Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 73)

Autorius: Verslas ir Politika

Regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo pasiūlymus, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų

JAV kuopos buvimas Lietuvoje neturi lygiavertės alternatyvos

Justas Valiuškevičius Seimo  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Seime priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorę Anę Hol (Anne Hall). Susitikimo metu buvo kalbama apie regiono saugumo situaciją, informacines grėsmės, NATO ir Europos Sąjungos išorinių sienų stiprinimą. „Saugumo aplinka regione vis dar įtempta. Rusija išlieka didžiausiu saugumo iššūkiu regionui, euroatlantinei bendruomenei, o jos agresyvumas ir karinis aktyvumas prie NATO sienų yra išaugęs. Turime saugoti NATO ir ES išorines sienas. Laikas veikti užtikrintai ir užtikrinti Lietuvos bei partnerių sienų apsaugą. Privalome kovoti su informacinėmis atakomis, Rusijos kibernetinį šnipinėjimą ir galimus išpuolius prieš

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė septynias rezoliucijas

Balandžio 24–28 d. Seimo rūmuose posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija baigė posėdžių sesiją ir spaudos konferencijoje pristatė 7 rezoliucijas: „Dėl pilietybės išsaugojimo“,„Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos tobulinimo“,„Dėl renginio „Pasaulio lietuvių vienybės diena – sujunkime Lietuvą“,„Dėl migracijos procesų valdymo ir grįžti gyventi į Lietuvą sąlygų sudarymo“,„Dėl sveikos gyvensenos idėjų sklaidos“, „Dėl Lietuvos švietimo tarybos sudėties“,„Dėl Kultūros tarybos gairių“. Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus spaudos konferencijoje pažymėjo: „Tikiu, kad posėdžiai, kurių metu vyko aktyvios diskusijos svarbiausiais Lietuvos ir užsienio lietuviams klausimais, buvo naudingi ir linkiu, kad šitos diskusijos duotų konkrečių rezultatų

Nepritarta politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisoms

Seimo posėdyje buvo balsuojama dėl Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Tado Langaičio pasiūlytų dviejų Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis būtų didinamas politinių kampanijų skaidrumas. „Įstatymo pataisomis siūliau nustatyti, kad kiekvienas kandidatas Seimo rinkimų vienmandatėje apygardoje pateiktų atskirą finansinę ataskaitą, taip kaip absoliuti dauguma kandidatų Seimo rinkimuose ir daro, panaikinant išimtį, kuria pastaruosiuose Seimo rinkimuose plačiai pasinaudojo valstiečiai ir tvarkiečiai. Taip pat siūliau neleisti apgaudinėti rinkėjų naudojant nedeklaruojamas nemokamas verslo paskolas rinkimų kampanijai finansuoti. Verslo parama rinkimuose politikams yra uždrausta. Visiems rinkimų dalyviams leidžiama skolintis

Suniokojo valstiečių siūlomą susitarimą didinti atlyginimus

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, www.lrt.lt Vyriausybės priemonių plane yra punktas, kuriame iki šių metų 3 ketvirčio vyriausybė įsipareigoja pasiekti nacionalinį susitarimą dėl darbo užmokesčio. Į klausimą, kas jį turėtų pasirašyti, prieš porą mėnesių premjeras Saulius Skvernelis mūsų laidai yra sakęs: „Aš manau, tai turėtų apimti verslą, kaip pagrindinį darbdavį, politikus, kaip sprendimo priėmėjus, kurie gali įtakoti verslo sąlygas, investicinę aplinką, darbo jėgos apmokėjimo mažinimą, darbo vietų kūrimą. Ir trečia pusė – svarbiausi socialiniai partneriai – darbuotojų atstovai. Tai yra daugiau socialinis įsipareigojimas. Jis parodytų vien visų mūsų valią – tiek politikų,

