimo sesijoje labai daug itin svarbių

Savaitraštis ŠIANDIEN. Smetoninės – 2019

Romualdas ABUGELIS 9 Moksleiviai galėjo parašyti Prezidentui laišką. Lietuva paminėjo pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo 145 – ąsias metines.Septynios valandos praleistos šventėje prabėgo nepastebimai. Gal todėl, kad joje vyravo bendrystės dvasia, puikiai derėjo linksmumas ir pilietiškumas, bičiulystė ir patriotiškumas.   Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo 145 metų paminėjimas prasidėjo rugpjūčio 9 d. Ukmergės rajono Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Šv. mišiomis už Lietuvą, kurias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir vietinių parapijų klebonai. Joje įvyko ir monospektaklis „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“, skirtas A. Smetonai.                        Užugiryje atidengtas paminklas Kitos

Savaitraštis ŠIANDIEN. Karteliai ir jų valdžia

Kęstutis Jaskelevičius Laisvos rinkos ekonomika – geras dalykas, bet kad ji veiktų, reikia daug policininkų (Nežinomas autorius) Daug kas krašto ekonomikoje klostytųsi kitaip, jei pavyktų iš tikrųjų išlaisvinti žmonių, ypač norinčių ir sugebančių imtis verslo, iniciatyvą. Ir jei šios iniciatyvos kelyje pavyktų pašalinti visus trukdžius. Didysis iniciatyvos išlaisvinimas įvyko 1990-aisiais, kai buvo išsivaduota iš centralizuotos, viską kontroliavusios ekonomikos pančių. Tačiau per nužygiuotus trisdešimt nepriklausomybės metų nutiko neįtikėtinas dalykas. Šalies

Savaitraštis ŠIANDIEN. Apie partiją be idėjų, tiesiog karnavalinę partiją

Apie partiją be idėjų, tiesiog karnavalinę partiją, kovojančią su praeities šmėklomis, apie Gargždo festivalį ant Minijos kranto ir jo ryžtą saugoti mūsų tautos tradicijas naujausiame savaitraščio ŠIANDIEN numeryje. Kodėl Konkurencijos taryba bejėgė kovoti prieš kartelinius susitarimus? Šių metų liepos mėnesį Konkurencijos Taryba (KT) solidžią 412 tūkst. eurų baudą skyrė koncerno „Icor“ valdomos Estijos pastatų priežiūros ir administravimo grupės „City Service SE“ bendrovei ir jų konkurentei įmonei „Naujamiesčio ūkis“. Už ką? Ogi už kartelinį susitarimą Vilniaus kapinių priežiūros paslaugų konkurse. Kodėl per trisdešimt nepriklausomybės metų šalies ūkis palengva,

Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti prezidento veto dėl Miškų įstatymo pataisų

Šį ketvirtadienį, neeilinėje Seimo sesijoje, Seimas vėl svarstys dėl Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalėtų turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės. Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus miškų įsigijimo ribojimo pataisą, Lietuvos miškų ateitis pakimba ant plauko. Visuomenininkai ragina Seimo narius atmesti prezidento veto. A. Gaidamavičius, G. Kniukšta, M. Pedavičiūtė. „Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli užsienio šalių subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti

Respublikos Prezidentas su žmona viešėjo Vokietijos Prezidentūroje

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene viešėjo Vokietijos Prezidentūroje, kur susitiko su Prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir jo žmona Elke Büdenbender. Per Prezidentų susitikimą pirmoji ponia Diana Nausėdienė buvo pakviesta jaukaus pokalbio su Vokietijos Prezidento žmona Elke Büdenbender. Pirmosios ponios aptarė socialinius projektus ir bendruomenių iniciatyvas, prie kurių veiklos ir tikslų prisideda. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Po oficialios pasitikimo nuotraukos ir dokumentų pasirašymo rūmuose Prezidentai susitiko pokalbio, kuriame aptarė, kokių veiksmų galėtų imtis Europos šalių vadovai, siekdami sustiprinti transatlantinius santykius tiek saugumo, tiek ekonominio bendradarbiavimo srityse. Prezidentas Gitanas

