Jūs esate
Pagrindinis > Author : Verslas ir Politika (Puslapis 74)

Autorius: Verslas ir Politika

Seimo narys M. Bastys nesutinka, kad jis kenkė Lietuvos interesams

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė, kad  Socialdemokratų partijos frakcijos narys Mindaugas Bastys veikė prieš Lietuvos valstybę. Tuo tarpu pats  M.Bastys kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. „Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą mano atžvilgiu pagal nusikaltimo, numatyto BK 118 straipsnyje, požymius“, – rašoma Seimo nario prašyme. Premjeras S. Skvernelis suskubo pranešti, kad balsuotų už M. Basčio apkaltą , tuo tarpu M. Bastys tikina nepamenantis įspėjimo nebendrauti su rusų saugumo atstovais . Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas  konstatavo, kad šis parlamentaras,

Pienininkystės sektorių gelbės augantis eksportas

Lietuvoje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei šalies gyventojai suvartoja. Likusią pagamintą produkciją, sudarančią iki 60 proc., perdirbimo įmonės turi realizuoti eksporto rinkose. Pieno produktai yra strateginė Lietuvos eksporto prekė, o prognozuojamas pasaulinės pieno gaminių paklausos augimas ilgalaikėje perspektyvoje sudaro palankias sąlygas sektoriaus plėtrai. „Pienininkystė yra viena perspektyviausių ūkinių veiklų, galinčių stipriai prisidėti prie ekonomikos augimo. Dabar Lietuvos pieno produktų vartojimas vidaus rinkoje yra gana pastovus, pieno pramonės augimą užtikrinti gali tik pieno gaminių eksporto didinimas. Valstybės indėlis, stiprinant viso pieno sektoriaus konkurencingumą bei kuriant palankias sąlygas eksporto plėtrai, –

Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą ir vadovaudamasis Seimo statutu, sudarė Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Už Seimo nutarimą balsavo 105 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Komisiją nutarta sudaryti iš 12 Seimo narių: Vidos Ačienės, Juozo Varžgalio, Petro Valiūno, Virginijaus Poderio, Valerijus Simuliko (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Ričardo Juškos (Liberalų sąjūdžio frakcija), Vytauto Kamblevičiaus (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), Dainiaus Kreivio, Žygimanto Pavilionio, Jurgio Razmos (Tėvynės

Vyriausybė pritarė iniciatyvai sumažinti Seimo narių skaičių

Vyriausybė iš esmės pritarė 42 parlamentarų iniciatyvai sumažinti Seimo narių skaičių bei perkelti eilinių Seimo rinkimų datą. 42 Seimo nariai siūlo keisti Konstituciją ir Seimo narių skaičių sumažinti nuo 141 iki 101. Taip pat siūloma eilinius Seimo rinkimus perkelti iš spalio mėnesio antrojo sekmadienio į kovo mėnesio antrąjį sekmadienį. „ Surengus Seimo rinkimus kalendorinių metų pradžioje būtų nutraukta ydinga praktikos, kai naujai išrinktam Seimui tenka priimti ankstesnės kadencijos Seimo suformuotos Vyriausybės parengtą biudžetą“, - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. www.verslaspolitika.lt

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atradimu susidomėjo Japonijos kompanija

Paulina Kuzmickaitė, Kauno technologijos universitetas Bendradarbiaudama su Šveicarijos fizikais Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda susintetino medžiagą, skirtą naujos kartos saulės baterijų elementams. Atradimu susidomėjo Japonijos kompanija „Tokyo Chemical Industry“, kuri įsigijo patento licenciją. Pasak KTU chemijos tyrėjų grupės vadovo Vytauto Getaučio, šie organiniai puslaidininkiai yra pigesni, bet savybėmis nenusileidžia žinomoms alternatyvoms. Jų kūrimo procesas prasidėjo 2014 m. spalį, kai drauge su partneriais KTU mokslininkai ėmėsi Europos sąjungos 7-ojo bendrosios programos projekto. Procesas truko apie keturis mėnesius, o komandoje dirbo daktaro laipsnius turintys mokslininkai Marytė Daškevičienė ir Tadas Malinauskas, bei doktorantas Artiomas Magomedovas. Pagrindiniai

