Jūs esate
Pagrindinis > Gamta (Puslapis 48)

Gamta

Rietave kuriasi naujos įmonės, jaunimas kurs gyvenimą savame krašte

Į laikraščio ,,ŠIANDIEN“ klausimus atsako Rietavo savivaldybės meras Antanas ČERNECKIS Gerbiamas mere, kaip vertinate Vidaus reikalų ministerijos rengiamą „Baltąją knygą“, kuri nubrėš regioninės politikos gaires bent dešimtmečiui? Perspektyvos matymas, aiškus planavimas, akcentų sudėliojimas visada turi prasmę. Pripildant knygos turinį konkrečiais darbais tikėtina, kad tai turės įtakos Lietuvos vystymuisi artimiausiais metais. Ar bus politikos tąsa, parodys gyvenimas. Savivaldybėms bus priskirta funkcija ir suteiktos priemonės skatinti ekonomikos augimą. Negi jūs to anksčiau nedarėte? Savivaldos įstatyme dar nėra šios funkcijos priskyrimo. Tikimės, kad su šia funkcija turi ateiti ir konkrečios priemonės verslui skatinti. Iki šiol tai darėme

Į Simono Daukanto aikštę – per Briuselio koridorius

Į Simono Daukanto aikštę – per Briuselio koridorius LAIKRAŠTIS ŠIANDIEN 2004 metais tuometė finansų ministre Dalia Grybauskaitė buvo deleguota dirbti Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.2005 m. lapkritį už pastangas reformuoti Europos Sąjungos biudžetą, Dalia Grybauskaitė buvo paskelbta Metų komisare. Nuotraukoje - su Prezidentu Valdu Adamkumi. 2005 m. lapkritį už pastangas reformuoti Europos Sąjungos biudžetą, ji paskelbta Metų komisare. Dalia Grybauskaitė būdavo aktyvi ne tik Briuselyje, bet ir grįžusi į Lietuvą, jos kritikos strėlės taikliai smigo į tuometę G. Kirkilo mažumos Vyriausybę, žmonėms tai patiko, be to, ji sulaukė ir

Mokesčių sistema prisideda prie pajamų nelygybės

„Lietuvoje šiuo metu egzistuojanti mokesčių sistema iš dalies prisideda prie pajamų nelygybės, virsta galimybių nelygybe ir socialine atskirtimi“, – teigia Seimo narė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis (GPM) labiausiai prislegia vidutines, mažas ir labai mažas pajamas gaunančius gyventojus, kurie savo darbu į biudžetą suneša 68 proc. viso surenkamo mokesčio. Šią situaciją iliustruoja Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys už 2016 metus. Jie rodo, kad itin mažų ir mažų pajamų žmonėms efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 7,9 proc., vidutinių pajamų – 10,5 proc., o didelių ir labai didelių –

Su mitinguojančiais medikais susitikęs A. Veryga ragino nepasitikėti opozicija

Darbo sąlygomis ir atlyginimais nepatenkinti medikai pirmą naujų metų ketvirtadienį išėjo į gatves. Mitinge dalyvavo apie tūkstantis medikų ir juos palaikančių žmonių.   BNS, Giedrė Armalytė, Dalia Plikūnė, DELFI.lt, LRT.lt „Kas labiausiai skaudina? Ne taip organizuojama Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, darbo krūviai yra nepamatuoti ir nepaskaičiuoti, nes mes nenorime dirbti du ar tris etatus nematydami savo šeimos, mes norime oriai uždirbti“, – kalbėjo gydytoja rezidentė iš Kauno Jurgita. Su lagaminu į protesto akciją atvykusi jauna moteris neslėpė rimtai svarstanti emigracijos galimybę. „Labai daug svarstymų, kad nebe Lietuvoje – dėl finansinės pusės, pagarbos žmogui, pačios

Kada R. Karbauskis nebegalėtų ignoruoti klausimų

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Visuomenės veikėjų, žurnalistų kova socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvoje yra naujas reiškinys, tačiau kol kas tai – lokalus konfliktas, kurio dalyviai gali patogiai ir selektyviai pateikti atsakymus arba nuo jų išsisukti. Taip LRT.lt sako viešųjų ryšių specialistai Orijana Mašalė ir Arijus Katauskas. „Situacija galėtų pasikeisti, jei atsirastų nors vienas žmogus, kuris buvo fiziškai nuvarytas nuo žemės, ir pasakytų, jog tai tiesa. Tuomet Ramūnas Karbauskis nebeturėtų galimybės tiesiog pigiai atrašyti arba ignoruoti klausimus“, – komentuoja A. Katauskas. „Facebook“ erdvėje jau kurį laiką nesiliauja keitimasis klausimais ir atsakymais. Lietuvos valstiečių ir

A. Kubilius ir M. Majauskas užduoda klausimus žemės ūkio ministrui  

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo ir pateikė ministrui rašytinius klausimus. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos, 3 straipsnis numato, jog asmuo ar susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha. Pagal įstatymą susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

Jau nebėra vilties, kad ši Vyriausybė galėtų išsiderėti didesnę paramą iš ES?