Savaitraštis ŠIANDIEN. Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“

Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“ šią savaitę baigė vasaros sezoną. Nuostabus mūsų gimtasis kraštas ir jo žmonės. Legendinė moksleivių poilsiavietė „Žilvitis“ šią vasarą minėjo savo veiklos penkiasdešimtmetį. Per visą laikotarpį poilsiavietėje pailsėjo dešimtys tūkstančių moksleivių, čia užaugo ištisos kartos. Stovyklos vadovas – Gargždų miesto Garbės pilietis Bronius Kalvaitis. Legendinis ir ilgametis stovyklos vadovas Bronius Kalvaitis, kasmet suburia darbščių ir profesionalių žmonių kolektyvą, kuris skiria savo pastangas ir energiją tam, kad stovyklautojų poilsis būtų turiningas ir saugus. Šiandien jo širdis džiaugiasi matydamas „Žilvityje“ laimingus emigrantų vaikus.

Prezidentas keliauja po Lietuvą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien išvyksta su vizitais po Lietuvą. Šalies vadovas viešės Pabaiske, vėliau lankysis Užugirio dvare ir Joniškėlyje. Prezidentas Pabaiske aplankys tyliosios Lietuvos simboliu jam tapusią, netrukus 90-ies metų jubiliejų švęsiančią Kotryną iš Pabaisko. Pasak Prezidento, Kotryna jam simbolizuoja tikrąją tyliąją Lietuvą, kuriai sunku, tačiau ji nepalūžta, ji tiki, kad rytoj bus geriau. R. Ddačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija Vėliau Prezidentas vyks į Užugirio dvarą, kur dalyvaus iškilmingoje pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paminklo atidengimo ceremonijoje. Jau tradicija tapusioje Smetoninių šventėje šiemet bus minimos 145-osios A. Smetonos gimimo

Patvirtino atnaujintos Vyriausybės sudėtį

Prezidentas tikisi, kad atnaujintoje Vyriausybėje bus išsaugotas tęstinumas ir stabilumas svarbiausiose strateginėse valstybės gyvenimo srityse. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino atnaujintos Vyriausybės sudėtį. Jis taip pat oficialiai pritarė Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisijos narius. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). „Šios Vyriausybės tikslas yra užtikrinti skaidrią ir tęstinę veiklą. Iki kitų Seimo rinkimų liko ne tiek daug laiko, todėl norėtųsi, kad būtų užbaigti darbai, – sakė valstybės vadovas. – Valdantieji taip pat išdalino nemažai pažadų, kuriuos reikės

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Gintautas KNIUKŠTA, sąjūdžio "už Lietuvos miškus" pirmininkas Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite. Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalės turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės. Gintautas Kniukšta Prezidentas visam pasauliui pasiuntė žinią: atvažiuokite, pirkite Lietuvos miškus. Ir paskubėkite, nes skandinavų „Ikea grupės“ valdomi miškai vien per vienerius metus padidėjo 50 procentų ir dabar jau užima tiek, kiek ir visa Kauno miesto teritorija… O gal ir daugiau.

Valdas Vasiliauskas. Ar verta diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja politine policija?

Valdas Vasiliauskas. Valdas VASILIAUSKAS Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „ Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su R. Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka , kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja politine policija – galbūt taip buvo gestapo ir enkavėdistų užkluptas ir išsivežtas Generolas Vėtra( J.Noreika)? Nūnai paryčiais .visiems ramiai miegant ir ničniekam nesitikint, buvo nulupta ir išsivežta jo atminimo lenta. Bet neverta diskutuoti ir

Sostinės meras naktį nuėmė J. Noreikos-Vėtros atminimo lentą

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius irgi ragino institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre. LGGRTC nuotr. Liepos 27 d., šeštadienį, paryčiais apie 4 val. Vilniuje, Vilniaus miesto mero nurodymu nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos slapčia buvo nuplėšta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS agentūrai paaiškino, jog lentą nuimti nusprendė, esą, siekdamas laikytis „vienodo principo“ visiems su totalitariniais režimais susijusiems – atminimo ženklams – tiek Žaliojo tilto skulptūroms, nukeltoms prieš ketverius metus, tiek J. Noreikos atminimo lentai… Šių metų balandžio