Aptarė ES prekybos apsaugos priemones

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM), surengė diskusiją, kurioje su Europos Komisijos Prekybos apsaugos direktorato direktoriumi Leopoldo Rubinacci ir URM viceministru Albinu Zananavičiumi  aptarė ES prekybos apsaugos priemones ir planuojamus antidempingo metodikos pakeitimus. LPK viceprezidento Arūno Laurinaičio teigimu, Konfederacija visada pasisakė už paramą sąžiningai prekybai, tačiau tai įmanoma tik sukūrus visiems vienodas konkurencines sąlygas. „Lietuvos pramonininkai teigiamai vertina ir palaiko EK iniciatyvas dėl prekybos priemonių apsaugos. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad yra būtina užtikrinti visų šių procesų prognozuojamumą, ypatingai įgyvendinimo etape. Labai

Lietuvos televizijai 60. U. Galadauskaitė – žiūrovų mylimiausia žvaigždė

Monika Visockytė, LRT.lt Ne visada pavyksta nujausti tiesioginiame eteryje tykančius netikėtumus, tačiau neretai jie tampa smagiausiais atsiminimais. „Vyko Vilniaus universiteto rektoriaus inauguracija – oficiali ceremonija. Prie Šv. Jonų bažnyčios kalbu su eksperte, o man už nugaros pasirodo amžinąjį atilsį kunigaikštis Vildaugas ir į mikrofoną labai mandagiai pagiria puikų naująjį rektorių. Nepasimečiau, žiūrovams pranešiau, kad renginys neeilinis, todėl jo pasižiūrėti ateina ir kunigaikščiai“, – atmintin įsirėžusias darbo LRT TELEVIZIJOJE akimirkas prisimena U. Galadauskaitė, kurią žiūrovai išrinko mylimiausia televizijos žvaigžde. „Matydama, kokie žmonės įrašyti, tarp jų Gražina Bigelytė, net minčių neturėjau laimėti. Nominantų sąraše esu

Vilniaus meras nori atnaujinti viešojo transporto parką

LRT.lt Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vicemeras Linas Kvedaravičius ir savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius Gintaras Maželis susitiko su didžiausių Olandijos elektrinių autobusų gamintojų, kompanijų „Ebusco“ ir VDL atstovais. Susitikime dalyvavę verslininkai pristatė galimybes Vilniui įsigyti naujos kartos elektrinius autobusus. Meras susitikime pabrėžė, kad Vilnius domisi galimybėmis atnaujinti savo viešojo transporto parką moderniausiomis ir aukščiausius ekologijos standartus atitinkančiomis transporto priemonėmis, tačiau netrukus planuojamas skelbti konkursas neužkerta kelio jame dalyvauti ir kitų, ne tik elektrinių transporto priemonių gamintojams, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Miesto taryba praėjusią savaitę palaimino 150 naujų autobusų techninę specifikaciją, o tai

FNTT nusitaikė į mėsos perdirbėjus

,,Juodoji rinka: bendrovė 220 tonų kiaulienos pardavė šešėlyje – į turgavietę be dokumentų pateko produkcijos už pusę milijono eurų", - pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Šešėlinė prekyba mėsa ir jos gaminiais FNTT Kauno valdybos akiratyje atsiduria ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje FNTT išsiaiškino, kad Kaune įsikūrusi viena stambiausių Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovių daliai savo klientų pusę pagamintos rūkytos ir kitokios produkcijos realizuodavo be apskaitos dokumentų. Tyrimo duomenys parodė, kad mėsos perdirbimo įmonės atsakingi darbuotojai susitarė su mėsos produkciją perkančiomis Kauno, Klaipėdos bendrovėmis ir asmenimis, prekiaujančiais mėsos produkcija turgavietėse. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

Didėja aplinkos ministro Kęstučio Navicko komanda

Brigita Stankevičiūtė, LR Aplinkos ministerija Aplinkos ministro Kęstučio Navicko komandoje pradeda dirbti patarėjas Ernestas Jurkonis ir padėjėjas Juozas Širvinskas. Jie priimti, atsižvelgus į Vyriausybės programos nuostatą mažinti korupciją valstybės institucijose. Tai ir paties K. Navicko asmeninis siekis aplinkos apsaugos sektorių padaryti skaidresnį. Pagrindinė E. Jurkonio veiklos sritis bus korupcijos prevencija bei valdymo kontrolės atliekų ir vandenų srityse stiprinimas. E. Jurkonis – 48 metų teisininkas, turintis didelę patirtį organizuoto nusikalstamumo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir jų užkardymo srityse. 2012 m. dirbdamas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininku, E. Jurkonis yra