A. Butkevičius. Jeigu jau prabilome apie ryšius ir žalą, tai apsidairykime

A. Butkevičius. Jeigu jau prabilome apie ryšius ir žalą, tai apsidairykime,lsdp.lt Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadų apie politikų ryšius su Rusijos kompanijų atstovais bei veikimą prieš Lietuvos valstybės interesus verta plačiau pažvelgti į šį klausimą, t.y., kalbėti apie kur kas platesnį politikų, turėjusių ryšių su kitų valstybių atstovais, ratą bei kalbėti apie tų ryšių pasekmes, įvertinti padarytą žalą valstybei. Po daugybės komentarų Seime bei viešojoje erdvėje galėjo susidaryti toks įspūdis, kad kompanija „Rosatom“ buvo kažkoks labai galingas įrankis, paveikęs daugelį politikų. Galiu užtikrinti, kad mano vadovaujamai Vyriausybei

V. Plečkaitis. Dviguba pilietybė nesulaikys emigracijos iš Lietuvos

V. Plečkaitis. Dviguba pilietybė nesulaikys emigracijos iš Lietuvos,lsdp.lt Opozicinei konservatorių partijai vadovaujant surinkta daugiau kaip šimto Seimo narių parašų, kuriais siekiama, ignoruojant Lietuvos konstituciją, atskiru įstatymu pripažinti dvigubą pilietybę. Parašus padėjo ne tik eiliniai seimo nariai, bet ir premjeras S. Skvernelis bei Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kurie, tikėtina, yra susipažinę su šalies pagrindiniu įstatymu ir žino, kad įteisinti dvigubą pilietybę teisiškai galima tik tautos referendumu? Tai yra patvirtinęs ir Lietuvos Konstitucinis teismas savo išaiškinime. Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė tokį seimo narių ir premjero poelgį pasmerkė, nurodydama, kad dera gerbti Lietuvos konstituciją ir„

A. Čepukaitė. Valdžia pirmiausia pasirūpins savimi

Lietuvos žinios,llri.lt Lietuvos žmonės jau turėjo priprasti prie valdžios pažadų lyg prie metų laikų kaitos. Kaip kasmet laukiame pavasario, taip kas kelerius metus laukiame pokyčių. Skirtumas tas, kad pavasaris anksčiau ar vėliau ateina, o žadėti pokyčiai – nelabai. Tuo metu valdžia niekada nepamiršta pasirūpinti savimi. Apie viešojo sektoriaus reformas girdime jau seniai: esą gyventojų mažėja, viešąjį sektorių reikia pertvarkyti, nes per daug valdininkų, per mažai efektyvumo ir t. t. Nuo 2010 metų gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 300 tūkstančių – tiek žmonių gyvena antrame pagal dydį mieste Kaune. Tačiau viešojo administravimo srities darbuotojų

Tyrimas: pusė šalies gyventojų norėtų, kad jų vaikai būtų verslininkai

48 procentai šalies gyventojų savo vaikams linki verslininko karjeros. O pačius verslininkus žmonės sieja su rizika, inovacijomis ir sunkiu darbu. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Pats kurti verslą norėtų kas trečias lietuvis – 36 procentai apklaustųjų. Verslininkais būti labiau nori jaunimas iki 25 metų, taip pat turintieji aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas. „Savas verslas daugumai žmonių pirmiausia siejasi su savirealizacija, noru pačiam būti savo gyvenimo kūrėju, ypač tai būdinga jaunesniems žmonėms. Jaunimas nebijo rizikuoti, nebijo „užplaukti ant seklumos“. Vyresniame amžiuje savo verslo

Liberalų sąjūdžio valdyba: pareikšti oficialūs įtarimai – pasitrauk

Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė sprendimą, kad bet kuris partijos narys, kuriam yra pareikšti oficialūs įtarimai baudžiamojoje byloje, turi nedelsdami pasitraukti iš partijos ir einamų politinių pareigų. To nepadarius partijos nariai bus šalinami iš partijos. Ši nuostata galioja ir asmenims, kurie yra sustabdę savo narystę partijoje. Iš partijos traukiasi Seimo narys Gintaras Steponavičius. „Liberalų sąjūdžio valdyba  pašalino iš partijos narystę joje anksčiau sustabdžiusį buvusį Seimo narį Šarūną Gustainį. Toks sprendimas buvo priimtas paaiškėjus, kad buvusio Seimo nario veikla prasilenkė su partijos įstatais ir skaidrumo standartu", – skelbiama partijos „Facebook" puslapyje. verslaspolitika inf.