Prezidentas su žmona lankėsi Jūros šventėje, dalyvavo socialinėje akcijoje

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona lankėsi Jūros šventėje R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija) Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia atvyko į uostamiestį, į jubiliejinę 60-ąją Jūros šventę. Kasmet į šį Klaipėdai reikšmingą renginį suplūsta tūkstančiai jūrą mylinčių žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vidurdienį Prezidentas dalyvavo vainikų nuleidimo Baltijos jūroje ceremonijoje. Išplaukęs kariniu laivu „Aukštaitis“, šalies vadovas išreiškė pagarbą žuvusiems jūroje. Tai – seniausia ir prasmingiausia Jūros šventės tradicija. Išlipęs iš laivo, Prezidentas su pirmąja ponia bendravo su miestiečiais: „Visi mes – jūros vaikai. Nutolę tik keliolika ar kelis

Pritarė Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos sudarymui

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) 2019 m. liepos 17 d pritarė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimams, kuriais sudaromos sąlygos užsienyje balsuojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams turėti savo atskirą vienmandatę rinkimų apygardą. Šiuo metu visi užsienyje balsuojantys Lietuvos Respublikos piliečiai yra įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Seimas. Tai yra Naujamiesčio rinkimų apygarda, kurioje balsuoja ir šios apygardos gyventojai. Naujamiesčio apygardos rinkėjai kartu su užsienyje balsuojančiais rinkėjais renka vieną Seimo narį. Siūlomuose pakeitimuose nustatyta, kad, jeigu užsienyje balsuojančių rinkėjų aktyvumas ankstesniuose rinkimuose yra pakankamai didelis, yra

Lietuvos Respublikos Prezidentas ir pirmoji ponia su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkijos Respubliką

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė liepos 16 d. su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkijos Respubliką. R. Dačkaus nuotr. Prezidento kanceliarija. Varšuvoje šalies vadovas susitiks su aukščiausiais Lenkijos pareigūnais: Prezidentu Andrzejumi Duda, Seimo Pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato Pirmininku Stanislawu Karczewskiu, Ministru Pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir buvusiu premjeru Jaroslawu Kaczynskiu. Vizito metu Prezidentas susitiks ir su gausia lietuvių bendruomene Varšuvoje. Prezidentų susitikime bus aptartas dvišalis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas, daug dėmesio bus skirta saugumo situacijai regione aptarti, pasirengimui NATO lyderių susitikimui gruodžio mėnesį, šalių energetinės nepriklausomybės

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda: Ar jau atėjome į savo Pažadėtąją Žemę?

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas. R. Dačkaus nuotr. (Prezidento kanceliarija). Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Prezidento rūmų perdavimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje Brangūs Lietuvos žmonės, Mano brangioji Lietuva, sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies ir iš visų jėgų… Šiandien Jūs susirinkote čia – lietuvybės šauklio Simono Daukanto aikštėje, o ir visoje Lietuvoje, – ne šiaip reginį stebėti ir ne įprastų „politinių“ pažadų pasiklausyti. Ne. Šiandien Jus ir Mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis – kada? Kada žmoniškumas ir meilė šventa Neapykantos narsą pakeis

Alvydas Jokubaitis: lietuviai neturi valios ir tikslo – esame tik stebėtojai

Domantė Platūkytė, LRT.lt Tapome svetimi savo valstybei ir mums vis sunkiau ištverti pačius save – praėjo beveik 30 metų, kai esame nepriklausomi, todėl nors iš pradžių galėjome džiaugtis, kai mūsų šalies vadovams ištiesdavo raudonąjį kilimą, ši vaikiška liga ušsitęsė, LRT.lt sako filosofas Alvydas Jokubaitis. Alvydas Jokubaitis / Laidos „Brandūs pokalbiai“ stop kadras/LRT nuotr. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros vedėjas, profesorius A. Jokubaitis pabrėžia, kad universitetai ir mokyklos pavirto fabrikais, Lietuva kartais atrodo kaip mažiausia Lenkijos vaivadija, o lietuvis įpratęs skųstis

Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos

Jonas VAIŠKŪNAS Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vaidilos susirinkę į neeilinę Krivulę aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. romuva.lt nuotrauka. „Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo, visus tam reikalingus įstatymo reikalavimus atitinkančiai ir visų atsakingų valstybės institucijų oficialius pritarimus gavusiai, Senovės baltų religinei bendruomenei Romuva buvo priimtas po stipraus Romos katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo Seimo nariams ir yra niekaip juridiškai nepagrįstas. Šis Seimo sprendimas ne tik pažeidžia Lietuvos Konstituciją, bet prieštarauja ir svarbioms tarptautinėms sutartims.