Parlamentaras  K. Starkevičius kreipiasi į Vyriausybę ragindamas nenuvilti žemdirbių. Jis tikina, kad šalies žemdirbiai liko nuvilti, sužinoję, kad Žemės ūkio ministerijos vadovai „sugebėjo“ iš ES gauti tik 9 mln. eurų dėl lietingų orų šiemet patirtiems nuostoliams kompensuoti. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kazys Starkevičius kreipiasi į Vyriausybę ragindamas šiais sunkiais metais atsižvelgti į labai menką nuostolių kompensavimui ES skirtą sumą ir papildomai paremti žemdirbius iš nacionalinio biudžeto. Parlamentaras ragina nedelsiant steigti Stabilizavimo fondą, kurio pagrindas galėtų būti gautos ES paramos lėšos, Paskolų garantijų fonde susikaupusios per finansinį mechanizmą grįžtančios

Italija: KAS MUS KVIETĖ Į ALYVMEDŽIŲ GIRAITĘ?

Jurgita ABUGELYTĖ Specialiai laikraščiui  „ŠIANDIEN“ iš Italijos. Tą ypatingą saulėtą vėlyvo pavasario dieną sėdome į nekilnojamojo turto agento Mario automobilį ir iš nedidelio jaukaus Canino miestelio pajudėjome link plačių Italijos Lazio regiono laukų. Vingiuotais keliais pamažu pasiekėme sklypą - juk apie tai ir svajojome, aš ir mano vyras Carlo po sūnaus Leonardo gimimo draugiškai nusprendėme, kad gyventi viename labiausiai užterštų Europos miestų – Milane, ne taip jau ir gerai. Pasiryžome kraustytis arčiau gamtos, į kaimą. Į kaimą? Į vienkiemį! Taigi, kupini smalsumo ir nekantraudami pirmą kartą žengėme mums siūlomo sklypo takeliais. Dairėmės į visas puses

Tebūnie košė ant stalo… Mūsų protėviai labai mėgo šį patiekalą

Laikraštis ŠIANDIEN Nr. 9 „Beržinės košės“ laikai Lietuvoje eina į pabaigą, užtat kitų košių populiarumas auga kaip ant mielių. Vilniuje jau turime ir košės restoraną. Galima tik pasidžiaugti, kad mūsų verslininkai viešojo maitinimo nišoje siūlo vis daugiau sveikesnių ir naudingesnių pasirinkimo galimybių. Košės populiarios visame pasaulyje. Rusai garsūs grikių koše, anglai – avižine, totoriai – manų, norvegai – ryžių ... Mūsų protėviai taip pat labai mėgo šį patiekalą. Ne veltui apie košę turime visą virtinę posakių ir patarlių. Šiais laikais košes verdame jau daugiau kaip iš dešimties įvairių produktų. Ypač populiarios

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai –  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“

Neringos meras Darius Jasaitis: „Kuršių nerijos nelegalūs statiniai -  klausimas, išsprendžiamas per kelias valandas“ Laisvė Aužbikavičienė, laikraštis ŠIANDIEN Nr. 9 Atokesniems šalies regionams ir toliau išsiskiriant nepatrauklia aplinka verslui, pagal verslo laisvės indeksą pirmaujančių savivaldybių trejetas šiemet, palyginti su pernai, liko nepakitęs – viršuje atsidūrė Neringa, Vilnius ir Kaunas. Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. ,,Optimistinės nuotaikos vyrauja toli gražu ne visoje Lietuvoje – regionų atskirtis išlieka didelė, savivaldos institucijos dažnai nėra susipažinusios su vietos verslo poreikiais, o apie ilgalaikę plėtrą galvojančius verslininkus labiausiai gąsdina