R. Sotvarė-Šemetienė. Drausti yra lengva, gali bet kas

R. Sotvarė-Šemetienė Pagaliau tai įvyko. Pagaliau mūsų naujai išrinktieji turi konkretų, apčiuopiamą ir, neslėpkim, įspūdingą savo veiklos rezultatą. Keturis mėnesius spurdėję ir dusę lyg žuvis, išmesta ant ledo, dabar bet kam gali pasakyti ir net parodyti: taip, mes tai padarėme. Praėjusį mėnesį prekyba degtine Lietuvoje beveik sustojo. Alaus pardavimai, palyginti su pernai kovu, krito ketvirtadaliu. Vyno – perpus. Taip atsitiko įspūdingai padidinus akcizus gėrimams. Kai kam net gali atrodyti, jog šis kovas tapo Aurelijaus Verygos, Dainiaus Kepenio ir visų blaivininkų svajonės išsipildymu. Bet neskubėkime. Čia dar ne ta pergalė, kurią vertėtų prisiminti. Vasarį,

Seimo TS-LKD frakcija pasipiktino Aplinkos komiteto melaginga išvada

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gabrielius Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami į artimiausią komisijos posėdžio darbotvarkę įtraukti ir išnagrinėti klausimą dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko Kęstučio Mažeikos atsakomybės 2017 m. balandžio 27 d. Seimo plenarinio posėdžio metu pateikus suklastotą dokumentą. Balandžio 18 d. plenariniame posėdyje premjeras Saulius Skvernelis pateikė Vyriausybės ataskaitą, o Seimas pavedė ją iki balandžio 27 d. apsvarstyti Seimo komitetuose. Aplinkos apsaugos komitete ši ataskaita nebuvo apsvarstyta, tačiau komiteto pirmininkas K. Mažeika, pristatydamas posėdžio protokolo išvadą balandžio 27

Prezidentas D.Trumpas: Lietuvą ir JAV sieja ypatingas ryšys

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo laišką, kuriame pabrėžiama, kad Lietuva yra patikima Jungtinių Valstijų draugė ir sąjungininkė. Prezidento D.Trumpo teigimu, transatlantiniai santykiai yra gyvybiškai svarbūs, ir JAV išlieka tvirtai įsipareigojusi NATO bei dvišaliam saugumo bendradarbiavimui su Lietuva. JAV Prezidentas pabrėžė, kad labai vertina Lietuvos įsipareigojimą 2018 m. gynybai skirti 2 proc. nuo valstybės BVP. Todėl ir Lietuvos palaikymas stiprinant NATO vaidmenį kovoje su terorizmu yra svarus atsakomybės pasidalijimo tarp sąjungininkų pavyzdys. Savo laiške Prezidentei JAV vadovas taip pat akcentavo tvirtą savo šalies paramą Lietuvos laisvei, nepriklausomybei

Patvirtinta 2017 metų Nacionalinė reformų darbotvarkė

Šiandien, balandžio 26 d., Vyriausybė patvirtino 2017 metų Nacionalinę reformų darbotvarkę, kurioje apibendrinamos svarbiausios Lietuvoje vykdomos ir planuojamos struktūrinės reformos, siekiant įveikti didžiausius ekonomikos ir užimtumo iššūkius. „2017 m. svarbiausios reformos bus vykdomos ir tęsiamos darbo rinkos, skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo, taip pat mokesčių, jų administravimo ir darbo našumo augimo skatinimo srityse“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Šios sritys pasirinktos atsižvelgiant į 2016 m. paskelbtas Europos Tarybos rekomendacijas ir į š. m. vasario mėn. Europos Komisijos pateiktą visapusišką Lietuvos įvertinimą bei jame išskirtus svarbiausius Lietuvos iššūkius: darbingo amžiaus

R. Vainienė. Kas bendra tarp žirafos ir mokesčių mokėtojo?

Rūta Vainienė Gamtoje mažiausiai miega žirafa – vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, dažniausiai po 5 minutes. Mokesčių mokėtojas gal miega ir ilgiau, bet kaip toji žirafa – niekada negali miegoti ramiai. Net jei laiku sumokėjo visus mokesčius, ir net jei jam tai pavyko padaryti teisingai. Mokesčių mokėtojas turi būdrauti, nes į jo uždirbtus pinigus nuolat kėsinasi „žvėryno“ prižiūrėtojai. Politikai, gausių valdiškų institucijų, ministerijų, mokesčių inspekcijos tarnautojai ir kartais net kolegos – kiti mokesčių mokėtojai, užsidėję mokesčių ekspertų