Savaitraštis ŠIANDIEN.Mosėdis – Lietuvos akmenų karalius

Romaldas Abugelis. Romualdas ABUGELIS 2019 metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbta: Alytaus apskrityje – Veisiejai; Kauno apskrityje – Žiežmariai; Klaipėdos apskrityje – Mosėdis; Marijampolės apskrityje – Liudvinavas; Panevėžio apskrityje – Adomynė; Šiaulių apskrityje – Baisogala; Tauragės apskrityje – Vadžgirys; Telšių apskrityje – Kuliai; Vilniaus apskrityje – Nemėžis; Utenos apskrityje – Dusetos. Mosėdžio herbas. ŠIANDIEN tęsia mažųjų kultūros sostinių pristatymą skaitytojams. Šį kartą kviečiame susipažinti su Mosėdžiu. Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, Salantų regioniniame parke. Pavadinimas siejamas su žodžiu mokas. Taip buvo vadinami dideli akmenys. Buvo manoma, kad tai suakmenėję žmonės.

Sąjūdis “Už Lietuvos miškus” kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją dėl viešojo intereso gynimo.

Gintautas KNIUKŠTA Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” pirmininkas Novaraistis ir aplinkiniai miškai turtingi miško gėrybių ir retųjų paukščių. Sąjūdis “Už Lietuvos miškus” kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją dėl viešojo intereso gynimo. "Portalo www. 15 min. lt 2019 06 19 Mariaus Jakūbaičio publikacijoje ,,Vyriausybė numojo ranka į STT perspėjimus ir leido dirbtinai sumažinti medienos kainą” nurodyta : ,, Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad mediena kurį laiką būtų parduodama sumažintomis kainomis, nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išvakarėse įspėjo – dėl to valstybė gali patirti itin

Savaitraštis ŠIANDIEN. Savivaldai turi būti suteikta daugiau teisių ir atsakomybės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Savivaldai turi būti suteikta daugiau teisių ir atsakomybės Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Rietavo savivaldybės meras Antanas ČERNECKIS Ūkininkystės mokslinyčia buvo profesinio žemės ūkio ir verslo mokymosi pradžia Lietuvoje, tačiau, pasak Rietavo mero Antano Černeckio, visiems turbūt aišku, kad vien rietaviškių norų neužtenka. Būtina, kad aktyviai savo nuomonę pareikštų Žemaitijos ūkininkai, verslo žmonės, tam pritartų Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio ministerijos, asocijuotos verslo struktūros ir kitos suinteresuotos institucijos. Gerbiamas mere, Rietavo savivaldybei jūs vadovaujate nuo pat jos įkūrimo. Kaip paaiškintumėte tokį žmonių

Savaitraštis ŠIANDIEN. „Didžiausias turtas – laikas, praleistas su artimaisiais”

Martina RUGINYTĖ Kristina Bartkevičienė - motyvuojanti ir gyvenimą praskaidrinanti pedagogė. Mažeikiškė Kristina Bartkevičienė, baigusi specialiosios pedagogikos studijas, jau apie 15 metų dirba su vaikais, patiriančiais kalbinių sunkumų. Šiuo metu Anglijoje gyvenanti moteris ugdo lietuvių ir rusų emigrantų vaikus. K. Bartkevičienė teigia, jog visada norėjo būti motyvuojanti ir gyvenimą praskaidrinanti pedagogė, ir pastebi, kad pirmoji vaiko mokytoja yra šeima. Kas paskatino rinktis šią specialybę, darbą? Kaip save pamenu ir kaip pasakojo tėveliai, būdama maža, buvau labai linksma ir kalbi mergaitė. Bet pradėjusi lankyti mokyklą, pasikeičiau, kalbėjau tyliai ir nedrąsiai. Kadangi pradinėse

“ Nutarėme važiuoti birželį, kadangi ten taip pat pats gamtos žydėjimas”