Krescencijus Stoškus. GYVENIMAS TIK ČIA IR DABAR

Krescencijus STOŠKUS, laikraštis "ŠIANDIEN" Nr.9  Ėjimas... be krypties. Moderniais laikais visiems buvo aiški pagrindinė gyvenimo kryptis: iš barbarybės – į civilizaciją, iš civilizacijos – į laisvę, lygybę, brolybę. Dabar tokios krypties nebeliko. Mūsų krašte pinasi viskas: fantastinė mokslo pažanga ir moralinis nuosmukis, neišpasakytai spartus turtėjimas ir gluminantis nuskurdimas, veržimasis dangoraižiais į dangų ir apleistų sodybų dūlėjimas, kūrybinis veržlumas ir sąmoningas naikinimas, reklaminis daiktų bei patarnavimų šlovinimas ir tyčiojimasis visur ir iš visko. Ypač skaudu matyti, kai važiuoji per gimtąją žemę. Išgražinti, išblizginti, stiklu spindintys miestai (ypač didmiesčiai), naująjį religingumą įtvirtinančios prekybos šventyklos, akropoliai

Strateginių projektų portfelio komisija patenkinta savo darbu

Vyriausybėje posėdžiavusi Strateginių projektų portfelio komisija paskutiniajame šių metų posėdyje aptarė darbo rezultatus.Komisijai pirmininkaujantis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad pirmą kartą nuo nepriklausomybės laikų šalies prioritetiniams pokyčiams įgyvendinti yra taikomas projektinis valdymas, atsakingi politinio pasitikėjimo asmenys turi reguliariai atsiskaityti už pasiektus rezultatus. „Siekiame, kad reformos būtų įvykdytos numatytu laiku, neviršijant suplanuoto biudžeto ir  nenukrypstant nuo pagrindinių tikslų. Džiaugiuosi, kad 90 proc. Komisijos prižiūrimų strateginių projektų vyksta pagal grafiką“, – sakė premjeras. Komisijos posėdyje buvo pristatyti 6 strateginių projektų ateinančių metų įgyvendinimo planai. Susisiekimo ministerijos viceministras Paulius Martinkus pristatė „Oro uostų ir

Konservatoriai siūlo galutinai atsisveikinti su komunistiniais simboliais

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo projektą, siūlydami eiti pastaraisiais metais Ukrainos ir Lenkijos pramintu keliu ir „išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių“. Šis įstatymo projektas buvo pristatytas šiandien vykusioje spaudos konferencijoje. Lietuvos viešojoje erdvėje nuolat iškyla diskusijos dėl gatvių ar mokyklų pavadinimų, miestų aikštėse tebestovinčių paminklų, skirtų su komunistine ideologija ar sovietinės okupacijos režimu susijusiems veikėjams, Lietuvą okupavusiai Raudonajai armijai. Sprendimus dėl tokių objektų pervadinimo ar pašalinimo šiandien savarankiškai priima savivaldybės, tačiau dažnu atveju nusprendžiama nesiimti ryžtingesnių

Kariuomenės analitikė: R. Vanagaitė stovi informacinio karo priešaky

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt Didžiausias šios savaitės skandalas – Rūtos Vanagaitės pareiškimas, kad kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, vienas iškiliausių pokario partizanų vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo KGB agentas, žmogus, šlovinęs Sovietų Sąjungą. Taip teigti jai esą leidžia KGB archyvuose skaityta jo byla. Nežmoniški suluošinimai, kuriuos per tardymus patyrė partizanų vadas, pasak R. Vanagaitės – jo paties bandymas nusižudyti, t. y. žalojosi savo rankomis. Tarsi voratinklis nutįso R. Vanagaitės žodžiai, kad visko gali būti, jog partizanų vadas galėjo būti Holokausto proceso dalyvis. Tos pačios nuomonės laikosi ir jos, kaip pati pristatė, širdies

,,Poliarizuoti stiklai“ – protesto dainomis prieš mūsų prastą gyvenimą…

,,Poliarizuoti stiklai“ jau daugiau kaip tris dešimtmečius sėkmingai tęsia ir puoselėja lietuviškojo roko tradicijas. Grupė liko ištikima tikrosioms roko vertybėms. Į lietuviškos muzikos aukso fondą įrašyto kūrinio „Medžiai be lapų“ autorius Šarūnas Mačiulis laikraščiui ,,Šiandien“ pasakojo, kad rokas po Romo Kalantos susideginimo Lietuvoje buvo faktiškai uždraustas. Grupės atsiradimas buvo protestas prieš sovietinę santvarką, galima sakyti, priartinęs Sąjūdį, tautos atgimimą. ,,Koncertai mums visada didžiulis iššūkis ir išbandymas, nes lietuviai yra tikri roko muzikos melomanai ir žinovai. Visos mus supančios problemos rado atspindį mūsų dainose, o labiausiai įsiminė grupės koncertai Sąjūdžio laikais