55 procentai lietuvių gali siekti Jungtinės Karalystės pilietybės po BREXIT

verslaspolitika, lrs.lt Seimo Konstitucijos salėje vykusioje diskusijoje „BREXIT ir Lietuvos piliečių Jungtinėje Karalystėje interesai“ kalbėta apie Lietuvos piliečių interesus Jungtinėje Karalystėje, aptarta kaip BREXIT proceso pokyčius paversti privalumais ir naujomis galimybėmis, kaip sudaryti palankias sąlygas Lietuvos piliečiams sugrįžti į Tėvynę. „BREXIT – didžiulis iššūkis net tik Jungtinei Karalystei, Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai, kuris pareikalaus dar didesnio valstybių susitelkimo priimant sprendimus, glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo ne tik ekonomikos, prekybos, saugumo bei kitose srityse, – pažymėjo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus. – Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra svarbios strateginės

Premjeras: kai G. Paluckas grįš į realybę, tada ir kalbėsime

Artūras Matusas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Naujajam socialdemokratų pirmininkui Gintautui Paluckui dar reikia susivokti, kuo jis tapo, grįžti į realybę, o tada bus galima kalbėtis. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, pagal G. Palucko retoriką atrodo, kad įvyko nauji Seimo rinkimai, nors iš tiesų pokyčiai įvyko tik pačioje partijoje. „Retorika turėtų keistis. Mes skaitome apie kažkokių sąlygų reiškimą. Reikia suprasti ir vertinti situaciją adekvačiai, grįžti į realybę. Kai sugrįš, tada galėsime ir kalbėtis“, – tvirtina S. Skvernelis. – Toliau vyksta diskusijos dėl dvigubos pilietybės.

Tautų draugystė užsimezgė ir Vilniaus urėdijos miškuose

www.verslaspolitika.lt, Gintauto Kniukštos nuotraukos Vilniaus miškų urėdijoje, netoli Rukainių, Izraelio  ambasada Lietuvoje bendradarbiaudama su LR Aplinkos ministerija, VĮ Vilniaus miškų urėdija ir Vilniaus rajono savivaldybe kartu su moksleiviais iš visos Lietuvos pasodino ąžuolų giraitę. Lietuva dvišalius santykius su Izraeliu plėtoja nuo 1992-ųjų. Izraelio ambasada Vilniuje buvo atidaryta 2015 metų kovą - iki tol šios šalies ambasadorius Lietuvai rezidavo Rygoje. Per Holokaustą Lietuvoje naciai, dažnai padedami vietinių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkstančių Lietuvos žydų. Pasaulio tautų teisuoliais Izraelis yra pripažinęs beveik 900 Lietuvos gyventojų, gelbėjusių žydus. Sausio pradžioje Lietuvos paštas išleido

„Žmogiškai pasakysiu – po E. Masiulio situacijos aš niekuo nebenoriu tikėti”

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, www.lrt.lt ,,Ateis diena, kai liberalams morališkai bus dar sunkiau",- sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.   Taip jis sako komentuodamas partijos nario Šarūno Gustainio, turinčio specialiojo liudytojo statusą, situaciją. „Ten gali būti klampesnė situacija. Š. Gustainis yra registravęs kažkokią pataisą, kuri galėtų būti traktuojama kaip naudinga „MG Baltic“ koncernui“, – sako E. Gentvilas ir priduria tikįs, kad pati partija neturėjo nelegalaus finansavimo. Liberalų sąjūdžio politinės korupcijos istorija, prasidėjusi pernai gegužę, kai su didele pinigų suma įkliuvo tuometis partijos vadovas Eligijus Masiulis, regis, galėjo suduoti partijos prestižui negrįžtamai