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkės Elzbietos Žibutės Bagdonienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime 2019 m. birželio 14 d. Seimo kanceliarijos (aut. Dž. G. Barysaitė) nuotrauka (…) Trumpas susitikimas su praeitimi. Praėjus daugeliui metų po tremties vis atsirasdavo noras aplankyti savo vaikystės ir paauglystės vietas, tačiau tai atostogų nėra, tai lėšų stoka, ar su sveikata problemos. Ir štai ankstyvą 2012 m. pavasarį atėjo dukra Aurelija ir sako: „Mama, važiuojame dabar, nes kažin ar kada beišsiruošime.“ Nutarėme važiuoti birželį, kadangi ten

Savaitraštis ŠIANDIEN. Nuo amato iki kūrybiškumo

Gražina MURELYTĖ-AJAUSKIENĖ Tapytoja Kūryba, dailės kūriniai yra veidrodis dvasinės tautos istorijos. Per dailę kūrėjas atveria save, leidžia kitiems pažvelgti į jo dvasinį pasaulį. Per paveikslą dalinasi, daugina savo mintis, nes įkrautą energiją spinduliuoja žiūrovui . Dirbdama su vaikais, jaunimu susiduriu su švariu, tyru pasauliu. Ypač mažieji turi labai pozityvų požiūrį , mėgsta kurti tai kas gražu. Dailės mokymas padeda pakylėti kūrybą į daug aukštesnį lygį. Tikra kūryba kyla iš kūrėjo dvasios ir įgyja didesnę vertę, jei profesionaliai yra išreikštia. Todėl svarbu mokytis dailės taisyklių arba amato. Žinoma,

Savaitraštis ŠIANDIEN.Prezidento rinkimų kronika

Vytautas RADŽVILAS Tikras palengvėjimas – rinkimai baigėsi. Pagaliau galiu apsispręsti, ką daryti su beveik metus vilkta man primesto „tautinių jėgų skaldytojo“ ir net „apgaviko“ įvaizdžio našta. Toliau tylėti ar vis dėlto prabilti? Kęsti melą, užgauliojimus ir patyčias nelengva bet kuriam turinčiam nors kiek savigarbos žmogui. Dar sunkiau, kai tokio moralinio ir psichologinio košmaro šaltinis ir priežastis yra buvusio Sąjūdžio bendražygio ir bičiulio bei dalies jo rėmėjų elgesys ir veiksmai. Profesorius Vytautas Radžvilas, vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų, pirmasis šios sąjungos pirmininkas, nedviprasmiškai neoliberalizmą įvardino klasikinio

„Lietuva kaip veidrodis atspindi mus pačius”

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo vizitas Vatikano Miesto Valstybėje. Susitikimas su Popiežiumi Pranciškumi. Mieli Lietuvos žmonės, Seimo nariai, visi svečiai, diplomatai, džiaugiuosi, kad galiu šiandien įvykdyti konstitucinę pareigą – skaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje ir Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Taip numato Konstitucijos 89 straipsnis. Likus mėnesiui iki darbų perdavimo naujam šalies vadovui noriu aptarti mūsų valstybės, demokratijos, visuomenės ir politikos brandą, kurios siekėme visi kartu, visus šiuos 10 metų. Apžvelgdama gana dramatišką dešimtmetį, nors konfliktų buvo, ginčų buvo, stumdėmės

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kaimo bendruomenės sušildė pajūrį

Savaitgalyje Karklėje vyko tradicinis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis. Ne veltui sakoma: kol kaimas dainuos ir šoks, tol bus gyva Lietuva. Sąskrydyje dalyvavo apie 1000 žmonių iš daugiau kaip 1000 bendruomenių. Kaimo plėtros politika turi saugoti gamtos išteklius, biologinę įvairovę bei regionų kultūrinį identitetą ateities kartoms, tačiau pasidomėti bendruomenių veikla neatvyko nė vienas ministras, bendruomenių atstovus pasveikininti atvyko vienintelė Seimo narė Guoda Burokienė. Sąskrydžio dalyviams sėkmės linkėjo ir du šalies merai - Klaipėdos ir Šakių r. 17 - asis