J. Varkalys. Ekonomika auga – kišenės bliūkšta

Seimo narys Jonas Varkalys siūlo idėją, kaip sumažinti šešėlinę ekonomiką, kelti darbuotojų atlyginimus ir mažinti socialinę atskirtį. Įdomu, kad vienas iš veiksnių neskatinančių ekonominio ir socialinio augimo – tai viešieji pirkimai. Tad Seimo narys įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma pirmenybę teikti tiems paslaugų ar prekių tiekėjams, kurie viešųjų pirkimų pasiūlyme numatytų ir užtikrintų darbuotojams didesnį nei minimalų atlyginimą. „Šiandien viešųjų pirkimų dalyviai esą linkę mažinti savo prekių, paslaugų ir darbų kainas dažniausiai ir didžiąja dalimi darbuotojų atlyginimų sąskaita. Esant minimaliam darbo užmokesčiui darbuotojai nėra motyvuojami, o didelio masto projektuose darbuotojai įvertinami

Netoleruoti šešėlio pradės tuomet, kai netoleravimas taip brangiai nekainuos

Milda Vilikanskytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Specialistų skaičiavimais, labiausiai šešėlyje skendi statybų, apgyvendinimo ir prekybos sektoriai. Probleminės sritys aiškios ir jau daugybę metų nekintančios, tačiau priemonių joms spręsti vis dar tebeieškoma. Kokie yra tikrieji šešėlinės ekonomikos mastai ir kaip juos sumažinti? Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovu Vyteniu Butkevičiumi ir Laisvosios rinkos instituto viceprezidentu Vytautu Žukausku. – Šiandien Vyriausybėje vykusioje konferencijoje eilinį sykį išgirdome daug gąsdinančių skaičių ir kalbų apie problemas, kurios žinomos jau keliolika metų. Gal reikia pradėti

Pasirašytas Vyriausybės, verslo atstovų ir socialinių partnerių Nacionalinis susitarimas dėl Lietuvos pažangos

Spalio 16 d.  pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl Lietuvos pažangos reformų. Susitarime, kurį pasirašė LR Vyriausybės Ministras Pirmininkas, verslo konfederacijų vadovai, profesinių sąjungų vadovai, įtvirtinamas siekis kelti gyvenimo lygį, didinti darbo rinkos patrauklumą, kurti konkurencingą ekonomiką. Ilgalaikę pažangą pasieksime, jei didinsime viešojo sektoriaus efektyvumą, gerinsime viešąsias paslaugas, įtvirtinsime socialinį dialogą, užtikrinsime švietimo ir mokslo kokybę, sukursime sąlygas mokytis visą gyvenimą, sukursime suderintą ir stabilią mokesčių sistemą, didinsime šalies konkurencigumą. Nacionalinis susitarimas – tai bendra visų pasirašančiųjų šalių deklaracija ir įsipareigojimas dirbti vardan bendro tikslo, remiantis sutartais principais ir priemonėmis. Susitarime teigiama, kad būtina didinti viešojo

V. Adamkus: didžiuojuosi, kad JAV prezidentas į mane kreipdavosi „Pone Lietuva“

Vytautas Markevičius, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt Iki šiol savotiškai didžiuojuosi, kad JAV prezidentas į mane kreipdavosi „Mister Lithuania“ („Pone Lietuva“), LRT RADIJUI sako prezidentas Valdas Adamkus. Anot jo, toks kreipinys buvo pastangų dėl gimtojo krašto pripažinimas. „Plečiant pažintis ir ypač patekus į Amerikos valstybinę tarnybą, atsidarė pačių Baltųjų rūmų durys, galėjau tiesiogiai prieiti prie valstybės prezidento ir nuolat kelti Lietuvos klausimą“, – prisimena V. Adamkus. – Prezidente, prieš 73 metus, spalį, buvote priverstas pasitraukti iš Lietuvos. Tuomet jums buvo 18 metų. 1949 m. atvykote į JAV. Kaip įsijungėte į kovą