R. Karbauskis į  koaliciją konservatorių nekvies…

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Apie tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai anksčiau ar vėliau teks išsiaiškinti ir apsispręsti, kas yra jų tikrasis lyderis - premjeras Saulius Skvernelis ar partijos pirmininkas ir Seimo frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis - kalbos prasidėjo iškart po rinkimų. Pamažu tai tampa tikrove, nes dviejų lyderių nuomonių skirtumai tarsi dalija ir Seimo frakciją į dvi dalis. Negana to, toli gražu ne visiems frakcijos nariams priimtini premjero pokalbiai su konservatorių partijos pirmininku, esą šis tik ir laukia, kad kas nors suskaldys partiją ir sužlugdys koaliciją

LSDP pirmininkas: Gintautas Paluckas ar Mindaugas Sinkevičius?

verslaspolitika.lt Kas taps LSDP pirmininku?  Į antrąjį turą pateko daugiausia balsų gavę Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Dėl partijos pirmininko posto taip pat kovojo Seimo nariai Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Mantas Varaška. A.Palionis surinko 1166 balsus, A.Skardžius – 608, M.Varaška – 252 balsus. Antrasis rinkimų turas numatytas balandžio 28–29 dienomis. Supažindiname su kandidato į LSDP pirmininkus Mindaugo Sinkevičiaus laišku bičiuliams: ,,Mieli bičiuliai, praėjo beveik trys mėnesiai, kai kreipiausi į Jus oficialiai pranešdamas, kad esu apsisprendęs kandidatuoti į mūsų partijos – Lietuvos socialdemokratų partijos – pirmininkus. Per šį laikotarpį aplankiau daugelį skyrių ir

J. Budrevičius. Kas finansavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungą?

Jonas Budrevičius, LSDP Finansų komisijos pirmininkas Toks klausimas iškyla atidžiau pažvelgus į Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtą Seimo rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitų suvestinę. Visi rinkimų kampanijos dalyviai rinkimams išleido 6,6 milijono eurų. Absoliuti dauguma iš 21 rinkimuose dalyvavusių partijų turėjo pakankamai lėšų išlaidoms padengti, išskyrus Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri teturėjo vos 24 proc. reikiamos sumos. Ne naivuoliams kyla klausimas, kaip galima triuškinamai laimėti rinkimus neturint tam lėšų? Oficialiai jie nuosavų partijos lėšų rinkimams ir negalėjo turėti, nes partijoms pajamų šaltiniai griežtai riboti. Tuo tarpu kitos penkios Seime atstovaujamos partijos rinkimams ruošėsi iš

Ką reiškia VTEK aptikti galimi pažeidimai Seimo narių privačių interesų deklaracijose?

Eglė Ivanauskaitė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savo iniciatyva atliko pirminį Seimo narių privačių interesų deklaracijų patikrinimą ir jo metu nustatė penkiolika galimai deklaravimo tvarką pažeidusių politikų. Šią analizę VTEK atliko atsižvelgdama į žiniasklaidoje šių metų sausį ir vasarį pasirodžiusią informaciją apie Seimo narių galimai nedeklaruotus automobilių nuomos sandorius. VTEK patikrino šias aplinkybes, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kaip politikai laikosi privačių interesų deklaravimo terminų. Analizė rodo, jog dalis Seimo narių duomenis apie sudarytus automobilių nuomos ar pirkimo sandorius deklaracijose nurodė netiksliai, neišsamiai, pavėluotai arba šios informacijos visai nepateikė.

Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai bus skirta beveik 500 milijonai eurų

Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti per 499 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. daugiau lėšų nei 2016 m. Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje 2017 m. KPPP finansavimo sąmatoje, kuri pateikta Vyriausybei tvirtinti. „Šiemet didesnį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Dalis lėšų atiteks ir su strateginio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Transeuropinio kelių tinklo kelio E67

B. Matelis. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija išgyvena politinio lyderio krizę

Bronislovas Matelis, Seimo narys Pastaruoju metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai viešai daug komentuoja savo santykius su Sauliaus Skvernelio Vyriausybe. Pagrindinė išsakoma mintis ta pati – kalčiausias Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kalantis pleištą tarp frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio ir S. Skvernelio. Pasitraukdamas iš LVŽS frakcijos kalbėjau, kad neadekvatus šios frakcijos seniūno elgesys kenkia visai valdančiajai daugumai ir tai ateityje gali neigiamai atsiliepti siekiant įgyvendinti žadėtas permainas. Tada niekaip negalėjau suprasti, kodėl frakcijos seniūnas, nenorėdamas komentuoti kai kurių asmeninio gyvenimo peripetijų, beveik dirbtinai kuria įtampas ir