Savaitraštis ŠIANDIEN.Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Arvydas ŠLIOGERIS Lietuva dabar yra panaši į vandens lašą, nukritusį ant iki baltumo įkaitusios geležies, nors lygiai tą patį galėtume pasakyti beveik apie visas senąsias – nusenusias, suvaikėjusias, praradusias savisaugos instinktą, išlepusias, prabangos ir pertekliaus ištvirkintas – Europos valstybes. Globalizacijos malūnas neabejotinai sumals į kosmopolitinius miltus ne tik Lietuvą, bet ir Vokietiją ar Angliją, nors, žinoma, ne taip greitai kaip mūsų šalį. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas – išorinių ir vidinių barbarų lavina šluoja nuo kelio ir bloškia nebūtin vadinamosios civilizacijos bastionus, priversdama barbarėti ir Europos senbuvius,

Arvydas Juozaitis dalyvaus Seimo rinkimuose

Filosofas dr. Arvydas Juozaitis toliau tęs politinę veiklą ir telks visuomenininkų bei politikų pajėgas į platų visuomeninį-politinį judėjimą „Lietuva yra čia“. Su šia politine jėga A. Juozaitis dalyvaus būsimuose Seimo rinkimuose . Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kaune vakar įvyko sambūrio „Lietuva yra čia“ sueiga, su sambūrio dalyviais buvo svarstomos tolimesnės galimybės ir būdai, kaip tinkamai atstovauti bemaž 67 tūkst. rinkėjų atidavusių savo balsą už A. Juozaičio kandidatūrą Lietuvos prezidento rinkimuose, kaip aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Buvo numatyti ir aptarti du veiklos būdai, užtikrinsiantys „Lietuva yra čia“ veiklos

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.Lietuva išsirinko romantišką prezidentą

Lietuva išsirinko romantišką prezidentą. Gitanas Nausėda ne tik žaidžia šachmatais, renka senovinių knygų kolekciją, bet ir groja gitara. Išrinktasis prezidentas gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie pat Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris jau rytoj. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

Šarūnas Marčiulionis nebenori dirbti Briuselyje

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąraše Europos Parlamento rinkimuose kandidatavęs ir antrą mandatą sąjungai iškovojęs Šarūnas Marčiulionis pranešė, jog nori daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, o taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams. Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, jog Europos Parlamentas koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to Europos Parlamentui šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. (Photo by NBA Photos/NBAE via Getty Images) Tuo tarpu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda

Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Gitanas Nausėda ir jo komanda. Gintauto Kniukštos nuotrauka, „Negaliu skelbti pergalės, nes tai darau ne aš. Tai daro Vyriausioji rinkimų komisija ir ji tai padarys“, – sako naujasis Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos finansininkas, dėstytojas, politikas. Biografija 1970-1981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete (VU), dirbo

Gintautas Kniukšta. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio?

Gintautas KNIUKŠTA Laikraštis man iki šiol yra didelis stebuklas. Po straipsnių it musės krenta ministrai, atsistatydina prezidentai, laikraštis mus vienija, guodžia, išskiria ir vėl sutaiko… Pamenu, buvau baigęs šešias klases, kai gimtojo rajono laikraštis ‚Banga“ išspausdino mano pirmąjį straipsnelį. Tai buvo labai didelis įvykis mano gyvenime, kuris mane lydi iki šiol. Kodėl mums šiandien dar reikia popierinio laikraščio? Pokalbis – diskusija, savaitraščio "ŠIANDIEN" 50-ąjį numerį pasitinkant. 2019 m. gegužės 31 d., 16 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius Diskusijoje dalyvauja: filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis,

Savaitraštis ŠIANDIEN.Oro balionu pasiektas 10 kilometrų aukštis

Romaldas ABUGELIS Nuo seno žmonės svajojo skraidyti kaip paukščiai. Šiandien tokia galimybė jau yra. Skrydis oro balionu - tai nevaržomas laisvės pojūtis ir nepamirštami prisiminimai visam gyvenimui. Romaldas Abugelis. Pasaulis į padangę pakilusį karšto oro balioną pirmą kartą išvydo 1783 metais. Šio legendinio skrydžio autoriais buvo prancūzai broliai Mongolfjė. Oro balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo pagalba, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas. Yra trys pagrindiniai