Klausas Schwabas pasaulį sudrebino savo knyga, tarptautiniu bestseleriu “Ketvirtoji pramonės revoliucija”.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamas „Metų ekonomikos forumas 2017“ spalio 12 d. Vilniaus Rotušėje sukvietė šalies verslo, moklso, politikos, visuomenės, nevyriausybinio sektoriaus lyderius dalyvauti diskusijoje, kurios centre – „Ketvirtoji pramonės revoliucija“. Technologinių inovacijų proveržis kelia esminius klausimus ateities visuomenei, ekonomikai, žmonijai. Ar suvokiame pokyčių gylį ir mastą? Ar gebėsime derinti socialinę įtrauktį ir ekonominį augimą? Kokią visuomenę siekiame kurti? Ar mūsų lyderiai pasiruošę būti atskaitingais ir atsakingais? Koks Lietuvos ir kitų nacionalinių valstybių vaidmuo globalioje ekonomikoje. Tai tik dalis klausimų, kurie buvo analizuojami forume. Ypatingas renginio svečias – Lietuvos pramonininkų konfederacijos kvietimu pirmą kartą

Liberalo logika: privalėdami vairuoti absoliučiai blaivūs lietuviai bus daug nelaimingesni

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Automobilis, vairavimas ir alkoholis – nesuderinami dalykai. Nori važiuoti – negerk, nori gerti – nevažiuok. Viskas. Daugiau diskusijų šiuo klausimu būti negali. Dabar, kai keli Seimo nariai kalba apie galimybę didinti toleruotiną vairuotojams ribą, iš esmės jie siunčia labai blogą žinutę. Juk tas ribos paslinkimas situacijos greičiausiai nepakeis nei į gerą, nei į blogą pusę, bet siunčiame žinutę visuomenei, kad galite dar trupučiuką šiek tiek išgerti“, – taip kelių parlamentarų iniciatyvą didinti leistinų promilių skaičių vertina L. Pernavas. Apie dviprasmiškus kelių Seimo narių siūlymus

Žmonės nežino, iš ko pragyvens senatvėje, bet nori išlikti savarankiški

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų bijo skursti senatvėje ir nuogąstauja, ar tapus senjorais užteks pinigų svarbiausiems jų poreikiams. Tyrimas parodė, kad darbingo amžiaus žmonės nerimauja dėl pragyvenimo senatvėje, tačiau planuoja išgyventi savarankiškai – atskirai nuo artimųjų. Tik 3 proc. Lietuvos gyventojų teigė norėsiantys senatvę praleisti pas vaikus. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimas parodė, kad 67 proc. Lietuvos gyventojų vienas arba su partneriu senatvę norėtų praleisti savo namuose. Tik penktadalis žmonių pageidautų brandžiame amžiuje savo namuose gyventi su vaikais ar kitais artimaisiais ir

,,Iš Lietuvos bėga pabėgėliai – nesame pakankamai solidarūs“

Eglė Gibavičiūtė Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Seime vyko konferencija „Pabėgėliai Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse: integracija savivaldybėse”. Renginio tikslas – identifikuoti problemas, kylančias integruojant pabėgėlius bei rasti optimalius šių problemų sprendimo būdus. Sveikindamas konferenciją, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas pažymėjo, kad apsauga nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio – prigimtinė žmogaus teisė. Valstybės ir jos piliečių požiūris į pažeidžiamus asmenis yra visuomenės brandos atspindys. O pabėgėliai, pasak Seimo nario, yra viena pažeidžiamiausių asmenų grupių. „Nors iš esmės pabėgėlių krizė Lietuvą palietė minimaliai, tačiau tai tapo nemažu iššūkiu mūsų valstybei ir

S. Skvernelis dar nenori būti prezidentu

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Premjero pozicija irgi yra ta, apie kurią kažkada net negalvojau, negalvojau, kad gali tekti tokią poziciją užimti. Šis darbas tikrai yra sunkus, atsakingas, bet įdomus. Labai įdomus. Todėl kol kas aš save pozicionuoju čia, o toliau – laikas parodys. Daug kas priklauso nuo situacijos. Kol kas galiu patvirtinti tik tiek, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės savo kandidatą Prezidento rinkimuose. Ar tai bus partinis, ar nepartinis kandidatas dar negaliu pasakyti“ – apie Prezidento rinkimus sako premjeras. Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Ministru