Siūlo priimti rezoliuciją „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos”

Liberalė Aušrinė Armonaitė ir grupė parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“, kuria raginama užtikrinti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės piliečių teises bei naudingą ekonominį, saugumo ir gynybos bendradarbiavimą. Rezoliucijoje pažymima, kad Jungtinė Karalystė, nepaisant savo sprendimo išstoti iš ES, išlieka strateginė Lietuvos partnerė. „Piliečių teisės ir interesai turi būti centrine ašimi, planuojant Jungtinės Karalystės pasitraukimą ir naujus ES ir Jungtinės Karalystės santykius. Žinoma, pirmiausia Lietuva yra suinteresuota mažiausiai 170 tūkst. savo piliečių teisių apsauga Jungtinėje Karalystėje. Lietuva savo ruožtu turi dėti visas pastangas tam, kad Jungtinės Karalystės

Ekspertai: demografijos strategija neveikia nuo 2004-ųjų, iš kalbų – jokios naudos

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Svarbiausia, siekiant stabdyti emigraciją ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį – atkreipti dėmesį į ekonominės emigracijos paskatas ir jas šalinti. Taip teigia VDU Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė. „Jei darbinės pajamos mūsų šalyje ir tose, kur emigruojama, skiriasi 3-4 kartus, ekonominė migracija vyko ir vyks“, – tvirtina specialistė. Jos, premjero Sauliaus Skvernelio bei migracijos ekspertės Audros Sipavičienės teigimu, emigraciją reikia stabdyti veiksmais, o ne deklaracijomis ir nacionaliniais susitarimais. Premjero S. Skvernelio teigimu, ne nacionalinis susitarimas dėl emigracijos stabdymo padės stabdyti emigraciją, o realūs darbai. Seime antradienį surengtoje diskusijoje apie tai,

Lietuvos biudžetas gauna daug pajamų, bet vis tiek keliama revoliucija

Prof. Edmundas Bartkevičius Negalima pradėti reformos be aiškių tikslų ir vizijos. Man, kaip ir daugeliui, ypač rūpi likimas žmonių, kurie vykdant pertvarką bus atleisti. Šeimos neteks pajamų, o valstybei reikės išmokėti dideles sumas išmokų. Kalbame apie bedarbystės mažinimą, apie regioninę politiką, bet paleidžiame šimtus žmonių į gatvę? Ir dar tas supriešinimas – neva miškų urėdai blogi, miškų urėdijose dirbantys miškininkai – biurokratai, o girininkai, eiguliai – geri. Miškų urėdijas galima vienaip ar kitaip pertvarkyti, bet pirmiausia reikėtų atlikti jų veiklos vertinimą, miškų urėdus pirmiau reikėtų atestuoti, o ne kaltinti vien tuo, kad per

Miškininkas – nuostabi profesija, tačiau kur po reformos jam ieškoti darbo?

Miškininkas – nuostabi profesija, tačiau kur po reformos jam ieškoti darbo? Antanas KILČIAUSKAS Miškų urėdų tarybos valdybos pirmininkas Neapsirikau sakydamas, kad ir po šių Seimo rinkimų, nesvarbu, kokia valdančioji dauguma susidarytų, bus vėl bandoma „tvarkyti“ valstybinių miškų valdymą. Dabar kai kurie politikai  dažnai mini Lietuvos siekį tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) nare.  Tačiau EBPO niekur nekalba apie urėdijų sujungimą į vieną įmonę. Ši organizacija – ne Europos Sąjunga, naudos valstybei neduos. Tik tiek, kad šaliai lyg ir prestižas būti šios organizacijos nare. O tiems, kurie remiasi šios organizacijos nuomone, kalbėti apie neefektyvų valstybinių

Pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus

Renata Lygienė, Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja Seimo Europos reikalų komitetui pristatytas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus, pagal kurį bus rengiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Seimo Europos reikalų komitetas tęsia praėjusiais metais įtvirtintą praktiką – š. m. kovo 31 d. komitetui išsamiai pristatytas Finansų ministerijos parengtas 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo tvirtinimo. Scenarijus, pagal kurį bus rengiamas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas ir išvada dėl jo komitete svarstomi antrus metus iš eilės. Šių dokumentų atsiradimą komiteto darbotvarkėje nulėmė kryptingas komiteto siekis stiprinti ES ekonominės valdysenos

R. Vainienė. Kas gadina Seimo reputaciją?

R. Vainienė. Kas gadina Seimo reputaciją? Seimo pirmininkas atskleidė, kad labiausiai norėtų pagerinti Seimo reputaciją. Rimtas, visos kadencijos vertas Seimo vadovo siekis ir – nelengva užduotis. Mat Seimo reputaciją gadina ne tik skandalingas jo narių elgesys ar iš kojų verčiantys pareiškimai, bet ir jų registruojami teisės aktų projektai. Pamename, Seime buvo registruotas pasiūlymas reguliuoti visų maisto produktų kainas. Niekas rimtai tokio projekto net nevertino, o Seimas ėmė ir nubalsavo UŽ. Laimei, klaida buvo pripažinta ir ištaisyta. Tačiau pamoka liko neišmokta. Pavyzdžiui, šiemet balsuodami kad reikia nukelti socialinio modelio, Darbo kodekso įsigaliojimą, Seimo nariai nesuprato,

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Emigracija: kai svajones nužudo realybė

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Emigracija: kai svajones nužudo realybė www.lrt.lt Buvo gabus chemikas – tapo eiliniu apsaugos darbuotoju. Mokėsi Jungtinės Karalystės universitete – sugrįžo atgal į varganą lūšną be vandens ir tualeto. Buvo geriausias mokykloje, o dabar – savos šeimos skerdikas. Tokią atomazgą nulėmė viso gyvenimo vilčių žlugimas. Duodama interviu portalui „15min.lt“ taip mananti sakė Egidijaus Anupraičio, įtariamo artimiausių žmonių sušaudymu, chemijos ir biologijos mokytoja Kunigunda Vrubliauskaitė. Niekas kol kas nežino, kas iš tiesų ką nulėmė, tačiau prakalbusi apie tai mokytoja palietė dar vieną reiškinį, kurį nujaučiame, bet dar daug nekalbame, kurį taip pat galime

Liudas Mažylis : atrastas Vasario 16-osios aktas rašytas J. Šaulio ranka

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Didvyriu jis tapo per kelias minutes – kai viešoje erdvėje buvo pranešta, kad būtent šis žmogus Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atrado Vasario 16-osios aktą. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis bijojo, kad apie radinį nebūtų paskelbta balandžio 1-ąją, nes visiems būtų galėję pasirodyti, jog tai – pokštas. Naujiena paskelbta kovo 29-ąją – dieną, kai Lietuva minėjo 13 įstojimo į NATO metines. Jis taip pat išsiaiškino, kad rastą Aktą rašė signataras Jurgis Šaulys. URM nuotr. – Ar tai reiškia, kad, vykdamas į Berlyną prieš balandžio

,,DOJUS agro“ Lietuvos kaime sukūrė stebuklą

Karolis Didžiulis www.verslaspolitika.lt UAB „DOJUS agro“ – didžiausia vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėja Lietuvoje bei rinkos lyderė daugelyje pagrindinių mašinų kategorijų. Tai lietuviško kapitalo įmonė, jau 25 metus sėkmingai dirbanti žemės ūkio sektoriuje. Pagrindinė veikla – žemės ūkio bei vejų priežiūros technikos, atsarginių dalių prekyba ir techninis aptarnavimas. Stipriai vystomos sritys – naudotos technikos pardavimai bei technikos nuoma. Pagrindiniai atstovaujami prekės ženklai: „John Deere“, „KUHN“, „Koeckerling“ bei „Western Fabrication“. „Plimsoll“ pateiktais duomenimis, įmonė užima 98-ąją vietą pasaulyje iš 322 didžiausių žemės ūkio technikos pardavėjų. Pasak didžiausiam pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojui „Deere&Co“ atstovaujančios bendrovės

JAV ir Lietuva pasirašė susitarimą dėl Fulbraito įgyvendinimo

Jurga Zelvarienė, JAV ambasada Kovo 30 d. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė susitarimo memorandumą dėl Fulbraito (angl. Fulbright) akademinių mainų programos. Šio susitarimo dėka Lietuva ir JAV glaudžiau bendradarbiaus įgyvendinant akademinio mobilumo programą, kuri Lietuvoje veikia jau 25-erius metus. „Man didelė garbė pasirašyti šį susitarimo memorandumą užtikrinsiantį, kad prestižinė Fulbraito programa ir toliau tiestų tiltą tarp Lietuvos ir Amerikos studentų bei mokslininkų. Fulbraito programa remiasi idėja, kad būtent žinių pažanga ir tarptautiškumas yra kelias į geresnį pasaulį visiems,“ - sakė JAV

Kas Seime laimės mūšį dėl miškų valdymo pertvarkos?

Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt Kas Seime laimės mūšį dėl miškų valdymo pertvarkos? Kaip pastebi Seimo senbuviai, nuo 2004 m. kiekvienos kadencijos Seimas savo darbą pradeda nuo Miškų įstatymo pataisų. Ir kiekvieną kartą dėl jų parlamentarai stoja į mūšį – vieni būna už tai, kad miškų valdymą reikėtų pertvarkyti, kiti – palikti dar nuo nepriklausomybės atkūrimo veikiančias 42 urėdijas. Dabartinėje valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje taip pat nėra sutarimo, ar reikia ir kaip pertvarkyti miškų valdymą. Valdantieji „valstiečiai“ laiko kone savo garbės reikalu panaikinti dabartines urėdijas, nors Miškų įstatymo pataisos nenumatytos nei koalicijos su socialdemokratais sutartyje,

Kodėl A. Butkevičiui buvo toks svarbus Darbo kodeksas, o S. Skverneliui – urėdijų reforma

Kodėl A. Butkevičiui buvo toks svarbus Darbo kodeksas, o S. Skverneliui – urėdijų reforma Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vyriausybės vadovai kartais pernelyg sureikšmina kuriuos nors įstatymus ar projektus ir dėl jų įnirtingai kovoja su priešininkais, nes kitu atveju jų esą negerbs rinkėjai. Taip LRT.lt teigia politologas Tomas Janeliūnas ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas. Tačiau, pasak politologės Rimos Urbonaitės, „buldozeriniai“ būdai, pasitelkiami kai kurioms reformoms patvirtinti, politikų reitingus tik mažina. Visuomenei esą svarbu visų pirma paaiškinti, kam to apskritai reikia. Praėjusios kadencijos vyriausybėje buvęs premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius stojo į kovą dėl Darbo kodekso

Retai apgyventa jau beveik pusė Lietuvos teritorijos -vaizdas bauginantis

Retai apgyventa jau beveik pusė Lietuvos teritorijos. Viena gera žinia: migracija į miestus ir emigracija laikinai pagyvino nekilnojamojo turto rinką regionuose Retai apgyventa teritorija laikoma tokia, kurioje gyventojų tankumas yra mažesnis nei 12,5 žmogaus kvadratiniame kilometre. 2016 metų duomenimis, tokia teritorija jau užėmė 45 proc. Lietuvos Respublikos ploto. Rečiausiai apgyventa savivaldybė – Švenčionių – joje kaimo gyventojų tankumas vos viršija 5 žmones kvadratiniam kilometrui. Gyventojų mažėja visose savivaldybėse, išimtimi tapo tik 3 miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – rajonų savivaldybės. „Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia pamiršti, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja dėl

Verslas ir savivalda vienija jėgas atgaivinti Lietuvos regionus

Ieva Petuškaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) šiandien, kovo 28 d., pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir numatė priemones, kuriomis bus siekiama atgaivinti regionus, mažinti socialinę atskirtį ir nedarbo lygį, suvaldyti migracijos ir demografines problemas. „Dažnai girdime, kad geriausia užkalti langus ir išvažiuoti, tačiau manau, kad Lietuvai tiesiog trūksta aiškios programos ir gero koordinavimo. Norint, kad regionai taptų gyvybingi, reikalinga trijų polių – švietimo, verslo ir administracijos – sąveika. Tai yra pagrindas, ant kurio statoma regionų ateitis. Šiuo metu daugelis savivaldybių neturi investicijų pritraukimo skyrių – jeigu

Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją

Artūras Mankevičius Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį penketuką. Geresnės rapsų ir javų derliaus prognozės biodegalų gamintojams leidžia šiemet tikėtis iki 10 proc. eksporto augimo. Lietuvoje gaminamų biodegalų eksportas per pastaruosius 9 metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Lietuvos biodegalų asociacijos duomenimis, šalies biodegalų gamintojai į užsienio šalis kasmet eksportuoja apie 70-80 proc. pagaminamos produkcijos, o jų eksporto pajamos sudaro apie 140 mln. eurų. Didžiausia Lietuvos produkcijos eksporto rinka - Skandinavijos šalys,

Trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjoje – Astravo AE pasmerkimas

Trišalėje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjoje –  Astravo AE pasmerkimas. Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Andrius Kubilius bei TS-LKD tarptautinis sekretorius Žygimantas Pavilionis dalyvauja VIII Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų bendroje asamblėjoje Varšuvoje, kurioje šiandien priimta bendra deklaracija. A. Kubilius vadovavo trišalės asamblėjos Europos reikalų komitetui, kuriame pristatyta Lietuvos Respublikos Seimo pozicija dėl paramos Ukrainai – trišalė asamblėja parėmė A.Kubiliaus siūlymą Maršalo plano pavyzdžiu sutelkti didesnes investicinės pagalbos galimybes Ukrainos ūkiui, siejant šią pagalbą su reformų pažanga Ukrainoje. Ambasadorius Ž. Pavilionis pristatė būtinybę koordinuoti bendrus veiksmus Vašingtone, kur lietuvių, lenkų ir ukrainiečių bendruomenės,

Kada geriausia sodinti mišką ir puošti sodybas

„VĮ Rokiškio miškų urėdijos medelynas prekiauja paprastosios eglės, paprastosios pušies, juodalksnio, paprastojo klevo, mažalapės liepos ir kitų medžių rūšių įvairaus amžiaus miško sodmenimis, išaugintais atvirame grunte iš sėklinėse plantacijose, genetiniuose draustiniuose ir sėkliniuose medynuose surinktų sėklų. Ketvirtį amžiaus Rokiškio miškų urėdijos medelynui vadovaujantis Romualdas Petronaitis sako, kad praėjusių metų rugsėjį  buvo gana palankios sąlygos sodinti mišką ir dekoratyvinius augalus. Oras šiltas, žemėje drėgmės – su kaupu. Pasodinai ir gali pamiršti. Pasak patyrusio miškininko, R.Petronaičio, kai drėgmės per akis, į įmirkusią žemę augalus pasodinus nereikės sukti galvos dėl laistymo. Medelyno vadovas negailėjo patarimų, kaip

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia pavojų tarptautiniam saugumui ir „turi planų dėl Baltijos šalių“

lrt.lt lrv.lt nuotr. Prieš 13 metų mūsų šalis įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją – NATO.Šia proga ministras pirmininkas Saulius Skvernelis  viešėjo Rukloje, kur susitiko su Lietuvos bei užsienio kariškiais, domėjosi jų turima technika, stebėjo karines pratybas. NATO nare Lietuva tapo 2004 m. kovo 29 d. Šiuo metu Aljansą sudaro 28 nepriklausomos valstybės, susijungusios tam, kad išsaugotų tarptautinę taiką bei saugumą. „Didžiuojuosi, kad Lietuva jau 13 metų yra stipriausio Aljanso dalimi. Narystė NATO yra mūsų saugumo garantas ir šalies pripažinimas. Vertiname visų draugų, kurie lydėjo Lietuvą integruojantis į NATO ir priimant svarbius sprendimus,

Audito komitetas sieks atsakingesnio Vyriausybės požiūrio

Ingrida Šimonytė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Trečioji Valstybės kontrolės valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita parodė, kad papildomas Seimo komitetų dėmesys rekomendacijų ataskaitose įvardytoms viešojo sektoriaus problemoms padeda suvaldyti ne vieną riziką atskirose viešojo sektoriaus srityse. Vis dėlto iš Valstybės kontrolės teiktų rekomendacijų tik 60 proc. jų buvo įgyvendinta per pirmą sutartą terminą, todėl Audito komitetas ragina Vyriausybę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti rekomendacijų įgyvendinimą laiku. Nepaisant to, kad Valstybės kontrolei vykdant auditus, su atsakinga institucija yra tariamasi, koks terminas būtų adekvatus norimam pasiekti rezultatui, šių terminų dažnai nepaisoma. 30 proc. įgyvendinimo terminų nesilaikoma,