Prancūzija: Emmanuelis Macronas antrajame ture turėtų surinkti virš 60 proc. rinkėjų balsų

verslaspolitika.lt, DNB, Povilas Stankevičius Centristas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marin Le Pen (Marine Le Pen) laimėjo pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą ir susirungs gegužės 7-ąją vyksiančiame antrajame ture, informuoja BBC. Suskaičiavus 96 proc. balsų paaiškėjo, kad sekmadienį vykusiame pirmajame ture E. Makronas surinko 23,9 proc. balsų, o M. Le Pen pelnė 21,4 proc. balsų. Viešosios nuomonės apklausose pergalė nuolatos buvo prognozuojama E. Makronui. Remiantis jomis, politikas turėtų gegužės 7-ąją įveikti varžovę M. Le Pen. Į antrąjį turą nepateko konservatorius buvęs premjeras Fransua Fijonas (Francois Fillon) ir Kairės partijos įkūrėjas

Seimo nariai suabejojo sveikatos apsaugos viceministrės galimybėmis toliau užimti pareigas

lrs, verslaspolitika.lt Po viešumoje pasirodžiusios informacijos, kad sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, atsakinga už farmacijos politikos formavimą ministerijoje, yra giminaitė su vaistus gaminančios pasaulinės bendrovės „Johnson & Johnson“ vienu iš vadovaujančių darbuotoju ir giminiuojasi su farmacijos bendrovės „Olainfarma“ darbuotoja, Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė ir Sveikatos apsaugos komiteto narys Antanas Matulas kelia klausimą dėl viceministrės galimybės toliau užimti šias pareigas. „Informacija apie viceministrės giminystės ryšius su farmacijos kompanijų atstovais iš esmės keičia požiūrį į K. Garuolienės objektyvumo galimybę priimant sprendimus, susijusius su jos kuruojama sritimi, turint omenyje, kad iki tol K.

Merų ir Seimo nario rinkimuose balsavo 31,21 proc. rinkėjų

verslaspolitika, vrk.lt Balandžio 23 d. merų ir Seimo nario rinkimuose balsavo 31,21 proc. rinkėjų – kandidatai rungsis pakartotinio balsavimo metu Vyriausioji rinkimų komisija savo svetainėje skelbia 2017 m. balandžio 23 d. rinkimų išankstinius balsavimo rezultatus. Rezultatai skelbiami pagal apygardų rinkimų komisijų duomenis, patvirtinus apylinkių rinkimų komisijų protokolus. Suskaičiavus rezultatus visose 106 rinkimų apylinkėse, balandžio 23 d. rinkimuose balsavo 31,21 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Vadovaujantis rinkimų įstatymais, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir gavo daugiausia, bet

Socialdemokratai išrinko naują lyderį. Juo tapo Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas

Balsavimas vyko tris dienas, nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau nei trečdalis partijos narių. Iš viso partijoje yra 20 388 nariai. Gintautas Paluckas surinko 5107, o Mindaugas Sinkevičius 4680 balsų. G. Paluckas  ketina įveikti partijos kolegų susiskaldymą, sakė , kad į partijų skyrius grįš demokratija, taip pat pabrėžia,  kad nori šiek tiek performuoti santykius su partneriais. Gintautas Paluckui  - 37 metai, neseniai išrinktas socialdemokratų Vilniaus skyriaus pirmininku, šiuo metu dirba Vilniaus vicemeru. www.verslaspolitika.lt

„Nameja Balva“ apdovanojimų ceremonija pradėjo Latvijos dienas Vilniuje

Moderniame verslo centre „Quadrum” Vilniuje išdalinti kasmetiniai „Nameja Balva“ apdovanojimai. Keturiose nominacijose apdovanojimus pelnė šešios Latvijos ir Lietuvos įmonės. „Nameja Balva“ apdovanojimus nuo 2006-ųjų metų organizuoja Latvijos investicijų ir plėtros agentūra, Latvijos Įmonių rūmai Lietuvoje ir Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, siekiant skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimą. Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Latvijos ekonomikos ministras Arvils Ašeradens, Lietuvos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas Andris Ozols. Garbūs svečiai paskelbė oficialią Latvijos dienų Vilniuje pradžią, pakvietė dalyvauti organizuojamuose renginiuose bei pasidžiaugė glaudžiais, verslo ir strateginės partnerystės santykiais, puoselėjamais kaimyninių

Dar vienas signalas valdžiai: dėl emigracijos Lietuva netenka apie 30 tūkstančių darbingų žmonių