SOCIALINĖ NELYGYBĖ ir politinių partijų krizė 

Socialinių mokslų daktarui Algimantui Valentinui Indriūnui jau 92 metai. Tačiau jis prieš metus išleido knygą „Atsakingos demokratijos valstybės kūrimas“ , o prieš keletą metų baigė anglų kalbos kursus. Duodamas interviu laikraščiui „ŠIANDIEN“ jis pažymėjo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, nyksta kairiosios partijos, o atotrūkis tarp turtingųjų ir nepriteklių kenčiančių žmonių vis didėja. Jo nuomone, daug ką išspręstų mokesčių politika, tačiau Lietuvoje nė viena partija nesiryžta įvesti progresinių mokesčių. ,,Girdžiu sakant - turtuolių Lietuvoje yra mažai, tai ir apmokestinti jų neverta. Bet turtuolių visame pasaulyje yra mažai, tačiau turto

Darbuotojų Lietuvoje trūksta ne tik dėl emigracijos

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tai, kad Lietuvos įmonės sunkiai randa darbuotojų, lemia ne viena priežastis, nors emigracija ir demografinė padėtis tikrai svarbu, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis. „Įmonėse, [...] kuriose vidutinis darbo užmokestis ne minimalus, o 700, 800 arba 1200 eurų, darbuotojų stygius nejaučiamas. [...] Be abejo, įmonės, kurios moka minimalų atlyginimą, o ypač tos, kurios moka minimalų atlyginimą ir dalį jo – vokelyje, darbuotojų trūkumą tikrai jaučia“, – pabrėžia S. Skvernelis. – Nuo spalio didėja pensijos. Kas ir kiek gaus didesnes pensijas? – Pirmiausia –

Brangiausia Lietuvos vieta – Pasvalio kraštas

,,Pasvaliečius garsina sūriai ir Daujėnų duona, smegduobės ir krepšinis. Alus - taip pat,  tačiau vykdant naująją valstiečių politiką to gal ir nereikėtų sakyti“, - juokavo laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ šeštą kadenciją rajono meru dirbantis Gintautas Gegužinskas. Gintautas Kniukšta Rugsėjo viduryje Pasvalio senamiestyje, Vytauto Didžiojo aikštėje, pirmąkart Pasvalyje buvo surengta „Baltoji vakarienė“, skirta Pasvalio miesto 520 metų jubiliejui ir Pasvalio taikos 460 metinėms paminėti. Organizatoriai kvietė į Pasvalio miesto šventę kraštiečius ir užsieniečius susirinkti, paminėti, pasilinksminti, tiesiog pabūti kartu, susėsti drauge prie bendro stalo – pabendrauti bei dar geriau pažinti gimtąjį kraštą. Šeštą kadenciją Pasvalio rajonui

Tėvas ir sūnus pasuko skirtingais keliais

Mindaugas Sinkevičius pakluso Socialdemokratų partijos valiai trauktis iš valdžios ir palieka ūkio ministro postą, o jo tėvas Rimantas Sinkevičius pasirašė susitarimą su „valstiečiais“. – Vieni sako, kad jūs šioje situacijoje pasielgėte sąžiningai, o kiti – kad gudriai. Ką apie tai pasakytumėte jūs pats? – M.Sinkevičiaus paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“. – Mano elgesį galima vertinti skirtingai. Aš manau, kad elgiuosi kaip šiuolaikiškas politikas. Partija mane delegavo, partija išėjo ir aš, partijos narys, išeinu kartu. Natūralu, jog galėjau sakyti: manimi pasitiki, premjeras sako, kad turėčiau likti, norėjau

Ž. Pavilionis. Kodėl vidaus reikalų ministras tik dabar imasi tyrimo, kai ima degti padai?

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Migracijos departamentas, prieš priimdamas savo „unikalius“ sprendimus, turi pasitarti su labiau patyrusiais žmonėmis ir turėti daugiau nuovokos, LRT RADIJUI sako Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Kita vertus, pastebi jis, ir Užsienio reikalų ministerija nesistengia departamentui labai aktyviai patarti: „Kodėl vidaus reikalų ministras tik dabar imasi tyrimo, kai ima degti padai? Akivaizdu, kad daromos nesąmonės, laisvi žmonės nėra ginami, o nusikaltėliai – įleidžiami. Tam, kad būtų pradėta mąstyti, reikės Seimo bizūno arba įstatymo.“ D. Žalimas: skirtingai nei Rusijos teisėjai, buvau informuotas abstrakčiai Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigia negalintis

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Rita Simanavičiūtė Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. Tokią tendenciją atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas, kuriame savo nuomonę išsakė 505 įmonių vadovai. Apklausos duomenimis, 55 proc. Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių įmonių negali pasakyti, ką reiškia ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri gali lemti ir esminius pokyčius gamyboje, ir visose kitose gyvenimo srityse, kurias jau iš esmės keičia ar dar keis technologijos. „Nerimą kelia tokia didelė Lietuvos verslininkų dalis, kuri nieko nežino apie