Paukščiai grįžta namo

www.verslaspolitika.lt Gamtos mylėtojai į pamiškes ir parkus su inkilais traukia nuo 1923 metų, kuriais garsus Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas surengė pirmąją visuotinę Paukščių dieną – inkilų kėlimo šventę. Kasmet miškų urėdijų darbuotojai su vaikais ir jaunaisiais miško bičiuliais sumeistrauja ir iškelia girininkijose, bendruomenių susibūrimo vietose šimtus naujų inkilėlių, išvalo senuosius, pakeičia sutrūnijusius paukščių namus. Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdas Artūras Nanartavičius www.verslaspolitika.lt sakė, kad akcija ,,Paukščiai grįžta namo 2017‘‘sostinės miškų urėdijoje vyko Parudaminos girininkijoje. Kaip ir kasmet, akcijoje dalyvavo jaunieji miško bičiuliai, kurie šiemet pirmą kartą ruošia floristinius paveikslus tema ,,Paukščiai grįžta

Siūlo pasimokyti iš B. Obamos: kalbėdamas jis laiko pasaulį

Violeta Melnikienė, LRT KLASIKOS laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Lietuviams būdingi uždari gestai, kai kalbant viešai kaip tik reikėtų naudoti atvirus gestus, LRT RADIJUI sako viešojo kalbėjimo mokymų įmonėms lektorė aktorė Adrija Čepaitė Palšauskienė. Anot jos, būtent atviri gestai būdingi geriems oratoriams. Tokiu laikomas ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, kuris, A. Čepaitės Palšauskienės teigimu, turi viena dažnai naudojamą gestą – jis laiko pasaulį. – Adrija, daugelis jus žino kaip aktorę, bet vedate ir viešojo kalbėjimo mokymus. Kaip jūsų gyvenime atsirado tokia specialybė? – Tai mano antroji profesija, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje scenos

M. Drunga. Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

M. Drunga. Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė Sheila Fitzpatrick. Straipsnyje ji aptaria neseniai pasirodžiusias apie šią revoliuciją knygas. Tačiau pradeda ji nuo jau mirusio, bet anksčiau rašiusio žymaus istoriko Erico Hobsbawmo, kuriam „Rusijos revoliucija, įvykusi tais metais, kuriais jis pats gimė, buvo centrinis XX amžiaus įvykis. Tos revoliucijos praktinė reikšmė pasauliui, anot E. Hobsbawmo, buvusi „daug gilesnė ir globalesnė“ nei šimtmetį anksčiau įvykusios Prancūzų revoliucijos reikšmė: juk „vos 30–40 metų

„Kodėl vejame žmogų nuo žemės, nuo miško“…

Gintautas KNIUKŠTA www.verslaspolitika.lt „Kodėl vejame žmogų nuo žemės, nuo miško“, - šie žodžiai, prieš keletą metų ištarti žinomo šalies miškininko Viganto Kraujalio, šiandien kaip niekados veria širdį net tik jų autoriui. ,,Aš užaugau miške, taip jau lėmė, kad nuo miško nenutolau nė per žingsnį. Kai grįžtu iš užsienio namo, visada, turiu prisipažinti, širdis džiaugiasi, kad mūsų miškai tvarkomi tikrai ne blogiau“, - sako Vigantas. Iš Molėtų krašto kilęs miškininkas buvo pasukęs į verslą, tačiau nugalėjo meilė miškams, dirbo įvairiose pareigose, o nuo 2009 metų – Ukmergės miškų urėdu. Su Vigantu susipažinome prieš keturiolika metų Šalčininkuose,

Regioninės politikos tikslai: daug šnekama, mažai daroma

Regionų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo ten veikiančio verslo sėkmės bei jo konkurencingumo: užtikrinus palankias verslo sąlygas, aktyviau steigiamos įmonės, jos plečiasi, kuria naujas darbo vietas, didėja darbo užmokestis, mažinama pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Tačiau verslo atstovai turi mažai įtakos sprendžiant su regiono plėtra susijusius strateginius klausimus, todėl dažnai investicijos planuojamos nepamatuotai, nesukuria norimos pridėtinės vertės, o emigracija iš regionų tik didėja. „Glaudi savivaldos ir verslo partnerystė yra būtina sąlyga siekiant bendrų regioninės politikos tikslų. Verslo atstovų įtraukimas į regionų plėtros tarybas, suteikiant jiems realų dalyvavimą ir galimybę priimti sprendimus, būtų didelis

Top