Bemaž šimtas emigracijos problemai neabejingų aktyvių piliečių atsiliepė į Seimo kvietimą teikti pasiūlymus, kaip didinti užimtumą ir mažinti emigraciją. Seimui ir Vyriausybei išplatintas kreipimasis, kuriuo raginama imtis realių veiksmų, kad būtų sprendžiamos šios problemos. Kasmet dėl emigracijos Lietuva netenka apie 30 tūkst. darbingų žmonių. Didžioji dalis jų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, todėl, kreipimosi autorių manymu, reikia sudaryti galimybes jiems dirbti ir gyventi Lietuvoje. Kreipimosi tekste teigiama, kad būtina imtis konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. Vienas tokių – sukurti tokią teisinę bazę, kuri leistų privačioms verslo ir finansinėms struktūroms savo finansiniais resursais vystyti

2016 metais Latvija tarp 204 Lietuvos užsienio prekybos partnerių užėmė 2-ąją vietą pagal eksportą

verslaspolitika.lt, Ūkio ministerijos inf. Šių metų balandžio 20 d. ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius per susitikimą su Latvijos ekonomikos ministru Arvilu Ašeradenu aptarė Lietuvos ir Latvijos ekonominį bendradarbiavimą ir jo plėtros perspektyvas, turizmo vystymo galimybes, investicijų pritraukimą ir pradedančiųjų įmonių (startuolių) plėtrą, dalijosi patirtimi, kaip modernizuoti šalies ūkį. Per susitikimą taip pat kalbėta apie Lietuvos Vyriausybės programoje numatytus Ūkio ministerijos darbus bei Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) pažangą. Pasak ūkio ministro, Lietuva ir Latvija jau daug metų yra vienos pagrindinių ekonomikos partnerių. Lietuvių verslininkai palyginti gerai įsitvirtinę Latvijos rinkoje,

Pramonininkai: politinė situacija akivaizdžiai įtakoja verslo sąlygas

Pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo matymą, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti valstybės konkurencingumą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kt. sektoriuose kylančius opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta Lietuvos valstybės tvari ateitis. „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienerius metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų

Seimą siūbuojantys skandalai: savi dangsto savus?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Partijų atstovai energingai ragina tirti įtarimų keliančią savo oponentų veiklą, bet kai jų pačių bendražygiai klimpsta įtarimuose ir skandaluose, ima svarstyti, kad oponentai galbūt mėgina svetimomis problemomis bei jų tyrimais Seime dangstyti nuosavas problemas ir įtartiną veiklą. „Pastaruoju metu Seime susidaro daugumos tam tikrais klausimais ir juos eskaluoja. Kas galėtų paneigti, kad liberalai nesiekia triukšmų, kuriais būtų pridengtas jų teisinis procesas? Man keistokai atrodo, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas balsuoja dėl Mindaugo Basčio ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais, o tų partijų atstovai, kurių buvusiems vadovams ar frakcijų nariams reiškiami

Laikinoji tyrimo komisija siūlo Seimui leisti G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Balandžio 20 d. Seimo Laikinoji tyrimo komisija posėdyje išklausė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, kuris pristatė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kreipimąsi į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. Posėdyje taip pat buvo išklausyti Gintaro Steponavičiaus paaiškinimai. Nors parlamentaras nesutiko su Generalinio prokuroro kreipimesi išdėstytomis aplinkybėmis, tačiau nurodė, kad savo teises gins teismine tvarka ir paprašė komisijos siūlyti Seimui leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti Seimui leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. lrs.lt, verslaspolitika.lt

L. Balsys: „Ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus?“

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Seimo nario Lino Balsio siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik Aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai. Pasak parlamentaro, skelbiant ekspertų atrankos konkursą ir į miškų ūkio valdymo reformos ekspertinį įvertinimą neįtraukus miškotyros srities mokslininkų, studija gali būti atlikta nepakankamai kvalifikuotai ir šališkai, „pritempiant“ išvadas prie ministerijos itin stumiamo vienos valstybinės miškų valdymo įmonės modelio. „Manęs jau nebestebina tai, kaip kelią skinasi valstybinių miškų ūkio valdymo reforma.  Miškotyros