D. Katkus: turiu optimizmo kibiriuką

Rūta Kupetytė, Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Niekada nereikia sakyti sau „ne“, reikia gyventi. Jei kokia nors idėja šaus esant 99 metų, vis tiek reikia ją realizuoti, LRT RADIJUI sakė 75-metį švenčiantis dirigentas Donatas Katkus. Anot jo, reikia būti gyvam, bet žmonės dažnai prisigalvoja įvairiausių apribojimų, kurių su metais tik daugėja. – Gimtadienį pasitinkate daug repetuodamas su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. Gal ir švęsite kartu? – Taip,  bus koncertas rotušėje. Pagrosime, bet daugiau nesakysiu. – Esate priekabus vadovas? – Kai yra gerai, nori dar geriau. Tai ne priekabumas, o noras, kad būtų labai

Premjeras S. Skvernelis: ,,Korupcijos byla yra didžiulis smūgis mūsų politinei partinei sistemai”

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“, LRT.lt  Tiesioginėje LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius, premjeras Saulius Skvernelis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Povilas Urbšys diskutavo apie dvi parlamentines partijas sukrėtusį korupcinį skandalą. Politinės korupcijos byloje teisėsauga  pareiškė įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis telefonu sakė, kad per 1 metus ir 4 mėnesius naujų faktų nėra nustatyta. „Kyla klausimas,

,,Lietuva nevadindama savęs jūrine valstybe – baustų save“

,,Lietuva nevadindama savęs jūrine valstybe – baustų save“,- sako Klaipėdos jūrų uosto ekonominę – socialinę reikšmę miestui, regionui, valstybei laikraščiui ,,ŠIANDIEN“ pristatantis uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas. Klaipėdos uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš rytų bei vakarų. Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus. Pokalbio metu direktorius Artūras Drungilas pažymėjo, kad uostas yra didžiulė varomoji jėga visai Lietuvos ekonomikai. Nė viena

Laikraštis „ŠIANDIEN“: Penkeri metai be Seimo skambučio

ŠIANDIEN – laikraštis - verslo, politikos ir kultūros žinių iš Lietuvos ir viso pasaulio skleidėjas. Mes gvildename istorijos ir dabarties, miesto ir kaimo, atskirų regionų ir bendruomenių gyvenimo aktualijas, nepamiršdami ir mūsų tautiečių išeivijoje. Mūsų vertybės – objektyvumas ir pozityvumas. Nuoširdžiai kviečiame bendradarbiauti ir prisidėti prie leidinio sklaidos. Pagarbiai vyr.redaktorius Gintautas Kniukšta Verslo, politikos ir kultūros laikraštis „Šiandien“ Nr.6: Penkeri metai be Seimo skambučio Prieš penkerius metus, daugiau nei dvidešimt savo gyvenimo metų paskyręs didžiajai politikai, Česlovas Juršėnas pareiškė, kad daugiau nekandidatuos į Lietuvos Respublikos Seimą. Jis – vienintelis parlamentaras, dirbęs Seime šešias kadencijas

Vokiečiai Lietuvai bruka prastesnius maisto produktus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių net 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija. Pagrindinis skirtumas, pasak VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotojos Loretos Mačytės, yra tas, kad Vokietijoje produktai mažiau chemizuoti, mažiau dažiklių, naudojamas cukrus, o ne saldikliai, vietoj pigaus palmių aliejaus bulvių traškučiams skrudinti – saulėgrąžų aliejus. Šiuos skirtumus galima pastebėti ne tik laboratorijos tyrimų metu, bet ir skaitant produktų sudėtis smulkiu šriftu ant pakuočių. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatydamas tyrimą, atskleidusį žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėties

Trečią rugsėjo šeštadienį minima Miškininkų diena. Kodėl pralaimėjo valstybė

Valstybės turtas Miškai – ne tik medienos šaltinis. Miškai liko neišdraskytu didžiuliu Lietuvos turtu. Ne kartą aukščiausieji valstybės pareigūnai deklaravo, kad miškų išsaugojimas yra ir valstybės politikos dalis. Naujoji politinė jėga taip pat deklaravo, kad jai rūpi regionai, kalbėjo apie darbo vietų kūrimą. ,, Kasmet trečią rugsėjo šeštadienį minima Miškininkų diena šiemet tapo gėdingiausia diena miškininkų istorijoje. Miškininkų bendruomenė neišsaugojo pasaulyje geriausiai veikiančios sistemos.  Lietuvos  miškai  2012 metais buvo pripažinti geriausiai tvarkomais pasaulyje. Daugybę metų, su kolaboruojančių miškininkų palaikymu, buvo siekiama išdraskyti valstybinius miškus, bet ankstesni Seimai suprato valstybinių miškų svarbą ir