Gintautas Kniukšta. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir filosofas, rašytojas  Arvydas Juozaitis. Gintauto Kniukštos nuotrauka.  Į savaitraščio ŠIANDIEN klausimus atsako Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS Gerbiamas direktoriau, kaip sutikote žinią, kad ministerija keliama į Kauną? Sako, kad tai politinė valia, bet kiek žinau, politinę valią formuoja Seimas, jos gi nebuvo pareikšta, o aiškinimas, kad tai buvo įrašyta rinkimų programoje ir žmonės už tai balsavo – mažų mažiausia nesąžininga. Partijos rinkimų programose gali bet ką įrašyti...   Šios Vyriausybės programoje dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų parašyta: "išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kūryba be dvasinio tingulio

Paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g.1, Vilnius) iki šių metų birželio 16 dienos. Gražinos MURELYTĖS -AJAUSKIENĖS pasikalbėjimas su Dailės akademijos profesoriumi, Kultūros ir meno premijos laureatu Giedriu KAZIMĖRĖNU Giedrius Kazimierėnas. Asmeninio archyvo nuotrauka Gerbiamas Giedriau, Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta jūsų tapybos paroda „Istorija ir dailininkas: Giedrius Kazimierėnas“. Kodėl nusprendėte tapyti istorinio žanro paveikslus? Istorinio paveikslo žanras labai sudėtingas. Turime tokią įstabią istoriją. Šiuolaikiniam dailininkui lieka du keliai: palikti ją užmarščiai ir keliauti su Europoje ir pasaulyje dominuojančiomis

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną?

Kodėl keliama Žemės ūkio ministerija į Kauną? Mainai už paramą rinkimuose? O gal kauniečiai ir aplinkinių rajonų žmonės tiesiog plūsta į šią ministeriją? Deja, deja… Pavyzdžiui, per metus (2016 m.) ministeriją vidutiniškai aplankė 400 žmonių iš visos Lietuvos, iš jų tik 45 ūkininkai ir 45 kooperatyvų bei žemės ūkio bendrovių nariai. 2017 metais jų buvo dar mažiau… Sovietmečiu kalbėta, kad ministeriją reikia perkelti į Dotnuvą. Kam šiandien prireikė ministerijos pastato pačiame sostinės centre? Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Visuose prekybos centruose, bet patogiau – prenumeruoti.

Savaitraštis ŠIANDIEN. „Tai prilygtų slogiam valstybės sapnui. Jis – Lietuvos prezidentas?”

Kęstutis Jaskelevičius Savaitraštis ŠIANDIEN Kęstutis Jaskelevičius Profesinio mentaliteto ypatumai                  Policininko profesija yra reikalinga ir garbinga. Be šių vyrų ir moterų visuomenė pasijustų nesaugi ir neapginta. Policininko kelią jaunuoliai renkasi dėl kelių motyvų. Scanpix/AFP nuotr. Vienus žavi uniforma, noras pasipuikuoti prieš bendraamžius, kitiems rūpi nemenkos socialinės garantijos tarnybos metu ir jai pasibaigus, esama ir idealistų, kurie viliasi būti naudingi visuomenei. Tačiau ne paslaptis, kad yra asmenų, kurie tarnybą policijoje renkasi dėl labai specifinių motyvų. Tai valdžios ir galios kitų žmonių atžvilgiu pojūtis, kurį neretai lydi net sadistiniai polinkiai. Todėl karts nuo karto viešumon iškyla

Savaitraštis ŠIANDIEN. Kokia kultūra, tokie ir įstatymai

Lina SEDRA Pagal ką sprendžiame apie tautos kultūrą? Pagal parašytų knygų gausą? Pagal miestų architektūrinį įmantrumą? Pagal lygį, pasiektą naujų technologijų srityje ar bendro produkto apimtis? Manding, tai tik išoriniai rodikliai, sakykim – kultūros forma, drabužis, kuris gali keistis, keičiantis visuomenės savimonei ir bendriems prioritetams. Lina Sedra. Kas tuomet būtų kultūros turinys, ta giluminė, mūsų a priori atsinešta, pamiršta, bet ir vėl sąmoningai ar nesąmoningai, vienų aktyviau, kitų pasyviau siekiama sielos būsena - cultura animi, kur nėra varžymosi, o vien geranoriškumas, kur nėra sumenkinimų, o tik noras

Top