V. Keršanskas. Amerikos sugrįžimas?

Vytautas  Keršanskas Viena balandžio savaitė pasaulį, atrodo, pasuko nauja kryptimi. Kai Rusijos remiamas Sirijos diktatorius Basharas al Assadas zarino dujomis išnuodijo beveik šimtą civilių, kraupių vaizdų, kuriuose kankindamiesi žūsta nekalti vaikai, sukrėstas Donaldas Trumpas įsakė atakuoti Sirijos valdžios kontroliuojamą oro bazę, iš kurios kilo lėktuvai su mirtinu ginklu. O B. al Assado pasitraukimas tapo esmine sąlyga Sirijos konfliktui išspręsti. Tačiau ne vien Sirijos klausimas žymi pokyčius, mat D. Trumpas pasiuntė dar bent kelis signalus ir persigalvojo dėl prieš tai kontroversiškai vertintų savo pozicijų svarbiausiais pasaulio politikos klausimais. Baigėsi bet kokios iliuzijos apie

M. Drunga. Ar Turkija su Europa atsisveikino?

M. Drunga  Dar prieš sekmadienį vykusį Turkijos referendumą JAV nevyriausybinio strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikai rašė, jog bet kuriuo atveju - priims ar atmes rinkėjai prezidento R. T. Erdogano siūlymą sustiprinti jo įgaliojimus - jis vis tiek tęs savo pastangas reformuoti Turkijos valdymą ir užsitikrinti didesnę valdžią sau. Pirmadienį jau buvo aišku, kad referendumas praėjo, bet tik „mažesne balsų dauguma, nei tikėtasi“. Kaip „Narsi mažuma“ pavadintame savo komentare Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje rašė žurnalistė Sabine Adler, „tie, kurie referendume pasakė „taip“, galų gale persvėrė, tačiau stebina tų Turkijos piliečių, kurie ginčytinam konstitucijos pakeitimui

Apsipirkimas internete: ką perka ir kiek išleidžia lietuviai?

LRT.lt Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir čia išleidžia vis daugiau pinigų. Tačiau ką perkame dažniausiai ir kiek vidutiniškai sumokame už savo pirkinius? Į šiuos klausimus padėjo atsakyti atlikto tyrimo rezultatai. Ką lietuviai dažniausiai perka internete? Atsakymas paprastas – drabužius, papuošalus ir aksesuarus – visą tai, ką apima kategorija „mada“. Daugiau nei pusė (51 proc.) internetu perkančių lietuvių yra įsigiję šios kategorijos prekių. O 16 proc. iš jų tokias prekes perka bent kartą per mėnesį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Grožio ir sveikatos priežiūros prekės – antroje vietoje. Jas elektroniniu būdu įsigyja daugiau

Seimas pritarė tyrimo išvadai dėl M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui

  Seimas pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvadai. Už tai numatantį Seimo nutarimą  balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 16 parlamentarų. Pristatydamas atlikto parlamentinio tyrimo išvadą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas informavo, kad buvo surengti aštuoni posėdžiai, apklausta 14 žmonių. „Iš esmės tyrėme daugiau nei 13 metų laikotarpį t. y. nuo 2000 metų, kada M. Bastys pirmą kartą buvo išrinktas į parlamentą. Komitetui buvo svarbu nustatyti, kokio

Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių

Daiva Rimašauskaitė, lpk.lt Verslas sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių. Premjerui Sauliui Skverneliui pristatant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą didelis dėmesys buvo skirtas būsimiems ir jau vykdomiems Vyriausybės darbams. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina ketinimus pertvarkyti mokesčių sistemą ir viešąjį sektorių, kas prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo pritraukiant investicijas. „Nors Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, Lietuva pakilo viena pakopa ir 2016 m. užėmė 35 vietą, tačiau pastebimas lėtėjantis augimas. Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, būtina atkreipti dėmesį į daugiausia sunkumų verslui sukeliančius faktorius: mokesčių dydis, ribojantys darbo reglamentai ir

Prezidentė pasveikino Popiežių Benediktą XVI šventų Velykų proga ir perdavė Lietuvos žmonių linkėjimus