V. P. Andriukaitis apie M. Basčio apkaltos procesą 

Lietuvos politiniame gyvenime pastaruoju metu netrūksta politinių skandalų. Deja, kai kurie iš jų, atveriantys šalies politinės ir teisinės sistemos ydas, patyrusius šalies politikus itin neramina. Ryškus to pavyzdys, – Seimo nariui Mindaugui Basčiui inicijuotas apkaltos procesas. Kalbiname Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarą, vieną iš aktyviausių LR Konstitucijos autorių ir Konstitucinio teismo doktrinos ugdytojų Vytenį Povilą Andriukaitį. Jūs esate daugelio Konstitucinio teismo procesų bei apkaltų Lietuvoje organizavimo dalyvis. Beje, iš visų Seimo narių laimėjote daugiausia Konstitucinio teismo bylų. Kaip gi Jūs, konstitucinės teisės žinovas, vertinate Seimo nariui Mindaugui Basčiui inicijuotą apkaltos

Mažuosius aludarius nuo žemės šluoja ir jų pačių rinkta valdžia

Karolis Didžiulis Šiaurės Lietuva dažnai vadinama ietuviško alaus tradicijų lopšiu. Istorijos šaltiniai liudija, kad pirmosios alaus daryklos Aukštaitijoje kėlėsi greta dvarų, o XIX amžiuje kiekvienas dvaras turėjo savo alaus daryklą. Dėl gamtos sąlygų, gyventojų mentaliteto ir meistrystės šis kraštas pelnytai vadinamas aludarių kraštu. Alus - ir vaistas, ir maistas Iki šių laikų yra išlikę žmonių, kurie puoselėja senąsias krašto tradicijas, išlaiko jų tęstinumą ir gali didžiuodamiesi vadintis aludariais iš Aludarių krašto. Vienas iš jų – pasvalietis, UAB „Alsteka“ direktorius Audrius Gesevičius, šio amato paslaptis perėmęs iš savo tėvų ir senelių. Anot jo, kai reikėjo

Gyvūnų gerovė ir sveikata – sėkmingo verslo garantas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Dariaus Remeikos išskirtinis interviu laikraščiui ,,ŠIANDIEN" Gerbiamas direktoriau, visuomenė jautriai reaguoja į viešumą iškylus gyvūnų gerovės pažeidimų faktams. Ko, Jūsų nuomone, labiausiai trūksta, kad savo augintinius prižiūrėtume geriau: teisės aktų, vieningos strategijos, bendro „gerosios praktikos“ susitarimo ar tiesiog mokymų.Ar tiesa, kad teisės aktai nustato tik minimalius reikalavimus? Žinoma, labai džiugu, kad visuomenė nėraabejinga, nuoširdžiai ir atyviai veikia gyvūnų globėjai. Mes reaguojame į kiekvieną skundą.Ir dėl galimai žiauraus elgesio, ir dėl gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimo. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme apibrėžtos gyvūnų laikytojų pareigos apima prievoles gyvūnų

Prognozuojamas transporto draudimo kainų augimas neturi pagrindo

Metų pradžioje sumažėjusios draudikų išlaidos nesustabdė privalomojo transporto priemonių draudimo kainų augimo. Maža to, pastaruoju metu Draudikų biuro atstovai teigia, kad artimiausioje ateityje draudimo įmokos gali brangti dėl galimai didėsiančių išlaidų, kurios atsiras padidinus neturtinės žalos atlyginimo ribas. Tačiau pateikti argumentai vežėjų neįtikina. Jei draudimo kainos ir didės, jos tik papildys draudikų kišenes, o realių padidėjusių išlaidų tikėtis sunku. „Eilinį kartą užsimenama apie ateityje didėsiančias draudimo kainas. Tačiau bent šiek tiek pasidomėjus rinkos specifika, darosi akivaizdu, kad skaičiais ir faktais yra manipuliuojama, tad draudimo kainos kilti neturėtų“, - teigia Lietuvos nacionalinės

Top