,,Mielieji, Velykos – tai nuostabus gyvybės ir tikėjimo metas. Ši diena – tarsi amžinas šaltinis, iš kurio galime semti kiekvienas. Kas atgaivos, o kas – dvasios stiprybės. Tai šventė, kai dalijamės pačiais geriausiais jausmais. Kai norime vieni kitus padrąsinti ir įkvėpti. Velykų varpai, skelbiantys prisikėlimo naujieną, mus kas kartą ragina nebijoti – nėra tokių sunkumų, kurių neįveiktume bendromis jėgomis. Tegul Velykų margučiai ir verbos neša į mūsų namus pavasario spalvas ir šilumą. Sveikinu visus ir linkiu džiaugsmingų šventų Velykų! Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė Sekmadienį  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, savo ir visos šalies žmonių vardu, pasveikino

Į „Spaudos klubą“ pasikalbėti atvykdavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio politikos grandai

Monika Visockytė, LRT.lt „Savo laidose niekada nesu iškirpęs nė vieno žodžio. Tik su viena olimpine čempione, kuri, kai svečiavosi mano laidoje, dar buvo nepilnametė, kalbėdama susijaudino, ir paklausė: „Ar galima iškirpti?“, sakiau: „Žinoma, kad galime.“ Tai buvo vienintelis kartas“, – patirtimi kuriant laidą „Dėmesio centre“ dalijosi Edmundas Jakilaitis. Jis ir kiti laidos svečiai televizijos 60-mečiui skirtame LRT TELEVIZIJOS projekte „60 akimirkų“ kalbėjo apie visų laikų garsiausias aktualijų laidas. Laidos „Dėmesio centre“ vedėjas E. Jakilaitis sako, kad greita reakcija ir operatyvumas – darbo aktualijų laidose pagrindas. „Šią savaitę pašnekovą keičiau du kartus. Visi pripratę,

Kinijos investicijos Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kinijos Parlamento pirmininku Zhang Dejiang. Susitikime aptartas dvišalis bendradarbiavimas, Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai, tarptautinė saugumo situacija. Viena pagrindinių susitikimo temų – saugumo užtikrinimas globalioje erdvėje. Šiaurės Korėjos vykdomi branduolinių ginklų ir balistinių raketų bandymai, besikartojančios cheminio ginklo atakos Sirijoje kelią didelę tarptautinę įtampą ir grėsmę taikai pasaulyje. Lietuva ir Kinija remia JT Saugumo tarybos rezoliuciją, kuri griežtai smerkia Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus ir taiko sankcijas šiai valstybei. Ši Prezidentės su Parlamento vadovu Zhang Dejiang kalbėjo ir apie ES ir Kinijos bendradarbiavimo stiprinimą. Glaudus ES dialogas

Populiariausia partija Lietuvoje

  Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išlieka populiariausia partija Lietuvoje – jei Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už ją balsuotų 26 proc. šalies gyventojų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Antroje vietoje išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, už juos kovo mėnesį žadėjo balsuoti 10 proc. apklausos dalyvių. Konservatoriams ant kulnų mina Lietuvos socialdemokratų partija ir Liberalų sąjūdis (po 9 proc.). Tyrimo duomenimis, gana aukštą palankumą išlaiko visi aukščiausias pareigas einantys politikai: premjerą Saulių Skvernelį kovą palankiai vertino 67 proc., prezidentę Dalią Grybauskaitę – 63

Kultūros viceministras A. Imbrasas prarado konservatorių pasitikėjimą

Kultūros ministrės konservatoriai klausia: ar po viešumoje pasirodžiusios informacijos viceministras A. Imbrasas neprarado jos pasitikėjimo? Kaip skelbiama žiniasklaidoje, A. Imbrasas buvo įdarbintas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ antraeilėse pareigose. Ten buvo įdarbinti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas bei kiti nacionalinių, valstybės turtą valdančių, kultūros įstaigų vadovai. „Įvertinus viešai skelbiamą informaciją, kyla rimtų abejonių, ar šie asmenys nebuvo įdarbinti fiktyviai bei didelis susirūpinimas dėl šios įstaigos veiklos ir mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo skaidrumo“, – sako vienas iš kreipimosi autorių Vytautas Juozapaitis. Dar 2009 m. vykdytas išorinis auditas pateikė nepalankias šiai įstaigai išvadas

Top